Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-20][nuasmenintas sprendimas byloje][2-193-853-2016].docx
Bylos nr.: 2-193-853/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Maþeikiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VSDFV Vilniaus m. skyrius 191683350 suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 191428780 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-193-853/2016

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04166-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 20 d.

Mažeikiai

 

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. G., jos atstovei advokatei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad 1945-1950 metais buvo likusi be abiejų tėvų globos, suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja R. G. kreipėsi 2015 m. gruodžio 15 d. į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1945-1950 metais jos motina J. G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai 1945-02-05 jos tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo represuotas, dėl priklausymo ir pagalbos ginkluoto pasipriešinimo struktūroms bei bijodama represijų (įkalinimo, išrėmimo) gyveno nelegaliai, o ji 1945-1950 metais buvo likusi be abiejų tėvų valdžios. Nurodė, kad tėvai – Z. J. ir J. G. (J.), susituokė (duomenys neskelbtini). Šeima gyveno pas mamos motiną, pareiškėjos senelę – S. G., gim. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), todėl kai 1945-02-05 areštavo pareiškėjos tėvą Z. J., jai tebuvo dveji metukai. Praėjus porai dienų po tėvo Z. J. dingimo, dingo ir mama J. J.. Likusią be tėvų, pareiškėja rūpinosi jos senelė – S. G., kurią ji vadino mama. 1950 m. grįžo tėvas Z. J., o 1951 m. grįžo mama – J. J.. Pareiškėjos tėvai priklausė sukilėlių organizacijai, kur J. J. padėjo savo vyrui atlikti veiksmus, už kuriuos vėliau jis buvo nuteistas. Nuteisus Z. J. ir J. J. bijant įkalinimo ar ištrėmimo, ji buvo priversta slapstytis, kol praeis pavojus. Pareiškėja nurodė, kad sulaukusi pensinio amžiaus ėmė tvarkytis dokumentus, norėdama įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijos asmens statusą, abu tėvai jau buvo mirę. Surinkus reikiamus duomenis apie tėvo suėmimą ir įkalinimą, pareiškėjai buvo suteiktas nukentėjusio asmens statusas. Apie motiną jokių duomenų neturi. Neturėdama galimybės gauti dokumentus apie motinos J. J. buvimo vietą, tėvo įkalinimo ir tremties metais, pareiškėja kreipėsi į teismą norėdama nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą.

