Civilinė byla Nr. 2-570-807/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02958-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 3.2.4.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1. 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

sekretoriaujant R. V.,

dalyvaujant ieškovo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui E. K., 

atsakovams M. J., S. Š.,

trečiojo asmens Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariato atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovams M. J., S. Š. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariatas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir S. Š. 4000 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą, 1000 Eur kompensuojamas palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinyje (patikslintame) teigia, kad S. Š. teisme yra nurodęs, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir policijos sustabdyta transporto priemonė buvo nuvežta priverstinai į saugojimo aikštelę. S. Š. taip pat nurodęs, kad jis nėra transporto priemonės savininkas ir neturi su ja jokio ryšio, tačiau ją pavairuoti laikinai davęs (duomenys neskelbtini) gyventojas pravarde (duomenys neskelbtini), nors galimai jis nebuvo automobilio savininku; M. J. nepažįsta. Taip pat ieškinyje nurodė, kad 2006-12-28 Sutarties dėl transporto priemonių transportavimo pagrindu tarp UAB „Gilučių verslas“ ir Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato, UAB „Gilučių verslas“ privalo savo vilkiku nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones. Pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktą buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra atsakovas M. J.. Ieškovas papildomai eilę kartų pranešė atsakovui, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas į UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelę ir ten yra saugomas. Atsakovas nesiaiškino minėto automobilio nutempimo ir saugojimo aplinkybių, nors teigė, kad automobilis jam nepriklauso, bet nepateikė ieškovui jokių įrodymų, kad minėtas automobilis buvo perleistas. Manytina, kad M. J. yra paskutinis ginčo transporto priemonės savininkas, o S. Š. buvo transporto priemonės valdytoju, kuris vairavo transporto priemonę ir padarė pažeidimą. Nurodo, kad atsakovų aplaidus ir nerūpestingas elgesys lėmė reikalaujamos priteisti transporto priemonės saugojimo išlaidų sumos susidarymą. Pagal įkainius, numatytus 2006-12-31 UAB „Gilučių verslas“ vienintelio akcininko sprendime Nr. 19, yra paskaičiuota 43,44 Eur (150,00 Lt) už automobilio nuvežimą bei 5,79 Eur (20,00 Lt) per parą už automobilio saugojimą. Atsakovai solidariai už automobilio saugojimą ir nutempimą laikotarpyje (duomenys neskelbtini) yra skolingi 25 692,19 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ieškovo reikalaujama iš atsakovo skolos suma sumažinta iki 4 000 Eur. 2017-03-22 pradinis kreditorius UAB „Gilučių verslas“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui ieškovui UAB „Skolų valdymo sprendimai“. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio nuostatas, iš atsakovų solidariai priteistinos 1000 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos (4000 x 5 proc. / 365 d.= 1000 Eur) bei 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariatas pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad 2017-05-26/29 ieškovas buvo informuotas apie tai, kad nėra galimybės suteikti informaciją apie pažeidimo kaltininką, nes nėra kaltininkų sutikimo. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylų saugojimo terminas yra 5 metai, taigi ieškovas pažeidė ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas prašo taikyti; prašo ieškinį atmesti.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ atstovas advokato padėjėjas E. K. paaiškino, kad sudaryta 2006-12-28 sutartis dėl transporto priemonių nuvežimo, kurios pagrindu nuvežta ginčo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios savininku „Regitros“ duomenimis nurodytas M. J.. UAB „Gilučių verslas“ perleido ieškovui reikalavimo teises. Buvo siųsti pranešimai, siekta taikiai spręsti klausimą, kad būtų atsiimta transporto priemonė, kuri iki šiol yra aikštelėje, tačiau nepavyko. Įkainiai, susidariusios skolos sumos skaičiavimai pateikti patikslintame ieškinyje; laikotarpis yra (duomenys neskelbtini); ieškovas geranoriškai mažina sumą iki 4000 Eur. Taip pat paaiškino, kad atsakovui pirmą laišką siuntė (duomenys neskelbtini), o senatis nėra suėjusi, nes automobilis yra neatsiimtas, saugomas ir dabar, tai tęstinis veiksmas. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ginčo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valdytoju buvo S. Š., o M. J. – savininku. Nurodė, kad buvo bandyta surasti asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko. Pažymėjo, kad reikalavimo teises ieškovas įgijo tik 2017-03-22.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi tokios markės automobilio niekada nėra turėjęs: nepirko, nenaudojo, nepardavė. „Regitroje“ jam buvo pasakyta, kad arba įvyko klaida, arba trečiasis asmuo pasinaudojęs jo duomenimis, nes jo dokumentai buvo pavogti – kokiu laiku tai buvo - nepamena. Jam niekada niekas nepranešė, kad jo turtas yra uždarytas, pirmą laišką gavęs tik po 8 metų. Atsakydamas paaiškino, kad nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. (duomenys neskelbtini) jis turėjo automobilį, tačiau (duomenys neskelbtini) jis dirbo Vokietijoje, Lietuvoje net negyveno.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas S. Š. parodė, kad jis neturi jokio ryšio su transporto priemone (duomenys neskelbtini), nėra jos savininkas, jis buvo sustabdytas vairuojant ją, nes išgėrinėjęs pas asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), kuris ir davė pavairuoti jam šį automobilį, galimai tai buvo (duomenys neskelbtini). Parodė, kad vairavo be teisių, neblaivus, už ką buvo nubaustas; automobilis liko vietoje, o paskui buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Jo niekas neklausė iš pareigūnų dėl automobilio savininko, dokumentų jis neturėjęs. Paaiškino, kad M. J. jis nepažįsta, o (duomenys neskelbtini) šiuo metu mato vaikštantį prie (duomenys neskelbtini), kuris galimai ir galėjo nupirkti iš kažko tą automobilį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jo suma per didelė, galėtų sumokėti tik už nuvežimą ir vienos paros stovėjimą. Paaiškino, kad vairavo automobilį, bet jokių automobilio dokumentų jam niekas nedavė, o kai sekančią dieną nuvyko į policiją atsiimti automobilio, jam jo neatidavė, nes jis nėra automobilio savininkas. Mano, kad tas asmuo, kuris jam davė vairuoti automobilį ir buvo jo savininkas.

6.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariato atstovas V. B. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad labai daug laiko yra praėję, taikytina 3 metų senatis kaip žalai, skaičiuojant nuo įvykio dienos.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Gilučių verslas“ (jo atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį neteikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ginčo esmė ir jų vertinimas

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Gilučių verslas“ (paslaugų teikėjas) ir Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariatas 2006-12-28 sudarė sutartį dėl transporto priemonių transportavimo, kurios pagrindu UAB „Gilučių verslas“ įsipareigojo pagal policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio darbuotojų iškvietimus transportuoti transporto priemones į saugojimo aikštelę (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad už transporto priemonių pervežimą transporto priemonių savininkas arba įgaliotas asmuo atsiskaito „Paslaugų tiekėjo“ nustatytomis kainomis. 

9.       Iš (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto nustatyta, kad buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė (duomenys neskelbtini).

10.       Ieškovas, 2017-03-22 sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 17/03/22-01, perėmė iš UAB „Gilučių verslas“ visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, kylančias iš skolininkų prievolių (1 punktas). Sutarties 2 punktu nurodoma, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė kyla pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus ir/arba sutartį (-is) pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. Iš sutarties 3 punkto nustatyta, kad pradinio kreditoriaus nuvežtos ir/ar saugomos transporto priemonės yra nurodytos Priede Nr. 1, tarp kurių yra ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (Priedo 78 punktas).

11.       2017-05-26/29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus raštu dėl Duomenų pateikimo nustatyta, kad 2017-05-24 gavus ieškovo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ raštą, pateikta informacija apie tai, kad nėra gauti automobilių savininkų ar įvykių kaltininkų sutikimai dėl informacijos, susijusios su šiais asmenimis ar jų valdomu turtu suteikimo, todėl duomenys neteikiami.

12.       Pagal Valstybės įmonės „Regitra“ išrašą nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas atsakovas M. J..

13.       Iš byloje esančių ieškovo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ (duomenys neskelbtini) siųstų Pranešimų matyti, kad M. J. ieškovo informacijos įteikimas apie (duomenys neskelbtini) transportuotą automobilį (duomenys neskelbtini), į saugomą aikštelę, siūlant padengti įsiskolinimą ir atsiimti transporto priemonę, buvo vykdomas 6 kartus skirtingais adresais.

Dėl atsakovų prievolės atsiskaityti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą

14.       Pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-309/2010).

15.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ) yra nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindiniai su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susiję reikalavimai, eismo saugumo reikalavimai keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

16.       SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir su tuo susijusius klausimus, nustato, kad kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai).

17.       Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), jos sulaikymo metu buvo vairuojama atsakovo S. Š. nekilo, tačiau kilo ginčas dėl transporto priemonės savininko nustatymo.

19.       Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog atsakovas S. Š. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) įvykio dieną jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurią davė vairuoti jam žinomas asmuo pravarde (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, dėl ko minėta transporto priemonė policijos pareigūnų buvo sustabdyta ir nugabenta į saugojimo aikštelę. Parodė, kad kitą dieną atsakovas nuvyko į policiją atsiimti automobilio, tačiau jis jam nebuvo atiduotas, kadangi kreipėsi ne savininkas.

20.       Byloje nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo S. Š. nurodomas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) jis siekė atsiimti automobilį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas S. Š. kreipėsi į asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), kuris jam davė automobilį vairuoti, nors kaip teigė minėtas atsakovas, jį matydavęs prie parduotuvės. Dėl šių aplinkybių atsakovo S. Š. nurodomi duomenys laikytini deklaratyviais, neparemti jokiais objektyviais įrodymais ir vertintini kaip šio atsakovo gynybinė pozicija.

21.       Pastebėtina, kad nors atsakovas S. Š. teigė, kad atsakovo M. J. nepažįsta, o pastarasis neigė, jog kada nors būtų turėjęs minėtą ginčo automobilį, tačiau byloje esančia medžiaga nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas yra būtent atsakovas M. J.. Pažymėtina, kad atsakovas M. J. teismo posėdžio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra gavęs ieškovo pranešimus dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nugabentos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), tačiau laikėsi pozicijos, kad jis niekada tokio automobilio nėra turėjęs, galimai kas pasinaudojo jo pavogtais dokumentais ir todėl į pranešimus nereagavo. Tokius šio atsakovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kadangi į bylą atsakovas M. J. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis kreipėsi su pranešimu į policiją dėl dokumentų vagystės, ir/arba teikė prašymus dėl naujų dokumentų išdavimo ir pan. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad atsakovas M. J. būtų inicijavęs teismo procesą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas M. J. net ir gavęs ieškovo Pranešimą apie nugabentą ir saugomą automobilį jo (atsakovo) vardu, nedėjo jokių pastangų susisiekti su ieškovu dėl aplinkybių išsiaiškinimo.

22.       Teismų praktikoje aiškinama, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai, kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-309/2010). Tačiau, nors automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais, vis tik automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas, jam privaloma teisinė registracija, nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-229/2008). Tačiau asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys gali būti paneigiami, o tai savo ruožtu yra teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis.

23.       Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatai nustato Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau – Registras) paskirtį, asmens duomenų tvarkymo tikslą, registro valdytoją ir registro tvarkytoją, jų teises ir pareigas, registro objektus, jų registravimą, registro duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų ir registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų (toliau – registro duomenys, duomenys) tvarkymą, registro sąveiką su kitais registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, registro duomenų saugą, jo finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą. Registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus (1-3 punktai). Registro objektai yra motorinės transporto priemonės ir jų priekabos <...> (12 punktas). Registre tvarkomi bendrieji duomenys, tarp kurių ir transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu duomenys (13, 13.11 punktai). Registre tvarkomi šie transporto priemonės valdytojo, kaip fizinio asmens duomenys: asmens kodas (suteiktas Lietuvos Respublikoje); Lietuvos Respublikoje suteiktas mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (kai asmuo nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, tačiau įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre); gimimo data (kai asmuo nėra įregistruotas nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre, nei Mokesčių mokėtojų registre); vardas (-ai); pavardė (-ės); gyvenamoji vieta (adresas); išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data; mirties data; asmens dokumento (rūšis; asmens dokumento serija ir numeris; asmens dokumentą išdavusios valstybės kodas ir pavadinimas); pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (jei asmuo yra PVM mokėtojas); kontaktiniai duomenys (15.1-15.1.13.2. punktai).

24.       Minėto įstatymo V skyriuje nustatytas reglamentavimas, kaip registro duomenys taisomi: netikslūs, klaidingi, neišsamūs Registro duomenys (toliau – netikslūs duomenys) taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus duomenų gavėjo, duomenų subjekto, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, kito asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (33 punktas). Jeigu Registre dėl Registro tvarkytojo kaltės įrašyti netikslūs duomenys, Registro tvarkytojas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo netikslumų nustatymo, juos ištaisyti ir apie tai neatlygintinai pranešti gavėjams, susijusių registrų ir (ar) valstybės informacinių sistemų tvarkytojams, kuriems perduoti netikslūs duomenys, taip pat duomenų subjektui (36 punktas). Pagal šio įstatymo 37 punktą, Registro tvarkytojas, nustatęs, kad teikėjas Registro objektui registruoti pateikė netikslius duomenis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo netikslumų nustatymo, praneša apie tai teikėjui ir pareikalauja ištaisyti netikslumus. Teikėjas, gavęs tokį reikalavimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo pateikti Registro tvarkytojui patikslintus duomenis arba motyvuotą paaiškinimą, kad pateikti arba perduoti duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs.

25.       Minėta, kad Valstybės įmonės „Regitra“ išrašu nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas yra M. J.. Aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išaiškinimų bei nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, jog atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, privalėjo pasidomėti savo transporto priemonės likimu, sužinoti jos buvimo vietą, imtis visų reikiamų priemonių, kad atgauti ją, tačiau elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas turėjo įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei bei atitinkamai išlaidų susidarymui už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą. Taip pat šiam atsakovui, būnant (duomenys neskelbtini), teisėtu savininku, turėjo būti žinoma transporto priemonių perleidimo kitiems asmenims tvarka, tokios tvarkos jis kaip protingas, rūpestingas ir sąžiningas asmuo privalėjo laikytis, taigi turėjo pareigą juo rūpintis taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai.

26.       Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmens (šiuo atveju atsakovo) nesirūpinimas savo duomenų teisingumu viešame registre iš esmės reiškia, kad pats asmuo, žinodamas jam tenkančią pareigą rūpintis savo duomenimis, jų teisingumu ir saugumu, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo prisiima riziką dėl duomenų teisingumo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

27.       Taigi faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovams buvo žinoma apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą ieškovo aikštelėje (CPK 185 straipsnis).

28.       Todėl nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Kaip jau minėta, transporto priemonės savininko ir transporto priemonės valdytojo pareiga sumokėti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo išlaidas įtvirtinta ir tiesiogiai įstatyme (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje). Ieškovą ir atsakovus sieja teisiniai santykiai, atitinkantys atlygintinės pasaugos pagal įstatymą turinį (CK 6.850 straipsnis), o atsakovų solidarioji prievolė atsiskaityti su ieškovu už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimo paslaugas yra pagrįsta įstatymu (CPK 185 straipsnis).

29.       Kadangi šio ginčo atveju atsakovas S. Š. pripažino, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, dėl ko minėta transporto priemonė policijos pareigūnų sustabdyta ir nugabenta į saugojimo aikštelę, tai jis solidariai su transporto priemonės savininku M. J. turi pareigą atlyginti dėl tokių pažeidimų padarinių pašalinimo trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (SEAKĮ 33 straipsnis, CK 6.850 straipsnis). Duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję už ieškovo atliktą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl prašomų priteisti sumų dydžių pagrįstumo

30.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-14-690/2019, Nr. e3K-3-183-969/2021).

31.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. Š. nesutiko su ieškovo reikalavimu ir dėl to, kad ieškovo ieškiniu prašoma suma yra nepagrįstai didelė, teigdamas, kad galėtų sumokėti tik už automobilio nugabenimą ir vieną saugojimo parą, tačiau neteikė jokių duomenų apie priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje, taip pat nenurodė koks, jo manymu, būtų realus įkainis.

32.       Sprendžiant koks įkainis taikytinas priteisiant skolą už priverstinai nuvežto automobilio saugojimo paslaugas, turi būti atsižvelgta ir į priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugų teikimo specifiką ir į individualias aplinkybes dėl šalių elgesio įtakos būtent konkrečioje byloje.

33.       Pagal ieškovo pateiktus duomenis - įkainius, kurie numatyti pradinio kreditoriaus UAB „Gilučių verslas“ vienintelio akcininko 2006-12-31 sprendime Nr. 19, yra paskaičiuota 43,44 Eur (150,00 Lt) už automobilio nuvežimą bei 5,79 Eur (20,00 Lt) per parą už automobilio saugojimą. Ieškiniu nurodoma, kad atsakovai solidariai už automobilio saugojimą ir nutempimą laikotarpyje (duomenys neskelbtini) yra skolingi 25 692,19 Eur, tačiau atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieškovas reikalaujamą iš atsakovų skolos sumą sumažina iki 4 000 Eur.

34.       Nagrinėjimo metu, ieškovas, įrodinėdamas įkainių dydžių pagrįstumą, pateikė (duomenys neskelbtini) metų laikotarpio duomenis apie kitų įmonių sudarytas ir vykdytas analogiško pobūdžio paslaugų sutartis bei taikytas kainas. Ieškovo nurodytos sutartys, sudarytos tarp Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų su transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo tiekėjais patvirtina, kad vienos paros saugojimo įkainis svyruoja nuo 5,79 Eur iki 7,24 Eur (be PVM). Taigi teismas neturi pagrindo sutikti, kad ieškovo (pradinio kreditoriaus) nustatyti įkainiai už automobilio nuvežimą ir už automobilio paros saugojimą yra nepagrįstai dideli. Duomenų, jog nustatyti paslaugų įkainiai prieštarauja kokiam nors teisės aktui, ar sutarčiai, byloje nėra pateikta.

35.       Tuo pagrindu atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės dėl ieškovo pareikšto reikalavimo sumos dydžio (įkainių) nesudaro jokio pagrindo pripažinti įrodyta jo poziciją, kad priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugų rinkos kaina nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje buvo mažesnė nei nurodoma ieškovo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

36.       Taigi ieškovo prašomos priteisti išlaidos už transporto priemonės nuvežimą ir išlaidos už vieną transporto priemonės saugojimo parą, paskaičiuotos už laikotarpį (duomenys neskelbtini) tai yra 25 692,19 Eur, kurias ieškovas pats mažina iki 4000 Eur, laikytinos pagrįstomis ir yra solidariai priteistinos iš atsakovų ieškovui (CPK 185 straipsnis, SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis).

Dėl kompensuojamų palūkanų

37.       Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-509/2010, Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-387/2013).

38.       Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Šiuo atveju nenustatyta ieškovo kaltės dėl netinkamo prievolės įvykdymo, todėl pagrįstai jo naudai solidariai iš atsakovų priteistinos 1000 Eur kompensuojamosios palūkanos. Be to, kaip matyti, pats ieškovas palūkanas skaičiavo tik už 1 metų laikotarpį, pats įvertinęs tai, kad reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

39.       Byloje tenkinus reikalavimus dėl 4000 Eur skolos ir 1000 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ieškovui solidariai iš atsakovų, yra pagrindas tenkinti ir kitą ieškovo reikalavimą - dėl 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo

40.       Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariato teigimu, ginčo atveju turi būti taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinio reikalavimai susiję su ieškovui padarytos žalos atlyginimu, ieškovas prašo priteisti saugojimo išlaidas, kas yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai.

41.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-327/2011, Nr. 3K-3-280/2013). Spręsdamas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-327/2011). Pažymėtina, kad viena iš įstatyme numatytų pasaugos davėjo pareigų yra sumokėti atlyginimą saugotojui (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).

42.       Teismų formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodyta, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, todėl atsakovui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui) pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas (šiuo atveju – trečiasis asmuo) nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo (šiuo atveju – trečiojo asmens) reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-363-469/2015).

43.       Taigi tik nustačius ginčo santykių teisinį pobūdį, galima vertinti, koks ieškinio senaties terminas taikytinas. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Šio ginčo atveju atsakovų prievolė sumokėti už turto išsaugojimą kilo įstatymo pagrindu. Kvalifikavus teisinį santykį kaip pasaugą trečiojo asmens naudai (CK 6.191, 6.830 straipsniai), konstatuotina, jog ieškinį dėl automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo išlaidų reiškiant ieškovui (perėmusiam pradinio kreditoriaus reikalavimą), turi būti taikomas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ir šis terminas nėra praleistas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-314/2006, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2A-56-613/2017).

44.       Kartu pažymėtina, kad automobilio priverstinio transportavimo į aikštelę bei jo saugojimo išlaidos negali būti kvalifikuojamos kaip žala, nes deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju tai yra susiję su sutartinių prievolių, susijusių su pasauga, vykdymu, ir nuostoliai yra atsiradę iš pasaugos teisinių santykių, bet ne iš delikto.

45.       Taigi šiuo atveju nustačius, kad automobilio priverstinio transportavimo į aikštelę bei jo saugojimo teisinis santykis yra kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, todėl ieškinį dėl automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo reiškiant aikštelės savininkui (arba nagrinėjamu atveju – aikštelės savininko teisių perėmėjui) tokio ieškinio pareiškimui teisme yra taikomas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Automobilio saugojimas iki ieškinio padavimo dienos nebuvo baigtas, tačiau ieškovas prašė priteisti išlaidas už laikotarpį (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad (duomenys neskelbtini) prasidėjo terminas, per kurį automobilio saugotojas (jo teisių perėmėjas) privalėjo kreiptis į teismą. Ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini), t. y. nepraleidus bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

47.       Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstus duomenis apie patirtas 1270 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 120 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 30 Eur už jo reikalavimą padidinimą, 120 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 500 Eur teisinių paslaugų išlaidų (apeliacinio skundo paruošimas), 500 Eur teisinių paslaugų išlaidų (atstovavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui 1270 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Bylos nagrinėjimo metu iš viso patirta 90,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494, solidariai iš atsakovų S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) skolos, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 635 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus).

Priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 45,41 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45,40 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Diana Jankienė