Civilinė byla Nr. e2-3487-329/2020

 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01420-2020-6

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.;    3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

  Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 700,81 Eur skolą, 63,07 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

            Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

           Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

          Ieškinys tenkinamas visiškai.

          Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

          Ieškinyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) d. atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „SB lizingas“ (toliau – UAB „SB lizingas“, ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradinei kreditorei atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartimi numatytus mokesčius. Atsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl sutartis buvo nutraukta, o atsakovas pradinei kreditorei liko skolingas 700,81 Eur.

(duomenys neskelbtini) d. pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

Nuo (duomenys neskelbtini) d. uždaroji akcinė bendrovė  „Intrum Lietuva“  (toliau – UAB „Intrum Lietuva“, ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai, todėl laikoma, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo susidariusio įsiskolinimo padengimo.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: sutartis, mokėjimų grafikas, bendrosios sutarties sąlygos, reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties bei jos priedų ištrauka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.411 straipsnio 1 dalimi, pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, jog lizingo įmonė nuperka iš nuomininko nurodyto pardavėjo turtą ir perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą turtas pereis nuomininkui nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovo (fizinio asmens) ir pradinės kreditorės (verslo subjekto) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, tai yra atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo krosnelę asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, kas iš esmės suponuoja, jog atsakovas laikytinas vartotoju ir jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Vien tai, kad šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį, o ne vartojimo kredito sutartį, nereiškia, jog šiuo atveju negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos.

Sutarties 2.1. punktu atsakovas įsipareigojo pagal sutarties šalių suderintą mokėjimų grafiką mokėti lizingo įmonei visas mokėjimų grafike numatytas įmokas, numatytas 12 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę ar sutarties sąlygas tuomet, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnis, CK 6.205 straipsnis).

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu bei įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas, laiku nemokėdamas sutartimi numatytų įmokų, neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kas laikytina esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, todėl ieškinio dalis dėl 700,81 Eur skolos priteisimo yra pagrįsta ir tenkinama.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą (netesybas), tai yra baudą arba delspinigius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be visa ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. 

Sutarties 11.1. punkte už įmokų vėlavimą numatyti 0,2 procentų delspinigiai, skaičiuojami nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, sumažindama delspinigių dydį, prašo priteisti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų, tai yra už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.

Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio bei jų priteisimo klausimą, taikydamas vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas, atkreipia dėmesį į tai, jog nors išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) d.) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.), teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba ir netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018).

Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, kai sutartyje numatyti delspinigiai viršija Vartojimo kredito įstatyme nurodytą delspinigių dydį, tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 procentų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siekiant nenukrypti nuo vienodai formuojamos teismų praktikos, teismas sprendžia, jog ieškovės prašymas priteisti sumažinto dydžio delspinigius, atitinkančius 63,07 Eur sumą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų arba šalių susitarimu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatyme fiziniam asmeniui numatyta 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Sutinkamai su tuo, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos 17 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZI56757) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 700,81 Eur (septynių šimtų 81 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, buveinės adresas Spaudos g. 8-1, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT412140030002997858, akcinė bendrovė „Luminor Bank“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.        

Teisėja                                                                                               Virginija Šeškuvienė