Baudžiamoji byla Nr. 1-1828-961/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08957-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6., 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.22.1.1;1.2.23.1.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Solveigai Pervenei,

vertėjaujant Helenai Žemaitel,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,

kaltinamiesiems S. B. (S. B.), A. M., M. T. (M. T.),

nukentėjusiajai G. A. (nuotoliniu būdu),

laiduotojai V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis 3 vaikus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2003 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 7 metams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs;

2. 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 40 MGL (2000 Eur) bauda. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką, neatlikta bausmės dalis 38 MGL (1900 Eur) bauda, bauda išieškoma antstolio, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti ar tęsti tarnybą, o darbo netekus ar nutraukus tarnybą (duomenys neskelbtini), nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pirmos instancijos nuosprendis pakeistas, A. M. papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams atimti teisę naudotis specialiomis teisėmis – laikyti ir nešioti ginklus. Bausmė atliekama, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje;

M. T. (anksčiau – M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

S. B. 2021 m. kovo 21 d. apie 10.32 val., būdamas prie šalia pastato (duomenys neskelbtini) Neries upėje prišvartuotos D. S. baržos, konflikto metu metė į baržoje buvusią G. A. ąsotį, kuriame buvo įšalęs į ledą vanduo, ir, pataikęs juo G. A. į kairės rankos dilbį, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, t. y. sužalojimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

A. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2021 m. rugsėjo 21 d. baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), garaže, spintelėje laikė augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra 0,006 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kol tą pačią dieną 9.50 val. policijos pareigūnai atliktos kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį jam priklausančios psichotropinės medžiagos.

M. T. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), laikė 6 mm kalibro revolverį 620ALFA Nr. 7620006571, skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, 11 vnt. pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių „Flobert“, skirtų šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų, ir vieną 9 mm kalibro šovinį „Makarov“, kuris skirtas šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų, kol tą pačią dieną, apie 18.10 val. atliekamos kratos metu, minėtus revolverį su šoviniais paėmė policijos pareigūnai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltę pripažino ir parodė, kad su D. S. konfliktų neturėjo. Buvo su juo draugai nuo 1990 metų. Tačiau paskutiniu laikotarpiu susitikę pasisveikindavo ir tiek. Kiek jam yra žinoma, D. S. yra kerštingas žmogus, įvairiais būdais šalinantis savo konkurentus. Žinojo, kad D. S. M. T. pastoviai darė fizinį ir moralinį smurtą: tai užstoja plaukiančiam kelią, tai kabinėjasi žodžiais, pavogė jo inkarą, baržoje padarė skylę ir pan. Draugas M. T. porą kartų jo prašė pasikalbėti su savo pažįstamu D. S., kad šis paliktų jį ramybėje, atiduotų daiktus. Kai porą kartų buvo susitikęs su D. S., šis sakė, kad tai daro ne jis. Įvykio dieną eidamas pas M. gerti arbatos, žinojo, kad D. S. barža bus ten. Jis su draugais tą dieną važiavo ne pas D. S., o pas M., į jo baržą. M. barža tiesiog stovėjo šalia D. baržos. Buvo gal šešiese. Iki M. jie taip ir nepriėjo, nes prieplaukoje yra tik vienas praėjimas iki abiejų laivų, o D. praėjimą užsidarė. Būdami prie baržos pamatė, kas ant jos denio stovi D. S. Jis juos „pasiuntė“, nepraleido. Norėjo su juo tik pasikalbėti, o šis juos „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais. Pasikalbėti su D. dėl M. baržos ketino savo iniciatyva, M. tą dieną ten nė nebuvo. Visi kiti asmenys, buvę su juo, išvis nežinojo, kur jie eina, jis juos tiesiog atsivedė pas savo draugą M. išgerti arbatos. Bet jiems atėjus M. jau nebuvo, jie pavėlavo. Žinojo tai, nes skambino M. Tuomet jis pats atidarė praėjimo vartelius, nes ten ne asmeninė D., o savivaldybės teritorija. D. S. jį užsipuolė, ko čia vaikščioja. Atkirto D., kad ne pas jį atėjo. Tuo metu jis dar buvo ant žemės, ne D. S. laive. Tik norėjo ramiai su juo pasikalbėti, o D. pamanė, kad jie jį ruošiasi mušti, ir užsiundė ant jų savo šunį. D. šuo ėmė loti, vos jam (S. B.) neįkando. Neneigia, kad tuo metu jis keikėsi. Sakė, kad patrauktų šunį. Matydamas, kad šuo tuoj iššoks iš už užtvaro, apsidairė ir pamatė, kad stovi kažkoks plastiko indas su vandeniu. Tuo metu jis stovėjo už medinio tiltelio, ten stovėjo stalas, ant jo buvo tas ąsotėlis. Tikėjosi juo apipilti šunį. Taikėsi į šunį. Tačiau ten buvo ledas, jis išslydo ir iškrito kažkur į šoną. O gal jis su visu ąsotėliu iš rankos išslydo. Net nematė, kad juo pataikė į moterį. Jam apie tai D. S. gal tik po pusmečio pasakė. Tik paskui pamatė, kad šalia stovi kažkoks žmogus, kuris filmuoja. Iš matymo G. A. jis pažinojo, kaip ji ten atsirado, nematė. Ji gal tuo metu baržos viduje filmavo. Kada ji išėjo iš baržos, neužfiksavo. Mesdamas indą, jos tikrai nematė. Tik po įvykio pamatė, kad šuo pabėgo, o moteris stovi ir filmuoja. Paprašė, kad nefilmuotų. Gal pasikarščiavęs ką nors ir negero pasakė tai moteriai. Be to, šuo jam įkando į ranką. Tai įvyko tuo metu, kai jis bandė perlipti tvorelę už tiltelio, iki viso konflikto. Šuo bėgiojo po visą baržą. Jie barėsi gal kokias penkias minutes. Barėsi vienas, kiti asmenys tuo metu tiesiog stovėjo už jo. Nežinojo, kad konflikto metu buvo iškviesta policija, kitaip nebūtų niekur išvažiavęs. Jei būtų žinojęs, kad sužalojo moterį, būtų jos atsiprašęs. Paskui D. S. ėmė jam skambinėti, sakyti, kad jie kažkokių pinigų iš jo reikalauja, kad jo motociklą ant žemės paguldė, nors prie pastarojo nebuvo nė prisilietę. Kai su D. S. susitiko mieste, pasakė, kad nori susitikti su jo moterimi ir atsilyginti už skriaudą, nors net nežinojo, kad į tą moterį pataikė. D. S. atsakė, kad jis jam skolingas 5000 Eur, nesuprato – už ką. Su savo moterimi susitikti nei karto neleido. Laiko juos konkurentais dėl to laivyno, jam kenkiančiais. Jis pats (S. B.) nieko neturi tame laivyne. M. T. dirba laive, o D. S. turi savo laivą – baržą. M. oficialiai veda savo verslą, o D. – ne. Atsiprašo nukentėjusiosios, supranta, kad ji įvykio metu išsigando, atlygins visą žalą, kurią teismas priteis. Su nukentėjusiosios ieškiniu sutinka. Oficialiai jis nedirba. Dirba žmona. O jis tik uždarbiauja siūlydamas savo pagalbą laivynui. Jo mėnesio pajamos apie 1000 Eur.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. kratos metu jo spintelėje buvo rasti augalinės kilmės narkotikai – „žolė“. Ji berods buvo maišelyje. Tų pačių metų balandį jo atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad po nuosprendžio teks atsisveikinti su aštuonerius metus trukusia tarnyba. Važiavo išgėręs iš miesto su taksi ir taksistui pasiguodė dėl situacijos. Jis nusiraminimui ir atsipalaidavimui pasiūlė „žolės“. Šiaip tokių medžiagų nevartoja, bet tąkart paėmė. Atvažiavęs į klubą pasidėjo „žolę“ spintelėje ir pamiršo apie ją. Jokios medžiagos iš gauto maišelio jis taip ir nesuvartojo. Neatsimena, ar mokėjo pinigus už narkotikus. Mokėjo taksistui vieną kažkokią sumą, bet ar ji buvo tik už kelionę, ar už abu – kelionę ir „žolę“, negali pasakyti. Spintelė klube, kurioje buvo rasti narkotikai, priklauso jam. Jei teismas skirtų baudą, prašytų jos kuo mažesnės, nes jo pajamos tik 650 Eur mėnesiui, o dar 250 Eur moka už paskolą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. T. kaltę pripažino ir parodė, kad nuo 2010 m. iki 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigūnu, po to (duomenys neskelbtini) pareigūnu. 2013 m. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Susipažino su keliais draugais, užsiimančiais laivininkyste. Jam ši veikla labai patiko. Nusprendė pats skatinti turizmą Vilniuje. 2014 m. susipažino su D. ir padėdavo jam plukdyti žmones Nerimi, taip papildomai užsidirbdamas pinigų. 2018 m. nusprendė verslą daryti vienas. Rado objektą Kaune, aukciono būdu jį nusipirko. Žiemos metu važinėjo į Kauną ir rūpinosi atgabenti laivą į Vilnių. Kai D. sužinojo apie jo pirkinį, visi draugystės ryšiai baigėsi. Nuo tada vyksta nuolatiniai nesusipratimai su D. Aptaško žmones, kelią uždaro ir pan. D. tris kartus be jo žinios buvo atėjęs naktimis į jo laivą, kažką šniukštinėjo. D. konflikte su S. B. nedalyvavo. Tuo metu buvo Danijoje. Dirba (duomenys neskelbtini) ir darbo reikalais važinėja į Daniją, ten buvo ir 2021 m. kovo 21 d. Ginklą rado nusipirktame laive 2018 metais, parsivežė namo, norėjo atiduoti policijai, bet dėl darbų pamiršo. Ginkluose nusimano, suprato, kad tai šaunamasis ginklas. Buvo ir šovinių. Iš ginklo nešaudė. Padėjo jį į instrumentų dėžutę, o šią – į spintelę. Leidimo ginklui neturėjo. Kratą atliekantiems pareigūnams pasakė, kad namuose yra ginklas, bet nežinojo tikslios jo buvimo vietos. Paklausė žmonos, ji žinojo, nes tvarkosi namuose, ji pareigūnams ir pasakė. Dokumentus laive rado kažkokių senų narų, jie liko laive kaip relikvija. Jo pajamos 1200 Eur, bet moka tris paskolas. Prašytų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jo žmoną.

Nukentėjusioji G. A. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, jog po įvykio negalėjo normaliai miegoti. Į jų laivą atėjo šeši svetimi žmonės su bauginimais ir grasinimais. Tų išgyvenimų negali nei nupasakoti. Jie žinojo, kad laive yra mažas vaikas. Po to visur su baime vaikščiojo, nes nežinojo, kada jie vėl gali pasirodyti. Po įvykio jai skaudėjo ranką, buvo mėlynė. Bet esmė buvo ne fizinis skausmas, o dvasiniai išgyvenimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. B., A. M., M. T. nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymus sveikatos sutrikdymo

Kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. B. parodė, kad jis pažįsta D. S. nuo 1990 metų, jie kartu pradėjo važinėtis motociklais. D. S. priklausė baikerių klubui „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo pašalintas dėl savo asmeninių savybių, nes yra melagis, intrigantas. Tačiau su juo ryšys vis tiek nenutrūko, jie sveikinosi, galėjo išgerti arbatos. Taip pat S. B. turi labai gerą pažįstamą M. T., kuris turi laivą, teikia plaukiojimo Nerimi paslaugas bei švartavimosi paslaugas. M. jam kartais papasakodavo apie D. elgesį M. atžvilgiu, o būtent dėl to, kad D. S. buvo pavogęs iš jo inkarą, buvo sugadinęs M. laivą, t. y. pragręžęs jį ar kažką panašaus. 2021 m. kovo 21 d. S. B. kartu su savo pažįstamais R., A. ir J. maudėsi eketėje prie Žaliųjų ežerų. Po to jis vyrams pasiūlė nuvažiuoti pas M. į baržą, pagerti arbatos. Tuo metu jo laivas buvo prišvartuotas Žirmūnų žiemos uoste. Vyrai sutiko ir jie nuvažiavo į Žirmūnų žiemos uostą. Nusileidę nuo kalno, jie pamatė D. laivą. Ant denio buvo D. Jis D. pamojavo, pasisveikino ir norėjo pas jį užeiti, pasišnekėti. Taip pat S. B. galvojo, kad pakalbės ir dėl M., o būtent dėl D. elgesio su M. Matėsi, kad D. buvo nusiteikęs nedraugiškai, buvo paleidęs agresyvų šunį, ir tai pamatę vaikinai nuo S. B. nesitraukė. S. B. prašė D. patraukti šunį, nes paniškai bijo šunų, tačiau šis nereagavo. Paleistas šuo bėgiojo denyje nekontroliuojamas. D. šuo yra kovinis, stafordšyrų veislės, buvo be antsnukio. Vienu momentu šuo norėjo jam įkąsti, tačiau S. B. spėjo patraukti ranką. Tada jis pradėjo ieškoti kokio nors daikto apsiginti ir už savęs pamatė plastmasinę talpą, panašią į ąsotį, ir paėmė ją. Paėmęs tą talpą, S. B. pajuto, kad ji sunki. Talpoje buvo vanduo, bet S. B. nepastebėjo, kad jis yra užšalęs. Jis pagalvojo, kad, jei apipils šunį vandeniu, šis jo nepuls. Jis norėjo apipilti šunį ir užsimojo, tačiau minėta talpa su vandeniu išslydo ir nukrito denyje. S. B. pradžioje ir nesuprato, kad šia talpa pataikė D. S. draugei G. A., nes iš pradžių jos net nepastebėjo. Tik jau po to išeidamas pamatė, kad ten yra moteris. Po to jie nusprendė, jog reikia iš čia eiti, kad nekiltų didesnis konfliktas. Suprato, kad jokio pokalbio nebus, ir jie išėjo. Apie tai, kad tą dieną, t. y. 2021 m. kovo 21 d. mesdamas tą talpą su vandeniu pataikė G. A. į ranką, S. B. sužinojo gal po poros mėnesių, kai jam paskambino D. S. ir apie tai pasakė. Pokalbio metu jam D. S. pasakė, kad jis išvažiuoja į užsienį ir bijo dėl savo šeimos, kad jie keršys, kad jie sudegins jo laivą su barža. Jis D. į tai pasakė, kad neprisigalvotų nesąmonių, kad jie tuo neužsiima. Galbūt to pokalbio metu pasakė, kad jo numerį duotų G. ir kad ji skambintų, jei kas nors atsitiktų, ir t.t. Po to, vasaros gale S. B. netyčia sutiko D. universalinėje parduotuvėje. Jis labai keistai atrodė, drebėjo, matėsi, kad yra įsitempęs. Pokalbis prasidėjo nuo to, kad D. jo paklausė, ko jie iš jo nori. Paklausė, kiek jiems duoti pinigų, kad jie nuo jo atstotų. Jis nesuprato, kame čia reikalas, ir paklausė, prie ko čia pinigai. Jis jam pasakė, kad jis nėra jiems įdomus, taip pat pasakė, kad M. jam nemaišys. Jis yra įsitikinęs, kad D. provokavo jį to pokalbio metu, kad jis pasakytų ką nors tokio, kas jį sukompromituotų. Jis D. pasakė, kad jis atvažiuos pas jį, atsiprašys moters, padovanos dovaną kokią nors. Pasakė, kad atvažiuos kitą savaitę. Kitą savaitę D. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti su R. S. B. pasakė, kad atvažiuos su R. Tačiau tą savaitę su R. neatvažiavo ir vėl sulaukė skambučio iš D. S. B. pasakė, kad jam ir R. neišėjo atvažiuoti, tačiau jie tikrai atvažiuos. Dar kartą pakartojo jam, kad jis duotų jo telefoną G. ir kad ji jam skambintų, jei kas nors atsitiktų. Jis (S. B.) žinojo, kad jis (D. S.) ruošiasi išvažiuoti į užsienį, jis jam pats apie tai sakė. Po to jis (D. S.) jam vėl paskambino ir pradėjo jį kaltinti dėl to, kad D. motociklas apverstas. Jis suprato, kad D. kažkas negerai, ir dėl to nusprendė pas jį nevažiuoti. Taip pat ir R., sužinojęs apie D. kaltinimą jam dėl motociklo, pasakė, kad nevažiuos pas jį.

Įtariamajam parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas incidentas 2021 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) prie D. S. prieplaukos ir laivo. Į tyrėjo klausimą, kodėl parodymuose sakoma, kad jie buvo keturiese, tačiau vaizdo įraše esama šešiese, kas tie du asmenys, S. B. atsakė, kad jis nežino, kas yra tie du asmenys. Negali jų atpažinti. Kokiu laiku jie prie jų priėjo, jis negali pasakyti, nes net nepastebėjo to (4 t., b. l. 64-68).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis S. B. parodė, kad kaltu jis prisipažįsta, jis yra davęs išsamius parodymus 2021 m. spalio 4 d., nieko naujo pridurti nenori (4 t., b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. A. parodė, kad D. S. yra jos artimas draugas. Jie gyvena kartu. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) uoste, baržoje – name ant vandens. 2021 m. kovo 21 d. apie 10.30 val. į baržą atvyko šeši  vyrai, iš kurių keturi jai buvo iš matymo pažįstami. Tai buvo R., S. Kitų vardų G. A. nežino, tačiau yra mačiusi juos anksčiau. Kai jie atėjo, ji buvo laive su vaiku – (duomenys neskelbtini) metų mergaite. Minėti vyrai buvo nusiteikę nedraugiškai, net agresyviai, ir todėl G. A. išėjo ant denio. Ji matė, kad R. mosikavo rankomis, norėjo suduoti D., kuris jau buvo ant laiptelio. Ji girdėjo fragmentiškai R. žodžius – „kada atiduosi, kas jiems priklauso“. Ji pradėjo skambinti policijai, nes labai išsigando. Pranešė apie įvykį. Tada ji pradėjo filmuoti. Šie vyrai tada labai įpyko. S. į ją metė ąsotį, kuris buvo su užšalusiu vandeniu, ir pataikė jai į ranką. Ji nuo smūgio pargriuvo, o jos telefonas iškrito. Ji atsistojo ir toliau filmavo, kas vyksta. Minėti vyrai pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Pagrinde kalbėjo tas R., sakė D.: „P...(keiksmažodis), tu nuramink tą savo k...(keiksmažodis), nebadyk laivų, čia jų tema, jau tave buvome įspėję, kad nelįstum, tau bus blogai, jie su tavimi susidoros greitai. Pagausim gatvėje ir tave su...(keiksmažodis)“. Tuos žodžius „su....(keiksmažodis)“ sakė S. Kai ji pradėjo filmuoti, jie visiškai įsiuto ir jai sakė eiti į vidų, nefilmuoti. Tada D. pasakė, kad ir taip kameros viską filmuoja. Jie pasakė, kad jiems nerūpi. Tada minėti šeši vyrai labai greitai išėjo, nes jie įtarė, kad policija gali greitai atvažiuoti. Po to jai pradėjo labai skaudėti sumuštą vietą, atsirado mėlynė. G. A. nusprendė kreiptis į teismo medikus ir kitą dieną ją apžiūrėjo teismo medikas, kuris pateikė išvadą dėl šio sumušimo (3 t., b. l. 133-137).

2021 m. kovo 22 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0024/21 konstatuota, kad G. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, kuri padaryta kietu buku daiktu 2 parų laikotarpiu, galimai jos nurodytu būdu ir laiku (pastaba – apžiūros metu G. A. iš esmės nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes, kaip ir apklausos liudytoja metu). G. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 62-64).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 20 val. jam į telefoną paskambino asmuo, kuris neprisistatė. Jis skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šis telefonas nebuvo jo adresatų sąraše. Jis atsiliepė, paklausė, kas skambina. Jam asmuo neprisistatė, pasakė, kad jis turi žinoti, kas jam skambina. Jis jam pasakė, kad grąžintų tai, kas jiems priklauso, pasakė, kad jie jam duoda tris dienas, o jeigu ką, tai jis gali ir dabar ateiti. Taip pat užsiminė, kad kažkoks jų inkaras yra pas D. S. Šis iš karto nesuprato, kas skambina, tačiau grįžus G. – jo draugei, jis jai papasakojo, kas atsitiko ir sudiktavo telefono numerį, iš kurio jam skambino. Ji susivedė jį į savo telefoną ir pasirodo, ji turėjo tokį adresatą ir tai buvo M. T. Jį pažįsta nuo 2014 metų. Anksčiau jis buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnas, o po to buvo policijos patrulis. D. S. žinoma, kad jis dedasi prieplaukos „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Ar jis tikrai yra tos prieplaukos savininkas, D. S. nežino. Anksčiau ši prieplauka stovėjo (duomenys neskelbtini) uoste, (duomenys neskelbtini), o dar anksčiau 2019 metais, kai tik buvo įsigyta, ji stovėjo prie „Forum Palace“. Tuo metu 2019 metais D. S. plūduriuojanti  prieplauka, kuri vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Neries upėje tarp Žaliojo ir Baltojo tilto, Upės g. pusėje. Tuo metu jis vykdė turistų pasiplaukiojimo laivais paslaugas ir laivų švartavimo paslaugas. Taip pat ten, terasoje veikė lauko kavinė. Kai tik M. T. prieplauka buvo prišvartuota prie „Forum Palace“, jis sulaukė M. T. skambučio su kvietimu ateiti į svečius apsižiūrėti. Jis nuėjo, apsižiūrėjo. Paties M. T. ten nebuvo, ten buvo pagalbiniai darbuotojai, kurie ruošė prieplauką darbui. Po kažkiek laiko sulaukė vėl M. T. skambučio su prašymu jį pasitikti, nes jis ėjo link jo nuo Žaliojo tilto. Jis sutiko. Pamačius jį ateinantį, iš jo judesių suprato, kad jis agresyviai nusiteikęs, jo kumščiai buvo suspausti. Susitikus M. T. reiškė pasipiktinimą, kad praplaukdamas savo laivais šalia jo prieplaukos, sukelia bangas ir taip jo prieplauka daužosi į krantinę. D. S. jam paaiškino, kad specialiai jis nekenkia, jis dirba ir turi teisę ten praplaukti. Toje vietoje, kur buvo prišvartuota jo prieplauka, yra laivų apsisukimo vieta, ten ne tik jo laivai plaukiojo, o visų asmenų, kurie tuo užsiima. M. jam tada pasakė, kad turi įvairių draugų, bet tada jis į tai nekreipė dėmesio. 2019 metų vasaros gale, rugpjūčio mėnesį jam paskambino jo draugė G., kuri tuo metu buvo laive, kuris prišvartuotas buvo prie prieplaukos, ir pasakė, kad jo ieškojo 4 asmenys, vienas iš jų prisistatė R. Kadangi jo nerado, jie nuėjo link M. prieplaukos. Po valandos Upės g., netoli Baltojo tilto dešinėje parkavimo vietose D. S. pamatė jam pažįstamą motociklą, ir tą R., kurio pavardė G., su grupe žmonių. Jis pasakė, kad jie nori pranešti, kad jie turi interesų gretimoje prieplaukoje. D. S. suprato, kad jie, tai baikerių klubas „(duomenys neskelbtini)“, o pats R. yra šio klubo prezidentas. R. jam pasakė, kad, jei jis norės verstis turistine veikla, jis turi jiems sumokėti 50 000 Eur. Tais metais D. S. toliau vertėsi savo veikla, prie jo niekas nelindo, niekas neskambino, niekas niekaip pinigų nereikalavo. Tada tais metais sezonas baigėsi lapkričio gale, o 2019 metais gruodžio 15 d. jis išskrido į Norvegiją dirbti. Į Lietuvą visam laikui iš Norvegijos grįžo 2020 m. birželio 7 dieną. Jis apsigyveno savo laivelyje, kuris buvo prišvartuotas prie jo prieplaukos, kuri tuo metu prišvartuota buvo ir dabar prišvartuota (duomenys neskelbtini). 

2021 m. kovo 21 d. ryte D. S., būdamas savo prieplaukoje, pamatė, kad M. prieplaukoje, kuri prišvartuota prie Neries žiočių, (duomenys neskelbtini) uosto įlankoje, vyksta veiksmas, vaikšto žmonės ir ruošia ją buksyravimui. Po kurio laiko link jo laivo atėjo 6 asmenų grupė, tarp kurių priekyje buvo R., už jo ėjo S., J., A., D. (D. S. buvusios sutuoktinės K. S. pusbrolis) ir vienas vaikinas, kurio D. S. iš viso nepažįsta. Šie penki asmenys, kuriuos paminėjo ir kuriuos pažįsta, yra baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai. S. atkabino trapo virvę ir trapu pradėjo kilti į prieplauką. Jie buvo agresyviai nusiteikę, o S., priartėjęs prie vartelių, bandė jam smūgiuoti porą kartų. D. S. nuo smūgio išsisuko. Jam R. pasakė, kad „mes gi tave perspėjome“, „vėl tu ten kenki jų interesams“, o kiti tuo metu replikavo, sakė, kad tuoj D. S. muš ir t.t. R. jo paklausė, ar jis paruošė pinigus. Tuo metu išbėgo G. ir pradėjo filmuoti. Tada jie pradėjo replikuoti, kad jis patrauktų ją su telefonu, nes bus blogiau. Tada S. nusileido per trapą į apačią, ant žemutinio denio, kur stovėjo kiti 4 žmonės. Po to S., paėmęs sušalusio vandens talpą (4 l), metė ją į G. pusę ir pataikė jai į rankas, kurias ji laikė prie pat veido, t. y. taikėsi jai į galvą. G. nuo smūgio nukrito, ir tada pasipylė jai grasinimai ir apvardžiavimai. Tada G. šaukė, kad važiuoja policija. Jie pradėjo visi slėpti savo veidus ir atsitraukdami grasino jį pasigauti ir susidoroti. D. S. nuomone, jį norima pašalinti kaip konkurentą iš verslo, o būtent turistų plukdymo laivais Nerimi, prieplaukos švartavimo paslaugos ir lauko kavinės paslaugos, nors jis tuo nesiverčia ir neplanuoja šios veiklos. Taip pat, D. S. nuomone, ne paskutinėje vietoje yra ir tas faktas, kad kažkada jis buvo baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys ir tariamo konflikto su baikerių klubo „Vorai“ prezidentu ir kitais nariais metu bandė aiškintis konflikto priežastis, nes matė ir žinojo, kad ruošiama ginkluotė, kuri galimai turėjo būti panaudota prieš to klubo prezidentą ir narius (3 t., b. l. 142-146).

2021 m. kovo 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas 2021 m. kovo 24 dieną pareiškėjos G. A. pateiktas vaizdo įrašas.

Atidarius vaizdo įrašą „VID_20210321_103224“ matyti, kad įrašas trunka 1 min. 6 sek. Vaizdą filmuoja pati pareiškėja. Vaizdo įraše matyti, kad yra filmuojamos prieplaukos, esančios prie (duomenys neskelbtini) pastato, prieigos. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad ant prieplaukos tiltelio stovi šeši vyriškos lyties asmenys (asmenys aprašomi nuo dešinės pusės į kairę): Pirmas asmuo nuo dešinės pusės (toliau asmuo Nr. 1) yra iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striukę, užsidėjęs žalios spalvos kepurę su baltos spalvos užrašu ,,Nike“, tamsios spalvos kelnes. Antras asmuo (toliau asmuo Nr. 2) yra apie (duomenys neskelbtini) metų, žemo ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis juodos spalvos striukę su geltonos spalvos elementais ir gaubtu su kailiu, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu ir baltos spalvos elementu iš priekio, tamsios spalvos kelnes. Trečias asmuo (toliau asmuo Nr. 3) yra aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, turi barzdą su ūsais, vilkintis pilkos ir juodos spalvos striukę, dėvintis juodos spalvos kepurę su snapeliu ir baltos spalvos ,,Adidas“ ženklu. Ketvirtas asmuo (toliau asmuo Nr. 4) yra vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis juodos spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes ir pilkos spalvos kepurę, veidą dengia juodos spalvos apykaklė, sportinius batus su baltos spalvos ,,Nike“ ženklu. Penktas asmuo (toliau asmuo Nr. 5), yra iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, turi šviesaus plauko barzdą ir ūsus, vilkintis pilkos spalvos paltą, mėlynos spalvos džinsines kelnes. Šeštas asmuo (toliau asmuo Nr. 6) yra iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, vilkintis pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos striukę, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos ,,Nike“ ženklu ir raudonos spalvos elementais.  D. S. stovi iš dešinės pusės, pačioje baržoje.

Vaizdo įraše girdėti, kad D. S. sako G. A. „eik į vidų <...>“. Tuomet asmuo Nr. 2 paima ąsotį su ledu dešine ranka ir užsimodamas meta ąsotį į G. A., po ko G. A. telefonas nukrenta ant grindų. Fone girdisi kažkieno replikos ,,klausyk… a tu šitą, a tu šitą, trauk telefoną“. G. A. pakelia telefoną ir filmuoja toliau, tuo momentu D. S. sako ,,kokį telefoną, kamera prieš jus, kamera va viršui“, tuomet kitas asmuo sako,, da <...> mne eti kamery, čiort ty <...>“. G. A. sako ,,čia vaikas mažas yra“, kažkas sako „ tu nefilmuok dura <...>, tu <...> tu ka negali susitvarkyt k... (keiksmažodis)“. D. S. sako ,,ką aš galiu jai padaryt“. Vėl girdisi kažkieno replika „ tu klounas <...>“. Penki asmenys nusisuka ir pradeda eiti link pakilimo nuo prieplaukos, o asmuo Nr. 2 prieina arčiau prie D. S., užsideda juodos spalvos veido kaukę ir užsimoja su dešine ranka į D. S. suspaudęs kumštį, ketindamas atlikti smūgį. D. S. iš karto atsitraukia nuo asmens Nr. 2 atgal. G. A. sako „policija atvažiuoja“. Girdisi replika ,,eik <...>“. Visi asmenys, tarp kurių ir asmuo Nr. 2, neskubėdami išeina link pakilimo nuo prieplaukos, o D. S. sako „ aš nieko negręžiau ir nieko pas jį neėmiau“. Tuo tarpu G. A. sako „nieko mes, mums nereikia iš jo nieko“. D. S. sako ,,pasiėmiau tinklus tenai ir viskas, ir išėjau, o jisai tau skambinėja“. Asmuo Nr. 2 atsisuka į D. S. ir sako „ten mūsų kiemas, (keiksmažodis) tu“. D. S. sako „aš nebuvau ten užėjęs“, G. A. sako „mums neįdomūs jie, suprantat jūs“. Girdisi kažkieno replika ,,(keiksmažodis) tu“. G. A. sako „labai gerai, kalbėkit, kalbėkit“. Visi asmenys pasišalina, vaizdo įrašas pasibaigia (Pastaba – aprašant sakomas frazes, praleisti keiksmažodžiai) (1 t., b. l. 65-67).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sviesdamas plastikinį indą su ledu pataikė į nukentėjusiąją G. A., tačiau neigė tyčinį šio veiksmo pobūdį, aiškindamas, jog jo veiksmas buvo nukreiptas į agresyvų ir jį puolantį šunį, kurį jis tikėjosi nuvyti apliedamas šaltu vandeniu. Tačiau talpoje buvo ne vanduo, o ledas, todėl jam iš rankų išslydusi talpa pataikė į ranką moteriai, kurios iki tol jis nei nematė. Tačiau ši kaltinamojo versija paneigta byloje ištirtais įrodymais. Visų pirma – nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad įvykio dieną išėjusi ant laivo denio ji pamatė savo vyro bei kelių agresyvių vyrų konfliktą, išsigando, todėl paskambinusi policijai ėmė situaciją filmuoti, kas tuos vyrus labai supykdė. Būtent pamatęs, kad ji filmuoja, į ją S. metė ąsotį su užšalusiu vandeniu, pataikydamas į ranką, nuo ko ji pagriuvo, o telefonas iš rankos iškrito. Ant rankos atsirado mėlynė ir ją labai skaudėjo. Pagal D. S. parodymus, S. B. jau paties konflikto pradžioje, stovėdamas prie trapo vartelių, bandė smogti D. S. Nukentėjusioji parodė, kad pamačiusi agresyvų atėjusiųjų elgesį draugo atžvilgiu, išbėgusi savisaugos tikslu ėmė filmuoti situaciją telefonu, kas neabejotinai nepatiko atėjūnams. Būtent tuo metu į ją buvo sviesta 4 litrų plastiko talpa su užšalusiu vandeniu. Kai ji nuo smūgio parkrito, bet vėl paėmusi iškritusį telefoną ėmė filmuoti vyrus, jos ir D. S. adresu pasipylė grasinimai ir keiksmai. Šias nukentėjusiosios ir liudytojo D. S. nurodomas aplinkybes patvirtina G. A. darytas vaizdo įrašas, kuriame girdėti D. S. raginimai jai eiti į vidų, bei užfiksuotas S. B. veiksmas, kai jis paėmęs ąsotį meta jį į G. A. pusę, po ko telefonas, kuriuo filmuojama, krenta ant grindų, o lygiagrečiai girdisi reikalavimai patraukti telefoną. Ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, kad į G. A. filmavimą dar iki ąsočio metimo buvo atkreiptas dėmesys ir tokie jos veiksmai buvo nepageidaujami. Parkritus nukentėjusiajai, bet vis tiek tęsiant filmavimą, sekė pikti, agresyvūs reikalavimai G. A. nefilmuoti, o jos vyrui – „susitvarkyti“ su savo moterimi. Be to, nueidamas būtent S. B. vėl užsimoja smogti D. S. kumščiu, tačiau šis atsitraukia. Akivaizdžiai agresyvus kaltinamojo S. B. elgesys su D. S., tuo pačiu metu, kaip ir jo fiziniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, reiškiami asmenų reikalavimai liautis filmuoti nepalieka teismui abejonių, jog ąsotis į nukentėjusiosios ranką, laikančią telefoną, kuriuo buvo filmuojama, buvo sviestas sąmoningai ir tikslingai, siekiant nutraukti atėjusių asmenų netinkamą elgesį fiksuojančius veiksmus. Kad būtent filmavimas buvo smūgio nukentėjusiajai priežastis, patvirtina ir 2021 m. liepos 15 d. įvykęs D. S. ir S. B. pokalbis, užfiksuotas atliekant teismo sankcionuotus veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (BPK 158 str.). Jo metu D. S. klausiamas, kodėl jis į jo moterį metė tą daiktą (teismo pastaba – frazė dėl vartojamų keiksmažodžių perfrazuota), S. B. vienareikšmiškai atsako „Aš tau pasakiau, kodėl mečiau, nereikia filmuoti“. S. B. pašnekovui nebando aiškinti, kad smūgis buvo skirtas šuniui, nuo kurio norėjo apsiginti, o ne moteriai. Liudytojas D. S. nurodė, kad smūgio metu G. A. telefoną laikė veido lygyje, prietaisas metamo daikto buvo išmuštas jai iš rankos. Netyčia iš rankos išlydęs indas greičiausiai būtų kritęs trajektorija žemyn, o ne aukštyn nukentėjusiosios veido link. S. B., sviesdamas keturių litrų talpos indą su užšalusiu ledu į moterį, neabejotinai turėjo suvokti jo sviedžiamo daikto gabaritus ir svorį bei tikimybę, jog pataikymo atveju moteris patirs skausmą ar net sužalojimus, tačiau norėjo taip veikti, taigi savo neteisėtus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad ąsočiu pataikius į G. A. ranką, ši ne tik paleido laikomą telefoną, bet dar ir parkrito, taigi smūgio būta intensyvaus ir stipraus. Nukentėjusioji jo metu neabejotinai patyrė skausmą, jai konstatuotas ir sužalojimas (poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje), kurį teismo medicinos ekspertas įvertino kaip nežymų. Tokiu būdu atsirado abi įstatymų leidėjo BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos pasekmės, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su kaltais S. B. veiksmais. 

