Civilinė byla Nr. e2-1113-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17533-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.21; 2.11; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ atstovams I. V. ir advokatui Aleksander Višnevski,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gedai Girdvainytei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovėms advokatei Rūtai Stulgei ir advokato padėjėjai Indrei Paulauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB ,,Grinda“ dėl atlyginimo už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklais priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydama: 1) įpareigoti atsakoves inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo procedūras; 2) nustatyti 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais kainą ir priteisti ieškovei iš atsakovių 10 974,62 Eur atlyginimą už naudojimąsi paviršinių nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomos teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai, kuriuos atsakovės nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. naudoja viešam nuotekų surinkimui bei tvarkymui ir viešajam interesui užtikrinti. Tinklai atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte pateiktas tinklų tinkamumo bei Aprašo 7 punkte pateiktas tinklų reikalingumo sąlygas. Dėl to egzistuoja Aprašo 8 punkte nustatytas reikalavimas ir teisinis pagrindas atsakovėms išpirkti nurodytus tinklus. Be to, atsakovės ieškovei priklausančiais tinklais naudojasi neatlygintinai. Ieškovei turi būti teisingai atlyginama už jai nuosavybės teise priklausančios paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, todėl turi būti nustatyta 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovės infrastruktūros tinklais kaina ir iš atsakovių priteistas 10 974,62 Eur atlyginimas už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė klaidingai vertina faktinę situaciją ir nepagrįstai teigia, jog atsakovės naudoja ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus. Priešingai, ne atsakovė UAB ,,Grinda“ naudojasi ieškovei priklausančiais tinklais, o ieškovė naudoja šiuos tinklus surinkti ir išleisti lietaus vandeniui nuo savo valdomos teritorijos į nuotekų tvarkytojos UAB ,,Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos ieškovė prašo išpirkti, buvo statyti kartu su pramogų arenos pastatu ir šalia jo esančiomis aikštelėmis ir tarnauja išimtinai tik pramogų arenai, t. y. ieškovei priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais nuotekos neteka nuo jokių kitų sklypų ar pastatų – šiais savo paviršinių nuotekų tinklais ieškovė išleidžia jos teritorijoje susidarančias paviršines nuotekas į UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus tolimesniam nuotekų transportavimui, valymui ir išleidimui. Ieškovė neginčija, kad jos paviršiniai nuotekų tinklai statant pastatą buvo pastatyti komerciniais tikslais, t. y. statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė komercinį pastatą ir jam tinkamai eksploatuoti (šalinti lietaus nuotekas) reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Nesant tokių tinklų, šis pastatas negalėtų būti tinkamai eksploatuojamas – nesant lietaus nuotekų šalinimo tinklų, ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas ilgainiui būtų užlietas, kaip ir šalia jo įrengtos transporto stovėjimo aikštelės. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra naudojami viešam nuotekų surinkimui ir tvarkymui bei viešajam interesui užtikrinti.
4. Atsakovė UAB ,,Grinda“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai aptarnauja ieškovės valdomų komercinės paskirties objektų kompleksą bei žemės sklypą. Ieškovė leidžia jos valdomų kompleksų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną, tai yra, perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Grinda“ nuo savo valdomo žemės sklypo ribos (paviršinių nuotekų atidavimo ribos). Ieškovės turimi paviršinių nuotekų tinklai skirti pačios ieškovės, vykdančios komercinę veiklą, poreikių tenkinimui, todėl ieškovės, o ne atsakovių pareiga yra pasirūpinti paviršinių nuotekų surinkimu ir perdavimu paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB ,,Grinda“. Nagrinėjamoje situacijoje teisės aktai nenustato pagrindo atsakovėms įgyti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, o ieškovė atitinka visus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus abonento kriterijus ir jai tenka pareiga mokėti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį atsakovei UAB „Grinda“, kas yra nustatyta įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020. Be to, ieškovės pateikiami nuomos kainos skaičiavimai nepagrįsti, o reikalavimas nustatyti nuomos mokestį už paviršinių nuotekų šalinimo tinklus nėra suderinamas su teisingu atlygiu už nuosavybės naudojimą, nes ieškovė yra komercinę veiklą vykdantis ir pelną gaunantis asmuo, paviršinių nuotekų tinklai buvo sukurti (pastatyti) būtent ieškovės komercinių poreikių (o ne viešųjų, kaip deklaruoja ieškovė savo ieškinyje) tenkinimui.
5. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovių teiginiai, jog ginčo tinklai tarnauja išimtinai ieškovės pastato poreikiams, nes nėra pagrindo ginčo paviršinių nuotekų tinklų naudojimo sieti su ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimu. Paviršinių nuotekų tinklų naudojimas nėra susijęs su konkretaus pastato eksploatacija, nes paviršinių nuotekų tinklais yra išleidžiamas lietaus ir/ar sniego vanduo, kurio susidarymas, kiekis ir patekimas į paviršinių nuotekų tinklus niekaip nepriklauso ir nėra susijęs su pastato naudojimu/eksploatavimu. Paviršinių nuotekų tinklai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai ir jų naudojimas nepriklauso nuo Pramogų arenos pastato naudojimo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo aprašo 8 punktu nustatyta, kad infrastruktūros objektas yra išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Ieškovei priklausantys ginčo tinklai atitinka tiek Aprašo 6 punkte, tiek abu Aprašo 7 punkte nurodytus reikalavimus, kas sudaro pagrįstą pagrindą reikalauti iš atsakovių tinklus išpirkti. Atsakovės, būdamos atsakingos už viešosios funkcijos vykdymą – paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą abonentams ir vartotojams, turi pareigą atlyginti ieškovei už naudojimąsi jai priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais, bei šiuos tinklus išpirkti. Nors ieškovė ir moka mokesčius atsakovei UAB „Grinda“ už buitinių nuotekų tvarkymą, tačiau atsakovė UAB „Grinda“ ieškovės paviršiniais nuotekų tinklais naudojasi neatlygintinai, be kita ko, už šių tinklų priežiūrą, remontą lieka atsakinga ieškovė, kas yra nesąžininga. Susidaro situacija, kuomet UAB „Grinda“ ima mokestį iš ieškovės už paviršinių nuotekų tvarkymą, tuo pačiu tvarkymui neatlygintinai naudodama ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus.
6. Triplike atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo išpirkti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus, kuriais ieškovė naudojasi išimtinai tik savo reikmėms tenkinti. Ginčo tinklų tarnavimą išimtinai tik pramogų arenos pastatui (t. y. tik pačios ieškovės poreikiams ir interesams) patvirtina faktinės šios konkrečios situacijos aplinkybės: ieškovei priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais nuotekos neteka nuo jokių kitų sklypų ar pastatų – šiais savo paviršinių nuotekų tinklais ieškovė išleidžia išimtinai tik jos teritorijoje susidarančias paviršines nuotekas į UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus tolimesniam nuotekų transportavimui, valymui ir išleidimui. Ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu jos privačioje teritorijoje esantys, išimtinai tik jai nuosavybės teise priklausantys ir jos poreikių tenkinimui (pramogų arenos pastato tinkamam eksploatavimui) įrengti paviršinių nuotekų tinklai atlieka viešąją funkciją / priklauso viešajai infrastruktūrai, t. y. kokiu būdu ieškovei priklausantys privatūs tinklai atitinka Aprašo 7 punkte įtvirtintą viešojo reikalingumo kriterijų.
7. Triplike atsakovė UAB ,,Grinda“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovės paviršinių nuotekų šalinimo tinklai nėra reikalingi viešajam paviršinių nuotekų tvarkymui, todėl nėra pagrindo spręsti jų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo klausimus. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų šalinimo tinklai aptarnauja ieškovės valdomų komercinės paskirties objektų kompleksą bei žemės sklypą. Atsakovė UAB „Grinda“ ieškovės paviršinių nuotekų šalinimo tinklų viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijai atlikti nenaudoja. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų šalinimo tinklai neatitinka Aprašo 7 punkte įtvirtinto būtinojo reikalingumo kriterijaus – paviršinių nuotekų šalinimo tinklai yra ieškovės nuomos teise valdomame žemės sklype ir yra skirti ne visuomeninių, o komercinių ieškovės poreikių tenkinimui. Ieškovė savo paviršines nuotekas į magistralinį tinklą atiduoda (duomenys neskelbtini) gatvėje, Viršuliškių mikrorajone, ir ieškovės atiduotos paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Neries upę netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, Žvėryno mikrorajone. Tai reiškia, jog nuotekos nuo ieškovės valdomos teritorijos iki Neries upės turi pratekėti 1955 m ilgio magistraliniu tinklu, už kurio eksploatavimą ieškovė ir moka abonentinį mokestį. Abonentui nesutinkant dėl abonentinio mokesčio mokėjimo, jis turi teisę atsijungti nuo magistralinio tinklo ir paviršines nuotekas tvarkytis savo sklypo ribose.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad atsakovės turi perimti ginčo tinklus, nes jais naudojasi, o ginčo tinklai atitinka teisės aktuose nurodytus kriterijus, kuriems esant tinklai turi būti išperkami. Ginčo tinklai nuotekų negeneruoja, o tik surenka nuotekas nuo pastatų stogų ir automobilių aikštelės bei jas transportuoja. Ginčo tinklais nuotekos transportuojamos iki UAB ,,Grinda“ tinklų, t. y. tinklai naudojami viešajai funkcijai vykdyti. Jei ginčo tinklų nebūtų, nefunkcionuotų viešoji nuotekų surinkimo sistema (surinkimas nuo žaliųjų zonų, automobilių aikštelių). Nuotekos perduodamos atsakovėms tame pačiame žemės sklype: šulinėliai, pažymėti numeriais 84, 82, yra tame pačiame sklype, t. y. tuo pačiu sklypu naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovės. Nekilnojamojo turto riba – pastato riba ir automobilių aikštelės trapai, todėl ties šia riba nuotekos atiduodamos UAB ,,Grinda“. Iš to išplaukia, kad ginčo tinklai atitinka Aprašo kriterijus ir turi būti išperkami, kaip atsakovių naudojami. UAB ,,Grinda“ naudojasi ieškovei priklausančiais tinklais ir gauna išvalytas nuotekas. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra pripažinta abonente, todėl turėjo gauti abonento sutartį, tačiau atsakovė pateikė jai nuotekų priėmimo ir naudojimosi atsakovės tinklais sutartį. Iš to išplaukia, kad atsakovė ne tvarko, o tik priimta nuotekas. Pasiūlytoje sutartyje nurodyti neaiškūs įkainiai. Atsakovės naudojasi ieškovei priklausančiais tinklais, nes atsakovė tik priima nuotekas, ir dar nori apmokėjimo pagal nesuprantamus kriterijus.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu ieškovės statinys funkcionuotų, jei nebūtų ginčo tinklų – vamzdžio, kuriuo lietaus vanduo nuteka iki magistralinio tinklo. Pabrėžė, kad tinklai neatitinka reikalingumo kriterijaus ir nereikalingi viešosioms paslaugoms teikti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Grinda“ atstovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas išnagrinėtoje byloje nustatė prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad ieškovė atitinka abonento kriterijus ir privalo mokėti atsakovei už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Nustačius tokias aplinkybes tinklų išpirkimo kriterijų negali būti nustatyta, nes ta pati situacija negali atitikti ir abonento, ir išpirkimo kriterijų. Pabrėžė, kad viešoji paviršinių nuotekų sistema gali funkcionuoti be ieškovės tinklų, o pastarieji reikalingi tik ieškovei. UAB ,,Grinda“ ginčo tinklais nesinaudoja; ginčo tinklai atitinka Apraše nurodytus tinkamumo kriterijus, tačiau neatitinka reikalingumo kriterijaus.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
11. Rašytinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pagrindu nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra:
11.1. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – Sporto salė, Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis, statiniai – aikštelės. Ieškovė valstybinės žemės sklypo dalis valdo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu.
11.2. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų duomenų matyti, kad valstybei priklausančiame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo tinklai).
11.3. Tame pačiame žemės sklype yra nutiestas atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomas magistralinis paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklausantys ginčo tinklai yra sujungti su šiuo magistraliniu paviršinių nuotekų tinklu ieškovės valdomame sklype.
11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-797-854/2020 patenkino UAB ,,Grinda“ ieškinį UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ ir priteisė iš UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ skolą už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11.5. Ieškovė 2021 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į atsakoves, prašydama inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių ginčo tinklų išpirkimą ir sumokėti už naudojimąsi šiais tinklais už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.
11.6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. A51-27394/21(3.3.2.26E-INF) informavo ieškovę, kad neplanuoja inicijuoti ieškovei priklausančių tinklų išpirkimo procedūrų bei atlikti ieškovės nurodytus ar kitus mokėjimus. Atsakovė UAB ,,Grinda“ 2021 m. balandžio 8 d. raštu nurodė ieškovei, kad nesinaudoja ieškovei priklausančiai tinklais.
12. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakoves inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo procedūras; nustatyti 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais kainą ir priteisti ieškovei iš atsakovių 10 974,62 Eur atlyginimą už naudojimąsi paviršinių nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Atsakovės su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydamos, kad nėra teisės aktuose nurodyto teisinio pagrindo ieškovei priklausantiems tinkams išpirkti ar mokėti už naudojimąsi jais, nes tinklai nėra reikalingi viešosioms funkcijoms vykdyti, jie yra naudojami tik ieškovės interesais, t. y. nėra reikalingumo kriterijaus pagal Aprašo 7 punkto nuostatas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar ginčo tinklai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas ir kriterijus, kuriems esant būtų teisinis pagrindas atsakovėms išpirkti tinklus iš ieškovės (ir / arba mokėti ieškovei už naudojimąsi ginčo tinklais).
Dėl teisinio pagrindo inžineriniams tinklams išpirkti
13. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės valdoma įmonė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybėje viešasis paviršinių nuotekų tvarkytojas yra atsakovė UAB ,,Grinda“.
14. GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalį, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reglamentavimo turinio matyti, kad įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti kitiems asmenims, turi būti perduodama viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui – kai ši infrastruktūra yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui.
15. Šias įstatyme įtvirtintas infrastruktūros perėmimui būtinas sąlygas detalizuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (toliau – Aprašas). Aprašo 8 punkte nustatytos infrastruktūros objekto išpirkimo sąlygos, t. y. įtvirtinta, kad ,,infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų“.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo tinklai atitinka Aprašo 6 punkte įtvirtintus infrastruktūros tinkamumo kriterijus: jie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Aprašo 6.1 punktas), nėra ginčo dėl to, jog jų techninė būklė atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus (Aprašo 6.2 punktas), jie prijungti prie viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui priklausančios paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Aprašo 6.3 punktas).
17. Ginčas byloje kilęs dėl to, ar ieškovei priklausantys ginčo tinklai atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus reikalingumo kriterijus: ieškovės teigimu, ginčo tinklai reikalingumo kriterijus atitinka, nes atsakovės juos naudoja tvarkydamos paviršines nuotekas, atsakovių teigimu – ginčo tinklai reikalingumo kriterijaus neatitinka, nes yra skirti išimtinai ieškovės interesams tenkinti. Be to, ieškovė nurodė, kad, pagal Aprašą vertinant reikalingumo kriterijus, tinklų reikalingumas ar ne viešajam paviršinių nuotekų tvarkymui nėra svarstomas, nes pagal Aprašo 7.2 punkto nuostatas yra vertinamas tik kainos padidėjimas, kurio nagrinėjamu atveju atsakovės nepagrindė. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl reikalingumo kriterijų pagal Aprašo 7 punktą turinio ir to, ar ginčo tinklai šiuos kriterijus atitinka.
18. Aprašo 7 punkte apibrėžti infrastruktūros reikalingumo kriterijai: 1) infrastruktūros objektas yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas (7.1 punktas), 2) viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui / mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus) (7.2 punktas). Pagal Aprašo 8 punktą, tam, kad objektas būtų išperkamas, jis turi atitikti abu šiuos reikalingumo kriterijus.
19. Kilus ginčui dėl šių įtvirtintų reikalingumo kriterijų turinio, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai, įvertinant jų nuostatų visumą, taip pat atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikslus nustatant tam tikrą teisinį reglamentavimą. Dėl to, atkeiptinas dėmesys į Aprašo 3 punktą, kuriame įtvirtintas infrastruktūros objekto išpirkimo tikslas, t. y. nustatyta, kad ,,infrastruktūros objektas išperkamas siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis“. Ši nuostata iš esmės atitinka bei detalizuoja aptartą GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui turi būti perduodama tokia paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui. Taigi, Apraše tiesiogiai įtvirtintas tinklų išpirkimo tikslas – aprūpinti abonentus ir vartotojus paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis. Akivaizdu, kad iš šio įtvirtinto tikslo išplaukia, jog tam, kad apskritai būtų sprendžiama dėl tinklų išpirkimo ir vertinamos kitos nustatytos tinklų išpirkimo sąlygos bei pradedamos vykdyti išpirkimo procedūros, pirmiausia turi būti konstatuota, jog to reikia teisės aktuose įtvirtintam tikslui siekti. Šis įtvirtintas tikslas sistemiškai dera su Aprašo 7.2 punkte įtvirtintu reikalingumo kriterijaus apibrėžimu, pagal kurį viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui / mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus). Kaip matyti, šiame punkte įtvirtinta, jog, sprendžiant dėl reikalingumo kriterijaus Aprašo 7.2 punkto prasme, iš esmės vertinama, kaip ekonomiškiau pasiekti Aprašo 3 punkte nustatytą tikslą. Taigi, sisteminis Aprašo nuostatų aiškinimas atskleidžia, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovės, tinklai gali būti išperkami tik tokiu atveju, kai jie reikalingi viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo paslaugoms teikti. Dėl to Aprašo 7 punkte įtvirtinti reikalingumo kriterijai taikomi sistemiškai su Aprašo 3 punkte nurodytu tikslu ir nustatomi vertinant, kieno – visuomenės ar individualių – poreikių tenkinimui yra naudojami paviršinių nuotekų tinklai. Priešinga išvada prieštarautų ne tik nurodytam teisiniam reglamentavimui, tačiau ir viešųjų finansų efektyvaus naudojimo principui, protingumo bei proporcingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog turi būti vertinami tik Aprašo 7.2 punkte nurodytas kainos padidėjimo kriterijus, atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reguliavimo tikslo ir turinio.
20. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad tam, jog būtų pagrindas atsakovėms išpirkti ginčo tinklus, turi būti nustatyta, jog jų išpirkimas reikalingas Aprašo 3 punkte įtvirtinam tikslui pasiekti, t. y. jie reikalingi tam, jog paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos galėtų būti tinkamai tiekiamos abonentams ir vartotojams. Taigi, turi būti įrodyta ir nustatyta, kad be ginčo tinklų viešojo paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos negali būti teikiamos. Iš viešojo paslaugų pobūdžio išplaukia, kad išpirktini tinklai turi būti naudojami ne tik jų savininko (šiuo atveju – ieškovės) poreikiams tenkinti, tačiau turi būti reikalingi viešąsias paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui (šiuo atveju – atsakovėms) tam, jog šios galėtų vykdyti savo viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktinis nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Atsižvelgiant į tai, jei būtų nustatyta (įrodyta) faktinė aplinkybė, jog atsakovės naudoja ginčo tinklus viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti, tai galėtų būti pagrindas spręsti dėl jų reikalingumo Aprašo prasme.
Dėl ginčo tinklų (ne)naudojimo viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti
21. Atsižvelgiant į nurodytą, matyti, jog esminę reikšmę ginčui išspręsti turi faktinės aplinkybės, ar ginčo tinklai naudojami (ar reikalingi) viešajai paslaugai teikti, nustatymas. Šiai aplinkybei nustatyti reikšmingas šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju, taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ginčo tinklų reikalingumo Aprašo prasme aplinkybei patvirtinti, t. y. nepagrįstas tinklų reikalingumas siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešosiomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis (CPK 185 straipsnis).
23. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – ginčo tinklų planų – matyti, kad ginčo objektu esantys inžineriniai tinklai nutiesti ir jungia ieškovei priklausančius pastatus / statinius bei atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomą magistralinį paviršinių nuotekų vamzdyną. Tiek tinklų išsidėstymas bei planuose matomi sujungimo taškai, tiek liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. A. patvirtino, kad ginčo tinklai išsidėstę aplink ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus / statinius ir jungia pastaruosius su atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomais magistraliniais paviršinių nuotekų tinklais 84 numeriu pažymėtame šulinyje. Tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad paviršinių nuotekų vanduo, patekęs ant ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir jos nuomos teisėmis valdomo žemės sklypo, yra surenkamas, ginčo tinklais transportuojamas, prateka ieškovės valymo įrenginius ir įleidžiamas į atsakovės valdomą centralizuotą magistralinį vamzdyną. Taigi, ginčo tinklai buvo pastatyti ir skirti ieškovei priklausantiems pastatams aptarnauti – ant pastatų stogų ir kitų statinių (automobilių aikštelių) paviršių surinktam lietaus ar kitų kritulių vandeniui transportuoti iki atidavimo į atsakovės valdomus viešojo paviršinių nuotekų tvarkymo tinklus. Taip pat ginčo tinklais transportuojamas paviršinių nuotekų vanduo surinktas nuo ieškovės nuomojamo žemės sklypo teritorijos. Iš tinklų planų nėra matyti ir ieškovė neįrodinėjo, kad ginčo tinklais tekėtų paviršinių nuotekų vanduo, surinktas ne nuo ieškovei priklausančių statinių ar ne nuo ieškovės nuomos pagrindu valdomos teritorijos. Kaip matyti iš planų, prie ginčo tinklų nėra prijungtų jokių kitų tinklų, kuriais tekėtų paviršinių nuotekų (lietaus) vanduo nuo kitiems asmenims priklausančių ar jų valdomų objektų. Nesant duomenų, kad ginčo tinklais būtų surenkamas ar transportuojamas kritulių vanduo nuo objektų, kurie nėra valdomi ar nepriklauso ieškovei, laikytina, kad vienintelė ginčo tinklų paskirtis yra nuo ieškovei priklausančių pastatų ir jos valdomos teritorijos nuvesti lietaus vandenį į Vilniaus miesto centralizuotus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose nuotekos yra atitinkamai toliau tvarkomos viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo.
24. GVTNTĮ 3 straipsnio 31 punkte įtvirtinta paviršinių nuotekų sąvoka – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Akivaizdu, kad jokie paviršinių nuotekų tinklai šių nuotekų negeneruoja – paviršinių nuotekų tinklai bet kokiu atveju skirti kritulių vandeniui surinkti ir transportuoti sutvarkymui, kad būtų išvengta teritorijų užtvindymo ir sudarytos sąlygos tinkamai eksploatuoti pastatus bei urbanizuotas teritorijas. Šiuo atveju ginčo tinklai ir atlieka nurodytą funkciją – jais surinktos paviršinės nuotekos transportuojamos, kad galėtų būti perduotos atsakovei UAB ,,Grindai“, kaip viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui. Ieškovė nepagrindė ir neįrodinėjo, kad paviršines nuotekas, surinktas nuo jai priklausančių pastatų / statinių bei jos valdomos teritorijos, tvarkytų pati jos valdomo žemės sklypo ribose. Byloje nėra ginčo ir nustatyta, kad šį surinktą kritulių vandenį ieškovė perduoda atsakovei, išleisdama į atsakovei UAB ,,Grinda“ priklausantį magistralinį vamzdyną.
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą abonento sąvoką, pagal kurią abonentas – tai fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-797-854/2020 ir Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020, išnagrinėję šalių ginčą dėl skolos už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimo iš ieškovės, nustatė ir išaiškino, kad ieškovė, ginčo tinklais perduodanti surinktas paviršines nuotekas atsakovei UAB ,,Grinda“, atitinka nurodytą abonento sąvoką. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad ieškovės valdomų pastatų komplekso bei žemės sklypo nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas. Teismas nustatė, kad ieškovė naudojasi atsakovės UAB ,,Grinda“ paslaugomis, ir pripažino, kad ieškovė laikytina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonente.
26. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat nenustačius, kad ginčo tinklai būtų naudojami dar kieno nors interesais, išskyrus ieškovę, o jais teka paviršinių nuotekų vanduo, kuris surenkamas išimtinai tik nuo ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir jos valdomos teritorijos, t. y. ginčo tinklai skirti išimtinai ieškovės pasatams / statiniams ir nuomojamai teritorijai aptarnauti, nėra pagrindo nustatyti, jog šie tinklai būtų naudojami atsakovių viešajai paviršinių nuotekų funkcijai vykdyti ir būtų atsakovėms reikalingi šiai viešajai paslaugai teikti. Priešingai, ne atsakovės naudoja ginčo tinklus viešajai paslaugai teikti, o ieškovė, kaip abonentė, šiais tinklais transportuoja savo surinktas paviršines nuotekas nuo jai priklausančių pastatų / statinių ir nuomojamo žemės sklypo tam, kad galėtų jas perduoti viešajam tvarkytojui, t. y. pasinaudotų viešąja nuotekų tvarkymo paslauga. Aplinkybė, kad lietaus vanduo nuo ieškovei priklausančių pastatų ir jos valdomos teritorijos yra surenkami ir ginčo tinklais transportuojami iki atsakovės valdomo magistralinio vamzdyno, niekaip nepaneigia išvados, jog šie tinklai ir yra tokiu būdu naudojami pačios ieškovės, kaip abonentės, privačiais interesais.
27. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo tinklai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turto vienetai, nepatvirtinta jų reikalingumo viešajai lietaus nuotekų tvarkymo funkcijai vykdyti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų ir liudytojo parodymų matyti, jog ginčo tinklai suformuoti kaip pagrindinių objektų – pastatų ir statinių – priklausiniai, skirti minėtiems objektams aptarnauti: surinkti lietaus vandenį nuo objektų ir, transportavus, perduoti į viešojo paviršinio nuotekų tvarkytojo tinklus. Minėta, kad toks tinklų naudojimas patvirtina jų tarnavimą ieškovės interesui, tačiau nėra pakankamas spręsti dėl jų reikalingumo atsakovių viešajai nuotekų tvarkymo paslaugai teikti, t. y. nepatvirtina, jog atsakovės nurodytų paslaugų abonentams ir vartotojams negalėtų teikti be ginčo tinklų.
28. Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai dėl paviršinių nuotekų atidavimo ribos (DOK-218771). Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 32 punktą, paviršinių nuotekų atidavimo riba – tai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ši riba turėtų būti suvokiama kaip jai priklausantys pastatai, nes ginčo tinklai taip pat yra nekilnojamasis turtas bei infrastruktūra, su kuria gali būti siejama nurodyta nuotekų atidavimo riba. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai, kaip minėta, skirti aptarnauti tik ieškovei priklausančius pastatus / statinius bei jos valdomą teritoriją ir yra neatsiejamu funkciniu ryšiu susiję su ieškovei priklausančiais pastatais / statiniais, pripažintina, jog paviršinių nuotekų atidavimas viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui vyksta ginčo tinklų pajungimo į atsakovės valdomą magistralinį vamzdyną vietoje. Aplinkybė, kad paviršinės nuotekos nuo ieškovės nuosavybės teise turimų pastatų / statinių bei jos nuomos pagrindu valdomos teritorijos surenkamos, transportuojamos ir išleidžiamos panaudojant taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausančius ir atskirais objektais nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo tinklus, nekeičia ginčo tinklų paskirties aptarnauti ieškovei priklausančius pastatus ir susietą valdomą teritoriją bei paviršinių nuotekų atidavimo ribos – ieškovei priklausančių tinklų ir atsakovės valdomo magistralinio vamzdyno jungties vietos. Nustačius, kad ginčo tinklai naudojami išimtinai ieškovės interesais ir poreikiais – vandeniui nuo jai priklausančių objektų surinkti ir transportuoti – nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo tinklai reikalingi viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti.
29. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ir faktinio ginčo tinklų naudojimo neatitinkantys ieškovės argumentai, kad atsakovė UAB ,,Grinda“, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovei ėmusi išrašyti ir teikti PVM sąskaitas faktūras už paviršinių nuotekų tvarkymą, šiais veiksmais pripažino, kad naudoja ieškovei nuosavybės teisės pagrindu priklausančius infrastruktūros tinklus. Priešingai, tuo buvo pripažinta, jog ieškovė, kaip abonentė, naudojasi viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo paslaugomis. Aplinkybė, jog paviršinės nuotekos jų viešajam tvarkytojui perduodamos jas transportuojant abonentui priklausančiais ir tik jo naudojamais ginčo tinklais, nepagrindžia šių tinklų naudojimo ar reikalingumo viešosioms nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti.
30. Atmestini kaip formalūs ir teisinio reglamentavimo bei faktinės situacijos neatitinkantys ieškovės teiginiai, kad ji į atsakovės valdomą magistralinį paviršinių nuotekų vamzdyną privalo išleisti išvalytas paviršines nuotekas, kas, ieškovės teigimu, reiškia, jog ieškovė vykdo atsakovių funkcijas. Paviršinių nuotekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, nustatantis aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Reglamento 1 punktas). Reglamento 3 punkte įtvirtinta, kad Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą. Iš Reglamento nuostatų matyti, kad yra nustatomi tam tikri reikalavimai, taip pat ir išleidžiamų į nuotakynus paviršinių nuotekų užterštumui. Taigi, kiekvienas subjektas, patenkantis į Reglamento reguliavimo apimtį, turi tvarkyti paviršines nuotekas ir viešąsias šių nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui perduoti jas atitinkamos nustatytos būklės, atitinkančios taršos normas. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės, tai yra teisės aktuose nustatyta abonento pareiga, o ne paslauga viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui, kaip kad nepagrįstai nurodo ieškovė.
31. Šiai bylai teisiškai nereikšmingi ieškovės teiginiai, susiję su tam tikrų sutarčių su atsakove UAB ,,Grinda“ (ne)pasirašymu ir tokių sutarčių turiniu, nes galimų šalių sutartinių teisinių santykių turinio klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o subjektyvi ieškovės nuomonė dėl pasirašytinų sutarčių turinio nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos Aprašo 7 punkto prasme. Taip pat nustačius, kad ginčo tinklai nėra atsakovių naudojami viešajai funkcijai vykdyti bei neatitinka Aprašo 7 punkte įtvirtintų reikalingumo kriterijų, klausimai dėl ieškovės reikalautos nustatyti atlyginimo už naudojimąsi tinklais sumos bei prašomo priteisti atlyginimo sumos dydžio netenka teisinės reikšmės ir plačiau nenagrinėtini.
32. Apibendrinant, teismas konstatuoja esant įrodytus ir pagrįstus atsakovių teiginius, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys ginčo tinklai yra skirti tik pačios ieškovės, vykdančios privačią komercinę veiklą, poreikių tenkinimui, nes skirti paviršinėms nuotekoms nuo ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir valdomo sklypo surinkti bei perduoti paviršinių nuotekų tvarkytojai atsakovei UAB ,,Grinda“. Nėra nustatyta savivaldybės intereso ar poreikio tinkamai vykdant viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas perimti ginčo tinklus ar jais naudotis, taip pat nėra nustatytas faktinis ginčo tinklų naudojimas atsakovių funkcijoms vykdyti. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ginčo tinklai būtų reikalingi ar atsakovių naudojami viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti, todėl nėra pagrindo pripažinti juos atitinkančiais Apraše įtvirtiną būtiną reikalingumo kriterijų. Nenustačius šio reikalingumo kriterijaus, nėra pagrindo nustatyti esant atsakovių pareigą išpirkti ginčo tinklus iš ieškovės ar mokėti ieškovei už naudojimąsi tinklais, nes, kaip minėta, nenustatytas atsakovių naudojimasis ginčo tinklais. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovėms iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
34. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnis).
35. Atsakovė UAB ,,Grinda“ prašė atlyginti 2 925 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (DOK-198162, DOK-219230, DOK-219442, DOK-7242). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovės atstovės rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.
36. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ (j. a. k. 120153047) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pramogų arena“ (j. a. k. 302484955) 2 925 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė