Civilinė byla Nr. 2S-453-260/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14011-2017-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12;

       3.3.2.5

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ir trečiojo asmens R. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-482-950/2020 pagal ieškovės J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. ieškinį atsakovei Z. S., trečiasis asmuo R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. S., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu, kurį 2017 m. liepos 27 d. patikslino ir prašė teismo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., (duomenys neskelbtini), dėl 48/100 dalių gyvenamojo namo (1A1/ž) (be ūkio pastatų), su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo. Nurodė, kad ginčijama sutartis yra tariamas sandoris, realiai nesukėlęs  teisinių padarinių.

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-1590-950/2019 (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-482-950/2020) pagal ieškovės J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. ieškinį atsakovei Z. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-56-962/2020 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-10123-962/2019) pagal D. S. ieškinį atsakovėms J. Ž. ir Z. S. dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo apsimestine, kurioje D. S. nurodo, jog ginčo sutartimi Z. S. dalį turto padovanojo jam, o ne J. Ž., kuri sudarant ginčo sutartį veikė kaip statytinė ir jokių teisių bei pareigų pagal ginčo sutartį neįgijo.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-482-950/2020 nagrinėjimą. Nutartyje nurodė, jog nors dar nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-56-962/2020, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-482-950/2020 būtina atlikti procesinius veiksmus – gauti naujus išrašus iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro apie ginčo objektą – gyvenamąjį namą (1A1/ž) (be ūkio pastatų), su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), gauti kitus rašytinius įrodymus, o juos gavus – spręsti dėl tolesnės civilinės bylos nagrinėjimo eigos, o to padaryti teismas neturi galimybės sustabdytoje byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-482-950/2020 pagal ieškovės J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei civilinėje byloje sumokėtą 70 Eur žyminį mokestį, priteisė valstybės naudai iš ieškovės 345,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 49,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, panaikino nagrinėjant bylą taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1118-151/2012, vykdymo proceso sustabdymą. 

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą (duomenys neskelbtini), dėl 48/100 dalių gyvenamojo namo (1A1/ž) (be ūkio pastatų), su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo. Tai ji prašė padaryti CK 1.86 straipsnio pagrindu (Tariamojo sandorio negaliojimas).

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės ieškiniu pareikštas vienintelis materialinis teisinis reikalavimas yra tiesiogiai siejamas su nekilnojamojo turto teisinio statuso pakeitimu – jo savininko pakeitimu (grąžinimu) iš bendraturčių (J. Ž. ir Z. S.) į vienasmenį savininką, buvusį iki ginčijamo sandorio sudarymo (Z. S.). Tai liudija ieškovės ieškinio turinys (faktinis ieškinio pagrindas), kuriame ji nurodo, kad ginčijamas sandoris buvo tik tariamas, ji realiai nebuvo (nėra) ginčo nekilnojamojo turto savininkė, jo nevaldė (nevaldo), buvo tik tėvų statytinė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu neprašo taikyti negaliojančiu pripažintino sandorio teisinių pasekmių – restitucijos (nei natūra, nei jokiu kitu būdu). Kadangi ginčijamąją sandorį ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu (kaip tariamą), todėl teismas vertino, jog iš esmės ieškovė siekia tik pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ginčo nekilnojamojo turto savininką. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro naujausi, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d., duomenys liudija, ginčo statiniai: pastatas - gyvenamasis namas (1A1/ž), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat inžineriniai pastatai - kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra sunaikinti bei išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro. Kaip išregistravimo pagrindas nurodytas 2016 m. gruodžio 6 d. prašymas. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registras 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui 2016 m. gruodžio 6 d. prašymo kopiją, kuriuo J. Ž. ir Z. S. prašė išregistruoti statinius - gyvenamąjį namą (1A1/ž) ir inžinerinius statinius - kiemo statinius, kaip nugriautus (t. y. sunaikintus). Šis prašymas buvo patenkintas ir statiniai nuo 2016 m. gruodžio 12 d. buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo nekilnojamajam turtui esant išregistruotam iš Nekilnojamojo turto registro (esant sunaikintam), nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas nesukels jokių realių teisinių pasekmių nei ieškovei, nei jokiems kitiems asmenims. Jokie nauji juridiniai faktai (taip pat ir ieškovės ieškiniu siekiamas rezultatas - ginčo nekilnojamojo turto savininko pakeitimas (grąžinimas) iš bendraturčių į vienasmenį) negalės būti įregistruoti, t. y. netgi ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti realizuotas. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkte numatytas civilinės bylos nutraukimo pagrindas galimas tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, t. y. iškelta civilinė byla minėtu pagrindu gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje. Kitoks šios teisės normos taikymo aiškinimas prieštarautų civilinio proceso tikslams ir ekonomiškumo principui. Tokios praktikos laikosi iš aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1367-601/2020, 14 punktas).

7.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2017 m. liepos 4 d. ieškinį pareiškė aiškiai žinodama, jog pagal jos pačios 2016 m. gruodžio 6 d. prašymą (bendrą su atsakove Z. S.) ginčo statiniai jau yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai nebeegzistuoja, sprendė, kad kitų proceso dalyvių (atsakovės, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų) bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovės veiksmų – 2017 m. liepos 4 d. ieškinio pateikimo, todėl valstybės naudai iš ieškovės priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias antrinę teisinę pagalbą teikiant atsakovei Z. S. ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. S..

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti, sustabdyti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-482-950/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas priimtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-56-962/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir principus, todėl bylą nutraukė nepagrįstai. Sustabdytoje civilinėje byloje nebuvo gauta jokios medžiagos, kuri būtų sudariusi teismui pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pats teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, kad pagrindas sustabdyti bylą nėra išnykęs, kadangi byla, kurios pagrindu buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-482-950/2020, nėra išnagrinėta. Todėl civilinė byla Nr. 2-482-950/2020 negalėjo būti atnaujinta. Teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį priėmė nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims ir tokiu būdu pažeidė pareigą bendradarbiauti bei bylų nagrinėjimo viešumo principą, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės teikti savo paaiškinimų bei įrodymų, patvirtinančių, kad byla neturėjo būti atnaujinta ir kad ji neturėjo būti nutraukta. Teismas, bylai esant sustabdytai, neaišku kokiu pagrindu, joje atlikinėjo procesinius veiksmus – savo iniciatyva analizavo bylos medžiagą ir priėmė sprendimą dėl papildomų įrodymų gavimo, tuo pažeisdamas CPK 166 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą bylos sustabdymo laikotarpiu atlikinėti procesinius veiksmus. Bylai esant sustabdytai, ne tik kad jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami, bet ir bylos atnaujinimas yra galimas tik įstatyme numatytu pagrindu, t. y. tik išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta. Teismas papildomus įrodymus galėjo išsireikalauti dar prieš spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, tačiau to nedarė. Nutartis dėl bylos sustabdymo buvo įsiteisėjusi, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas negalėjo būti kvestionuojamas, o teismas neturėjo teisės imtis iš naujo vertinti, ar byla buvo sustabdyta pagrįstai. Kadangi teismas iš esmės iš naujo tikrino bylos sustabdymo pagrįstumą ir tuo iš esmės kvestionavo įsiteisėjusią teismo nutartį, tokiu savo elgesiu jis pažeidė įsiteisėjusios nutarties privalomumo principą. Aplinkybė, kad byla buvo atnaujinta nesant tam pagrindo, reiškia, kad skundžiama nutartis dėl bylos nutraukimo buvo priimta neteisėtai ir nepagrįstai.

1.2.                       Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, jog ieškinio tekinimas byloje nesukeltų ieškovei materialinių teisinių padarinių. Namui ir kiemo statiniams esant nugriautiems ir išregistruotiems dalies turto tikrojo savininko klausimas tebėra aktualus, nes nuo to priklauso, kam tenka pareiga atlyginti daliai turto tenkančią griovimo išlaidų dalį. Todėl ieškinio tenkinimas materialinių teisinių padarinių ieškovei bet kuriuo atveju sukels. Be to, dalies turto savininko pasikeitimas galėtų ir turėtų būti užregistruotas kaip istoriniai duomenys apie teises į namą ir kiemo statinius. Namo ir kiemo statinių savavališkos statybos šalinimo procedūra nėra iki galo užbaigta, todėl ieškinio išsprendimas neabejotinai sukels materialinius teisinius padarinius ieškovei. Teismas restitucijos taikymo klausimą byloje turėtų išspręsti nepriklausomai nuo to ar ieškovė tokį prašymą pareiškė, ar ne. Tačiau prašymo dėl restitucijos taikymo nepareiškimas nėra ieškinio trūkumas ir nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui.  

9.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti, Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-482-950/2020 sustabdyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-56-962/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

2.1.                       Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis nepagrįsta ir nesuprantama. Buvo konstatuota gyvenamojo namo, kurio dalis dovanojama sutartimi, savavališka statyba. Savavališkos statybos pašalinimo procedūros nėra baigtos, faktiškai pastatai dar stovi, atliktas tik jų išregistravimas, tačiau toliau bus vykdoma įteisinimo procedūra arba, jei nepavyks įteisinti, griovimas. Taigi savininko klausimas yra aktualus, nes jam teks visų šių padarinių pašalinimo pareigos, įskaitant ir finansines. Jei būtų tenkintas J. Ž. ieškinys, ji nebūtų laikoma namo savininke (bendraturte), todėl neprivalėtų atlyginti jo griovimo išlaidų. Akivaizdu, kad ieškinio šioje byloje tenkinimas sukeltų J. Ž. materialinių teisinių padarinių, kuriuos pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į realią situaciją, skundžiama nutartimi paneigė.

2.2.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruotas jau nugriauto ir išregistruoto namo savininko pasikeitimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka teisę išviešinančią, o ne ją sukuriančią funkciją. O civilinėje byloje Nr. 2-482-950/2020 priimtas sprendimas būtų žinomas ir prejudicinę reikšmę turėtų visiems joje dalyvaujantiems asmenims, todėl jiems teisinius padarinius sukeltų neatsižvelgiant į tai, ar namo savininko pasikeitimas būtų įregistruotas registre.

2.3.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį ir 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria atnaujino sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimas, priėmė neinformavęs apie sprendžiamus klausimus byloje dalyvaujančių asmenų ir nesudaręs jiems galimybių teikti savo paaiškinimus, parodymus bei įrodymus. Todėl teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė reikšmingus faktus bei įrodymus ir darė skubotas, niekuo nepagrįstas išvadas. Namo tikrųjų savininkų klausimas yra aktualus ir R. S., kadangi jis faktiškai dalyvavo Namo statybose (buvo Z. S. sutuoktinis), todėl kuriama nuosavybė jam taip pat priklausė kaip sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

2.4.                       Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog J. Ž. nepareikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, sudaro kliūtis bylos nagrinėjimui, neturi teisinės reikšmės, nes reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ji pareiškė, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pripažinus sandorį negaliojančiu teismas restitucijos klausimą privalo išspręsti savo iniciatyva, t. y. net ir nesant prašymo dėl restitucijos taikymo.

10.       Ieškovė J. Ž. atsiliepimu į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų R. S. atskirąjį skundą prašo jo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties panaikinimo tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Atskirajame skunde R. S. teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimą bylai esant sustabdytai atlikinėti joje procesinius veiksmus bei CPK 167 straipsnio 1 dalį numatančią, kad byla gali būti atnaujinama tik išnykus aplinkybėms, sudariusioms jos sustabdymo pagrindą. Po bylos sustabdymo teisme nebuvo gauta jokios naujos medžiagos, juo labiau tokios, kuri rodytų, kad bylos sustabdymo pagrindas yra išnykęs. Tačiau 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi teismas vis tiek atnaujino bylą, motyvuodamas tuo, jog to tariamai reikia tam, kad teismas galėtų gauti naujausius Nekilnojamojo turto registro išrašus apie ginčo turtą ir kitus įrodymus, o juos gavus — spręsti dėl tolimesnės bylos eigos.

3.2.                      Atskirajame skunde R. S. teisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė nepagrįstai. Jau vien tai, kad byla buvo atnaujinta nesant tam pagrindo, reiškia, kad nutartis dėl bylos nutraukimo buvo priimta neteisėtai. Bylos nutraukimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik po to, kai išnyks aplinkybės sudariusios pagrindą bylą sustabdyti ir ji bus teisėtai bei pagrįstai atnaujinta. Proceso teisės normų pažeidimai, kuriuos teismas atliko spręsdamas klausimą dėl bylos atnaujinimo, patvirtina, kad teismas nebuvo objektyvus tiek bylą atnaujinant, tiek ir priimant nutartį dėl jos nutraukimo, kas nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą.

3.3.                      Atskirajame skunde R. S. teisingai pastebi, kad buvo konstatuota namo, kurio dalis dovanojama sutartimi, savavališka statyba. Savavališkos statybos pašalinimo procedūros nėra baigtos, faktiškai pastatai dar stovi, atliktas tik jų išregistravimas, tačiau toliau bus vykdomos arba įteisinimo procedūros, arba, jei nepavyks įteisinti — griovimas. Taigi savininko klausimas yra aktualus, nes jam teks visų šių padarinių pašalinimo pareigos, įskaitant ir finansines.

3.4.                      Atskirajame skunde R. S. pagrįstai teigia, kad, jei byloje būtų tenkintas J. Ž. ieškinys, išeitų, kad ji nėra namo savininkė (bendraturtė), todėl neprivalo atlyginti jo griovimo išlaidų. Akivaizdu, kad ieškinio tenkinimas sukeltų jai materialinių teisinių padarinių.

3.5.                      Atskirajame skunde R. S. teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, t. y. buvo sustabdęs namo savavališkos statybos padarinių šalinimo priverstini vykdymą. Tas vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškinio tenkinimas sukels ieškovei materialinių teisinių padarinių. Kadangi nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik todėl, kad teismas bylą nusprendė nutraukti, pripažinus bylos nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu, yra naikintina ir nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. T. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas teismo, nutartis dėl jų pritaikymo buvo įsiteisėjusi ir jokios aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl situacija negali būti vertinama kitaip.

3.6.                      Atskirajame skunde R. S. pagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka teisę išviešinančią, o ne ją sukuriančią funkciją. Byloje priimtas sprendimas būtų žinomas ir prejudicinę reikšmę turėtų visiems joje dalyvaujantiems asmenims, todėl jiems teisinius padarinius sukeltų neatsižvelgiant į tai, ar namo savininko pasikeitimas būtų įregistruotas registre.

3.7.                      Atskirajame skunde R. S. pagrįstai teigia, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažinus sandorį negaliojančiu teismas restitucijos klausimą privalo išspręsti savo iniciatyva, t. y. net ir nesant prašymo dėl restitucijos taikymo. Todėl tai, kad ieškovė kol kas nepareiškė reikalavimo dėl restitucijos taikymo, neturi teisinės reikšmės, nes reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovė yra pareiškusi.

11.       Atsakovė Z. S. atsiliepimu į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų R. S. atskirąjį skundą prašo jo atskirąjį skundą patenkinti visiškai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, joje nustatyta klaidingų faktų, kurie jos įsiteisėjimo atveju įgytų atsakovei Z. S. prejudicinę reikšmę.

4.2.                      Apeliantas R. S. pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 166 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą bylos sustabdymo metu atlikti procesinius veiksmus ir CPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad byla gali būti atnaujinama tik išnykus sustabdymo pagrindui. Jokių duomenų, kurie paaiškintų tokią staigią, slaptą ir neteisėtą teismo iniciatyvą byloje nėra. Todėl mano, jog teismas patyrė neteisėtą poveikį iš kitų asmenų.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog statiniai yra nugriauti ir todėl ieškinio tenkinimas nesukeltų ieškovei materialinių teisinių padarinių. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas R. S. savo atskirajame skunde, gyvenamasis namas yra išregistruotas, tačiau realiai dar stovi sklype. Kadangi buvo konstatuota namo savavališka statyba, namas turės būti įteisinamas arba griaunamas, kas lemia teises ir pareigas (įskaitant pinigines, o išlaidos bet kuriuo atveju būtų ženklios) namo savininkui / bendraturčiams. Todėl nuo to, ar ieškovė yra namo bendraturtė priklausys jos teisės ir pareigos. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti priverstiniai namo savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmai. Teismas nutartimi jas panaikino tik todėl, kad nutraukė bylą. Kadangi bylos nutraukimas yra neteisėtas, visa nutartis yra naikintina ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti. Aplinkybė, kad statiniai, kurių dalis buvo dovanota sutartimi, yra išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, taip pat nereiškia, kad ieškinio tenkinimas nesukels ieškovei teisinių padarinių. Kaip teisingai atskirajame skunde teigia apeliantas R. S., registracija atlieka teisės išviešinimo, o ne teisę sukuriančią funkciją. Byloje įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, jis taptų privalomas byloje dalyvaujantiems asmenims. Tai, kad ieškovė nepareiškė prašymo dėl restitucijos taikymo, taip pat nereiškia, kad ieškinio tenkinimas nesukels jai teisinių padarinių. Nurodo, jog apelianto R. S. atskirajame skunde teisingai pastebėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas klausimą dėl restitucijos taikymo privalo spręsti savo iniciatyva. Reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovė ieškinyje yra pareiškusi, todėl, jei būtų tenkintas ieškinys, privalėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl restitucijos taikymo.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

13.       Bylos duomenimis nustatytos tokios reikšmingos skundams išnagrinėti aplinkybės. Ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą (duomenys neskelbtini), dėl 48/100 dalių gyvenamojo namo (1A1/ž) (be ūkio pastatų), su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo ieškovei. Ji nurodė, kad šis sandoris yra tariamas ir turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis  CK 1.86 straipsnyje nurodytu  pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė 2012 m. m. gegužės 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1118-151/2012, vykdymo procesą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. byloje 2017 m. liepos 4 d. pateiktą ieškinį. 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė atsakovės sutuoktinį R. S.. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Z. S., trečiasis asmuo – R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10123-962/2019 pagal D. S. ieškinį atsakovėms J. Ž. ir Z. S. dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine, kurioje ieškovas D. S. siekią tą pačią dovanojimo sutartį nuginčyti kitu pagrindu. 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-482-950/2020 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Z. S., trečiasis asmuo – R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimą. Teismas laikė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-482-950/2020 būtina atlikti procesinius veiksmus – gauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie ginčo objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), gauti kitus rašytinius įrodymus, juos gavus spręsti dėl tolesnės civilinės bylos nagrinėjimo eigos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-482-950/2020 pagal ieškovės J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei civilinėje byloje sumokėtą 70 Eur žyminį mokestį, priteisė valstybės naudai iš ieškovės 345,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 49,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas,  panaikino nagrinėjant bylą taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1118-151/2012, vykdymo proceso sustabdymą. Atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė ieškovė J. Ž. ir trečiasis asmuo R. S..

14.       Tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo pateiktuose atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujino šios sustabdytos bylos nagrinėjimą, šią ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria nutraukė bylą,  priėmė nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, be pagrindo pripažino, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir nepagrįstai civilinę bylą nutraukė.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje pateikti atskirieji skundai yra iš esmės pagrįsti. CPK 334 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, o dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teismo nutarties, kuria atnaujintas sustabdytos bylos nagrinėjimas, apskundimo galimybė Civilinio proceso kodekse nenumatyta, tokia nutartis, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Apeliantai motyvus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įtraukė į skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria baigta nagrinėti civilinė byla. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųstosios 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties pagrįstumo, privalo įvertinti ir 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       Bylos sustabdymas ir sustabdytos bylos atnaujinimas sureguliuotas CPK 1623–167 straipsniuose. Pagrindas iškeltos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) civilinės bylos nagrinėjimui (eigai) sustabdyti – objektyvios aplinkybės (nepriklausančios nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios), kliudančios teismui išnagrinėti civilinę bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). Bylos atnaujinimo pagrindas atsiranda tuomet, kai išnyksta tos aplinkybės, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjama byla 2019 m. birželio 19 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-56-962/2020 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-10123-962/2019) pagal D. S. ieškinį J. Ž. ir Z. S. dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo apsimestine. Būtina sąlyga civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimui (CPK 167 straipsnio 1 dalis) buvo procesinio sprendimo kitoje byloje,  dėl kurios byla buvo sustabdyta, įsiteisėjimas. Kadangi teismui priimant 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-962/2020 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-10123-962/2019) dar nebuvo išnagrinėta, joje nebuvo priimtas bylą užbaigiantis procesinis dokumentas, o juo labiau jis įsiteisėjęs, tai laidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujinęs šios civilinės bylos nagrinėjimą, procesiniu požiūriu pasielgė neteisingai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrinęs, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pripažįsta, kad apskųstoji Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Neteisėta ši nutartis, pirmiausia, todėl, kad neteisėtai, kaip nurodyta šios nutarties 17 p., buvo atnaujintas jos, kaip sustabdytos bylos, nagrinėjimas. Be to egzistuoja absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas ir nepagrįstos teismo išvados, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir dėl to ji nutrauktina.

18.       CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prie CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

19.       Pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p. absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kauno apylinkės teismas apskųstąją 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį priėmė ir civilinę bylą nutraukė, kaip matyti iš bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie šį rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims  nebuvo siunčiami pranešimai, nebuvo ir paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, kaip numatyta CPK 235 str. 6 d., be to, jie niekada nebuvo davę sutikimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Trečiasis asmuo R. S. šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad apskųstoji Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis negalioja ir dėl nurodyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.).

20.       Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka ir apie tai neinformavęs šalių ne tik pažeidė imperatyvias CPK nuostatas, teisėtus šalių interesus, bet, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, ir netinkamai bei neišsamiai išnagrinėjo šią civilinę bylą. Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio dalies dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia ieškovė, yra sunaikintas ir išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas nesukels jokių realių teisinių pasekmių nei ieškovei, nei jokiems kitiems asmenims. Atskirajame skunde ieškovė J. Ž. nurodo, kad namui ir kiemo statiniams esant nugriautiems ir išregistruotiems dalies turto tikrojo savininko klausimas tebėra aktualus, nes nuo to priklauso, kam tenka pareiga atlyginti daliai turto tenkančią griovimo išlaidų dalį, taigi ieškinio tenkinimas materialinių teisinių padarinių ieškovei bet kuriuo atveju sukels. Trečiasis asmuo R. S. atskirajame skunde nurodo, kad gyvenamojo namo, kurio dalis buvo (duomenys neskelbtini) dovanota, yra savavališka statyba, savavališkos statybos pašalinimo procedūros nėra baigtos, faktiškai pastatai dar stovi, atliktas tik jų išregistravimas, tačiau toliau bus vykdoma įteisinimo procedūra arba, jei nepavyks įteisinti, griovimas. Taigi savininko klausimas yra aktualus, nes jam teks visų šių padarinių pašalinimo pareigos, įskaitant ir finansines. Atsižvelgiant į šias apeliantų nurodytas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, net ir nesiaiškinant, ar namas faktiškai jau yra nugriautas ar dar ne, pripažintina, kad ieškovei jos byloje pateikto ieškinio patenkinimas yra aktualus ir teismo sprendimas, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą, teisines pasekmes tiek ieškovei, tiek ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims gali sukelti. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria teismas nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, yra nepagrįsta.

21.       Apeliacinės instancijos teismas neteisėtą ir nepagrįstą Kauno apylinkės teismo nutartį panaikina, kadangi nebuvo pagrindo civilinę bylą nutraukti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti bylą nagrinėjant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat ir dėl to, kad yra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas. Byla, panaikinus joje 2020 m. gruodžio 8 d. priimtą nutartį, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22.       Atskiruosiuose skunduose tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo pareiškė prašymus sustabdyti  Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-482-950/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priimtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-56-962/2020. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tokio prašymo svarstyti, nes apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžia tik dėl apskųstosios teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Panaikinus apskųstąją Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perdavus bylą toliau (iš esmės iš naujo) nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis teismas, kuris nagrinėja bylą iš esmės, turi teisę savo iniciatyva ar pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymus nuspręsti dėl bylos sustabdymo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės J. Ž. ir trečiojo asmens R. S. atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir antstoliui M. P. (kaip informaciją, kad lieka galioti byloje Kauno apylinkės teismo 2017-08-01 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdymas 2012 m. gegužės 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1118-151/2012, vykdymo proceso).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                     Raimondas Buzelis