Byla Nr. T-473-753/2017

Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00333-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14; 2.1.10.1

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 7 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 93-423 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 93-423 nutarta taikyti nuteistajam R. P., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 6 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 15 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „Oasys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 52 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 55 balų; R. P. elgesys lygtinio paleidimo Komisijos svarstymo metu buvo vertinamas kaip nepriekaištingas, kadangi iki svarstymo dienos, per bausmės atlikimo laiką nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nebuvo pažeidęs; dirbti pataisos įstaigoje sutiko, bet dėl sveikatos problemų įdarbintas nebuvo; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, prisidėjo prie gerbūvio darbų. R. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Jis teismo metu kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino; iki Komisijos svarstymo vykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudarė tuomet pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutarime taip pat nurodyta, kad R. P. bausmės atlikimo laikotarpiu nėra skatintas, pataisos įstaigoje nesimokė, teigia, kad po galimo paleidimo registruosis darbo biržoje, laikinai gyventi bus priimtas VA Caritas laikinuosiuose namuose, kol išspręs pastovios gyvenamosios vietos klausimus. Nuteistajam nėra priteisto civilinio ieškinio. Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu.

Siūloma teismui nuteistajam nustatyti šias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nustatytą įpareigojimą įvykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos Nr. 8213/A matyti, jog R. P. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 3 m. laisvės atėmimas. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas 3 m. laisvės atėmimas. Pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 5 m. 7 mėn. laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 6 d., pabaiga – 2019 m. sausio 2 d. Nuteistasis faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Anksčiau teistas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (52 balai), jis neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano, kadangi po Komisijos priimto nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos taikymo pastarojo atžvilgiu, nuteistasis padarė šešis vidaus tvarkos pažeidimus, iš jų penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios yra galiojančios, vieną kartą nuteistojo elgesys svarstytas drausmės komisijoje, kurioje drausminė nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis tinkamų išvadų ir pakankamos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, pastarasis nesistengia tinkamai atlikti paskirtos bausmės. Nuteistasis turi penkias galiojančias nuobaudas, o be to išlieka šie pastarojo galimi kriminogeniniai veiksniai jo galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu – gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (socialinių ryšių su artimaisiais žmonėmis stoka); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, nepagalvotas elgesys). R. P. nelinkęs apgalvoti savo veiksmų pasekmių, apie ateities tikslus jis kalba nekonkrečiai. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, jog nuteistajam bausmė padarė pakankamą įtaką, kad ateityje nedarytų nusikaltimų. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, taigi nuteistojo elgesys dar gali būti koreguojamas. Nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės.

Atsižvelgiant į R. P. elgesį atliekant bausmę, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis po Lygtinio paleidimo Komisijos priimto nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo padarė šešis vidaus tvarkos ir režimų reikalavimų pažiedimus, iš kurių penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios yra galiojančios, konstatuotina, jog nuteistojo atžvilgiu lygtinis paleidimas negali būti taikomas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

n u t a r i a :

              atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 93-423 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                         Rasa Balsevičienė