Civilinė byla Nr. e2A-1053-368/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09732-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.4; 2.5.11.1; 3.3.1.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2640-883/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,Sovli“ ieškinį atsakovui A. V. dėl prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo D. M., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Sovli“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A.V. 486,85 Eur (1681 Lt) skolą, 121,71 Eur (420,25 Lt) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas naudojosi įmonės teikiamomis paslaugomis: dešimt dienų nuomojosi automobilį ir nupirko padangą. Už automobilio nuomą atsakovui 2009-01-19, o įsigytą padangą išrašyta – 2009-10-15, buvo išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau atsakovas sąskaitų faktūrų neapmokėjo.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.
Atsakovas A. V. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas sprendimą už akių panaikinti, teigdamas, jog ieškovei nėra skolingas, nes už padangą sumokėjo pats asmeniškai ieškovės direktoriui, o už automobilio nuomą sumokėjo trečiasis asmuo.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo tenkintas, sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB ,,Sovli“ iš atsakovo A. V. 486,85 Eur skolą, 121,71 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (608,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 551,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5,20 Eur proceso išlaidas valstybei. Nustatė, kad atsakovas naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis: pirko padangą ir 10 dienų nuomojosi automobilį. Nurodė, kad atsakovas neneigė, kad yra pirkęs padangą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius apie sąskaitos apmokėjimą, taip pat neneigė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-09 ir nuo 2009-01-12 iki 2009-01-16 nuomojosi iš ieškovės automobilį. Pažymėjo, kad ieškovės direktorius nepripažino asmeniškai priėmęs pinigus už suteiktas paslaugas, kadangi visos įmonės finansinės operacijos yra fiksuojamos dokumentais ir parodomos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiojo asmens pakvitavimas yra parašytas 2008-12-23, tai yra anksčiau, negu buvo nuomotas automobilis ir išrašyta sąskaita faktūra, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Be to, trečiasis asmuo neturėjo pareigos žalą atlyginti tiesiogiai automobilio savininkui ir tuo labiau mokėti ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) A. V. prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos. Tvirtina, kad ieškovė nereikalavo automobilio nuomos mokesčio ir su ieškove buvo visiškai atsiskaityta. Mano, kad ieškovės direktorius piktnaudžiauja procesu.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė UAB ,,Sovli“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime tvirtina, kad atsakovas iš draudiko gavo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą, tačiau neapmokėjo ieškovės paslaugų. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) A. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo skolą, teigdama, jog pastarasis neatsiskaitė už jam suteiktas automobilio nuomos paslaugas ir parduotą automobilio padangą.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neneigė aplinkybių, kad ieškovė jam suteikė nurodytas automobilio nuomos paslaugas ir pardavė automobilio padangą, ir savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais atsakovas grindė aplinkybėmis, jog už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaitė trečiasis asmuo, o už parduotą automobilio padangą sumokėjo jis pats. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė prieš tai minėtų savo teiginių, ir apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas.
Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė ilgą laiką nereikalavo atsisakyti už suteiktas paslaugas. Visų pirma, teismas pažymi, kad apeliantas skunde nepagrįstai kelia naujas aplinkybes, kurių neanalizavo pirmosios instancijos teismas. Antra, minėta, kad apeliantas neneigė, jog ieškovė jam suteikė nurodytas paslaugas ir neteigė, jog paslaugas jam buvo suteiktos netinkamai. Trečia, apeliantas savo parašu patvirtino jam už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas faktūras. Ketvirta, aplinkybė, kad apeliantas sąskaitose faktūrose nurodytais terminais neatsiskaitė su ieškove ir ieškove operatyviai nesikreipė į teismą ginti savo pažeistų teisių, nesuponuoja išvados, jog jos reikalavimas yra nepagrįstas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, įvertindamas aplinkybės, kad ieškovės patirtos 242 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB ,,Sovli“ (į. k. 300538991) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 242 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius