Baudžiamoji byla Nr. e1-1185-1203/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00341-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12.; 1.1.9.7; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

 Ukmergė

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

     A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1)       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas;

2)       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-759/2022 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 641 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei įpareigotas visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; ir uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmę atlikęs, 2023 m. liepos 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

n u s t a t ė:

1.       A. M. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, tyčia spyrė sėdinčiai ant fotelio nukentėjusiajai L. M. į kairę akį tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai L. M. padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2.       Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3.       Įtariamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis psichinėmis ligomis neserga, yra lankęsis pas psichiatrus dėl žalingo alkoholio vartojimo, buvo užsikodavęs nuo alkoholio. 2023 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo užsikodavęs, pas L. tada išgėrė po kodavimosi antrą kartą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio apie vidurį, tikslios datos jis nurodyti negali, jis kartu su savo sugyventine K. ir savo sūneliu atvyko pas K. mamą į svečius. Tada žino, kad K. su mama išėjo į parduotuvę, jis K. paprašė, kad ji nupirktų alaus. Buvo dar šviesus paros metas, bet, kiek buvo valandų, jis taip pat nežino, negali pasakyti. Grįžusi iš parduotuvės K. jam papasakojo, kad grįžo namo su L. kad ją Anykščių gatvėje rado kruvinu veidu, kad ji ten griuvinėjo, sakė, kad jai dar nupirko ir drėgnų servetėlių veidui nusivalyti. Jis tada K. sakė, kad eitų pas L., kad jis su ja išgers alaus. L. juos įsileido į svečius, sutiko išgerti alaus. Begeriant alų L. pradėjo jį visaip įžeidinėti, vadino jį „pyderastu, gaidžiu“, jis dėl tokių įžeidinėjimų nebedavė L. gerti alaus, pyko, kad L. jį įžeidinėjo ir tada L. vienu metu metė į jį šakutę, jam įdrėskė ja tarpuakyje, bet dėl to jis jai pretenzijų neturi, tai jau buvo paskutinis jo kantrybės lašas dėl tokio žeminančio L. elgesio jo atžvilgiu, todėl jis L., virtuvėje sėdinčiai ant fotelio, kaire koja spyrė į kairę akį, žino, kad smūgis labiausiai teko kažkur ties antakiu. Žino, kad tada jis su K. išėjo į namus, jis dar pusė 1 l talpos butelio alaus užsikišęs už megztinio parsinešė į namus, nežino, ar tą matė K. Jis iš karto po spyrio gailėjosi dėl tokio savo elgesio, dar išeidamas į namus jis L. atsiprašė. Kitą dieną dar ir blaivios jis L. atsiprašė, ji jo dėl įžeidimų taip pat atsiprašė, jie tarpusavyje su L. kaip ir susitaikė. Jis pažada, jei bus koks ligonių kasos civilinis ieškinys jį atlyginti. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškosi darbo, jei būtų galimybė, sutiktų už šią padarytą nusikalstamą veiką atidirbti ir viešųjų darbų. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, pažada nenusikalsti, šį kartą tikrai L. jį savo tokiu agresyviu, žeminančiu elgesiu pati jį išprovokavo (b. l. 71–73).

4.       Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 20 val. 05 min., pas ją į butą adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos pažįstamas A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo atėjo ir A. sugyventinė K., kurios pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini). Ji matė, kad A. jau buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio.  Ji turėjo nusipirkusi alaus ir pasiūlė jiems išgerti. Jie visi išgėrė apie 2 vnt. 1 litro talpos butelius alaus. Apie 23 val. 00 min., bekalbant su A. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji sėdėjo virtuvėje ant fotelio, kai prie jos priėjo A. ir vieną kartą spyrė jai į kairę akį. Nuo smūgio jai pradėjo bėgti kraujas, sakytų, iš lūpos. Ji pradėjo ant A. rėkti, sakė, kad išeitų iš jos namų.  Tuo metu A. draugė jai atnešė ir davė nusivalyti veidą servetėle. Po to A. su savo drauge baigė gerti alų ir iš jos buto išėjo. Iš karto ji nekvietė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP), todėl, kad buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Atsikėlusi ryte, ji pamatė, kad jos kairė akis užtinusi ir visa mėlyna. Tada ji, paskambinusi, išsikvietė GMP. Atvykusi GMP jai nustatė akies voko ir periokulinės srities sumušimą. Su A. M. ji bendrauja, jis dažnai lankosi pas ją bute. Dėl jai padaryto sužalojimo ji kreipsis į teismo medicinos ekspertą. Prašo ištirti šį  įvykį. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, informuos papildomai tyrimo metu (b. l. 12–18).

5.       Liudytoja K. K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai jos teisė prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus išaiškinta suprantamai. Parodymus ji duoti sutinka. A. M. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie trejus metus, augina metukų amžiaus sūnų. 2023 m., apie rugpjūčio vidurį, ji kartu su A. svečiavosi kelias dienas pas jos mamą Ukmergės mieste. 2023 m. rugpjūčio mėn. apie 10 d., tikslios datos ji tikrai neprisimena, negali nurodyti, ji kartu su A. buvo nuėję pas jos mamos kaimynę, jų bendrą pažįstamą L. M.. Pas L. atėjo blaivūs, sūnelį buvo palikę pas jos mamą. Pas L. bute A. kartu su ja gėrė alų, ji negėrė. Dar nori pasakyti, kad ji su mama dienos metu ėjo į parduotuvę, tai L. jau rado gatvėje neblaivią, ji buvo kruvina veidu. Tai ji ją nusivedė iki parduotuvės „Maxima“, esančios Anykščių gatvėje, Ukmergėje, kur nupirko drėgnų servetėlių, nuvalė jai veidą. Tada ji parduotuvėje nupirko du butelius, po 1 l talpos alaus, jo buvo prašęs nupirkti A.. Tada su L. grįžo į namus. A. jai pasiūlė eiti pas L., sakė, kad jis pas ją išgers alaus, ji sakė A., kad L. yra neblaivi, bet tada A. pasakė, kad paklaus, ar L. nori alaus, kiek ji pažįsta L., tai jai alaus per daug nebūna. L. pasakė, kad nori ir gers alaus, todėl ji kartu su A. ir užėjo pas ją į svečius. Žino, kad išgertuvių metu L. pradėjo A. vadinti „gaidžiu, pyderu“, matė, kad dėl to A. pyko, bet tikrai nesitikėjo, kad kažkas vyks, kad A. suduos L., nes anksčiau niekada taip nebūdavo, nors L. ir įžeidinėdavo A. Tada vienu metu, gal pamačiusi, kad A. nereaguoja į jos užgauliojimus, L. metė į A. šakutę, pataikė jam į tarpuakį, liko toks kaip įdrėskimas ir tada A., užsimojęs, tikrai mano, stipriai, dešiniu delnu sudavė ant fotelio virtuvėje sėdinčiai L. į kairę akį, po šio A. smūgio L. paakyje iš karto atsirado mėlynė. L. po suduoto A. smūgio tikrai kraujas nebėgo ir jokių servetėlių jai tada nenešė, servetėles jai davė tik prie parduotuvės. Po suduoto smūgio L. rėkė su keiksmažodžiais, liepė A. ir jai išeiti iš jos buto, bet tada A. dar jos atsiprašė, sakė, kad L. jį taip pat įžeidinėjo, baigė gerti A. alų su L. ir jie išėjo namo. Dar kitą dieną A. atsiprašė L., ji lyg A. atleido, bet kitą dieną telefonu L. jai pasakė, kad ji parašė pareiškimą. A. su L. yra pažįstami nuo vaikystės, kartu augo globos namuose. A. dėl tokio savo poelgio tikrai labai gailisi, jis ne kartą L. po šio įvykio atsiprašė, A. sako, kad jei L. į jį nebūtų metusi tos šakutės jis taip ir nebūtų pasielgęs, bet jau atsitiko taip, kaip atsitiko (b. l. 60–63).

6.       Protokole-pareiškime užfiksuota, kad gautas L. M. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. , apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. M. vieną kartą koja įspyrė jai į kairę akį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. (b. l. 12–18). 2023 m. rugpjūčio 12 d. nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta. Atvykstama į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Matomas 4 aukštų daugiabutis namas su viena laiptine. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Į namą patenkama pro praviras baltos spalvos stiklines duris, įėjus pro duris patenkama į bendrą koridorių kurio dešinėje pusėje matomas liftas, už jo baltas duris kurios yra užrakintos. Tiesiai prieš įėjimą matomi laiptai, vedantys į kitus pastato aukštus. Už lifto matomos baltos spalvos durys ant kurių yra Nr. 34. Atidarius duris patenkama į kambarį Nr. 1. Prie sienos, esančios dešinėje pusėje, matoma rusvos spalvos sofa lova, sienoje priešais įėjimą į kambarį matomos užrakintos gelsvos spalvos durys, prie sienos esančios kairėje pusėje matoma medinė rusvos spalvos spinta, prieš ją matoma rūbų pakaba, ant kurios pakabinti įvairūs viršutiniai rūbai. Sienoje, dešinėje pusėje, šalia įėjimo, matoma niša, vedanti į virtuvę, kurioje ir yra įvykio vieta. Virtuvėje, prie sienos, esančios dešinėje pusėje, matomos virtuvinės spintelės, vienoje iš jų įmontuota kriauklė, kita uždengta ruda staltiese, ant jos stovi juodos spalvos puodelis. Toliau matoma viryklė, ant kurios pastatytas baltas virdulys. Sienoje prieš įėjimą į kambarį matomas langas, prieš jį stovi pilkos spalvos kėdė. Prie sienos, esančios kairėje pusėje, matomas stalas, kuris uždengtas ruda staltiese, ant stalo juodos spalvos televizorius. Kampe, kairėje pusėje, prie įėjimo, matomas pilkos spalvos fotelis ir rudos spalvos laikraščių staliukas. Sienoje, kairėje, už fotelio matomos baltos spalvos durys, vedančios į kambarį Nr. 2. Užėjus į kambarį, prie sienos, esančios dešinėje, matomas medinis staliukas, ant kurio stovi juodos spalvos televizorius. Prie sienos, esančios prieš įėjimą, matoma viengulė lova, ant kurios paklota rausvos spalvos patalynė. Prie sienos kairėje matomos dvi medinės spintos, tarp kurių stovi rusvos spalvos dvivietis fotelis. Apžiūrėjus butą jokių grumtynių ar kitokių smurto pėdsakų, turinčių reikšmės bylai tirti, nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b. l. 12–18; foto lentelė 24–33).

7.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. dirbant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju V. Žviniu, apie 8 val. 40 min., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris. Nuvykus į nurodytą vietą paaiškėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val. 00 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. M. vieną kartą koja spyrė L. M. į kairę akį tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Atvykusi GMP jai nustatė akies voko ir periokulinės srities sumušimą. L. M. pageidavo rašyti pareiškimą, buvo blaivi. Todėl tyrėjas V. Žvinys pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 56–57).

8.       Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad ekspertas, susipažinęs su pateiktomis ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis bei nukentėjusios L. M. medicininiais dokumentas, pateikia išvadą, kad L. M. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 54–55).

A. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

9.       BK 140 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10.       BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

11.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. M. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent, dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, tyčia spyrė sėdinčiai ant fotelio nukentėjusiajai L. M. į kairę akį tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiai L. M. padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis pilnai prisipažįsta. Parodė, kad A. ir L. pažįstami nuo vaikystės, kartu augo globos namuose. Begeriant alų L. M. pradėjo visaip jį vadinti „gaidžiu, pyderu“, jis dėl tokių įžeidinėjimų nebedavė L. gerti alaus, pyko, kad L. jį įžeidinėjo, tada L. vienu metu metė į jį šakutę, jam įdrėskė ja tarpuakyje, bet dėl to jis jai pretenzijų neturi, tai jau buvo paskutinis jo kantrybės lašas dėl tokio žeminančio L. elgesio jo atžvilgiu. Šį kartą L. jį savo tokiu agresyviu, žeminančiu elgesiu pati jį išprovokavo, todėl jis L., virtuvėje sėdinčiai ant fotelio, kaire koja spyrė į kairę akį, žino, kad smūgis labiausiai teko kažkur ties antakiu. Jis iš karto po spyrio gailėjosi dėl tokio savo elgesio, dar išeidamas į namus jis L. atsiprašė. Kitą dieną dar ir blaivios jis jos atsiprašė, ji dėl įžeidimų taip pat jo atsiprašė. Jie tarpusavyje su L. susitaikė. A. M. pažadėjo, jeigu bus ligonių kasos civilinis ieškinys, jį atlyginti (b. l. 71–74). Taip pat A. M. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūra (b. l. 12–18, 24–33), medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai L. M. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54–55), bei kiti byloje esantys duomenys.

12.       Pateiktų įrodymų visuma ir jų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas nežymiai sužalojo žmogų. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

13.       Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pareiškė, jog sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu, sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 100–102).

Dėl A. M. skiriamos bausmės

14.       Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 ir 61 straipsnių nuostatomis. A. M. padarė vieną baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, kaltinamajam suvokiant neteisėtą elgesį, ir norint taip veikti. A. M. smurtavo prieš kitą asmenį, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Konfliktas kilo dėl nereikšmingos priežasties – dėl to, kad L. M. išgertuvių metu jį įžeidinėjo, vadino jį „gaidžiu, pyderu“. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys ir į A. M. elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui – jis buvo neblaivus, tai parodymuose pripažino ir jis pats (b. l. 71–73). A. M. atsiprašė L. M. (b. l. 71–73), o ši jam atleido (b. l. 13). A. M. nevedęs, nedirba, kartu su sugyventine K. K. A. augina vienerių metų sūnų (b. l. 60–63, 94–96), praeityje Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus (b. l. 75–87), teistumas neišnykęs, antrą kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. M. teigia, kad yra lankęsis pas psichiatrus dėl žalingo alkoholio vartojimo, buvo užsikodavęs nuo alkoholio (b. l. 71), nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas neblaivus (b. l. 71). Baustas administracine tvarka 5 kartus per paskutinius 5 metus (b. l. 91). Teistumas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką neleidžia A. M. apibūdinti vienareikšmiškai teigiamai, kadangi šios aplinkybės rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms ir jos turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita vertus, visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad A. M. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, įskaitas byloje nėra. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal A. M. bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

15.       A. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu skiriama laisvės apribojimo bausmės trukmė mažinama vienu trečdaliu.

16.       A. M. kartu su bausme skiriami BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 4 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 6 dalyje įtvirtinti įpareigojimai ir draudimai.

17.       Šioje baudžiamojoje byloje L. M. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa nepareiškė civilinio ieškinio (b. l. 13, 38).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį ir paskiriant draudimus per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

1.       Įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2.       Įpareigoti neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3.       Uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

4.       Uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį ir paskiriant draudimus per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

1.       Įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2.       Įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3.       Uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

4.       Uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

             Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                        Robertas Ročys