Taigi, įvertinus ir sugretinus nukentėjusiosios, liudytojo D. S., iš dalies paties kaltinamojo parodymus, vaizdo ir garso įrašų turinį, matyti, kad visi šie duomenys tarpusavyje iš esmės sutampa ir vieni kitus papildo, todėl teismui nekyla abejonių, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. B. atliko kaltinime jam inkriminuojamą veiksmą, t. y. konflikto metu metė į baržoje buvusią G. A. ąsotį, kuriame buvo įšalęs į ledą vanduo, ir, pataikęs juo jai į kairės rankos dilbį, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje. Šiuos veiksmus atliko ne dėl neatsargumo, o veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis

Įtariamasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaltę pripažįsta pilnai. Prieš kokius 3-4 metus jis rado ginklą – revolverį. Šis buvo supakuotas juodoje dėžutėje, taip pat ten buvo 11 šovinių ir kažkoks dokumentas. Jis nesigilino, kas ten per dokumentas. Kur jis tą ginklą rado, M. T. negali dabar atsakyti, bet galimai laive, kurį įsigijo panašiu metu, t. y. 2018 metais. Šį laivą pirko ne idealios būklės, jis buvo remontuotinas, todėl po darbo jis gan ilgą laiką važinėdavo į Kauną, kur laivas buvo iškeltas į sausumą ir ten iki vidurnakčio jį tvarkydavo, remontuodavo ir t.t. Šis laivas anksčiau buvo narų – gelbėtojų stotis, o dabar tai yra laivas – kranas, dėl kurio dabar vyksta paskirties keitimas į laivą – kavinę. Šis laivas dabar prišvartuotas (duomenys neskelbtini), o žiemą jis stovėjo (duomenys neskelbtini) uoste. Radęs ginklą jį M. T. nusivežė namo, (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki tos dienos, kai buvo atliekama krata jo namuose. Pareigūnams jis pats pasakė, kur yra šis ginklas, ir atidavė savanoriškai. Jis iš viso buvo pamiršęs apie šį ginklą ir tik vakar prisiminė, kad jį turi. Jis visą laiką turėjo norą nunešti ginklą į policiją, tačiau neatrado tam laiko, nes dirbo per du, o kartais net ir per tris darbus. Anksčiau jis buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnu, po to (duomenys neskelbtini) pareigūnu, žino įstatymus, bet pasielgė neapgalvotai, kad laiku neatidavė šio ginklo į policiją (4 t., b. l. 112-116).

2021 m. rugsėjo 21 d. kratos protokole užfiksuota krata pas M. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Koridoriuje stovinčioje spintoje, viršuje matosi juodos spalvos nešiojamojo kompiuterio krepšys. Atidarius jį, pagrindiniame skyriuje matosi plastikinė juodos spalvos dėžutė. Atidarius ją rastas juodos spalvos revolveris, kurio modelis yra 620ALFA su numeriu 7620006571. Toje pat dėžutėje, plastikiniame maišelyje yra 11 vnt. šovinių. Toliau, toje pat spintoje, apačioje, rožinėje dėžutėje rastas vienas 9 mm šovinys (2 t., b. l. 133-136).

2022 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje IBPS-V-106382-22 konstatuota, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas, o būtent – pramoninės gamybos graižtvinis 6 mm kalibro revolveris (duomenys neskelbtini) Nr. 7620006571, skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais. Šis revolveris priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateikti 11 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniai „Flobert“, skirti šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų. Šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto revolverio. Tirti pateiktas šovinys yra tinkamas šaudyti šaudmuo, o būtent – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinys 9 mm „Makarov“, skirtas šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų (2 t., b. l. 140-144).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų įgijimo arba laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-234-895/2019).

Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. kratos, atliktos M. T. gyvenamame bute bei pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas revolveris, modelis 620ALFA, numeris7620006571, 11 vienetų šovinių bei vienas 9 mm šovinys. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog M. T. leidimo ginklams ir šaudmenims laikyti neturi.

Atlikus balistinį tyrimą kompetentingo specialisto išvada nustatyta, jog tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos graižtvinis 6 mm kalibro revolveris (duomenys neskelbtini) Nr. 7620006571, skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais, t. y. šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas. 11 rastų šovinių yra tinkami šaudyti šaudmenys – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniai „Flobert“, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Rastas vienas šovinys taip pat yra tinkamas šaudyti šaudmuo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinys 9 mm „Makarov“, skirtas šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų.

Kaltinamasis M. T. nurodė, kad jo bute rastą ginklą ir šaudmenis rado įsigytoje baržoje, parsinešė juos namo ir pamiršo. Nors kaip buvęs pareigūnas gerai žino įstatymo reikalavimus ginklų laikymui, iki kratos atlikimo nebandė kreiptis į policiją, pranešti apie radinius ir atiduoti ginklą su šaudmenimis. Tokį neveikimą teisino dideliu užimtumu.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Tik D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų.

Asmens teisę įgyti ir laikyti A, B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis įtvirtina Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas dokumentas – leidimas laikyti ginklus, kuris suteikia teisę ir įsigyti šaudmenų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys).

M. T. leidimo laikyti nei B, nei C kategorijų ginklus ar šaudmenis neturėjo, taigi laikydamas kaltinime nurodytus, naudojimui visiškai  tinkamus C kategorijos šaunamąjį ginklą bei A, B, C kategorijų ginklams skirtus šaudmenis, jis veikė neteisėtai, be to, aiškiai suvokė neteisėtą savo veikimo pobūdį. Jo veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. M. parodė, kad jis yra baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys apie trejus metus. Šis baikerių klubas turi buveinę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Tose patalpose jis turi spintelę, kurią dalinasi su dar vienu baikerių klubo nariu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo vardas yra M., tačiau daugiau duomenų nežino, t. y. pavardės, konkrečios gyvenamosios vietos ir t.t. Toje spintelėje A. M. laiko savo daiktus. 2021 m. rugsėjo 16 d. kratos metu iš tos spintelės buvo paimti jo vardu išduoti dokumentai, t. y. negaliojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį sugadino VĮ „Regitra“ darbuotojai, kai išdavė jam naują vairuotojo pažymėjimą, ir jo vardu išduota mokėjimo kortelė „Payoneer“. Jokių draudžiamų daiktų savo spintelėje nelaikė, taip pat spintelė nėra rakinama ir raktas būna spynoje (3 t., b. l. 160-163).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. M. papildomai parodė, kad spintelėje, kur buvo jo daiktai, kratos metu buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis, kurios masė 0,006 g, yra jo. Jis ją įsigijo 2021 metų balandžio mėnesį, tiksliai negali pasakyti dienos, nes neatsimena. 2018 metų birželio mėnesį netoli baikerių klubo jis su J. K. įsivėlė į konfliktą su dviem asmenimis, kurie buvo užsieniečiai, dėl parkavimo vietos. Šis konfliktas peraugo į muštynes ir jis panaudojo šaunamąjį ginklą, nes tuo metu vienas iš nukentėjusiųjų su automobiliu nutrenkė J. Dėl šio konflikto A. M. yra nuteistas. Prieš tai jis tarnavo (duomenys neskelbtini), dirbo joje 8 metus. Dėl šio konflikto jis suprato, kad jo karjera (duomenys neskelbtini) yra baigta. Tuo metu 2021 balandžio mėnesį teisme vyko paskutinės kalbos ir jis suprato, kad bus nuteistas ir tikrai praras darbą. Dėl to jis labai išgyveno. Kažkurią dieną A. M. su taksi važiavo namo, buvo neblaivus. Išsikalbėjo su taksistu ir pastarasis jam davė šią medžiagą pabandyti. Taksistas jam pasakė, kad nuo šios medžiagos apsiramins. A. M. paėmė iš jo tą medžiagą. Ar už ją mokėjo, neatsimena. Šios medžiagos jis nepabandė ir ją padėjo baikerių klube savo spintelėje ir apie ją iš viso buvo pamiršęs, o 2021 m. rugsėjo 21 d. policijos pareigūnai atlikę kratą baikerių klubo patalpose, jo spintelėje tą medžiagą rado (3 t., b. l. 164-165).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įtarimo gali paaiškinti, kad yra baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Šis baikerių klubas turi buveinę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Tose patalpose jis turi spintelę, kuria dalinasi su dar vienu baikerių klubo nariu, lenku M. Šis gyvena (duomenys neskelbtini). Spintelėje laiko savo daiktus. Ši spintelė nėra rakinama ir raktas būna spynoje. Dėl šioje spintelėje, kur buvo jo daiktai, kratos metu rastos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis, kurios masė 0,006 g, gali paaiškinti, kad ją įsigijo 2021 metų balandžio mėnesį, tiksliai negali pasakyti dienos, nes neatsimena. Ją įsigijo, nes labai išgyveno dėl 2018 metų birželio mėnesį netoli baikerių klubo įvykusio konflikto, kuriame dalyvavo jis ir J. K. Įsivėlė į šį konfliktą su dviem asmenimis, kurie buvo užsieniečiai, dėl parkavimo vietos, kuri yra jų klubo nuosavybė. Šis konfliktas peraugo į muštynes ir jis panaudojo šaunamąjį ginklą, nes tuo metu vienas iš nukentėjusiųjų su automobiliu nutrenkė J. Dėl šio konflikto yra nuteistas. Prieš tai jis tarnavo (duomenys neskelbtini), dirbo joje 8 metus. Dėl šio konflikto jis suprato, kad jo karjera (duomenys neskelbtini) yra baigta. Tuo metu 2021 balandžio mėnesį teisme vyko galutinės kalbos ir jis suprato, kad bus nuteistas ir tikrai praras darbą. Dėl to labai išgyveno. Kažkurią dieną su taksi važiavo namo iš miesto, buvo neblaivus. Išsikalbėjo su taksistu apie savo bėdas ir taksistas jam davė šią medžiagą pabandyti. Jis jam pasakė, kad nuo šios medžiagos apsiramins. Jis paėmė iš jo tą medžiagą. Ar už ją mokėjo, neatsimena. Jis sumokėjo už kelionę taksi į namus. Šios medžiagos jis nepabandė ir ją padėjo baikerių klube savo spintelėje ir apie ją iš viso buvo pamiršęs, o 2021 m. rugsėjo 21 d. policijos pareigūnai, atlikę kratą baikerių klubo patalpose, jo spintelėje tą medžiagą rado. Jis dėl padarytos veikos labai gailisi. Jis nėra bandęs narkotinių medžiagų, niekada jų nevartojo. Kaip ir sakė, buvo (duomenys neskelbtini), juos tikrindavo, darydavo testus. Daugiau dėl šios medžiagos nieko paaiškinti negali (4 t., b. l. 130-133).

2021 m. rugsėjo 21 d. kratos protokole užfiksuota, kad ji atliekama baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje (duomenys neskelbtini). Garaže apatinėje ketvirtoje spintelėje rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga. Ten pat rastas A. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir mokėjimo kortelė (2 t., b. l. 10-16).

2022 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-111038-22 konstatuota, kad rudai žalios spalvos ir rudos spalvos, sausų, susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio (Baltos spalvos, popierinis vokas Nr. 6), 2021 m. rugsėjo 21 d. rasto ir paimto atlikus kratą baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), garaže, apatinėje ketvirtoje spintelėje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis, kurios masė yra 0,006 g (2 t., b. l. 58-63).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šios numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, 2014 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-267, bei 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-336, patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtais įsakymais, ? 9-tetrahidrokanabinolis yra psichotropinė medžiaga.

A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (psichotropinės medžiagos laikymo) pripažino, nurodė šios psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo aplinkybes, paaiškindamas, kad 2021 m. balandį būdamas neblaivus minėtą medžiagą gavo iš taksisto, kuriam važiuodamas namo guodėsi dėl savo išgyvenimų, patiriamų dėl jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso bei tikimybės prarasti tarnybą (duomenys neskelbtini) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju. Taksistas rekomendavo šią medžiagą nusiraminimui. Medžiagą pasidėjo baikerių klube, savo asmeninėje spintelėje, taip niekada jos ir neišbandė, o išsiblaivęs apskritai apie ją pamiršo. Be paties A. M. parodymų, kurie patvirtina psichotropinės medžiagos laikymo faktą, jo kaltę įrodo kratos protokolas, kuriame užfiksuotos psichotropinės medžiagos radimo aplinkybės (medžiaga gulėjo spintelėje šalia A. M. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo ir mokėjimo kortelės) bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-111038-22, kuria patvirtinta, kad rudai žalios spalvos ir rudos spalvos, sausų, susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis, kurios masė yra 0,006 g.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, rasta psichotropinė medžiaga- ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio bendra masė 0,006 g, nesiekia šios rūšies psichotropinės medžiagos nedidelio kiekio viršutinės ribos (0,02 g). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, jokių draudžiamų daiktų nebuvo aptikta. Iš A. M. teistumų ir administracinių baustumų matyti, kad jis niekada nebuvo traukiamas atsakomybėn dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Itin nedidelis rastos medžiagos kiekis (apie tris kartus mažesnis nei nedidelio kiekio viršutinė riba), teismui nepalieka abejonių, kad psichotropinė medžiaga, kuria disponavo A. M., buvo skirta asmeninėms reikmėms. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti, jog psichotropinė medžiaga kaltinamojo buvo įgyta ir laikoma spontaniškai, šios rūšies teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, vienkartinis įvykis kaltinamojo gyvenime bei nerodo jo rimtų ketinimų piktnaudžiauti civilinėje apyvartoje uždraustomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kaltinamojo veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Dėl bausmių skyrimo

Baudžiamasis įstatymas numato, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors teisminio nagrinėjimo metu S. B. mėgino neigti tyčinį savo veikos pobūdį, tikindamas, jog jo veiksmas buvo nukreiptas ne į nukentėjusiąją, o į šunį, pataikymas į moterį buvo netyčinis, išslydus iš rankų ąsočiui, šią kaltinamojo poziciją teismas vertintina ne kaip kaltės nepripažinimą, o kaip subjektyvų situacijos vertinimą ir pasiteisinimą. Iš S. B. pozicijos matyti, kad jis iš tiesų gailisi dėl įvykio, nebando neigti nei paties įvykio, nei jo pasekmių nukentėjusiajai.

S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neatliktai bausmei ir neišnykusiam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą.

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas, teismas, skirdamas S. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas, teistumas pagal paskutinį jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą (baudžiamąjį įsakymą) tebėra neišnykęs, juo paskirta bausmė neatlikta, per pastaruosius penkerius metus ne mažiau penkių kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus eismo saugumui, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negauna. 

Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Nors S. B. teisme teigė, kad visas baudas sumokės, vis tik Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog antstoliai vykdo ne vieną išieškojimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (kurios neatlikta dalis buvo 38 MGL, t. y. 1900 eurų), nė kiek nesumokėta. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad teisiamas nebe pirmą kartą, nusikaltimas padarytas nepraėjus nė metams po jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo ir juo paskirtos bausmės, manytina, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta už nagrinėjamą nusikaltimą paskyrus vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, S. B. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės neatlikta dalimi, t. y. 38 MGL dydžio bauda.

Atsižvelgus į tai, kad S. B. veiksmais nekilo žymesnių pasekmių, nusikalstama veika padaryta spontaniškai, įsipareigojo atlyginti padarytą netirtinę žalą, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad jis būtų anksčiau agresyviai elgęsis nukentėjusiosios ar jos draugo atžvilgiu, – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jo elgesys bus koreguojamas tinkama linkme ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Nusikalstama veika padaryta dienos metu, tačiau ji smurtinė, be to yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl nustatytini ir įpareigojimai neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (apkaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendis su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atliktais pakeitimais įsiteisėjo tik 2022 m. vasario 8 d.), tačiau jo atžvilgiu jau vyko teisminis baudžiamasis procesas, šiuo metu atlieka minėtais teismų nuosprendžiais paskirtą laisvės apribojimo bausmę, bylos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą eismo saugumui (greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h), bauda sumokėta, administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones 14 mėnesių atėmimas) atlikta, nuobaudos galiojimas išnykęs. Dirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau jo darbinės pajamos nėra didelės, į tai, kad šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, taip pat į jo laikytos psichotropinės medžiagos itin nedidelį kiekį, manytina, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta už nagrinėjamą nusikalstamą veiką paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Įvertinus nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, jam nustatytinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Parinkdamas bausmių sudėjimo rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad, pagal A. M. parodymus, kurie nėra paneigti, psichotropinę medžiagą jis įsigijo, kai kitoje byloje dar vyko baigiamosios kalbos, t. y. iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, be to, kadangi nagrinėjamoje byloje padarytas baudžiamasis nusižengimas, neteisėtai disponuotos medžiagos kiekis labai mažas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skiriama bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu, skirta laisvės apribojimo bausme, į galutinę bausmę įskaitant faktiškai atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį. Kadangi jis yra atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šie įpareigojimai į subendrintą bausmę neperkeliami.

2022 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. M. papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams atimta teisė naudotis specialiomis teisėmis – laikyti ir nešioti ginklus, vykdytina atskirai pagal ankstesnį nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. kardomoji priemonė skiriama nebuvo, teismas taip pat nemato pagrindo skirti ją iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gauti kaltinamojo M. T. ir jo sutuoktinės V. L. prašymai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės V. L. atsakomybei. M. T. prašyme nurodoma, jog jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš karto ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Šaunamuosius ginklus ir visus šaudmenis savanoriškai iš karto atidavė kratą atlikusiems pareigūnams. Jis nėra gydytas jokiose psichiatrinėse ligoninėse, psichikos sveikatos centruose ar priklausomybių centruose. Neturi jokių psichikos sutrikimų. Dėl savo netinkamo poelgio iki šiol gailisi ir pergyvena. Pažada ateityje nekartoti teisei priešingų veikų. Prašo perduoti jį pagal laidavimą sutuoktinės, su kuria jau dvejus metus gyvena santuokoje, augina mažametę dukterį, ir kuri jam yra autoritetas, atsakomybei. Pažymi, kad abu jie yra gero auklėjimo, be žalingų įpročių, nevartoja alkoholio ir jokių kitų psichiką veikiančių medžiagų, sportuoja ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, užsiima bendrais pomėgiais. Sutuoktinė niekada nėra turėjusi jokių drausminių nuobaudų, yra pareiginga ir atsakinga, ne kartą skatinta darbuotoja. Draugų ir pažįstamų apibūdinama kaip atsakingas, draugiškas, organizuotas, iniciatyvus asmuo, šeimos žmogus. Gyvenant kartu tarp jų niekada nėra kilę konfliktų, barnių ar nesutarimų. Juodu sieja labai draugiški ir pagarbūs santykiai. Jis visada atsižvelgia į žmonos nuomonę. Sutuoktinė garantuoja, kad dės maksimalias pastangas, kad panašios veikos nesikartotų. Prašo atsižvelgti, jog nuo 2011 m. iki 2018 m. dirbo valstybės tarnyboje: (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), būdamas pareigūnu niekada neturėjo tarnybinių nuobaudų. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Yra neteistas, tik vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų administracinį nusižengimą, bauda sumokėta. Mano kad išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis yra socialiai integravęsis ir priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas gyvenimo normas ar nusikalsti asmuo (1 t., b. l. 12-15). Atitinkamą prašymą pateikė ir V. L. Prašyme nurodė, kad ji nėra teista ar bausta už administracinius nusižengimus, pateikė tai patvirtinančias pažymas (5 t., b. l. 18-19). Dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Neturėjo ir neturi žalingų įpročių, visiškai bevartoja alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra neatlygintina kraujo donorė. Propaguoja sveiką gyvenimo būdą, sportą. 2020 m. lapkričio 14 d. sudarė santuoką su M. T., santuokoje jiems gimė dukra (5 t., b. l. 21-22). Su sutuoktiniu turi daug bendrų pomėgių ir dažnai leidžia laiką kartu. M. yra rūpestingas ir atsakingas, buityje jai padedantis vyras, taip pat atsakingas, žingeidus, nekonfliktiškas ir niekada neprovokuojantis konfliktų, barnių ar muštynių asmuo, visada laikosi duoto žodžio, kiek galėdamas padeda šeimai, draugams, kaimynams. Bendro gyvenimo metu tarp jų nėra buvę nei menkiausio nesutarimo. Juos sieja labai draugiški ir pagarbūs santykiai, M. visada gerbia jos nuomonę ir į ją atsižvelgia. Garantuoja, kad sutuoktinis geba daryti išvadas ir mokytis iš savo klaidų, kurių jis ateityje nebekartos. Ji pati dės maksimalias pastangas, kad taip ir būtų. Mano, kad ji gali savo vyrui daryti teigiamą įtaką ir yra verta pasitikėjimo. Kadangi šeimos pajamos nėra didelės, prašo skirti laidavimą be užstato (5 t., b. l. 16-17).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. L. nurodė, kad jos vyras M. T. yra atsakingas žmogus, šeimos maitintojas. Jis padeda kitiems žmonėms, sportuoja, gyvena sveiką gyvenimo būdą, kaip ir ji pati. Abu nevartoja alkoholio. Ji pati paklūsta įstatymams, to paties tikisi ir iš vyro. Sutuoktinis klauso jos, mano, kad yra jam autoritetas. Apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tik po kratos. Klausiamas apie ginklą, vyras sakė, kad tai nesusipratimas, jis nenorėjo, kad taip atsitiktų. Šeimos pajamos yra apie 800-1000 Eur, nes ji pati šiuo metu nedirba, prižiūri vaiką.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas nustačius šių sąlygų visumą: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. T. nuo proceso pradžios kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, atsakomybės nevengė, gailisi dėl jo, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis M. T. praeityje niekada nebuvo teistas, pastarųjų penkerių metų duomenys apie administracines nuobaudas rodo, kad jis ne mažiau septynis kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos sumokėtos, šiuo metu galioja tik viena administracinė nuobauda už sustojimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (ANK 417 str. 2 d.). Šios aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Viso proceso metu nuo pat pradžių kaltinamasis savo kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus, išgyvena dėl padarytos veikos. Darbdavys M. T. charakterizuoja išimtinai teigiamai: kaip darbui atsidavusį, veiklų, pareigingą, sąžiningą, visuomet rodantį sektiną pavyzdį, atsakingą ir gebantį nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis, problemas spręsti priimtinu abiem pusėms būdu asmenį, sveiko gyvenimo būdo propaguotoją, drausminių nuobaudų ir žalingų įpročių neturintį, vertingą įmonei darbuotoją (5 t., b. l. 24).

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo asmenybė atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas: kaltinamasis praeityje neteistas, visiškai pripažįsta kaltę ir gailisi dėl jos, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta ir pareigos tokią atlyginti nagrinėjamu atveju nėra. Manytina, vien dalyvavimas baudžiamajame procese M. T. padarė teigiamą poveikį, kuris turėtų sustiprinti jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo sutuoktinė taip pat neteista. Nebausta ir administracine tvarka (5 t., b. l. 18-19), kartu su kaltinamuoju yra sukūrusi darnią šeimą, augina mažametį vaiką (5 t., b.  l. 21-22), iki vaiko gimimo dirbo. Įvertinus V. L. asmenybę, tarp jos ir kaltinamojo susiklosčiusius santykius, darytina išvada, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą poveikį, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, M. T. asmenybę, tai, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio išvardintos sąlygos ir pagrindai atleisti M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašymas tenkintinas, M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, nustatant vienerių metų dviejų mėnesių laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant V. L. Šiuo metu šeimą išlaiko tik kaltinamasis, nes jo sutuoktinė augina naujagimį ir nedirba, kaltinamojo teigimu, šeima turi kelias paskolas, todėl laidavimas skirtinas be užstato. Užstato paskirtis – ne nubausti kaltininką, jis skiriamas, atsižvelgiant į laiduotojo savybes ir jo turtinę padėtį, kadangi užstatą moka laiduotojas, taip pat – į kaltinamojo savybes bei veikos pavojingumą. Laiduotojos turtinė padėtis, jos ir kaltinamojo asmenybės, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis neleidžia daryti išvados, kad nepaskyrus užstato, M. T. nebus daromas tinkamas auklėjamasis poveikis.

Atleidus kaltinamąjį M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina,

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį prašydama jai atlyginti nusikaltimu padarytą 1000 Eur neturtinę žalą, motyvuodama ją patirtais fiziniais ir emociniais išgyvenimais (3 t., b. l. 138).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Ši praktika nuosekliai atkartojama ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse.

Nukentėjusiajai kaltais S. B. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo S. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Vis tik, įvertinus civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus ir byloje pateiktus medicinos dokumentus, darytina išvada, kad neturtinei žalai atlygini prašoma 1000 Eur suma yra per didelė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, kad nukentėjusioji dėl traumos būtų buvusi nedarbinga, kentusį skausmą ilgą laiką. Byloje nėra informacijos, kad dėl patirtų išgyvenimų buvo realiai pablogėjusi nukentėjusiosios sveikata, jai ar kitiems šeimos nariams reikėjo specialistų pagalbos. Kaip neturtinės žalos turinį nukentėjusioji tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė ne tiek sužalojimą, kiek įvykio dieną patirtus neigiamus emocinius išgyvenimus. Tačiau pastarieji sietini ne tiek su S. B. veiksmais, kiek apskritai su vykusia konfliktine situacija, kurioje dalyvavo ne tik S. B., bet ir kiti agresyviai nusiteikę asmenys, iš kurių pusės, sprendžiant iš vaizdo įrašo taip pat buvo išsakomi garsinimai. Tačiau šioje byloje neturtinės žalos dydį turėtų apspręsti tik kalti S. B. veiksmai, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su neturtine žala. 

Atsižvelgiant į nukentėjusiajai S. B. veiksmais padaryto kūno sužalojimo pobūdį (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir dėl jo patirtus trumpalaikio pobūdžio nepatogumus, traumos pasekmių nebuvimą, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteistina 300 eurų suma. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 CD laikmenos su ikiteisminio tyrimo veiksmų fiksavimo duomenimis nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje adresu (duomenys neskelbtini) be kitų objektų buvo rasti ir paimti šie dokumentai: Estijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. E., (duomenys neskelbtini), vardu (galiojimas iki 2017 m. lapkričio 27 d.) ir to paties asmens vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimas iki 2020 m. kovo 25 d.), Vokietijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), galiojimo data nenurodyta, kurie buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, 2022 m. balandžio 26 d. kvitas BBB Nr. LS006784 (2 t., b. l. 54). Atliekant minėtų dokumentų patikrą, Interpolo Estijos nacionalinis biuras informavo, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti nuo 2015 m. sausio 19 d. (kaip pamesta), atitinkamai ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojantis nuo 2019 m. birželio 21 d. (kaip pamestas) (2 t., b. l. 50). Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras nurodė, kad vokiškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. rugpjūčio 8 d. piliečiui V. R. (V. R.), gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškomas kaip prarastas/pamestas (2 t., b. l. 51). Atsižvelgiant į šias aplinkybes Estijos Respublikos asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o tebegaliojantis Vokietijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas perduotinas Vokietijos ambasadai Lietuvoje, su tikslu grąžinti dokumentą teisėtam savininkui ar perduoti kompetentingai Vokietijos institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, trijose spintelėse buvo paimti trys plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagomis, kaip įtariama, narkotinėmis ar psichotropinėmis (atitinkamai vokas Nr. 5, vokas Nr. 6, vokas Nr. 8). Visi trys maišeliai buvo pasiųsti tirti, ar ant jų nėra rankų pirštų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 55). Psichotropinės medžiagos rasta tik viename maišelyje (esančiame voke Nr. 6). Kituose maišeliuose buvusiose medžiagose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Po atlikto daktiloskopinio tyrimo ant folijos iš voko Nr. 8 buvo rastas rankos pėdsakas, tinkamas asmeniui identifikuoti. Objektai (rankos pėdsakas) po daktiloskopinio tyrimo Nr. IBPS-V-174253-22 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, 2022 m. vasario 7 d. kvitas BBB Nr. LS006601 (2 t., b. l. 71). Atsižvelgiant, jog į voką Nr. 8 supakuotos organinės kilmės medžiagoje draudžiamų civilinėje apyvartoje medžiagų nerasta ir su jų tyrimu susiję objektai nereikšmingi, po tyrimo likusios objektų pakuotės naikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, buvo paimta 23 buteliukai su skysčiu bei 8 kapsulės su skysčiu, kaip įtariama, galimai narkotine ar psichotropine medžiaga. Išvardinti objektai perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ištirti (2 t., b. l. 773). Atlikus tyrimą nustatyta, jog 2 vnt. injekcinių buteliukų su užrašu „TESTOSTERONE (duomenys neskelbtini) 300mg/ml 10 ml“ yra testosterono enantato. Testosteronas yra dopingo medžiaga, įrašyta į tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329 I skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai. Objektai (2 buteliukai su dopingo medžiaga) po tyrimo Nr. 11-2270(21) perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, 2021 m. lapkričio 17 d.  kvitas BBB Nr. LS006380, (2 t., b. l. 82). Tačiau susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog visa surinkta medžiaga dėl galimo neteisėto disponavimo dopingo medžiagomis buvo perduota Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK sprendimui pagal ANK 69 straipsnį (neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme numatytomis tam tikromis dopingo medžiagomis be tikslo jas platinti) priimti (2 t., b. l. 83). Atitinkamai sprendimas dėl saugomų objektų turi būti priimtas ne šioje byloje, o administracinio nusižengimo teisenoje.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), be kitų objektų, buvo paimta 5 artilerijos sviediniai, 2 granatsvaidžio transportavimo-paleidimo įrangos, 4 minosvaidžio minos, 1 transportavimo konteineris, 1 artilerijos šaudmens tūta, 1 minosvaidžio minos dalis, 1 cilindro formos objektas ir dar vienas cilindro formos objektas, panašus į petardą, kurie buvo pasiųsti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui ištirti, ar tai yra sprogmenys (2 t., b. l. 88-90). Atlikus tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. IBPS-V-151055-22, kurioje konstatuota, jog tirti pateikti objektai arba iš viso nėra sprogmenys, šaudmenys, arba naudojimui netinkami šaudmenys (mokomieji šaudmenys/sprogmenys arba jau panaudotų, iššautų šaudmenų dalys), arba sprogimo efektą imituojantys pirotechnikos gaminiai. Didžioji dalis objektų tyrimo metu buvo demontuoti, o demontavimo metu susidariusios dalys – sunaikintos. Grąžinti tik minosvaidžio minos transportavimo konteineris, šaudmens tūta ir viena antrankių apyrankė, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugyklą, kvitas BBB Nr. OVS00554 (2 t., b. l. 110). Nuosprendžiui įsiteisėjus jie sunaikintini, kadangi jų panaudojimo galimybės nėra ir vertės jie neturi (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo M. T. namuose kratos metu paimtas ginklas – revolveris modelis 620ALFA, Nr. 762000657 po specialisto tyrimo IBPS-V-106382-22 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugyklą, 2022 m. kovo 14 d. kvitas BBB Nr. OVS005470 (2 t., b. l. 149). Ginklas tinkamas naudoti, leidimo šį ginklą laikyti M. T. neturi, todėl po nuosprendžio įsiteisėjimo ginklas konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos ginklų fondui (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės neatlikta dalimi, t. y. 38 MGL dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę S. B. paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir baudą 38 MGL, t. y. 1900 eurų, dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. B. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

K. S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. B., kad asmuo, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti ar tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti faktiškai atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamajam M. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. T. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. L. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priteisti iš S. B. civilinei ieškovei G. A. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 

1. Nebegaliojančius Estijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (2022 m. balandžio 26 d. kvitas BBB Nr. LS006784) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2. Galiojantį Vokietijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (2022 m. balandžio 26 d. kvitas BBB Nr. LS006784) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vokietijos ambasadai, kad jis būtų grąžintas teisėtam savininkui arba perduotas kompetentingai Vokietijos institucijai.

3. Po tyrimo Nr. IBPS-V-174253-22 likusius objektus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (2022 m. vasario 7 d. kvitas BBB Nr. LS006601), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

4. Po tyrimo Nr. IBPS-V-151055-22 likusius objektus (minos transportavimo konteinerį, šovinio tūtą, antrankio apyrankę) saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje (2022 m. gegužės 4 d. kvitas BBB Nr. OVS005544), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

5. Revolverį, modelis 620ALFA, Nr. 762000657 po tyrimo perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugyklą (kvitas BBB Nr. OVS005470), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos ginklų fondui.

6. 3 CD laikmenas su ikiteisminio tyrimo veiksmų fiksavimo duomenimis palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Ilona Mateikienė