Administracinė byla Nr. eAS-567-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05270-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 13 d. nustatytiems skundo trūkumams pašalinti: nurodyti, kada gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimą „Dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, pateikti gavimo datas patvirtinančius įrodymus ir paaiškinti termino praleidimo priežastis. Be to, teismas minėtoje nutartyje pasiūlė pareiškėjui tikslinti savo reikalavimus.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą, ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimą „Dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nepritarta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą priimti atsisakė.

Teismas, vadovaudamasis aktualiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nepagrįstai nurodė, jog apskundimo terminas nepraleistas, nes jis pats paaiškino, jog ginčijamas aktas neregistruota siunta buvo gautas 2014 m. rugsėjo 29 d. Vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, teismas darė išvadą, kad vėliausiai 2014 m. spalio 15 d. pareiškėjui buvo žinomas skundžiamo Sprendimo turinys. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2014 m. gruodžio 8 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs vieno mėnesio terminą. Teismas nurodė, kad nors patikslintame skunde pareiškėjas nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau skunde prašė jį atnaujinti, motyvuodamas tuo, kad tik prieš savaitę grąžinti dokumentai administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo elgesys (iš esmės nemotyvuotas skundo atsiėmimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinio skundo pateikimas praėjus tam tikram laikui) neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo kriterijų, o dokumentų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo pareiškėjui data, teismo vertinimu, nelaikytina ta objektyvia aplinkybe, kuri kliudė kreiptis į teismą nustatytu terminu. Įvertinęs termino praleidimo mastą ir tai, kad pareiškėjas nepagrindė svarbių jo praleidimo priežasčių, teismas prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą, vertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti atsakovo Sprendimą, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo jį šalinti skundo trūkumus, kadangi jau pirminiame skunde pareiškėjas buvo nurodęs, jog neturi įrodymų, patvirtinančių skundžiamo Sprendimo gavimo datą, taip pat – skųsti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti reiškiamas reikalavimas – įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į teismą per vieną mėnesį nuo skundžiamo Sprendimo gavimo dienos, t. y. nuo tada, kai buvo grąžinti dokumentai administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Įvertinus pareiškėjo skundo bei atskirojo skundo turinį, akcentuotina, kad pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi, prašydamas įpareigoti atsakovą pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas jau yra nepritaręs žemės sklypo padalijimui 2014 m. liepos 25 d. sprendimu „Dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, inter alia išaiškino pareiškėjui, jog jis turėtų prašyti teismo panaikinti minėtą Sprendimą. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė papildomą reikalavimą, o būtent – panaikinti Sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo bei su juo susijusio išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą, pateikti ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo pateikti turėtų būti atnaujinamas, nes dokumentai iš kitos administracinės bylos (tarp jų – ginčijamas atsakovo Sprendimas) pareiškėjui buvo grąžinti tik įsiteisėjusia teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).

Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą, būtų priimtas nagrinėti, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl reikalavimo atlikti šiuos veiksmus. Svarbu tinkamai identifikuoti, ar skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas paduoda, kai atsakovas atsisako atlikti veiksmus, ar prašoma įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jis neatsisako atlikti (nėra sprendimo dėl atsisakymo), tačiau atsakovas, turėdamas pareigą atitinkamai veikti, šios pareigos per teisės aktuose įtvirtintus terminus neįvykdo.

Iš skundo turinio bei administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju aktualiu klausimu 2014 m. vasarą kreipėsi į atsakovą, kuris priėmė Sprendimą nepritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – priimtą administracinį aktą, t. y. 2014 m. liepos 25 d. sprendimą „Dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, kuriuo, kaip minėta, nepritarta pareiškėjo prašomam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui. Todėl šiuo atveju pareiškėjo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti žemės projekto klausimą dėl sklypo padalijimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą – atsakovo Sprendimą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teismo vertinimo objektu gali būti atsakovo Sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas, o skundo teismui padavimo terminas sietinas su ginčijamo administracinio akto įteikimu pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010).

Pažymėtina ir tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo padavimo termino praleidimą, teigdamas, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo administraciniam teismui padavimo terminą.

Įvertinusi pareiškėjo patikslintą skundą, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo 2014 m. rugsėjo 29 d. neregistruotu paštu, tačiau su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 8 d., t. y. daugiau nei mėnesiu praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje terminą skundui pateikti. Pareiškėjas mano, jog dokumentų kitoje administracinėje byloje grąžinimo aplinkybė turėtų būti laikoma pakankama priežastimi atnaujinti praleistą terminą, jei teismas vertintų, jog šis terminas buvo praleistas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. spalio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės L. K. 2014 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.7)-5768 (arba 2014 m. liepos 25 d. Nr. A33(1)5507-14), kuriuo atsisakyta pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, numatant žemės sklypo padalijimą (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. tą patį administracinį aktą, kuris yra pareiškėjo ginčijamas šioje administracinėje byloje. 2014 m. lapkričio 12 d. minėtoje administracinėje byloje gautas pareiškėjo prašymas grąžinti skundą su visais priedais, kurį teismas vertino kaip skundo atsiėmimą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, 2014 m. spalio 15 d. kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekė iš esmės analogiško rezultato, kaip ir šioje administracinėje byloje, t. y. panaikinti atsakovo Sprendimą, kurį, kaip pats nurodė patikslintame skunde, gavo 2014 m. rugsėjo 29 d. bei susipažino su jo turiniu.

Pažymėtina, jog skundo atsiėmimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į administracinį teismą su analogišku reikalavimu, tačiau toks kreipimasis turi atitikti ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui pateikti, tarp jų – nepažeisti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Kaip jau buvo konstatuota, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą praleidęs įstatymu nustatytą terminą, tačiau nenurodė objektyvių tokio termino praleidimo priežasčių, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog tik 2014 m. lapkričio mėnesį buvo grąžinti dokumentai iš kitos administracinės bylos, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, su ginčijamu atsakovo Sprendimu pareiškėjas susipažino 2014 m. rugsėjo 29 d., o dėl nenurodytų priežasčių savo noru 2014 m lapkričio 12 d. atsiėmė administraciniam teismui pateiktą skundą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą su skundu kreiptis į administracinį teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pareiškėjo dėstomus argumentus, priėmė iš esmės teisingą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis