Administracinė byla Nr. I-1640-596/2016
Proceso Nr. 3-61-3-06348-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Indrei Rulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo
n u s t a t ė:
Pareiškėja R. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti 27 984,79 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-08-08 jai dirbant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje (toliau – ir Ūkio ministerija).
Nurodo, kad 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą. Nurodo, kad nuo 2006-07-24 iki 2012-08-08 dirbo Ūkio ministerijoje. Jai priklausantis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus, todėl mano, kad jos, kaip valstybės tarnautojos, teisės dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo, buvo pažeistos (b. l. 8–9, 43–44).
Pareiškėja į teismo posėdį, apie kurį buvo informuota tinkamai (paštu siųstas teismo šaukimas pareiškėjai buvo įteiktas 2016-03-05 (b. l. 117-118), neatvyko, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Pateiktuose atsiliepimuose Ūkio ministerija su pareiškėjos skundu, kurį ji patikslino, nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja nuo 2006-07-24 buvo priimta į Ūkio strategijos departamento Ūkio vystymo politikos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas pakaitiniu valstybės tarnautoju. 2006-12-20 atleista iš užimamų pareigų ir 2006-12-21 priimta į Investicijų ir Inovacijų departamentą Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 2008-02-01 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė ir skirtas 15 procentų priedas nuo pareiginės algos. Nuo 2008-05-28 jai buvo nustatytas 3 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Nuo 2009-10-01 buvo perkelta į Ūkio ministerijos inovacijų ir Žinių visuomenės vedėjo pareigas, paliekant trečią kvalifikacinę klasę ir 10 procentų pareiginės algos priedą. Nuo 2010-0201 pareiškėjai suteikta antra kvalifikacinė klasė ir skirtas 20 procentų priedas nuo pareiginės algos. Nuo 2011-02-01 pareiškėjai suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Nuo 2011-05-29 jai buvo nustatytas 6 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 jai buvo nustatyta 30 procentų pareiginės algos priemoka. Pareiškėja nuo 2012-08-08 buvo atleista iš einamų pareigų. Pripažįsta, jog pareiškėja turi teisę į neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę klasę. Paaiškino, kad pareiškėjos reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (b. l. 18–22, 74–76).
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą išdėstytais argumentais.
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2006-07-10 įsakymu Nr. 12-163 „Dėl R. P. priėmimo“ nuo 2006-07-24 priėmė pareiškėją į Ūkio strategijos departamento Ūkio vystymo politikos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 10).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2006-12-20 įsakymu Nr. 12-274 „Dėl R. P. atleidimo ir priėmimo“ 2006-12-20 atleido pareiškėją iš užimamų pareigų ir nuo 2006-12-21 priėmė į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 27).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008-02-01 įsakymu Nr. 12-16 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo ir priedų mokėjimo už kvalifikacines klases Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai trečią kvalifikacinę klasę ir skyrė 15 procentų pareiginės algos priedą (b. l. 28–30).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008-03-07 įsakymu Nr. 12-48 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nustatymo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2008-05-28 nustatė pareiškėjai 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą (b. l. 31–32).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2009-09-30 įsakymu Nr. 12-355 „Dėl R. P. perkėlimo“ nuo 2009-10-01 perkėlė pareiškėją į karjeros valstybės tarnautojo Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, paliko trečią kvalifikacinę klasę ir nustatytą 10 procentų pareiginės algos priedą (b. l. 33).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010-02-01 įsakymu Nr. 12-21 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo ir panaikinimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2010-02-01 suteikė pareiškėjai antrą kvalifikacinę klasę ir paskyrė 20 procentų pareiginės algos priedą (b. l. 34–35).
Ūkio ministerijos kancleris 2011-01-31 potvarkiu Nr. 14-19 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2011-02-01 suteikė pareiškėjai pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 36–38).
Ūkio ministerijos kancleris 2011-03-29 potvarkiu Nr. 14-92 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2011-05-29 nustatė pareiškėjai 6 procentų pareiginės algos dydžio priedą (b. l. 39–40).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2011-12-12 įsakymu Nr. 12-149 „Dėl priemokų nustatymo“ nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 nustatė pareiškėjai 30 procentų pareiginės algos priemoką (b. l. 41).
Ūkio ministerijos kancleris 2012-07-30 potvarkiu Nr. 14-349 „Dėl R. D. atleidimo“ nuo 2012-08-08 atleido pareiškėją iš užimamų pareigų (b. l. 42).
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2012-05-11 civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas Nr. 1897 patvirtina, jog 2012-05-10 pareiškėjos R. P. pavardė „P.“ pakeista į pavardę „D.“ (b. l. 12).
Ūkio ministerijos 2012-10-16 pažymoje Nr. 22-198 „Apie gautas pajamas“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. iš viso buvo išmokėta 55 256,06 Lt (b. l. 11).
Ūkio ministerija 2013-12-04 pažyma Nr. (3.17-06)-3-7149 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė dėl sumažintų pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę (b. l. 24–25).
Ūkio ministerijos 2013-12-27 pažymoje Nr. 22-231 „Apie R. D. užmokestį nuo 2010-10-31 iki 2012-08-08“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 23 268,32 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 23).
Ūkio ministerijos 2014-02-28 pažymoje Nr. 22-30 „Apie R. D. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2012-08-08“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 24 972,15 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 77–78).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu Ūkio ministerijoje ėjo Investicijų ir inovacijų departamento Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 27, 28–30). Nuo 2009-10-01 buvo perkelta į Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, paliekant suteiktą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 33). Nuo 2010-02-01 pareiškėjai suteikta antra kvalifikacinė kasė, o nuo 2011-02-01 – pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 34–35, 36–38). Nuo 2012-08-08 pareiškėja buvo atleista iš einamų pareigų. Taigi, pareiškėjai dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-08-08 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento ir priedo už suteiktą kvalifikacinę klasę dydžius.
Pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja patikslintame skunde konkrečiai nenurodė, kurios proceso šalies atžvilgiu kėlė reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).
Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjos reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra Ūkio ministerija, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės neturi reikšmės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė