Administracinė byla Nr. I-113-505/2012
Proceso Nr. 3-62-3-00619-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 74.;15.1.;15.2.3.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,
sekretoriaujant Žanai Jankovič,
dalyvaujant pareiškėjai G. M.,
atsakovo Alytaus miesto savivaldybės atstovui Mariui Jasaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo
n u s t a t ė :
Pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos (b.l. 15-20).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus miesto savivaldybė 2011-07-22 paskelbė konkursą Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti. Išsiuntus privalomus pateikti dokumentus, 2011-08-04 gavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidaus administravimo skyriaus raštą Nr. PL-25, kuriame buvo informuota, kad galės dalyvauti minimam konkurse bei nurodyta konkurso data- 2011-09-02 ir vieta. 2011-08-17 pareiškėjos dabartinė darbovietė (antstolio V. Z. kontora) gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-08-12 raštą Nr. 4-01-3103 dėl informacijos pateikimo. Rašte buvo nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau- Korupcijos prevencijos įstatymas) 9 straipsniu renka informaciją apie G. Č. (dabartinė pavardė M.) gim. 1985-02-28 bei prašė jos darbdavio pateikti ar pareiškėja dirbdama antstolio kontoroje yra padariusi šiurkščių darbo pareigų pažeidimų ir ar buvo paskirtos drausminės nuobodos už juos. 2011-09-02 Alytaus miesto savivaldybėje prieš pradedant vykti konkursui į minėtas pareigas pareiškėja buvo supažindinta su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta medžiaga. Atsakovas tokiais savo veiksmais, užpildydamas prašymą pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, prieš įvykstant konkursui, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias informacijos apie asmenį rinkimą ir tuo padarė jai 2000 Lt neturtinės žalos. Korupcijos prevencijos 9 str. 8 punkte yra sakoma, kad paminėti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintų „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 642 punktas sako, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priėmęs sprendimą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, į šią instituciją kreipiasi ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 6 darbo dienų po konkurso pabaigos. Minėti imperatyvūs įstatymo reikalavimai yra taikomi tik asmenis, apsisprendusiems būti tokių teisinių santykių subjektais, kurie ir privalo paisyti šių reikalavimų. 2011-08-17 su skundu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėta institucija 2011-08-25 rašte Nr. 27D informavo, kad Alytaus miesto savivaldybės tarnyba informaciją apie asmenį, siekiantį eiti valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo rinkti po konkurso. Taip pat buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje prašant užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų laikymąsi Alytaus miesto savivaldybėje. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 dalyje nurodyta informacija, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia. Minėto įstatymo 9 str. 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad neteisėtai renkama buvo informacija apie pareiškėjos teistumą. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau- Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka ypatingų asmens duomenų. Pagal šį įstatymą ypatingi asmens duomenys yra duomenys susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėje sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie žmogaus teistumą. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą - tai žmogaus laisvo apsisprendimo teisė nustatyti išimtinai tik jam priklausančio asmeninio ir šeimyninio gyvenimo konfidencialumo rėžimą, leisti ar ne kelti šio gyvenimo detales į viešumą. Privataus gyvenimo neliečiamumas, išskyrus atvejus, kai šis neliečiamumas gali būti įstatymų apribotas ir suvaržytas, reiškia, kad informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima rinkti ir (ar) skelbti tik jo sutikimu. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis, pagal kurį sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai- rašytine ar jai prilyginta forma, neabejojamai išreiškiančia asmens valią. Tokio sutikimo pareiškėja nedavė. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja mano, kad atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai yra jau įrodyti. Apie ketinimą dalyvauti minėtame konkurse į savivaldybės kontrolieriaus pareigas pareiškėja neinformavo savo darbovietės, nei tiesioginio viršininko, nei kartu dirbančių kolegų. Pareiškėjos manymu tokią teisę jai užtikrina LR Konstitucijos 22 str. kuris suteikia teisę į jos privatų gyvenimą ir į jo neliečiamumą. Dalyvaujant konkurse, pareiškėja atitiko keliamus reikalavimus, tačiau didelių vilčių jį laimėti neturėjo, kadangi vienas iš specialiųjų reikalavimų buvo užsienio kalbos mokėjimas. Šiuo metu užsienio kalbos pareiškėja nenaudojo ir jos netobulino. Tam, kad galėtų dalyvauti konkurse buvo pasiėmusi kasmetinių atostogų nuo 2011-08-29 iki 2011-09-02. Darbdavys gavęs minėtąjį Specialiųjų tyrimų tarnybos užklausimą, pasikvietė ją paaiškinti situaciją. Šis pranešimas buvo klaidinantis ir ji turėjo aiškinti, kad dar nelaimėjo konkurso, kad dar jis net neįvyko, kad jame tik dokumentus pridavusi, taip pat turėjo nurodyti priežastis kodėl ieško naujo darbo. Bendradarbiai taip pat buvo pasipiktinę, kad jų neinformavusi ketina keisti darbo vietą. Nuo tos dienos pablogėjo jos santykiai tiek su tiesioginiu viršininku, tiek su kolegomis, kadangi jie pradėjo ja nepasitikėti. Pareiškėja taip pat posėdžio metu nurodė, jog antstolio kontoroje dirba 8 žmonės, visi jie sužinojo apie pareiškėjos dalyvavimą konkurse. Gavus minėtą Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą, visi suprato, kad pareiškėja jau išeina iš darbo, todėl iki konkurso darbovietėje ji patyrė stresą. Be to, dalyvaudama šiuo metu teismo posėdžiuose taipogi patiria stresą, 2011-12-16 gulėjo ligoninėje dėl streso. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pareiškėjai sukelti nepatogumai asmeniniame ir visuomeniniam gyvenime, taip pat buvo sumenkintas jos vardas darbe, dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pareiškėja buvo šokiruota pamačiusi Specialiųjų tyrimų tarnybų atsiųstą užklausimą darbdaviui ir patyrė didelę įtampą darbe, bei stresą. Neigiami išgyvenimai susiję ir su tuo, jog jai teko dalyvauti ginče su valstybės institucija, kreiptis į jas dėl informacijos pateikimo, taip pat kreiptis į teismą ir bylinėtis, ginti savo pažeistas teises. 2011-09-02 įvykusiame konkurse tikėtina ir komisijos nariai bei komisijos sekretorius žinojo apie pareiškėjos užklausimus Valstybės tarnybos departamentui, taip pat turėjo žinoti ir savivaldybės taryba ir meras (komisijos pirmininkė buvo mero pavaduotoja), kadangi Valstybės tarnybos departamentas išsiuntė Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje pranešimą. Taip pat apie šios informacijos žinojimą patvirtina komisijos sekretorės žodinis atsiprašymas už sukeltus nepatogumus, kurį ji pasakė supažindindama pareiškėją su Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija apie jos asmenį. Tokie veiksmai konkurso metu kėlė dar didesnę įtampą, taip pat gal būt ir komisijos kitokį t.y. blogesnį, kaip besusiskundžiančio asmens požiūrį. Minėtu pažeidimu buvo pasikėsinta į Konstitucijos saugomas vertybes. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala yra ypatinga, tuo, kad ji pasireiškia pareiškėjos vidiniais išgyvenimais ir kančiomis. Tai yra pažeidimas, kuriuo buvo pasikėsinta į neturtinę vertybę - asmens apie privataus gyvenimą informacijos nerinkimą ir privataus gyvenimo neliečiamumą, sukėlė neigiamus pareiškėjos psichikos pakeitimus, kurie pasireiškė pareiškėjos sąmonėje, tada nėra įmanoma teismui pateikti rašytinių ar kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos patirtus išgyvenimu. Dėl institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėja dvasiškai labai išgyveno, realiai jautė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Prašomas priteisti žalos dydis nėra didelis ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovas atsiliepimu į skundą, o jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l. 26-28).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011-05-05 priėmė sprendimą Nr. T-114 „Dėl konkurso Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti organizavimo ir konkurso komisijos sudarymo". Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymas buvo patvirtintas 2011-05-05 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-122. Atsakovas 2011-07-22 „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" Nr. 58 (1), paskelbė konkursą Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti. Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkursas įvyko 2011-09-02. Pažymėtina, kad pareiškėja siekė eiti Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Įstatymų leidėjas nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, lojalumą Lietuvos valstybei. Tokia konstitucinės doktrinos nuostata suponuoja tai, kad pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Siekiančio eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai nustatyti įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais. Todėl tai taikytina ir asmenims, siekiantiems eiti kontrolieriaus pareigas. Pareiškėjos aiškinimas, kad atsakovas užpildydamas prašymą pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje pažeidė teisės normas, reglamentuojančias informacijos apie asmenį rinkimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatoms. Atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėja absoliučiai nėra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, ko pasėkoje ir teigia apie tariamai pažeistas jos kaip asmens teises. Pareiškėjos minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo ir tvarkos aprašo patvirtinimo" 642 punktas, teisinės analizės kontekste prieštarauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio normoms. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2011-07-01. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 27 d. nutarimo Nr.222 "Dėl kandidato į vyriausybės atstovus" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniui", konstatuota, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymą (9 straipsnį) informacijos apie tikrinamąjį asmenį gali būti paprašyta iki konkurso į atitinkamas pareigas ir po to konkurso. Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje imperatyviai neapibrėžta asmenų siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje tikrinimo momento eiga, tai reiškia, kad institucija informacijos apie tikrinamąjį asmenį gali paprašyti iki konkurso į atitinkamas pareigas ir po to konkurso. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, reglamentuota, kad darbdavys turi pareigą kreiptis su prašymu į Specialiųjų tyrimų tarnybą tikrinti pretendento patikimumą - prašyti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės įstaigoje. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai, kuriuos Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją surenka iš teisėsaugos, kontrolės, operatyvinės veiklos subjektų ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų, kitų institucijų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tai reiškia ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą. Atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėjos kaip asmens teisių nesiekė pažeisti, o tik vykdė įstatymuose numatytas pareigas, todėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atmestinas (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos pagrindu pareiškėja nurodo tik abstrakčius teiginius, nenurodo jokios turtinės žalos, su kuria faktiškai turi būti siejamas neturtinės žalos buvimas ir dydis.
Skundas netenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011-05-05 sprendimu Nr. T-114 „Dėl konkurso Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti organizavimo ir konkurso komisijos sudarymo“ nusprendė bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis organizavo konkursą Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti (b.l.30, 31-34). Alytaus miesto savivaldybės administracijoje 2011-07-28 buvo gautas pareiškėjos 2011-07-27 prašymas leisti jai dalyvauti minėtame konkurse bei pretendentės anketa (b.l.51,52-53). Konkurse Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti, kuris vyko 2011-09-02, dalyvavo pareiškėja, tačiau konkurso nelaimėjo (b.l.49,50-51,56-64). Alytaus miesto savivaldybė 2011-08-09 prašymu Nr. SD-5965 (6.17) kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos pateikimo apie G. M. (gim. 1985-12-28), siekiančią eiti Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas (b.l. 55). Alytaus miesto savivaldybės administracijoje 2011-08-26 buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-08-24 raštas Nr. 4-01-3270 dėl informacijos apie pareiškėją, siekiančią eiti pareigas savivaldybės įstaigoje (b.l. 54).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja dėl konkurso rezultatų ginčo nekelia, tačiau prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Alytaus miesto savivaldybė, užpildydama prašymą pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tokio prašymo pildymo tvarką. Pareiškėja skunde bei teismo posėdyje paaiškino, kad minėtas prašymas buvo užpildytas ir pateiktas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai prieš įvykstant konkursui laisvoms valstybės tarnybos pareigoms užimti, o ne po konkurso kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau- Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas) 642 punktas. Kadangi pareiškėja konkurso nelaimėjo, todėl ir nebuvo pagrindo apie ją rinkti informacijos. Informacijos rinkimas pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Pareiškėjos nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, nes buvo priversta aiškintis teisinės situacijos teisingumą Valstybės tarnybos departamente, darbdaviui aiškinti dėl ketinimų keisti darbo vietą, kreiptis į teismą, dėl ko ji patyrė išgyvenimus ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.; 6.250 str.). Vis dėlto CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straispnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Taigi neteisėtu aktu laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kaip valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas, numato, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priima ir skiria savivaldybės taryba (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 2 d. 6 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas reglamentuoja konkursų į valstybės tarnautojo pareigas (toliau vadinama – pareigos) organizavimo tvarką.
Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-08-21 iki 2011-10-19) 642 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priėmęs sprendimą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, į šią instituciją kreipiasi ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 6 darbo dienų po konkurso pabaigos.
Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2011-08-09 prašymu Nr. SD-5965 kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie G. M., siekiančią eiti Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Prašymas buvo teiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straispnio 2 dalies nuostatomis (b.l. 55). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2011-08-24 raštu Nr. 4-01-3270 pateikė prašomą informaciją atsakovui. Raštas gautas 2011-08-26 (b.l. 54). Konkursas Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti įvyko 2011-09-02 (b.l. 49, 56-64). Kaip matyti iš pateiktų teismui dokumentų, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 642 punkte nustatytos tvarkos, t.y. kreipėsi dėl informacijos apie asmenį, kuris nelaimėjo konkurso kontrolieriaus pareigoms užimti (šių įstatymo ir Vyriausybės norminio akto prasme apie asmenį, nesiekiantį eiti pareigų savivaldybės institucijoje), todėl pripažintina, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir tokiais savo veiksmais pažeidė teisės aktuose reglamentuotą tvarką ir nesilaikė jame nustatytų terminų kreiptis į Specialiąją tyrimų tarnybą dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas savivaldybės įstaigoje.
Atsakovo argumentas, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymą (9 straipsnį) informacijos apie tikrinamąjį asmenį gali paprašyti iki konkurso į atitinkamas pareigas ir po to konkurso, nepagrįstas. Atsakovas tai teigdamas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-27 nutarimo Nr. 222 „Dėl kandidato į Vyriausybės atstovus“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniui“. Minėtas nutarimas priimtas 2007-08-13, paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2007-08-18, Nr. 90-3580, o Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr.966, 642 punktas dėl informacijos gavimo termino priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-12 nutarimu Nr. 1323, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2007-12-22, todėl Konstitucinis Teismas, aiškindamas teisinę situaciją, nagrinėjo šiai bylai neaktualias įstatymo ir Vyriaussybės norminių aktų redakcijas.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2009-02-20 nutartis Nr. A556 - 95/2009). „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėja neturtinės žalos pagrindu nurodo tik abstrakčius teiginius, nenurodo jokios turtinės žalos, su kuria faktiškai turi būti siejamas neturtinės žalos buvimas ir dydis. Teismas nesutinka su šia atsakovo nurodyta pozicija. Neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos padarymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nors ir nenustačius turtinės žalos padarymo fakto, turi būti pasisakyta dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 95/2009).
Kita sąlyga reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti- žala. Administracinių teismų praktikoje (byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiškėjas pats pasirenka, kokiais ABTĮ 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką. Be to, įrodinėjimo naštą įrodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, šiuo atveju taip pat būtent pareiškėjai kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų ((Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525 - 3063/2011).
Tačiau šioje byloje neturtinės žalos atsiradimas nepagrįstas (teismas pareiškėjai išaiškino teisę pateikti įrodymus)(b.l.45)(ABTĮ 57 str. 1 d.). Pareiškėja nurodė, jog dėl atsakovo netinkamo veikimo ji turėjo aiškinti darbdaviui (pareiškėja dirba antstolio V. Z. kontoroje), kad dar konkurso nelaimėjusi, kad tik pateikusi dokumentus bei teko nurodyti priežastis, kodėl ieško naujo darbo (kaip pareiškėja skunde nurodė apie ketinimą dalyvauti minėtame konkurse nei darbdaviui nei savo kolegoms nebuvo užsiminusi). Nuo tos dienos pablogėjo santykiai tiek su antstoliu V. Z., tiek ir su kolegomis. Taip pat buvo sumenkintas jos vardas darbe, patirti dvasiniai išgyvenimai, didelė įtampa ir stresas darbe. Neigiami išgyvenimai pasireiškė ir tuo, kad teko dalyvauti ginčuose su valstybės institucija (aiškintis teisinę situaciją Valstybės tarnybos departamentu), kreiptis į teismą, ginant savo pažeistas teises. Be to, apie pareiškėjos kreipimąsi į kitas valstybės institucijas dėl atsakovo veiksmų buvo žinoma ir konkurso komisijos nariams bei pirmininkui, todėl tai kėlė didesnę įtampą konkurso metu. Atsakovui neteisėtai renkant informaciją apie pareiškėją buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos principas, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Pareiškėja nurodo, jog dvasiškai labai išgyveno, realiai jautė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą. Be to, teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog 2011-12-16 gulėjo ligoninėje dėl streso, tačiau nurodyti pareiškėjos paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą nepagrįsti. Pareiškėja nurodo, jog apie tai, kad dalyvaus minėtame konkurse nebuvo pranešusi nei darbdaviui, nei kolegoms, tačiau kaip matyti iš pateikto atsakovui jos 2011-07-27 prašymo dėl leidimo dalyvauti konkurse, ji nurodžiusi adresą (duomenys neskelbtini) , kuris pagal skelbiamą internetinio portalo www.antstoliai.lt informaciją yra ir antstolio V. Z. kontoras adresas (pareiškėjos darbdavio), be to nurodomas kaip iš pavadinimo galima spėti ir pareiškėjos darbo elektroninio pašto adresas ((duomenys neskelbtini)). Taigi šie duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, kad apie jos dalyvavimą minėtame konkurse neturėjo ir negalėjo žinoti nei darbdavys, nei kolegos ir vertintini kaip pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis. Be to, pateiktame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-08-12 rašte Nr.4-01-3103 pareiškėjos darbdaviui bei šios tarnybos 2011-08-24 rašte Nr.4-01-3270 Alytaus miesto savivaldybei (b.l.38) jokios informacijos ar kitokių duomenų apie pareiškėjos asmenį nebuvo nurodyta, o tai kad Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 642 punkto pagrindu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo- Alytaus miesto savivaldybė kreipsis dėl informacijos apie asmenį, pareiškėjai buvo žinoma, ir tai negalėjo sukelti pareiškėjai nepatogumų asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime ar galėjo būti sumenkintas pareiškėjos vardas darbe.
Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Konstitucijos 22 straipsnis nurodo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama ir atskleidžiama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Toks informacijos rinkimas turi būti pagrįstas valstybės ar visuomenės interesais. Pareiškėja nurodė, jog šis konstitucinis principas buvo pažeistas. Teismas nesutinka su pareiškėja, kadangi kaip matyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba informaciją apie pareiškėją rinko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos 9 straipsnio nuostatomis, o pateikta šios tarnybos informacija jokios informacijos apie asmens privatų gyvenimą neatskleidžia.
Taigi pareiškėjai neįrodžius žalos pareiškėjai padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu), pareiškėjos skundas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Daina Kukalienė