Suinteresuoto asmens – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad liudytojų parodymai sudarytų prielaidą nustatyti, jog pareiškėjos nurodyti juridiniai faktai buvo. Laikytina, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas – teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta, prašymų negauta. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. G. prašė tenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1945-1950 metais ji buvo likusi be tėvų globos. Nurodė, jog jos tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), su jos mama J. G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) susilaukė pareiškėjos R. G.. Visa šeima gyveno, pas mamos J. G. (J.) mamą – S. G., gim. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 1945 m. mama ir tėvas įstojo į ginkluotą partizanų būrį, kuriame dalyvavo abu. 1945 m. tėvas buvo suimtas ir ištremtas į kalėjimą. Nurodė, kad abu tėvai dalyvavo sukilime. Kai tėvą 1945 m. ištrėmė, mama pabėgo ir slapstėsi, nes bijojo būti taip pat suimta. Nurodė, kad savo močiutę S. G. visuomet vadino mama, nes taip buvo primokyta. Tėvas grįžo 1950 m., o po pusmečio tėvas parsivedė moterį, kurią pareiškėjai pristatė, kaip jos mamą. Visą tai laiką, buvo likusi be tėvo ir mamos. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismo posėdžio metu liudytojas B. G. nurodė, kad pareiškėjos tėvas dažnai pasakodavo apie Sibirą, apie tai, kaip buvo ištremtas. Buvo nuteistas ir pateko į anglių kasyklą. Z. J. grįžo apie 1950 m. J. J. ir Z. J. priklausė sukilėlių organizacijai, vietinių vadinamam „Baltaraiščių būriui“. Z. J. areštavo einantį iš bažnyčios, o J. J., kadangi tuo metu kartu nebuvo, po kelių dienų dingo ir slapstėsi, tačiau kur ji buvo - niekas nežino. Kai Z. J. grįžo 1950 m., po kurio laiko, jis parsivedė J. J.. Z. J. sakė, jog J. J. taip pat buvo pasislėpusi nuo trėmimo, įkalinimo. Jo žmoną R. G., tuo metu kai jos tėvų nebuvo, augino dvi moterys, viena močiutė, o kita teta. Močiutė liepė ją vadinti mama, kad jeigu tikrąją mamą areštuotų, kad kartu neišvežtų ir dukters R.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. R. nurodė, kad R. G. augino ir auklėjo dvi moterys, kurios buvo jos tėvelio seserys – S. ir D.. Kadangi Z. J. ir liudytojos tėtis buvo vienoje organizacijoje, vėliau išvežus R. tėtį, buvo išvežtas ir jos tėtis. R. mama taip pat laukė, kol ją išveš, todėl ji pasislėpė su kitais draugais, kurie priklausė organizacijai. Kai grįžo tėvas Z., grįžo ir mama J.. Kiek pamena, jų šeima vargingai gyveno, o ji dar padėdavusi prižiūrėti R.. Prisimena, jog R. S. vadindavo mama.  Patvirtino, kad R. G. buvo likusi be abiejų tėvų globos.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. nurodė, kad jo mama jį nusivesdavo pas dvi močiutes, kurios prižiūrėdavo R.. Jo mama gerai sutardavo su seserimis G., dalindavosi valgiu. 1945 m. R. tėvą areštavo bei išvežė, todėl R. prižiūrėjo jos senelė – S.. Visa tai buvo slepiama nuo kitų žmonių, kad niekas nesužinotų ir neišsivežtų R.. 1950 m. tėvą paleido, po metų laiko sugrįžo ir jos mama J., nes jinai slapstėsi, kadangi bijojo būti išvežta. Mama R. vadino savo senelę, kuri ją prižiūrėjo. Nuo 1945 m., kai tėtis buvo išvežtas, dingo ir jos mama, kadangi ir ji priklausė organizacijai, kuriai tvarkė dokumentus. Laikotarpiu nuo1945 m. iki 1950 m. R. buvo likusi be abiejų tėvų globos, o ją globojo močiutė. Kadangi buvo kaimynas ir bendravo su R. šeima, todėl viską atsimena ir patvirtina teismui, kad R. G. po tėvo ištrėmimo buvo likusi be abiejų tėvų globos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. G. atstovė advokatė R. L. pažymėjo, kad pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą pareiškimu todėl, kad jai nepavyko susitvarkyti dokumentų dėl pensijos. Kadangi jinai sulaukusi pensinio amžiaus, pradėjo tvarkytis dokumentus, norėdama įgyti nukentėjusių nuo 1939-1990 okupacijos statusą. Šitą statusą jai suteikus, valstybinės pensijos gauti tai nepadėjo. Tada pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondą, kur jai buvo paaiškinta, jog jai suteiktas statusas, tačiau ne teisė į valstybinę pensiją. Jai buvo paaiškinta, kokios turi būti teisinės prielaidos, jog jai norima pensija būtų suteikta, todėl buvo informuota, jog neturėdama reikiamų dokumentų apie mamos dingimą, jinai turi kreiptis į teismą. Reikiamų dokumentų apie mamos dingimą nepavykus rasti jokiose archyvuose, todėl neturėjo galimybės pateikti jokių rašytinių įrodymų. Pateikti dokumentai byloje neprieštarauja duomenims, pateiktiems pareiškime. Pareiškėja nurodė, kad 1945 m. pradžioje, tėvas Z. J. buvo areštuotas, praėjus kurioms dienoms, dingo ir jos mama, tai patvirtina liudytojų duoti parodymai, kadangi pati pareiškėja buvo jauno amžiaus, todėl negalinti prisiminti. Liudytojai taip pat patvirtinto, kad pareiškėja buvo likusi be tėvų globos, kadangi gyveno su senele bei teta, kurios ja rūpinosi. Tai yra akivaizdūs beglobio vaiko teisiniai požymiai. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1945 m. – 1950 m. pareiškėjos motina J. J., po to kai 1945 m. Z. J. buvo represuotas bei bijodama represijų, gyveno nelegaliai, o pareiškėja R. G. 1945-1950 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) – dukra (8 b. l.). Z. J. ir J. G. (J.) susituokė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Tėvas Z. J. ir mama J. J. buvo įstoję į sukilėlių partiją. Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), o J. J. – (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Iš pateikto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pažymėjimo dėl neteisėto kalinimo 2014-09-11 Nr. 12.11-55 matyti, jog nuo 1945 m. vasario 5 d. iki 1946 m. balandžio 24 d. Z. J. kalinamas NKVD PFL Nr. 0315, Kemerovo sr., Rusijos Federacijoje (17 b. l.). Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktoje pažymoje 2011-04-22  apie Z. J. Nr. P2-2007 matyti, kad nuo 1946 m. balandžio 24 d. Z. J. buvo perduotas darbui pramonėje spec. tremtyje šešeriems metams, kada grįžo iš patikrinimo filtracijos lagerio į Lietuvą, duomenų nerasta (18-19 b. l.). Lietuvos ypatingasis archyvas 2015-03-25 rašte Nr. P2-898 dėl archyvinių duomenų nurodė, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie J. J., S., gim. (duomenys neskelbtini) įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) 1945-1952 m. už Lietuvos TSR ribų, nerasta (16 b. l.). Iš teismui duotų pareiškėjos R. G. paaiškinimo, liudytojų B. G., M. M. R. bei S. S. paaiškinimų matyti, kad pareiškėja R. G., gim. (duomenys neskelbtini) 1945 – 1950 m. buvo likusi be tėvo Z. J. ir mamos J. J., globos. Atsižvelgiant į pareiškėjos bei liudytojų parodymus nustatyta, kad Z. J. ir J. J. priklausė sukilėlių organizacijai. 1945 m. Z. J. represavus, motina J. J. slapstėsi, bijodama taip pat būti represuota. Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja R. G. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo pripažinta nukentėjusiąją nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu (9 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo  1939 – 1990 m. okupacijų teisinio statuso 1997 birželio mėn. 30 d. įstatymo Nr. 342 (toliau - Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto, buvusiais beglobiais vaikais pripažįstami pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių likę be tėvų (įtėvių) globos nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jų abu tėvai (įtėviai) arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) tuo metu priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms ir gyveno nelegaliai, taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, žuvęs, dingęs be žinios, kalėjo ar buvo ištremtas, o kitas priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms ir gyveno nelegaliai.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių  teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, jei atitinka minėtame įstatyme reglamentuotas sąlygas, garantuojančias teisę gauti minėtą pensiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. G., 1945-1951 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos, kadangi jos motina J. J. (G.), gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai 1945-02-05 tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo represuotas, dėl priklausymo ir pagalbos ginkluoto pasipriešinimo struktūroms bei bijodama represijų gyveno nelegaliai, todėl pareiškėja R. G. 1945-1950 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos bei pripažįstama beglobiu vaiku. Šio fakto nustatymas reikalingas pripažinti nuo okupacijos nukentėjusių asmenų – likusio be tėvų globos teisiniam statusui.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 444, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1945 m. iki 1950 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos, kai 1945-02-05 jos tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo represuotas dėl priklausimo ir pagalbos ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, o jos mama J. G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), gyveno nelegaliai.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas pripažinti R. G. okupacijos nuketėjusio asmens – likusio be tėvų globos teisiniam statusui.

 

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                            Andželika Butkuvienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 445 str. Sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti