Civilinė byla Nr. e2-62-1028/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04699-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovės LMB „I.“ atstovui advokato padėjėjui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei I. T. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 16448,19 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Atsakovui. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 6 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Ieškovo vadovu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo paskirtas Atsakovas. 2020 m. kovo 9 d. jam buvo išsiųstas Ieškovo administratoriaus įsakymas, kuriame detaliai nurodyti Atsakovo privalomi atlikti veiksmai pagal 2020 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį bei JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus (Ieškovo dokumentų, turto perdavimo terminai, tvarka ir kt.). Atsakovas iš dalies įvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą, t. y. perdavė Ieškovo dokumentus. Visgi pagal Ieškovo buhalterinę apskaitą bendrovėje buvęs 16448,19 Eur turtas perduotas nebuvo. Vadovaujantis Ieškovo prekių likučio apskaitos žiniaraščio duomenimis, nustatyta, kad ieškovas 2019 m. gegužės 31 d. turėjo 16448,19 Eur vertės turto. Kadangi vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai nesudaryti, darytina išvada, jog vadovaujantis 2020 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ir JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ieškovo administratoriui turėjo būti perduotas aukščiau pateiktame prekių likučio apskaitos žiniaraštyje atvaizduotas būtent tokios vertės turtas. Nepaisant to, jog Atsakovas žinojo apie šią savo pareigą, iki šios dienos ji nėra įvykdyta. Atsakovas su Ieškovu nebendradarbiavo, jam nepateikė jokių duomenų savo dispozicijoje turėtų lėšų panaudojimą Ieškovo naudai ir interesais. Atsakovui neperdavus Ieškovo turto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala, kadangi pastarosios kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami prarasto (neperduoto) turto verte. Šiais neteisėtais veiksmai Atsakovui padarius žalos, ji priteistina Ieškovui. CK 6.246 straipsnio 1 dalį sukonkretina CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos - juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), nepainioti juridinio asmens turto su savu turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Ieškovas turėjo turto, kurio Atsakovas niekam teisėtai neperdavė. Tai reiškia, kad Atsakovas turtą pasisavino arba iššvaistė. Šie veiksmai neabejotinai laikytini juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimu - tokiu būdu Atsakovas veikė Ieškovo atžvilgiu nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), nebuvo jam lojalus (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), supainiojo Ieškovo turtą su savu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Esant akivaizdžiam minėtų CK 2.87 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų fiduciarinių, rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo pareigų pažeidimu, t. y. neteisėtų veiksmų atlikimui, Atsakovas privalo atlyginti Ieškovui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamoje byloje žala Ieškovui pasireiškė turto neperdavimu, t. y. netekimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovas turėjo turto, tačiau iki šios dienos jis nėra perduotas tesėtam jo valdytojui - Ieškovo bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, dalytina vienareikšmiška išvada, kad Ieškovas neteko šio turto, t. y. jam buvo padaryta žala. Paskutiniuose Ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas turtas ir jo vertė - 16448,19 Eur. Kadangi Atsakovas nevykdė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų ir turto neperdavė, iš jo priteistina neperduoto turto vertė - 16448,19 Eur. Atsižvelgus į tai, kad vėlesni Ieškovo buhalteriniai apskaitos dokumentai sudaryti nebuvo, laikytina, kad paskutiniai Ieškovo administratoriaus turimi apskaitos duomenys (prekių likučio apskaitos žiniaraštis) apie įmonės turtą pagrindžia ir įrodo Ieškovo patirtos žalos dydį ir faktą. Atsakovo neteisėtus veiksmus - įstatymuose numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų nevykdymą - bei Ieškovui padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. Atsakovo tinkamo pareigų vykdymo atveju žala nebūtų kilusi. Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti pakaktų ir netiesioginio priežastinio ryšio. Atsakovas buvo Ieškovo vadovas, o ši aplinkybė suponuoja aukštesnių veiklos ir atsakomybės standartų nei eiliniam bendrovės darbuotojui taikymą. Nepaisant to, Atsakovas buvo itin nerūpestingas ir neapdairus, dėl ko šiurkščiai pažeidė įstatymuose numatytas juridinio asmens valdymo organo pareigas. Tai įrodo, kad Atsakovas žalą Ieškovui padarė būtent kaltais neteisėtais veiksmais.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad MB „I.“ buhalterinę apskaitą tvarkė S. B., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje liko visi, tame tarpe ir materialinių vertybių apskaitos, MB „I.“ dokumentai. Tik juos gavus, galima įvertinti susidariusią situaciją bei pateikti įrodymus apie 2019-05-31 bei vėlesniais laikotarpiais MB „I.“ turėtą turtą bei įsipareigojimus. Turtas, buvęs MB „I.“ nuosavybe, turėjo būti perduoti įmonei, perėmusiai verslą, ir užpajamuotas joje. Patalpas darbui MB „I.“ nuomojosi iš MB „N.“. MB „I.“ iškėlus bankroto bylą, rastą turtą perėmė MB „N.“, o po to perdavė UAB „S.i.“. S. B. teismo posėdžio metu turėtų būti apklausta liudytoja ir paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su MB „I.“ buhalterinės apskaitos vedimu, materialinių vertybių užpajamavimu ir nurašymu, turto, buvusio jos žinioje, perdavimu kitai įmonei ir pateikti pas ją likusius buhalterinės apskaitos dokumentų egzempliorius. Jos teigimu ji buhalterinius dokumentus 2019-08-06 perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, pasilikdama dokumentų priėmimo - perdavimo aktą bei buhalterinių sąskaitų apskaitos registro kopiją ir didžiosios knygos kopiją PDF formatu. Maisto produktų, kurių vertė sudaro didžiąją ieškinio dalį, iš viso nebuvo, ką galės patvirtinti ne tik buhalteriniai dokumentai, bet ir liudytoja R. B., dirbusi MB „I.“ virėja. I. B. savo deklaruotoje gyvenamojoje, o tuo pačiu ir įmonės registracijos, vietoje negyveno daugiau nei du metus, kadangi vyko skyrybų su A. B. procesas, todėl jokios jai adresuotos korespondencijos negavo. Šiuo metu santuoka nutraukta bendru susitarimu, I. T. (buv. B.) deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už turtą turėjo būti gauti pinigai, jei turtas buvo nurašytas.

5. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės veikla pasibaigė maždaug 2019 m. gegužės 16-18 d., kadangi kavinė dirbo nepelningai. Maisto produktus veždavosi kasdien. Arenos vadovybė sakė eiti galvoti, ką daryti toliau. Bet penktadienį atėjusi jau nepateko į patalpas. Veiklą ten toliau tęsė (duomenys neskelbtini). Sporto arenoje buvo jos kavinė, dienos pietūs, darė renginius. Neturėjo drąsos kovoti su arenos vadovybe. 2019-05-31 ataskaitos tokios apie turtą neteikė. Buhalterei pateikdavo popierinį variantą, turto kiekiai būdavo surašyti jos ranka ir pateikiami buhalterei. Paskutinę dieną kavinėje maisto nebuvo, buvo perkama kiekvieną dieną. Tokių kiekių net nebūdavo, tiek nesuprekiaudavo. Alkoholinių gėrimų kažkiek liko, bet juos perėmė tas, kas tęsė veiklą. Paskutiniai sąrašo daiktai buvo. „N.“ įrengė kavinės patalpas, ji iš pradžių dirbo toje įmonėje, paskui jai leido dirbti kavinėje pačiai. Gavo tiekėjų įrangą. Iš „N.“ perėmė patalpų nuomą. Po jos ten toliau dirbo kavinė. Po to nebuvo kėlusi kojos į buhalteriją. Ji nebuvo įspėta apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą, nebuvo duotas terminas. Produktai buvo vežami kiekvieną dieną, kas antrą. Alkoholio buvo likę už kokius 400-500 Eur, maisto – 100-200 Eur daugiausiai. Dienai maisto reikėdavo už kokius 100 Eur. Už 12000 Eur gal pusmečiui būtų užtekę. Ataskaitą buhalterei teikdavo kas mėnesį, paskutinį kartą balandį. Paskutinę mėnesio dieną virėjos ir ji skaičiuodavo inventorizaciją ir ją pateikdavo buhalterei per kelias dienas. Nuomos buvo neapmokėta gal už mėnesį. N. nebuvo reguliariai mokama.

6. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo virėja. Atsakovė šefė. Dirbo N., po to I. Produktus veždavo tiekėjai, pati atsakovė, buvo ir vairuotojas. Tiekėjai veždavo kartą per savaitę. Vieną dieną atėjo į darbą ir buvo pakeistos spynos. Atsakovė buvo sakiusi, kad reiks kelias dienas pailsėti, nesakė kodėl. Pasakė, kad nebėra iš ko dirbti. Iš maisto praktiškai nieko nebuvo paskutinei dienai, užpirkdavo kas dieną. Gėrimų kažkiek lyg buvo. Šaldytuvai buvo trys, mėsos, pieno ir daržovių. Atsakovė praktiškai kasdien veždavo prekes. Vienu metu būdavo gal kokių 10 kg maisto, per visus produktus. Mėnesio pabaigoje darydavo produktų surašymą, sverdavo. Toliau tą veiklą vykdė (duomenys neskelbtini) arenos savininkai. Kita kavinė ten pradėjo veiklą gal po poros savaičių. Sandėliavimui ten nebuvo vietos, stovėdavo gėrimų po dėžę, alaus dvi bačkas atveždavo. Kai kavinę uždarė, inventorizacijos nebedarė. Produktų atveždavo iki 100 Eur, vertinant pagal kiekį.

7. Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė dirbo pas jos klientą, po to perėmė patalpas ir vykdė veiklą pati. Kavinės veikla buvo nuo 2018-03-01. Dienos pietūs, baras, renginiai. Atsakovė dokumentus atveždavo vieną kartą per mėnesį. Ji atsišviesdavo kasos knygą. Operacijas atsakovė vykdė ir grynais, ir kortele. Inventorizacija vykdoma bent vieną kartą per metus. Daiktai įmonės nuosavybėje atsiranda pagal PVM sąskaitas faktūras. Ji kaip buhalterė inventorizacijoje nedalyvauja. Tą daro įmonės įgalioti darbuotojai. Kai nėra prekių, turi būti nurašymo aktai. Atsakovė žadėjo atvažiuoti 2019-05-23, pasakė, kad neturi kasos knygos, kuri pas kitą asmenį. Dar keletą kartų žadėjo atvykti su dokumentais, iki 2019-07-10. Bet nieko neatnešė. Jos nuomone, atsakovė įmonės pinigus sumaišė su savais. Kavinėje buvo gėrimų, matėsi iki veiklos pabaigos. Įmonė darydavo apyvartą 3000-4000 Eur per mėnesį. Maisto daug neužsipirksi. Bankroto administratoriui pateikė dokumentus pagal tai, ką turėjo gavusi iš atsakovės. Visa veikla staiga nutrūko. Ką atsakovė pateikė, tą ir nurašė. Nenurašyta gali būti nebent gaunant juodas pajamas, panaudojus prekes, bet neapskaičius pajamų. Prie prekių nurašymo įrodymai nėra dedami.

8. Byloje 2022-11-09 buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau jis nevyko dėl atsakovės atstovo ligos. Teismo turimais duomenimis atsakovės advokatas patyrė rimtą sveikatos sutrikimą, veiklos negalėjo vykdyti ilgą laiką, nebuvo aišku, kada advokatas galėtų tęsti atstovavimą. Kadangi civilinė byla truko jau ilgą laiką, laukti neribotą, nežinomos trukmės laiką dėl atstovo nebuvimo byloje nebuvo galimybės, todėl atsakovei 2022-12-02 nutartimi buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę pasirinkti kitą atstovą, atsakovė įpareigota per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos informuoti teismą apie tai, ar atsakovė pasirinko kitą jai galintį atstovauti atstovą. Nutartis buvo išsiųsta visais žinomais byloje atsakovės adresais, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos, tiek pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos vietos adresu. Atsakovei nutarties, o vėliau ir teismo šaukimo įteikti nepavyko.

9. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.).

10. Nagrinėjamu atveju tiek nutartis, tiek teismo šaukimas į posėdį atsakovei buvo siųstas abejais jos nurodytais procesiniuose dokumentuose adresais (b. l. 57, 58, 87), vienų iš jų yra deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau teismo dokumentų įteikti nepavyko. Kadangi atsakovė jokio kito naujo adreso teismui nenurodė, laikytina, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti. Pažymėtina, kad atsakovė pati dalyvavo teismo posėdyje, davė paaiškinimus, žinojo, kad byla nebuvo baigta nagrinėti, nes atsakovės prašymu turėjo būti apklausta įmonės buhalterė, tačiau bylos baigtimi toliau nebesidomėjo. Paskutiniame teismo posėdyje buvo apklausta įmonės buhalterė, nepaisant to, kad atsakovė į posėdį neatvyko, o ieškovas tokio prašymo nebuvo teikęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla buvo išnagrinėta tinkamai, atsakovei iš esmės dalyvaujant, atsakovei pateikus savo paaiškinimus ir poziciją byloje, atsakovei žinant apie nepabaigtą nagrinėti bylą, bet nesidomint bylos likimu, todėl atsakovės pasyvumas viso bylos proceso metu ir proceso pabaigoje yra jos pačios pasirinkta pozicija teismo procese.

Ieškinys tenkintinas.

11. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė JAR išrašą (b. l. 9-11), 2020-03-09 pranešimą (b. l. 12), 2020-02-27 nutartį dėl bankroto (b. l. 13-16, 24-26a), 2020-03-09 įsakymą (b. l. 17-19), 2019-05-31 prekių likutį (b. l. 20), pretenzijas (b. l. 21, 22), lydraštį (b. l. 23), prekių likučius (b. l. 68-70), 2020-08-06 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 71-72).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė bankroto administratoriui neperdavė fizinio įmonės turto, kuris turi egzistuoti vadovaujantis buhalteriniais duomenimis. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškinyje nurodytas maistas ir gėrimai buvo parduoti bei neegzistuoja, o kitą turtą perėmė kiti asmenys.

13. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 str. 1 d.).

14. Iš 2020-02-27 nutarties matyti, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020-03-06. Iš JAR duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2018-02-12, kai buvo įregistruota įmonė, iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadove. Iš 2020-03-09 pranešimo ir 2020-03-09 įsakymo matyti, kad nemokumo administratorius atsakovei siuntė pranešimą bei įsakymą, susijusius su atsakovės pareigomis įmonės bankroto procese, be kita ko ir įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (įsakymo 21 punktas). Bankroto administratorius taip pat siuntė atsakovei 2020-12-17 pretenziją dėl neperduoto turto ir 2021-07-07 pakartotinę pretenziją dėl neperduoto turto. Iš 2020-08-06 dokumentų priėmimo-perdavimo akto (t. 1, b. l. 71-72) matyti, kad MB „I.“ buhalteriją tvarkiusi buhalterinių paslaugų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui perdavė ieškovės buhalterinius dokumentus. Ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė nurodyta įmonė, byloje nėra. Dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“  vyr. buhalterė S. B.. Iš 2020-08-06 dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad buvo perduotas didelis rinkinys įvairių buhalterinių dokumentų, be kita ko ir turto nurašymai už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-04-30 (14 pozicija). Iš bankroto administratoriui įmonės veiklą tvarkiusius buhalterės perduotų buhalterinių dokumentų (prekių likučio) (b. l. 20, 68-70) matyti, kad 2019-05-31 egzistavo įmonės turto už 16448,19 Eur. Ieškovės atstovo nurodytais duomenimis atsakovė turto ieškovei neperdavė.

15. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad toks turtas ieškovei nebuvo perduotas, tačiau nurodė, kad didžioji dalis turto buvo realizuota ir nebeegzistavo, o atsakovė buhalterei kas mėnesį teikdavo dokumentus apie įmonės turėtų maisto, gėrimų atsargų nurašymą. Atsakovės nuomone buhalterė neįtraukė visų jai pateiktų atsargų nurašymų. Toks atsakovės argumentas nepagrįstas.

16. Liudytoja S. B., tvarkiusi ieškovės buhalteriją, teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė dokumentus atveždavo vieną kartą per mėnesį. Ji kaip buhalterė inventorizacijoje nedalyvauja. Tą daro įmonės įgalioti darbuotojai. Kai nėra prekių, turi būti nurašymo aktai. Bankroto administratoriui pateikė dokumentus pagal tai, ką turėjo gavusi iš atsakovės, ką atsakovė pateikė, tą ir nurašė.

17. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ataskaitą buhalterei teikdavo kas mėnesį, paskutinį kartą teikė balandį. Paskutinę mėnesio dieną virėjos ir ji skaičiuodavo inventorizaciją ir ją pateikdavo buhalterei per kelias dienas. Buhalterei pateikdavo popierinį variantą, turto kiekiai būdavo surašyti jos ranka ir pateikiami buhalterei.

18. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo virėja. Mėnesio pabaigoje darydavo produktų surašymą, sverdavo. Kai kavinę uždarė, inventorizacijos nebedarė.

19. Visų trijų asmenų nurodytos su atsargų nurašymu susijusios aplinkybės iš esmės sutampa. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė duomenis apie įmonės veiklą buhalterei teikė kiekvieną mėnesį, pasak atsakovės bei liudijusios darbuotojos, kiekvieną mėnesį buvo atliekama ir inventorizacija. Todėl visiškai neaišku, kodėl atsakovei nurodant, kad duomenis buhalterei apie maisto produktų ir gėrimų nurašymą ji teikdavo reguliariai, pagal buhalterinę apskaitą susidarė didelis prekių likutis, kurių likimas nėra pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Nėra visiškai jokio pagrindo vertinti, kad buhalterė dėl kažkokių priežasčių į apskaitą neįtraukė kažkokios dalies atsakovės pateiktų dokumentų dėl prekių nurašymo jas realizavus kavinės veikloje. Liudytoja S. B. nurodė, kad įtraukė į apskaitą viską, kas jai buvo pateikta atsakovės, todėl pagal atsakovės pateiktus dokumentus ir yra toks prekių likutis, koks buvo nepagrįstas nurašymą/sunaudojimą pagrindžiančiais dokumentais. Buhalterė S. B. patvirtino, kad tai ji parengė 2019-05-31 prekių likutį pagal visus gautus iš atsakovės dokumentus. Abejoti bankroto administratoriui perduotais buhalteriniais dokumentais nėra pagrindo, kadangi buhalteriją tvarkė neutrali trečioji įmonė, neturinti suinteresuotumo nei dėl ieškovės, nei dėl atsakovės veiklos MB „I.“. Atsakovė nepateikė jokių kitokių buhalterinių dokumentų, kurie būtų buvę neperduoti buhalterei, ir dėl kurių prekių likutį būtų galima skaičiuoti kitaip, nepateikė jokių kitokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad maisto produktai buvo teisėtai realizuoti įmonės veikloje, o už juos gautos pajamos perleistos įmonei, panaudotos įmonės interesais. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų ir įrodymų, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė netinkamai vykdė savo pareigas, kad dėl to būtų buvę imtasi kokių nors veiksmų. Ieškovė, vadovaujama atsakovės, iki pat įmonės bankroto naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės paslaugomis ir dėl jos paslaugų kokybės jokių klausimų niekada nekėlė. Pažymėtina, kad prekių likutis suformuotas būtent pagal iš atsakovės gautus įmonės turto panaudojimą pagrindžiančius dokumentus.

20. Atsakovė akcentavo, kad inventorizaciją ir prekių nurašymą vykdė kiekvieno mėnesio pabaigoje. Iš 2020-08-06 dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad buhalterė bankroto administratoriui be kita ko perdavė MB „I.“ turto nurašymo dokumentus, kurių laikotarpis yra nuo 2018-04-01 iki 2019-04-30. Byloje iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad MB „I.“ veikla nutrūko jau 2019 m. gegužės 16-18 d., penktadienį. Vadovaujantis kalendoriniais duomenimis penktadienis turėjo būti 2019-05-17. Atsakovė nurodė, kad po to į buhalteriją nebuvo nuvykusi. Liudytoja S. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė, nors ir daug kartų po šios datos žadėjo, tačiau jokių buhalterinių dokumentų buhalterei daugiau nebepateikė.

21. Atsakovė ir liudytoja R. B. posėdžio metu nurodė, kad vienai veiklos dienai maisto reikėdavo ir jo atveždavo maždaug už 100 Eur. Taigi, po 2019-04-30 daug maisto keliolikai likusių veiklos dienų nebebūtų buvę atvežta. Pažymėtina, kad atsakovės teigimu kavinė pabaigoje dirbo nepelningai, todėl kas dieną užperkamų maisto produktų vertė bei apimtis pabaigoje galėjo būti dar ir mažesnė. Be to, atsakovės teigimu paskutinę dieną kavinėje maisto nebuvo, nes buvo perkama kiekvieną dieną; alkoholinių gėrimų kažkiek liko; alkoholio buvo likę už kokius 400-500 Eur, maisto – 100-200 Eur daugiausiai. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iš maisto praktiškai nieko nebuvo paskutinei dienai, nes užpirkdavo kas dieną; gėrimų kažkiek lyg buvo; vienu metu būdavo gal kokių 10 kg maisto, per visus produktus. Iš šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti, kad nutrūkus įmonės veiklai, nuo 2019-05-01 iki maždaug 2019-05-16 atsakovė įmonės veiklai buvo įgijusi šitiek daug maisto produktų ir gėrimų, kurie nebebuvo nurašyti, kaip kiekvieną mėnesį, ir kurie yra įrašyti prekių likutyje. Kaip nurodė pati atsakovė, maisto už 12000 Eur būtų užtekę gal pusmečiui. Todėl iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nenurašytų maisto produktų, gėrimų likutis susidarė už ankstesnį laikotarpį, dar iki 2019-05-01. Taip pat nustatyta, kad turto nurašymo dokumentai buhalterei buvo pateikti už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-04-30, taigi, faktiškai už visą įmonės veiklos vykdymo laikotarpį. Jei ieškovės vardu įgytos maisto, gėrimų ir alkoholinių gėrimų prekės buvo panaudotos išimtinai įmonės interesais, buvo realizuotos įmonės verslo veikloje, o už šias prekes gautos lėšos panaudotos įmonės veikloje ir atiteko įmonei, visiškai neaišku, kodėl atsakovė per metus laiko šių prekių, nurodytų 2019-05-31 prekių likutyje, tinkamai nenurašė, nepagrindė jų panaudojimo ir nepateikė tokių dokumentų buhalterei. Pažymėtina, kad pagal buhalterės S. B. pateiktus duomenis prekių nurašyme buhalteris nedalyvauja, jų inventorizaciją vykdė ir jas nurašinėjo atsakovė su savo darbuotojais, prekių nurašymo pagrįsti kažkokiais buhalteriniais dokumentais, įrodymais, teikiant tokius duomenis buhalterijai, nereikia. Todėl atsakovei nebuvo visiškai jokių kliūčių tokias prekes nurašinėti.

22. Taip pat pastebėtina, kad nutrūkus įmonės veiklai ieškinys dėl bankroto įmonei pareikštas tik 2020-01-02, bankroto byla iškelta dar vėliau. Todėl atsakovė faktiškai turėjo dar pusę metų sutvarkyti įmonės buhalterijai, atlikti visus būtinus veiksmus, surinkti įrodymus, kad įmonės vardu įgytos prekės buvo panaudotos įmonės veikloje, ir juos pateikti buhalterei. Tačiau atsakovė to niekada nepadarė ir nenurodė to priežasčių. Iš tokių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovė buhalterei pateikė visus galimus duomenis, kuriais remiantis buvo nurašytos tam tikros prekės, o dėl 2019-05-31 prekių likučio sąraše nurodytų prekių įrodymų pateikti negalėjo. Galbūt, jei atsižvelgti į liudytojos S. B. parodymus, to padaryti negalėjo, nes neturėjo kaip pagrįsti, jog maisto produktai ir gėrimai buvo teisėtai ir pagrįstai panaudoti įmonės veikloje, o už juos gautos pajamos tinkamai apskaitytos ir atiteko įmonei, o ne pačios atsakovės asmeniniam naudojimui. 

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad ieškovės pateikti buhalteriniai dokumentai ir juose nurodyti duomenys apie prekių likučius yra patikimi.

24. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovės paaiškinimais, darytina išvada, kad įmonės veiklos pabaigos dieną įmonė galėjo savo žinioje turėti 100-200 Eur vertės maisto, taip pat 400-500 Eur vertės alkoholio (apie alkoholio buvimą nurodė ir abi liudytojos). Atsakovė posėdžio metu taip pat nurodė, kad kavinės patalpose buvo ir 2019-05-31 prekių likutyje nurodyti termoreguliatorius, šaldytuvas, kurių vertė 2000 Eur. Taigi, galima daryti išvadą, kad fiziškai paskutinę įmonės veiklos dieną egzistavo bent 2500-2700 Eur vertės turtas. Atsakovės teigimu likusio turto – užstatinės taros, cola dėžės nebuvo, tačiau šiuo atveju, kaip ir su maisto produktais, buhalterijai ir atitinkamai bankroto administratoriui nebuvo pateikta jokių nurodytų daiktų sunaudojimo, realizavimo, nurašymo dokumentų.

25. Atsakovė taip pat nurodė, kad dalis daiktų, esančių prekių likučio sąrašo pabaigoje (termoreguliatorius, šaldytuvas), kažkiek alkoholinių gėrimų galėjo atitekti patalpų savininkui, pakeitusiam spynas, todėl pretenzijos turėtų būti reiškiamos jam. Šiuo atveju pažymėtina, kad būtent atsakovė buvo atsakinga už įmonės turto išsaugojimą, todėl kažkokiam įmonės turtui be pagrindo atitekus tretiesiems asmenims, turėjo imtis teisinių ir fizinių veiksmų tokį turtą atgauti. Atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, į teisėsaugos institucijas, jei buvo poreikis, nesikreipė, todėl pati yra atsakinga dėl prarasto turto. Pažymėtina, kad būtent atsakovė turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus ir poziciją byloje (CPK 178 str.), bankroto administratorius ir teismas už ją to daryti neprivalo.

26. Mažosios bendrijos vadovas atsako už šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (LR Mažųjų bendrijų įstatymo 22 str. 10 d. 7 p.). Mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą (LR Mažųjų bendrijų įstatymo 22 str. 8 d.).

27. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 2 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 str. 4 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai (CK 2.87 str. 7 d.).

28. Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: parenka apskaitą tvarkantį asmenį; užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą (LR Finansinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p.). Subjekto vadovas užtikrina, kad turto sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis: nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas; vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais (LR Finansinės apskaitos įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., 3 p.).

29. Juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2009).

30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-298/2006).

31. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

32. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes galima vertinti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tiek neteisėtu neveikimu, tiek bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kadangi, neveikė kaip nurodyta teisės aktuose, o galbūt ir supainiojo įmonės turtą su savo turtu, jei vertinti buhalterės teismo posėdžio metu pateiktą nuomonę dėl situacijos bei galimo prekių panaudojimo neapskaičius pajamų. Kaip minėta, akivaizdu, kad dalis įmonės turto tikrai fiziškai egzistavo nutrūkus įmonės veiklai (bent 2500-2700 Eur vertės), šis turtas galbūt buvo perimtas trečiųjų asmenų ir panaudotas ar utilizuotas, tačiau būtent atsakovė, kaip įmonės vadovė turėjo imtis veiksmų, tiek fizinių, tiek teisinių, tokiam turtui išsaugoti (žr. sprendimo 24-25 p.). Atsakovė tokių veiksmų neatliko, todėl neteisėtai neveikė įmonės interesais. Atsakovė taip pat jokiais buhalteriniais dokumentais nepagrindė visų kitų daiktų, nurodytų 2019-05-31 prekių likučio sąraše, atskiruose sąrašuose dėl prekių likučio pagal prekių rūšį (b. l. 68-70), panaudojimo įmonės veikloje, realizavimo, nurašymo, todėl neteisėtai neveikė, galbūt sąmoningai, įmonės interesais, arba tiesiog pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai vedant įmonės buhalteriją ir įmonės turto apskaitą (žr. sprendimo 14-23 p.).

33. Dėl nurodytų veiksmų darytina išvada, kad atsakovė tinkamai nevykdė jai teisės aktais nustatytų pareigų, netinkamai organizavo kasdienę įmonės veiklą (žr. sprendimo 26 p.), įmonės atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo lojali, galimai painiojo įmonės turtą su savo turtu (žr. sprendimo 7 p., 27 p.), tinkamai neorganizavo įmonės apskaitos, neužtikrino, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, neužtikrino, kad įmonės turto sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis (žr. sprendimo 28 p.). Atsakovė neveikė išimtinai juridinio asmens interesais, tinkamai neorganizavo įmonės kasdienės veiklos tvarkant buhalteriją, turto apskaitos ir išsaugojimo klausimu neveikė protingai, rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai, atidžiai ir apdairiai (žr. sprendimo 29-30 p.).

34. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

35. Nagrinėjamu atveju žala ieškovei pasireiškė tuo, kad atsakovė neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui turto, kurį patvirtino buvus įmonės veiklos pabaigoje (žr. sprendimo 24-25 p.), taip pat likusio turto, apskaityto įmonės buhalterijoje ir egzistuojančio pagal 2019-05-31 prekių likučio sąrašą, kuris buvo neaišku kaip panaudotas, realizuotas, ir neaišku kam atiteko už jį gautos lėšos (žr. sprendimo 14-23 p.). Atsakovė nepateikė jokių jos veiksmus ir neveikimą pateisinančių įrodymų, todėl žalos suma laikytina visa 2019-05-31 prekių likučio sąraše nurodytų daiktų vertė, t. y. 16448,19 Eur.

36. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

37. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad visa situacija yra nulemta būtent atsakovės neveikimo, o galbūt ir sąmoningų veiksmų, todėl tarp žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys.

38. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 1-3 d.).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė preziumuojama. Be to, jei laikyti, kad atsakovė neteisėtai neveikė ieškovės interesais, jos kaltė būtų neatsargios formos, tačiau visai įmanoma, kad didelė dalis žalos atsirado ir tyčia tinkamai netvarkant buhalterijos. Bet kuriuo atveju yra pagrindas konstatuoti esant atsakovės kaltę.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 16448,19 Eur žalai atlyginti.

41. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovės ieškinys tenkinamas pilnai, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 370,00 Eur žyminio mokesčio bei 73,52 Eur pašto išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei LMB „I.“, į. k. 304764322, 16448,19 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 19 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovės I. T. 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt Eur) žyminio mokesčio bei 73,52 Eur (septyniasdešimt tris Eur 52 ct) pašto išlaidų.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-02-13 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-62-1028/2023, iškeltoje pagal ieškovo LMB „I. ieškinį atsakovei I. T., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Apeliacinis skundas dėl šio sprendimo gali būti paduodamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                               Silvijus Balčytis