Civilinė byla Nr. e2-1418-887/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03489-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei
dalyvaujant ieškovės atstovams L. P., Ž. Ž., atsakovui V. S., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui V. S. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba į teismą kreipėsi ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. S. 5 765,20 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnas nustatė, jog atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parapijai, esančiame (duomenys neskelbtini) patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 109 miško kvartalo 186 taksacinį miško žemės sklypą, neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynu kirtimu II miškų grupės pribręstančiame medyne iškirto 15 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 9,94 m³ medienos. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799, 20 punkto, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 3 punkto reikalavimus bei padarė 5 765,20 Eur žalą aplinkai. Dėl šios neteisėtos veikos atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 1 dalį ir 274 straipsnio 1 dalį. Atsakovas su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu visiškai sutiko, gailėjosi jį įvykdęs. Atsakovui 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR N-28-2020 dėl savavališko miško iškirtimo paskirta administracinė nuobauda 60,00 Eur bauda, kurią jis sumokėjo. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius pateikė atsakovui 2020 m. gegužės 18 d. pretenziją Nr. R2(MŪPS)-209 atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 5 765,20 Eur žalą, tačiau atsakovas gera valia per nurodytą 40 dienų terminą žalos aplinkai neatlygino, prieštaravimų dėl įteiktos pretenzijos, prašymo išdėstyti aplinkai padarytos žalos mokėjimą dalimis nepateikė.
Alytaus apylinkės teismas preliminariu sprendimu 2021 m. sausio 13 d. ieškinį patenkino, iš atsakovo ieškovei priteisė 5 765,20 Eur žalos atlyginimą ir 65,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad su preliminariu sprendimu nesutinka, kadangi Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas L. P. 2020 m. gegužės 4 d. padarytą žalą skaičiavo formaliai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą įprasta tvarka, neatsižvelgdamas į tai, kad vieta, kurioje buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai yra ne tik miškas, bet daugiausiai lankomas visoje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje kultūros objektas „(duomenys neskelbtini)“. Miško želdiniai buvo peraugę, nudžiūvę, paveikti puvinio, augo prie pat statinių ir pagal apželdinimo reglamentus kenkė ir kėlė grėsmę esamiems objektams. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ne tik aplinkai, bet ir svarbiausia žmonių sveikatai ir gyvybei. Kadangi minimas sklypas nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijai pagal panaudos sutartį išnuomotas (duomenys neskelbtini) kaimui, pasitarus su bendruomene, buvo atliekamas būtinas aplinkos sutvarkymas, o ne miško kirtimas ar medienos gamybos darbai, nebuvo komercinio ar savo naudos siekimo. Vyko aplinkos sutvarkymo pavasarinės vėtros vėjolaužų ir grėsmę keliančių medžių pašalinimo darbai prie kultūros objekto „(duomenys neskelbtini)“, taip pat lygiagrečiai vyko ir paties „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbai. Atlikta veika nesukėlė jokio reikšmingo neigiamo poveikio žemei, žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Tvarkyba buvo vykdoma rūpinantis kultūros objektų ir žmonių saugumu. Atliktų darbų būtinumą įrodo ir šios žiemos gamtinių sąlygų nulemti padariniai. Taip pat(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir vietos aplinkos sutvarkymo darbai buvo pradėti 2020 m. balandžio pradžioje, karantino metu, kuomet visos valstybinės įstaigos buvo uždarytos arba dirbo tik nuotoliniu būdu, tačiau gyventojai nebuvo aptarnaujami, visų paslaugų teikimas fiziniams asmenims buvo sustabdytas, nebuvo jokios galimybės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo išdavimo. Dėl susidariusių force majeure sąlygų, apsunkinusių galimybes gauti reikiamus dokumentus tvarkybos darbams atlikti, atsakovas sutiko su paskirta administracine nuobauda už neteisėtai atliktus veiksmus ir paskirtą baudą sumokėjo. Be to, Valstybinė miškų tarnyba, teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, nepaminėjo ir nepateikė teismui jokių dokumentų, įrodančių, kad atsakovas, gavęs Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. pretenziją dėl savavališko miško kirtimo padarytos 5 765,20 Eur žalos aplinkai atlyginimo, ieškojo kompromiso ir dialogo, gindamas visuomeninį ir viešą interesą, prašydamas taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 500,00 Eur. VĮ Registrų cento duomenimis viso sklype esančio miško indeksuota vertė – 1 198,00 Eur, todėl 5 765,50 Eur dydžio žalos atlyginimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui - žalos dydis už 15 medelių 5 kartus viršija viso žemės sklype esančio miško indeksuotą vertę. Tuo labiau, kad iškirsti medžiai nebuvo vertingi nei aplinkosaugai, nei ūkinei veiklai, jie nepriklauso toms išimtims, kuomet neišduodamas leidimas kirtimui, šie medžiai gali būti atsodinti. Atsakovas, suprasdamas galimai padarytą žalą gamtai, 2020 metų rudenį savo lėšomis pasodino 20 eglučių ir 7 šermukšnių medelių saugiu atstumu žmonėms ir objektams. Nurodė, kad kirtimo darbai vykdyti siekiant ne asmeninio pelno, žaloti ir keisti reljefų, taip darant neigiamą poveikį aplinkui, o priešingai buvo darkoma teritorija prie lankomų religinių ir kultūros objektų, kurie tarnauja visuomenei. Atsakovas prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 430) straipsniu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo siekiama tyčia, sąmoningai pakenkti aplinkai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-762-887/202l pakeisti, sumažinant priteistinos žalos dydį.
Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į atsakovo V. S. prieštaravimus, kuriame nurodė, jog prieštaravimuose nurodomos aplinkybės yra neteisingai vertinamos ir klaidinančios, atsakovo prieštaravimai atmestini, o ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminarus sprendimas yra teisėtas. Atsakovui neginčijant, jog jis organizavo miško kirtimo (kaip pats įvardija - „tvarkymo“) darbus, kurių metu savavališkai neplynai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, buvo nupjauti 15 vnt. žalių medžių, ginčo dėl veiksmų neteisėtumo nėra. Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, kadangi mano kad jis per didelis, paskaičiuotas neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Ieškovės teigimu aplinkai padaryta žala paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249. Paminėtoje metodikoje nenumatyta galimybė dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, kriterijų, sumažinti žalos paskaičiavimą. Valstybės institucijų veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Valstybės institucijos pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti „ultra vires“. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo. Taigi, Tarnyba pagrįstai nesumažino aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo ir pateikė 5 765,20 Eur dydžio ieškinį. Atsakovo argumentai dėl ginčo vietoje Nekilnojamojo turto registre registruotos medynų vertės, niekaip nesusiję su aplinkai padarytos žalos dydžiu, kadangi medynų vertė ir aplinkai padarytos žalos dydis yra skirtingi rodikliai, kurie nėra susiję. Miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Atsakovas, nebūdamas miškų specialistu, nesiremdamas jokiomis specialiosiomis žiniomis ir teisės aktų nuostatomis, skunde dėsto sau palankias išvadas, tiek dėl miško „tvarkymo“, tiek dėl aplinkos atkūrimo. Atsakovas, padarydamas fizinį poveikį pribręstantiems medynams, t. y. nukirsdamas 15 vnt. žalių medžių, akivaizdžiai pakenkė miško ekosistemai, sunaikindamas miško išteklius, t. y. pakenkė natūraliems gamtos elementams (padarė reikšmingą neigiamą fizinį poveikį aplinkai). Jaunų medelių (eglaičių ir šermukšnių) pasodinimas gali būti vertintinas, kaip bandymas pagerinti po pažeidimo sunaikintą medyno biologinę įvairovę ir galimybę atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, tačiau akivaizdu, kad iki pažeidimo buvusi būklė nebuvo atkurta, ko, ginčo atveju, reikalauja visiško nuostolių atlyginimo principas. Pasodinti medeliai pasieks nukirstųjų amžių tik vidutiniškai po 80 metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas akivaizdus. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) nuostatomis, įgaliojimai vertinti ar žala aplinkai padaryta ir, ar ji didelė, suteikiami kiekvienos valstybės kompetentingoms institucijoms. Direktyvoje pabrėžiama, kad žala laikoma nedidele, jei gamtos ištekliai gali per trumpą laiką visiškai atsikurti. Taigi, jaunų medelių pasodinimas per se nereiškia, kad pažeidimas buvo atstatytas į pradinę padėtį, aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis ir faktas akivaizdus. Atsakovas nėra miškininkas specialistas, todėl prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, pats neįgaliotas vertinti. Be to, ginčo atveju, leidimas kitoms kirtimo rūšims negalėjo būti išduodamas, kadangi medyno taksaciniai rodikliai neatitinka kitoms kirtimo rūšims keliamų reikalavimų. Tarnyba nesutinka su atsakovo argumentais, kad nebuvo galimybės gauti leidimą karantino paskelbimo laikotarpiu. Paminėtu laikotarpiu Valstybinėje miškų tarnyboje darbas buvo organizuojamas, leidimai besikreipiantiems asmenims išduodami. Asmuo, siekiantis išvengti deliktinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, turi įrodyti egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios ir sutrukdė įvykdyti asmeniui įstatymu nustatytas pareigas. Akivaizdu, kad prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra klaidinančios, atsakovo argumentai dėl force majeure aplinkybių buvimo, ginčo atveju, atmestini. Tarnyba laikosi pozicijos, kad visas 5765,20 Eur dydžio padarytos žalos aplinkai dydis privalo būti atlygintas. Prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra neteisingai vertinamos ir klaidinančios.
Ieškovės atstovė Ž. Ž. teismo posėdyje ieškinį bei atsiliepimą į prieštaravimus palaikė, prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti, nurodė, kad teismo civilinėje byloje priimtas preliminarus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, paaiškino, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
Ieškovės atstovas L. P. teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, kad jis vyko į įvykio vietą, matavo žalių medžių kelmus. Visi nupjauti 15 vnt. medžių buvo žali medžiai. Puvinio buvimo specialistai nevertino ir duomenų, kad medžiai buvo pavojingi, nėra.
Atsakovo atstovė advokatė Asta Bilinskienė, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų, su ieškiniu sutiko iš dalies. Atstovė nurodė, kad atsakovas pripažįsta kirtimą, sutinka su žalos dydžio paskaičiavimais. Tačiau prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kultūros objektas „(duomenys neskelbtini)“ yra lankoma religinė vieta. Po žiemos atsakovas siekė išvengti išvartų. Atsakovas galėjo kreiptis leidimo, tačiau tyčios nebuvo, atsakovas nenorėjo pasimalkauti. Norai buvo patys geriausi - sutvarkyti lankytiną vietą. Atsakovas suprato pasekmes, tačiau atkreipia dėmesį, kad neatliktas tyrimas, kokia žala padaryta ekosistemai. Atsakovas yra kunigas, gyvena iš parapijiečių aukų, jam bus labai sunku sumokėti žalą. Atsakovas kaltės neneigia, pripažįsta ir labai gailisi. Prašo, atsižvelgiant į tai, kad medžius kirto tik vedamas geriausių ketinimų, tai, kad jo pajamos yra parapijiečių aukos, jos nepastovios, kad paskaičiuota žala labai didelė, ją sumažinti. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, kadangi, nors ir galėjo būti puvinys, metodikoje tai neatsispindi.
Atsakovas V. S. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Visiškai palaiko atstovės nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuolat tvarkomas, nes tai yra turistų lankomas objektas. Medžius išpjovė tam, kad vieta būtų saugi lankytojams. Medžius pjovė tik tuos, kurie buvo ypatingai arti ir pasvirę link objekto bei trečdalis medžių buvo apimti puvinio. Puvinio buvimą atsakovas nustatė pats, įvertinęs esančius tarpus (plyšius) medžių kelmuose. Dėl leidimo gavimo kirsti medžius atsakovas kalbėjosi su girininku, kuris atsakovui sakė, kad leidimas medžiams kirsti būtinas. Atsakovas gyvena iš aukų už santuokas, krikštynas, kurių per pandemiją nebuvo. Santaupų neturi, negali nurodyti nei išlaidų nei pajamų, mėnesio pajamų vidurkis apie 300,00 Eur, kuriuos išleidžia savo poreikiams. Atsakovas pripažįsta iškirtęs medžius, gailisi, prašo mažinti žalos dydį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-762-887/2021 buvo nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas L. P. nustatė, jog 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas V. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parapijai, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 109 miško kvartalo 186 taksacinį miško žemės sklypą, neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynu kirtimu II miškų grupės pribręstančiame medyne iškirto 15 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 9,94 m3 medienos.
Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio argumentų, jog minėtos nustatytos aplinkybės neatitiktų tikrovės nėra pateikta. Konstatuota, kad tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimas, draudžiantis atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
Už šį pažeidimą atsakovui 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR N-28-2020 dėl savavališko miško iškirtimo paskirta administracinė nuobauda 60,00 Eur bauda, kurią jis sumokėjo. Atsakovas administracinio teisės pažeidimo byloje ir teismo posėdyje dėl atliktų neteisėtų veiksmų kaltę pripažino, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų padaryta žala aplinkai. Atsakovas administracinio nusižengimo nutarimo neskundė. Atlikus neteisėtą medžio kirtimą apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 5 765,20 Eur, kurios atsakovas ir raginamas neatlygino.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis). Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra: pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
Dėl neteisėtų veiksmų, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala.
Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. CK 6.263 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.
Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga (Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys – nubausti (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 7 punktas). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (Aplinkos apaugos įstatymo 9 straipsnis).
Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parapijai, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 109 miško kvartalo 186 taksacinį miško žemės sklypą, neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynu kirtimu II miškų grupės pribręstančiame medyne atsakovas iškirto 15 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 9,94 m3 medienos. Ši aplinkybė yra nustatyta administracinio nusižengimo byloje, ją atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad šiuos veiksmus atliko neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti medį, tačiau atsakomybę dėl žalos aplinkai atlyginimo iš dalies neigia teigdamas, jog šiuos veiksmus jis atliko dėl būtinojo reikalingumo.
Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 6 dalį miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintą Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 5 punktą, leidimus išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai. Leidimas turi būti patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio antspaudu. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad leidimas išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, valstybinio miško ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju, miškas, kuriame atsakovas nukirto medžius, yra privatus, panaudos sutarties pagrindais valdomas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės. Duomenų apie tai, kad atsakovas V. S. būtų įgaliotas privataus miško žemės valdytojo asmuo, nėra pateikta, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas 15 vnt. medžių, augusių visuomeninės paskirties žemės sklype (botaniniame draustinyje), būtų iškirtęs turėdamas nustatyta tvarka išduotą leidimą. Nustačius, kad atsakovo atliktas medžių kirtimas buvo atliktas savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, toks kirtimas pripažintinas neteisėtu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje yra įrodyti atsakovo V. S. neteisėti veiksmai iškertant visuomeninės paskirties žemėje augusius 15 vnt. medžių.
Dėl žalos padarymo fakto, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, sąlygos ir žalos dydžio.
Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
Žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų būklei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos ar kitoms jų funkcijoms.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas nors ir neginčijo aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo, tačiau, nurodydamas, kad 15 vnt. medžių iškirto esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, teigia, jog žala gamtai jei ir buvo padaryta, tai tikrai ne nurodyto dydžio, kadangi medžius išpjovė tam, kad vieta būtų saugi lankytojams. Medžius pjovė tik tuos, kurie buvo pasvirę ir ypatingai arti objekto bei trečdalis medžių apimti puvinio, šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė fotonuotraukas. Su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie žalos aplinkai padarymą atsakovui savo neteisėtais veiksmais iškirtus kaimo teritorijoje, visuomeninės paskirties miške 15 vnt. medžių, tokiu būdu padarius neigiamą poveikį miško būklei, t. y. miškui, kaip aplinkos objektui, sunaikinant miško išteklius ir pakenkiant miško ekosistemai. Teismo vertinimu, neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pakenkta miško ekosistemai, padaryta žala miško ištekliams, sutrikdyta toje vietoje nusistovėjusi ekosistema, kuri formavosi ilgą laikotarpį ir kurios atkūrimas yra sunkiai įmanomas dėl sunaikintos augmenijos, buvusių mikroorganizmų, todėl teismas sprendžia, jog byloje įrodytas gamtos žalai padarymo faktas. Miškas yra specifinis objektas, kurį iškirtus ar sunaikinus, jo atkūrimui reikalingas pakankamai ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miško naudojimas, apsauga bei atkūrimas. Todėl atsakovo neteisėtais veiksmais neabejotinai buvo padaryta žala gamtai, jos ekosistemai. Teismas, pažymi, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog medžiai buvo per arti objekto, pavojingai pasvirę ir pažeisti puvinio nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia atsakovo teiginių apie medžių keliamą grėsmę, jų būklę. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, tam tikrų specialių žinių turinčių asmenų paaiškinimai ar išvados, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo be leidimo iškirsti medžiai kėlė grėsmę žmonėms. Atsakovas nurodė, kad dėl galimo medžių kirtimo ar jų būklės su jokiais specialistais nesikonsultavo. Teismo vertinimu, jog padaryti išvadai, kad medžiai pažeisti puvinio ir kelia grėsmę, reikia specialių žinių, o atsakovas tokių įrodymų nepateikė.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 52 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog atsakovas V. S. nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog jis padarė žalą gamtai savo neteisėtais veiksmais – iškertant be leidimo 15 vnt. žalių medžių, esančių privačioje miško žemėje, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav.
Atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie iškirstų medžių būklę, dėl kurių jie nebūtų galėjęs toliau augti, yra pagrįstos. Todėl spręstina, kad žalos aplinkai faktas civilinėje byloje yra nustatytas.
Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 yra išaiškinta, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Iš bylos duomenų matyti, kad 5 765,20 Eur žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sąžiningumo reikalavimų. Be to, ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo padarytą žalą aplinkai.
Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės ieškovės paskaičiuotos žalos dydžio ar žalos paskaičiavimo neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad galėtų būti perskaičiuojamas žalos dydis. Atsakovas nurodė, kad suprasdamas galimai padarytą žalą gamtai, 2020 metų rudenį savo lėšomis pasodino 20 eglučių ir 7 šermukšnių medelių saugiu atstumu žmonėms ir objektams. Jaunų medelių (eglaičių ir šermukšnių) pasodinimas gali būti vertintinas, kaip bandymas pagerinti po pažeidimo sunaikintą medyno biologinę įvairovę ir galimybę atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, tačiau akivaizdu, kad iki pažeidimo buvusi būklė nebuvo atkurta. Pasodinti medeliai pasieks nukirstųjų amžių tik vidutiniškai po 80 metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas - akivaizdus. Taigi, jaunų medelių pasodinimas per se nereiškia, kad pažeidimas buvo atstatytas į pradinę padėtį, aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis ir faktas akivaizdus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog neegzistuoja joks teisinis ir faktinis pagrindas perskaičiuoti gamtai padarytą žalą.
Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. žalių medžių iškirtimas taip pat patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei, dėl jų kilo žala aplinkai. Taigi laikytina įrodytu, kad būtent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. Be to, šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas nubaustas už padarytas neteisėtas veikas ir gamtai padarytą žalą.
Dėl būtinojo reikalingumo.
Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas neįrodo esant pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovo teigimu, jis turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu. Būtinąjį reikalingumą apibūdina keli požymiai: 1) yra realus pavojus, gresiantis asmeniui ar jo turtui; 2) realus pavojus yra neišvengiamas, todėl vienintelė galimybė jo išvengti yra padaryti žalos; 3) žala, padaryta siekiant išvengti realaus pavojaus, yra mažesnė arba tolygi žalai, kuri galėjo būti padaryta, jeigu nebūtų imtasi priemonių siekiant jos išvengti.
Atsakovas, tvirtindamas, kad medžius turėjo iškirsti dėl būtinojo reikalingumo, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas sprendžia, kad šios pareigos atsakovas neįvykdė. Atsakovas, neįrodė, jog po žiemos medžiai kėlė realią grėsmę žmonėms ar pastatytam objektui. Visų pirma, teismas pažymi, kad tiek atsakovo nurodytos aplinkybės, tiek pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog atsakovas teisės aktuose nustatyta tvarka negalėjo laiku ir tinkamai kreiptis į atitinkamą instituciją dėl minėtų medžių iškirtimo. Atsakovas, teigdamas, kad medžiai buvo pasvirę ir papuvę, jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Juo labiau, byloje nenustatyta, kad minėtų medžių pažeidimo pobūdį ir galimybes toliau augti būtų įvertinęs kompetentingas, atitinkamą išsilavinimą turtintis asmuo.
Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, jog po žiemos laikotarpio būtų įvykę kokių nors medžių pokyčių (medžiai dar labiau būtų pasvirę), nenurodė jokių tuo metu vykusių meteorologinių reiškinių (audra, stipri liūtis ir pan.), kurie būtų sudarę pagrindą medžius iškirsti nedelsiant, nesikreipiant į atitinkamas valstybės institucijas dėl leidimo medžių kirtimo darbams ar kitoms intervencinėms priemonėms gauti. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo ketinimą teisėtu būdu pašalinti, jei tokia grėsmė ir egzistavo, privačioje miško žemėje augusius medžius. Iš aukščiau minėtų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas. Taip pat viena iš būtinojo reikalingumo sąlygų yra ta, kad padarytoji žala būtų mažiau vertinga negu išvengtoji. Pažymėtina, jog atsakovas, teigdamas, jog minėti medžiai kėlė grėsmę ir dėl to galėjo būti padaryta žala, konkretaus galimos žalos dydžio nenurodė, apsiribodamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie grėsmę sužaloti atvykstančius asmenis. Tačiau būtent atsakovas, teigdamas, jog atsakomybė jam netaikytina dėl to, kad egzistavo būtinasis reikalingumas, turi įrodyti egzistavus visas būtinojo reikalingumo sąlygas. Kaip jau minėta, išvengtosios žalos dydžio atsakovas nenurodė, todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie išvengtosios žalos dydį, o atsakovo veiksmais žalą padarius gamtai, valstybės saugomam objektui, nėra pagrindo spręsti egzistuojant ir šioms būtinojo reikalingumo sąlygoms.
Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad dėl augusių žalių medžių grėsė realus pavojus jam ar kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, turtui, jog medžio kirtimo darbus reikėjo atlikti nesikreipus į atitinkamas institucijas, nes galimas medžių pasvirimas ir tariamo puvinio buvimas tokios grėsmės nepatvirtina. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė būtinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo.
Dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo.
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Atsakovo atstovė ir atsakovas prašo žalą mažinti atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas prieštaravimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas santaupų neturi, atsakovas yra kunigas ir jo pagrindinės pajamos yra parapijiečių aukos. Pandemijos laikotarpiu nevyko pamaldos, taip pat nevyko krikštynos, vedybos, kurių metu renkamos aukos. Atsakovo mėnesio pajamos yra apie 300,00 Eur, kuriuos išleidžia savo poreikiams tenkinti. Atsakovas medžius iškirto tik geriausių ketinimų vedinas. Atsakovui paskaičiuota 5 765,20 Eur žala yra labai didelė, prašo ją mažinti.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje toks išimtinis atvejis neegzistuoja. Atsakovas duomenų apie savo materialinę būklę nepateikė, sunkios turtinės padėties nepagrindė. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Teismui atkreipus dėmesį, jog yra galimybė prašyti išdėstyti prašomą priteisti žalą, atsakovas nurodė nesant tokio poreikio. Šiuo atveju žala padaryta atsakovui neįvykdžius bendro pobūdžio pareigos, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamas atvejis nėra išimtinis ir šiuo atveju neegzistuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytos šių teisės normų taikymo sąlygos, visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas nagrinėjamu atveju nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, mažinti prašomos priteisti 5 765,20 Eur padarytos žalos gamtai nėra pagrindo.
Dėl galutinio teismo sprendimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo prieštaravimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovo pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas (iš dalies nepagrįstas), ir tai sudarytų pagrindą panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimą. Nenustačius šių aplinkybių, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 13 d. preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-762-887/2021 paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-762-887/2021, kuriuo iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 5 765,20 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2021 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, j. a. k. 302471705, priteistą sumą sumokant į ieškovės sąskaitą Nr. LT654010042502313838, AB Luminor Bank, 65,00 Eur žyminis mokestis valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė