Proceso Nr. 1-01-1-11288-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis V. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2019-03-19 apie 9:51 val., Marijampolėje, Statybininkų g. vairavo transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone ZZF18“valst. nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai patikrinus alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0376, nustatyta 2,01 ‰ girtumas.
Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. vykdydamas darbo funkcijas krovininiu automobiliu Mercedes Benz atvažiavo į Marijampolėje esantį automobilių servisą. Kadangi jam toliau reikėjo važiuoti tik po vienos dienos, vakare ir naktį vartojo alkoholį- gėrė degtinę, alų. Kovo 19 d. ryte paskambinęs vadybininkas liepė nuvažiuoti pasverti automobilį su kroviniu, kad galėtų suforminti krovinio vežimo dokumentus, todėl jis važiavo šiuo krovininiu automobiliu iš aikštelės į Marijampolės m. esančią muitinės teritoriją, kur buvo svarstyklės. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai, tikrino girtumą alkotesteriu, taip pat buvo alkotesteriu buvo patikrintas girtumas ir ligoninėje. Su nustatytu girtumo laipsniu sutiko, todėl kraują tyrimui duoti atsisakė. Automobilis buvo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), su VšĮ „Emprekis“ pateiktu automobilio įvertinimu sutinka.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių T. Š. ir R. Č. 2019-03-19 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2019-13-19 apie 9.51 val. iš policijos budėtojo gavo pranešimą, jog Statybininkų gatve, Marijampolės m., link muitinės važiuoja krovininis automobilis su suomiškais valstybiniais numeriais, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Tikrindami gautą pranešimą automobilį „Mercedes Benz“ su suomišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pastebėjo manevruojantį degalinėje, esančioje Statybininkų g. 8A. Pamatęs policijos automobilį, krovininio automobilio vairuotojas sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Iš vairuotojo pateiktų dokumentų nustatė, kad krovininio automobilio vairuotojas yra V. D.. Patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas. Su prietaiso parodymais V. D. sutiko, tačiau registracijos žurnale pasirašyti atsisakė. Vairuotojas buvo pristatytas į ligoninę 10.20 val., tačiau kraują duoti atsisakė (b.l. 20, 21);
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 19S-32 nurodyta, jog V. D. 2019-03-19 10.33 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,35 promilės girtumas bei 11.09 val. pakartotinai tikrinant nustatytas 2,02 promilės girtumas. Kraują tyrimui duoti atsisakė. Pateikta galutinė išvada, jog V. D. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 24);
VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis nustatyta, jog analogiško krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“ vidutinė kaina be PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 20430 eurai (b.l. 42);
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. D. kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, tikrinimo alkotesteriu duomenimis, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog V. D. 2019-03-19 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors kraujo tyrimai nebuvo atlikti alkoholio kiekiui nustatyta, tačiau V. D. buvo tikrintas sertifikuotais tiek policijos pareigūnų, tiek VšĮ Marijampolės ligoninė alkoholio matavimo prietaisais, jam nustatytas abiem atvejais virs dviejų promilių girtumas, todėl abejoti, kad alkoholio kiekis kraujyje viršiojo 1,5 promilės nėra pagrindo. Ši veika atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d. ( veikos padarymo metru galiojusi 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2017-01-01 – remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277) redakcija), sudėtį.
Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. D. neteistas, dirba. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą- leistino greičio viršijimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis- bauda, o įvertinus ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, artimesnė minimaliai. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinas BK 641 str. ir bausmė mažintina trečdaliu.
Kaltinamasis BK 281 str. 7 d. numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.) V. D. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo miesto ribose, kur intensyvus eismas, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios poveikio priemonės taikymo vidurkį atitinkančiam laikotarpiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. kovo 30 d. nutarimu vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, V. D. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir paimtas jos vairuotojo pažymėjimas. Tą pačią dieną jam išduota pažyma apie kardomosios priemonės paskyrimą. Ši pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones išduotas nebuvo. Šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šioje byloje tai buvo padaryta 2019 m. kovo 30 d. nutarimu.
Kaip matyti šioje byloje, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone ZZF 18“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, kaltinamasis ją naudojo darbo santykių pagrindu, vykdydamas darbines funkcijas. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad V. D. panaudos transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus). Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad transporto priemonės "Mercedes Benz Actros" vidutinė kaina be PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 20430 eurai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (gaunamos pajamos nedidelės, privalės mokėti teismo paskirtą baudą), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio ) vertę atitinkančią sumą – 4000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (veikos padarymo metru galiojusi 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2017-01-01 – remiantis 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2277) redakcija), ir paskirti 90 (devyniasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 4500 eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, paskirti 60 (šešiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 3000 eur (trijų tūkstančių eurų ) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuoti nuo 2019-03-20.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, išieškant iš V. D. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Mercedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini)) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Kardomąją priemonę dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-V. D. vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė