Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1583-753/2020

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00099-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 3 d.

Kaišiadorys  

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, 

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. N.,

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas 

n u s t a t ė :

A. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. balandžio 3 d. 00.00 val., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu – direktoriumi, leido dirbti tinkuotojui apdailininkui Tadžikistano Respublikos piliečiui O. R., turėjusiam nacionalinę „D“ vizą, išduotą kitos įmonės prašymu bei kuri buvo panaikinta 2020 m. balandžio 28 d. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalį ir Užimtumo statymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovas T. D. nurodė, įdarbinant Tadžikistano Respublikos piliečio O. R. nebuvo laikytasi įdarbinimo tvarkos. Trečiosios šalies pilietis turėjo turėti konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimą dirbti įmonėje, arba pats pilietis turėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir departamentas galėjo perkelti kitos įmonės vizą, tačiau šiuo atveju nebuvo kreiptasi.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. N. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad asmuo turėjo darbo vizą, todėl buvo įdarbintas trims dienoms pabandymui, ar turi gabumų dirbti, prieš ruošiant dokumentus Migracijos departamentui, kadangi dokumentų tvarkymas užtrunka. Manė, kad asmuo turi vizą, o patikrinti šių duomenų negali.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties A. N. prisipažinimu teismo posėdžio metu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus T. D. A. N. 2020 m. birželio 25 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-775-2020 (b. l. 3); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu dėl įmonės, įdarbinusios užsienietį su kitos įmonės kvietimu išduota viza, kurioje nurodoma, kad O. R., gim. (duomenys neskelbtini), su nacionaline viza (duomenys neskelbtini), išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu, nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, viza panaikinta 2020 m. balandžio  28 d. (b. l. 5); 2020 m. kovo 30 d. darbo sutartimi Nr. 33, iš kurios nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. N. įdarbino neterminuotam laikui O. R., gim. (duomenys neskelbtini), tinkuotojo apdailininko pareigose nuo 2020 m. balandžio 1 d.  (b. l. 6–9); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašu, iš kurio matyti, kad O. R. dirbo nuo 2020 m. balandžio 1 d., nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 30 d. buvo nedraudiminis laikotarpis (b. l. 10); A. N. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 11); darbo laiko apskaitos žiniaraščiu nustatyta, kad O. R. dirbo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 12); Atlyginimo žiniaraščiu už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn., iš kurio nustatyta, kad buvo išmokėtas atlyginimas už tris dirbtas dienas (b. l. 13–14); O. R. vizos ir paso (iš kurio matyti, kad jis yra Tadžikistano Respublikos pilietis) kopijomis (b. l. 15–16).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 62 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 

Teismas laiko įrodytu, jog A. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. įgaliotu asmeniu priimti ir atleisti darbuotojus, nuo 2020 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. balandžio 3 d. 00.00 val. leido dirbti tinkuotoju apdailininku trečiosios šalies, Tadžikistano Respublikos, piliečiui O. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo nacionalinę „D“ vizą išduotą kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu. Tokiais veiksmais A. N. neužtikrino, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam A. N., atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, jog A. N. prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis). Atsižvelgtina į tai, kad nors trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, numatytos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje, tačiau su O. R. buvo sudaryta darbo sutartis, jo darbo laikas apskaitytas tinkamai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą pranešta. Todėl atsižvelgiant į A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingumo ir protingumo principus, A. N., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtina mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 34 straipsnio 6 dalimi, 635–637 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pripažinti A. N. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                  Rasa Balsevičienė