Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-2141-590-2012].doc
Bylos nr.: 2A-2141-590/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-2141-590/2012

     Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06209-2011-8

  Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 35.6; 121.14; 121.18; 121.21.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vesta“ ieškinį atsakovui VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra dėl 9 840 Lt skolos ir metinių palūkanų priteisimo,  trečiasis asmuo LR vidaus reikalų ministerija.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Vesta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 9 840 Lt skolą ir metines palūkanas, remdamasis subsidijos sutartimi Nr. LT0009-03-01-0035 „Dėl Europos Bendrijos paramos šaliai, esančiai ES valstybei narei“. Nurodė, jog buvo susitarta su UAB „Vesta“ dėl projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų siekiant padidinti jų įdarbinimo galimybes“ Nr. U-H-01-68 įgyvendinimo. Subsidijos teikėjas – Centrinė finansų ir kontraktų agentūra (CFKA), kurios teisių perėmėja yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Pagal subsidijos sutarties ir jos priedų sąlygas, per 3 pirmuosius mėnesius projekto vadybininkas, technologas ir du mokytojai įgyja apmokymo įrenginius, paruošia patalpas dirbtuvėms, įrengia stakles ir įrengimus. Ieškovo teigimu, už duonos kepyklos patalpų įrengimą stalių cechui jis sumokėjo savo lėšas rangovui B. S. – 8 300 Lt už atliktus darbus, tačiau Nerijus Čepauskas, kuris tuo metu buvo Utenos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius, atsisakė priimti išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl ieškovui nebuvo kompensuotos patalpų paruošimo dirbtuvėms išlaidos, nors pagal subsidijos sutartį šios lėšos privalėjo būti kompensuojamos. Be to, ieškovas UAB „Vesta“ 2001-11-15 pagal kvitą Nr. 2080149 sumokėjo į specialią sąskaitą 1 540 Lt pajamų mokestį ir socialinio draudimo mokestį, kuris taip pat privalėjo būti kompensuotas. Todėl remdamasis subsidijos sutartimi, CK 6.37, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.210 straipsnių nuostatomis prašo priteisti iš atsakovo 9 840 Lt skolą.

Atsakovas VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė prašė netenkinti reikalavimų dėl atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų.

Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prieštaravimai dėl ieškinio išdėstyti atsiliepime.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo kaltės nebuvo įvykdyta 2002 m. rugsėjo 20-27 d. pasirašyta subsidijos sutartis ir dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros įsipareigojimų nevykdymo ieškovui nebuvo sumokėta visa priklausanti projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų, siekiant padidinti jų įdarbinimo galimybes“ įgyvendinimui priklausanti suma. Pažymėjo, kad vien remiantis ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nebūtų laikęsis CK 6.38, 6.200 str. nustatytų prievolių vykdymo principų ar būtų pažeidęs prievoles pagal subsidijos sutartį (Civilinio kodekso 6.63, 6.205 str.) ar būtų jų neįvykdžiusi. Teismas ieškinį dėl 9 840 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo pripažino nepagrįstu, todėl netenkino.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vesta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad iš subsidijos sutarties Nr. LT0009-03-01-0035 „Dėl Europos Bendrijos paramos šaliai, nesančiai ES valstybe nare“ (toliau – subsidijos sutartis), matyti, kad paramos gavėjui UAB „Vesta“ turėjo būti suteikta 62 457 EUR subsidija projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų, siekiant padidinti jų įdarbinimo galimybes“ Nr. U-H-01-68 įgyvendinimui. Iš byloje esančios 2011-11-15 buhalterinės pažymos matyti, jog UAB „Vesta“ CPVA perdavė tik dalį šios sumos, t. y. 47 965,60 EUR. Todėl sprendime yra nepagrįstai nurodyta, jog UAB „Vesta“ pagal subsidijos sutartį gavo visą 62 457 EUR sumą. Pažymi, jog subsidijos sutartyje buvo numatytas ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių išlaidų kompensavimas (subsidijos sutarties 3.2. punktas ir 3.3. punktas). Fiksuota procentinė paramos gavėjo pridėtinių išlaidų dalis, bet neviršijanti 7 % tinkamų tiesioginių išlaidų, laikoma tinkamomis netiesioginėmis išlaidomis. Netiesioginės išlaidos laikomos tinkamomis tik tuo atveju, jei jokia jų dalis nepriskirta kitai projekto biudžeto eilutei, t. y. jeigu jos nebuvo apmokėtos avansu ir neįtrauktos į panaudotų lėšų ataskaitas. Tinkamomis išlaidomis laikomos sutartyje numatytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu faktiškai patirtos išlaidos būtinos projekto įgyvendinimui. Kaip tik būtent tokioms netiesioginėms išlaidoms, ieškovo nuomone, pagal subsidijos sutartį ir yra priskirtos patalpų remonto išlaidos, nes patalpų įrengimo prievolė UAB „Vesta“ buvo numatyta subsidijos sutarties I priedo 6.4. punkte, jokia šių išlaidų dalis nebuvo priskirta kitose projekto biudžeto eilutėse numatytoms išlaidoms, jos patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2003-01-7 iki 2003-03-08 ir neviršija 7 proc. tinkamų tiesioginių išlaidų dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendime yra nepagrįstai nurodyta, kad ieškovo netiesioginės patalpų remonto (patalpų įrengimo) išlaidos nebuvo numatytos projekto biudžete, ir todėl atsakovas patalpų remonto (jų įrengimo) išlaidų nebuvo įsipareigojęs kompensuoti. Be to, pažymėtina, kad subsidijos sutartyje nebuvo numatyta gauti išankstinį raštišką perkančiosios organizacijos leidimą panaudoti lėšas netiesioginėms išlaidoms. Ieškovas yra įsitikinęs, kad CPVA atstovas Utenos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamentas netinkamai aiškino subsidijos sutarties sąlygas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai UAB „Vesta“ neišdavė sutikimo panaudoti lėšas netiesioginėms – patalpų įrengimo išlaidoms apmokėti. Sprendime pats teismas nustatė, jog UAB „Vesta“ pateikė CPVA atstovui patalpų įrengimo dokumentus, tačiau teigia, kad ieškovas nesilaikė juridiniam asmeniui nustatytos dokumentų teikimo tvarkos. Sprendime nėra nurodyta nei kur tokia tvarka nustatyta, nei kaip ją ieškovas pažeidė. Todėl sprendimo motyvas, kuriuo teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, jog ieškovas būtų pateikęs atsakovo atstovui patalpų įrengimo išlaidų dokumentus, dėl to, kad ieškovas nesilaikė niekam nežinomos dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos, yra niekuo nepagrįstas. Nurodo, kad 2003-03-10 UAB „Vesta“ ir N. G. sudarė sutartį, kuria N. G. perdavė UAB „Vesta“ projekto poreikiams vykdyti naujai įrengtą stalių cechui duonos gamyklos korpuso administracinę dalį. UAB „Vesta“ įsipareigojo atlyginti N. G. 8 300 Lt patalpų įrengimo išlaidas. UAB „Vesta“ turi įsipareigojimą už jai perduotas ir jos naudojamas patalpas N. G. ir šios aplinkybės byloje niekaip nepaneigtos. Todėl yra pagrindo teigti, jog teismas sprendime nepagrįstai sprendė, kad patalpų įrengimo išlaidos buvo atliktos ne pagal nustatytą tvarką ir UAB „Vesta“ išlaidų projekte naudojamoms patalpoms nepatyrė.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Vesta“ apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovo (apelianto) teiginys, kad tariamą skolą įrodantys dokumentai buvo pateikti, tačiau nepriimti Regioninės projektų įgyvendinimo tarnybos darbuotojų, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nė vienoje iš subsidijos sutarties įgyvendinimo ataskaitų apelianto apeliaciniame skunde minimos išlaidos, kurias apeliantas įvardija skola, nurodytos nebuvo. Su šiomis ataskaitomis nebuvo pateikti jokie tariamą skolą pagrindžiantys dokumentai. Šios išlaidos nebuvo įtrauktos ir į audito ataskaitą; jų apeliantas apskritai net neprašė apmokėti. Taigi, net ir pripažinus, kad pagal subsidijos sutartį apeliantas turėjo teisę reikalauti, kad jam būtų apmokėtos apeliaciniame skunde nurodytos išlaidos, šios išlaidos šiuo metu negalėtų būti pripažįstamos skola apeliantui ir apmokėtos, nes pats apeliantas pažeidė subsidijos sutartyje nustatytą patirtų išlaidų apmokėjimo tvarką, t. y. šias išlaidas įrodančių dokumentų nepateikė subsidijos sutartyje nustatyta tvarka bei nustatytais terminais – kartu su ataskaitomis. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas (apeliantas) nesilaikė niekam nežinomos dokumentų pateikimo juridiniam asmeniui tvarkos. Atsakovas pažymi, jog vien vadovaujantis teisine logika, akivaizdu, kad asmuo, norėdamas įrodyti, kad jis juridiniam asmeniui pateikė tam tikrą dokumentą, privalo pateikti šio dokumento užregistravimą ir/ar jo išsiuntimą paštu liudijantį dokumentą. CPVA nuomone, būtent tai ir turėjo teismas omenyje, nurodydamas, jog dokumentai juridiniam asmeniui pateikiami pagal tam tikrą tvarką. Pažymėtina ir tai, jog projekto auditui, kurį pirko ir projekto lėšomis apmokėjo pats paramos gavėjas (apeliantas), tariamą skolą įrodančius dokumentus apeliantas galėjo ir privalėjo pateikti, nepriklausomai nuo to, ar šiuos dokumentus priėmė projektą kontroliavusios institucijos. Įrodymų, kad šie dokumentai buvo pateikti projekto auditui, byloje nėra. Apeliantas taip pat nurodo, kad patalpų remonto/įrengimo išlaidos laikytinos netiesioginėmis išlaidomomis. Anot apelianto, šios išlaidos laikytinos netiesioginėmis, nes patalpų paruošimas dirbtuvėms nėra mokymas, o tik priemonė praktiniams mokymams atlikti. Atsakovas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nurodo, kad projekto netiesioginėmis išlaidomis laikytinos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai, be žymių sąnaudų (tam tikros metodikos, papildomų skaičiavimų) priskirti prie konkretaus projekto. Šiuo atveju patalpų įrengimo išlaidas galima lengvai, be jokios metodikos, papildomų skaičiavimų, vien remiantis tarp paramos gavėjo ir tiekėjo sudaryta sutartimi (jeigu tokia būtų), apskaičiuoti. Patalpų įrengimo išlaidos (jeigu jos būtų numatytos biudžete) atitinka subsidijos sutarties II priedo 14.2 punkto 3 papunktyje numatytas tiesiogines išlaidas, tai yra įrangos (naujos arba naudotos) ir paslaugų pirkimo išlaidos, atitinkančios rinkos įkainius. Taigi, patalpų įrengimo išlaidos laikytinos tiesioginėmis išlaidomis. Kadangi šios išlaidos nenumatytos biudžete, jos negali būti apmokamos projekto lėšomis. Taip pat pažymi, jog skundžiamame teismo sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodyta, jog pagal subsidijos sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punktą, buvo įsipareigota apeliantui sumokėti (iš viso kompensuoti) 62 457 eurų reikalavimus atitinkančių išlaidų (III, II priedai) ir šie įsipareigojimai buvo įvykdyti. Teismas šiuo teiginiu ne nurodė bendrą paramos gavėjui išmokėtų (kompensuotų) išlaidų sumą, bet konstatavo, jog projektą kontroliavusios institucijos paramos gavėjui apmokėjo visas subsidijos sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančias ir subsidijos sutartyje nustatyta tvarka deklaruotas išlaidas. Byloje ginčo dėl to, kiek paramos gavėjui išmokėta paramos lėšų, nebuvo ir nėra. Paramos gavėjas nei anksčiau, nei šiuo metu nekvestionavo ir nekvestionuoja to fakto, jog jam buvo išmokėtos visos lėšos, kurias jis pagrindė subsidijos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateiktuose dokumentuose (kartu su ataskaitomis bei audito ataskaita).

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

 

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 20-27 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra, LR vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamentas ir ieškovas UAB „Vesta“ pasirašė subsidijos sutartį Nr.LT0009-03-01-0035 Dėl Europos bendrijos paramos šaliai, nesančiai ES valstybei narei.  Sutartyje buvo numatyta paramos gavėjui UAB „Vesta“ suteikti subsidiją projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų, siekiant padidinti jų įdarbinimo galimybes“ įgyvendinimui. Sutarties pagrindu ieškovas reikalaujama priteisti 8 300,00 Lt patalpų įrengimo išlaidas bei 1 540,00 Lt išlaidas, kurias sudaro 597,91 Lt pajamų ir 930,27 Lt socialinio draudimo mokesčiai.

Ieškovo reikalavimas priteisti 9840,00 Lt yra nepagrįstas. Subsidijuojamo projekto išlaidų apmokėjimo sąlygas reglamentuoja subsidijos sutarties specialiųjų sąlygų 4 str., iš kurio matyti, kad paramos gavėjui buvo išmokėtas 80 proc. avansas - 47965,6 EUR, o prognozuojamas 20 proc. likutis – 11991,4 EUR galėjo būti išmokėtas paramos gavėjui  pateikus galutinę ataskaitą su audito pažyma. Galutinė atskaita turėjo būti pateikta iki 2003-09-15, o lėšos išmokėtos iki 2003-09-30. Sutartyje nurodyta, kad po 2003-09-30 jokie mokėjimai neatliekami. CK 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o CK 6.200 str. 1 d. įpareigoja sutarties šalis tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį. Ieškovas galutinėje ataskaitoje (b. l. 93-105) nenurodė 8 300,00 Lt išlaidų patalpų įrengimui ir 1500,00 Lt išlaidų mokesčiams, šių išlaidų nepateikė patikrinti auditoriui (auditoriaus išvada b.l.106-115), todėl pagal subsidijos sutarties specialiųjų sąlygų 4 str. neturi teisės reikalauti jų apmokėjimo. Ieškovo reikalavimas priteisti minėtas išlaidas prieštarauja sutarties sąlygoms, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinį, neturi pagrindo, todėl atmetami.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                    Natalja Cikoto

 

 

                                                                                                                       Ona Gasiulytė

 

 

                                                                                                                 Vidas Stankevičius

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai