Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-938-2012].doc
Bylos nr.: 2-938/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-938/2012

Procesinio sprendimo kategorija 126.3.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2012 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Verantas“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-836-259/2012 iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verantas“. Tretieji asmenys – AS Parex banka ir uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas atsakovui UAB „Verantas“ iškelti bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Actualis“. Nurodė, kad atsakovas yra jam skolingas 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 336 520,27 palūkanų, 922 662,74 Lt delspinigių, 532 Lt kitų išlaidų, iš viso 2 834 515,01 Lt. Ieškovas 2010 m. lapkričio 30 d. pranešimu paragino atsakovą per 30 dienų padengti įsiskolinimą bei įspėjo, jog nustatytu laiku įsiskolinimo nesumokėjus, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tačiau atsakovas įsiskolinimo iki šiol nepadengė.

AS Parex banka kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad UAB „Verantas“ bankui yra skolingas 2 825 521,12 Lt pagal 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/753. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi AS Parex banka įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

Kauno apygardos teisme taip pat gautas AS Parex banka pranešimas dėl administratoriaus paskyrimo, kuriame AS Parex banka nurodė, jog pritaria ieškovo siūlomai bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ kandidatūrai ir prašė UAB „Verantas“ administratoriumi skirti UAB „Actualis“.

UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, iškelti UAB „Verantas“ bankroto bylą ir paskirti UAB „Verantas“ administratoriumi UAB „Verslo administravimo centras“. Nurodė, kad UAB „Verantas“ yra jam skolingas 1 500 000 Lt (be delspinigių ir palūkanų). Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Serneta“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus UAB „Verantas“ bankroto byloje.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Verantas“ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“.

Teismas, nustatęs, jog nėra galimybės gauti dokumentų apie įmonės finansinę būklę iš įmonės vadovo, klausimą dėl bankroto bylos UAB „Verantas“ iškėlimo nutarė išnagrinėti, vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismui prieinama valstybinių institucijų bei viešų registrų informacija apie įmonę, jos turtą bei turimus įsiskolinimus, o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Verantas“ finansinės atskaitomybės už 2010 m. Juridinių asmenų registrui neteikė, Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu įmonei siųsti teismo dokumentai buvo grąžinti, paštui nurodžius, jog adresas netikslus, taip pat į tai, kad pats UAB „Verantas“ vadovas nurodė, jog visi UAB „Verantas“ dokumentai buvo pamesti Baltarusijoje, sprendė, kad yra pagrindas vertinti, jog UAB „Verantas“ ūkinės-komercinės veiklos nebevykdo. Teismas nutarė nesivadovauti UAB „Verantas“ balansu už 2009 m., nurodęs, kad nuo 2009 metų įmonės turtinė padėtis kito (byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog UAB „Verantas“ 2010 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo akto pagrindu perleido dalį savo turėto nekilnojamojo turto). Teismas nustatė, kad UAB „Verantas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0424-3634, esantis Didžiųjų Gulbinų k., Vilniaus m. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 827 956 Lt, įmonė registruotų transporto priemonių neturi, duomenų apie kitą UAB „Verantas“ priklausantį turtą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo turimą turtą ir įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis apie iškeltas civilines bylas atsakovo atžvilgiu, tai pat tai, kad Kauno apskrities VMI duomenimis UAB „Verantas“ 2012 m. sausio 20 d. turi 39,28 Lt mokestinės nepriemokos, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Verantas“ turi tikėtinų didelių kreditorinių įsipareigojimų kitiems subjektams: UAB Medicinos bankui - 2 834 515,01 Lt; AS Parex banka - 2 825 521,12 Lt; UAB „Serneta“ – 1 500 000 Lt, padarė išvadą, kad UAB „Verantas“ yra nemokus ir nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir tai sudaro pagrindą iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

              Atskiruoju skundu atsakovo UAB „Verantas“ direktorius A. S. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo iškelti UAB „Verantas“ bankroto bylą tol, kol nėra surasti visi įmonės dokumentai, kurie parodo tikrąją įmonės finansinę padėtį.
  2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Verantas“ nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Dėl pamestų dokumentų UAB „Verantas“ veikla nėra nutraukta, o tik apsunkinta.
  3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus surasti visi dingę UAB „Verantas“ dokumentai, nes nesant šių dokumentų, teismas negalėjo išnagrinėti bylos iš esmės.
  4. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo UAB „Verantas“ vadovą per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB „Verantas“ turtą ir visus dokumentus. Kaip minėta, visi įmonės dokumentai buvo pamesti, todėl nėra jokių galimybių per tokį trumpą laiką perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Verantas“ atskirąjį skundą ieškovas UAB Medicinos bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovo vadovas nesiėmė jokių priemonių prarastiems dokumentams atkurti ir juos pateikti teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendė, vadovaudamasis viešai prieinama informacija apie atsakovą ir jo turimus finansinius įsipareigojimus.
  2. Apeliantas nei teismui, nei bankui nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovas yra mokus ir toliau vykdo veiklą.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo turimą turtą ir turimus įsipareigojimus, pagrįstai konstatavo, jog įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
  4. Prašymus iškelti atsakovui bankroto bylą yra pateikę tikėtinai didžiausius finansinius reikalavimus turintys kreditoriai: UAB Medicinos bankas, AS Parex banka. Ieškovui UAB Medicinos bankui atsakovas jokių mokėjimų neatliko. Tai įrodo, jog atsakovas yra finansiškai nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria UAB „Verantas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Pirmosios instancijos teismas atsakovui UABVerantas“ iškėlė bankroto bylą, padaręs išvadą, kad bendrovė yra nemoki.

Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Įmonės nemokumą teismas nustato, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai.

Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog 2011 m. gegužės 25 d. UAB „Verantas“ direktoriumi buvo paskirtas A. N. (146-149 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (154 b. l.) įpareigojo jį per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus, reikalingus  įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę. Kauno apygardos teisme buvo gautas A. N. (A. N.) atsakymas, kuriame jis išreiškė nesutikimą su bankroto bylos iškėlimu UAB „Verantas“ ir nurodė, kad negali pateikti teismo reikalaujamų dokumentų, kadangi visi UAB „Verantas“ dokumentai buvo pamesti ir šiuo metu jų rasti nepavyksta (183-188 b. l.). Šiems savo argumentams pagrįsti UAB „Verantas“ vadovas pateikė laikraščio 2011 m. gruodžio 21 d. leidimo egzemplioriaus dalies kopiją (184-185, 188 b. l.). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra galimybės gauti dokumentų apie įmonės finansinę būklę iš įmonės vadovo, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verantas“ nutarė spręsti, vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismui prieinama valstybinių institucijų ir viešų registrų informacija apie įmonę, jos turtą bei turimus įsiskolinimus, o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus surasti visi dingę UAB „Verantas“ dokumentai, nes, pasak jo, nesant šių dokumentų, teismas negalėjo išnagrinėti bylos iš esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad bankroto byloje teismas privalo veikti aktyviai ex officio ir imtis visų įstatyme numatytų priemonių renkant įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui. Kadangi pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų, kuriuos įvertinus, galima konstatuoti įmonės nemokumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė civilinės bylos sustabdymo klausimo. Be to, pačiame ĮBĮ numatytas imperatyvus terminas, per kurį teismas privalo priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Kita vertus, neatmetama ir tikimybė, jog ir sustabdžius civilinę bylą, vadovas ir ateityje nepateiktų teismui reikalaujamų dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir informacinės Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenis, konstatavo, kad yra pagrindas vertinti, jog UAB „Verantas“ ūkinės-komercinės veiklos nebevykdo, įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams taip pat negali, todėl įmonę pripažino nemokia.

Iš byloje esančio 2011 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog UAB „Verantas“ nuosavybės teise priklauso Didžiųjų Gulbinų k., Vilniaus m. sav. esantis žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 827 956 (122-123 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Verantas“ registruotų transporto priemonių neturi (194 b. l.). Duomenų apie kitą įmonei priklausantį turtą byloje taip pat nėra. UAB „Verantas“ 2012 m. sausio 20 d. turėjo 39,28 Lt mokestinę nepriemoką VMI (189 b. l.), VSD fondo biudžetui nebuvo skolingas (191 b. l.), tačiau įmonė turi tikėtinų didelių finansinių įsipareigojimų kitiems subjektams: UAB Medicinos bankui – 2 834 515,01 Lt (5-7 b. l.); AS Parex banka – 2 825 521,12 Lt (53-54 b. l.); UAB „Serneta“ – 1 500 000 Lt (100-102 b. l.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko  duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10663-435/2011 priteisė kreditoriui UAB „Bordolina“ iš skolininko UAB „Verantas“ 50 000 Lt skolos, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 375 Lt žyminio mokesčio, 2011 m. liepos 8 d. byloje buvo išduoti vykdomieji raštai, 2012 m. kovo 8 d. buvo grąžintas vykdomasis dokumentas. Pirmosios instancijos teismo minimoje civilinėje byloje Nr. 2-615-845/2012, kurioje UAB „Verantas“, kaip solidariam atsakovui, buvo pareikštas reikalavimas dėl 100 000 Lt netesybų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (196 b. l.), tačiau 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas (teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, jog šis sprendimas buvo apskųstas). Kita vertus, bylos duomenimis UAB „Verantas“ tikėtinai susidaręs įsiskolinimas vien ieškovui ir tretiesiems asmenims sudaro virš 7 mln. Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs oficialius duomenis apie UAB „Verantas“ turimą turtą ir tikėtiną jos įsiskolinimo dydį, padarė pagrįstą išvadą, jog įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustačius, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams daug kartų viršija oficialiai įregistruotą turtą, yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.

Apeliantas, norėdamas paneigti blogą UAB „Verantas“ finansinę padėtį, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2012 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. UAB „Verantas“ vadovas, teikdamas minėtus finansinius duomenis, teigia, kad nors įmonės dokumentai buvo pamesti, jam pavyko atkurti įmonės balansą, iš kurio matyti, kad įmonės pradelstos skolos neviršija pusės viso įmonės turto. Tačiau duomenų (dokumentų), kurių pagrindu buvo sudarytas 2012 m. kovo 31 d. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, apeliantas nepateikė. Todėl tokio dokumento įrodomoji vertė yra abejotina. Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo (193 b. l.) matyti, jog paskutinė registrui teikta UAB „Verantas“ finansinė atskaitomybė buvo už 2009 metus. Finansinės atskaitomybės už 2010 m. ir 2011 m. UAB „Verantas“ Juridinių asmenų registrui neteikė. Todėl sulyginti 2012 m. kovo 31 d. balanse nurodytų ir praėjusių finansinių metų duomenis bei patikrinti jų pagrįstumą nėra galimybės.

Pagrindą abejoti apelianto pateikto balanso duomenų tikrumu ir pagrįstumu sudaro ir kiti byloje esantys įrodymai. Apelianto pateiktame balanse nurodyta, kad UAB „Verantas“ turi turto iš viso už 7 787 523 Lt, iš kurio materialaus ilgalaikio turto - 1 574 800 Lt. Byloje yra 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio UAB „Verantas“ balansas (120 b. l.), iš kurio matyti, kad įmonė 2009 metais turėjo 1 574 800 Lt vertės ilgalaikio materialaus turto. Palyginus 2009 metų balanso ir 2012 kovo 31 d. balanso duomenis, matyti, jog ilgalaikio materialaus turto vertė nepasikeitė, tačiau byloje yra duomenų, įrodančių, jog UAB „Verantas“ 2010 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi dalį savo turėto nekilnojamojo turto perleido (124-125 b. l.). Duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu atsakovas iš tiesų turi balanse nurodytos vertės turto ir koks tai yra turtas, kada ir kokiu pagrindu jis įgytas, apeliantas nepateikė, taip pat nepateikė ir duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad balanse nurodytos gautinos sumos, kurios pagal pateiktojo balanso duomenis viršija       6 mln. Lt, realiai gali būti atgautos. Be to, apelianto pateiktame balanse nurodyti duomenys apie per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus prieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, nes, kaip jau nustatyta šioje nutartyje, įmonės įsiskolinimas vien ieškovui ir tretiesiems asmenims sudaro virš 7 mln. Lt. Tuo tarpu 2012 m. balanse nurodyta, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 3 866 511 Lt. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu buvo sudarytas įmonės 2012 n. kovo 31 d. balansas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiais byloje esančius rašytinius įrodymus neatitinkančiais balanso duomenimis nėra pagrindo vadovautis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas nepateikė ir įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog įmonė šiuo metu vykdo ūkinę – komercinę veiklą.

Apeliantas teigia, jog per skundžiamoje nutartyje nurodytą terminą jis neturės galimybių perduoti bankroto administratoriui UAB „Verantas“ dokumentų, kurie, pasak jo, yra pamesti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nesant galimybės perduoti įmonės turtą ir dokumentus per teismo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, įmonės vadovas galės kreiptis į teismą su prašymu pratęsti nustatytą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis negali tokio įpareigojimo įvykdyti per teismo nustatytą terminą, ir terminą, per kurį jis objektyviai galėtų pateikti įmonės dokumentus bei perduoti jos turtą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos atsakovui UAB „Verantas“ iškėlimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti bankroto bylą. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                    Rimvydas Norkus

                                                                                   

                                                                                                        

                                                                                   Donatas Šernas

 

                                                                                          

                                                                                   Dalia Vasarienė