(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020  m. gruodžio 18 d.

Marijampolė

Marijampolės  apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę. 2015-09-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BK) 212 straipsnio 5punktą, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

n u s t a t ė:

V. P. sukėlė šeimos nariui nežymų sveikatos sutrukdymą, tai yra 2020 m. lapkričio 29 d. apie 20.00 val. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,81 promilių girtumo laipsnis), asmeninio konflikto metu, ranka vieną kartą sudavė sugyventinei R. I. į veido kairės pusės sritį, tuo nukentėjusiajai padarydamas kraujosruvas kairės akies voko, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos bei kairio žando srityse ir taip sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad 2020-11-29 apie 20 val. namuose(duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine R. I. vartojo alkoholinius gėrimus, įvyko buitinis konfliktas, kurio metu jis nesusitvardė ir sudavė vieną smūgį ranka R. į veido sritį. Tą patį vakarą jos atsiprašė ir jie susitaikė. Konfliktą pradėjo pati R., ji elgėsi agresyviai, metė į jį lėkštę, todėl jis nesusilaikęs sudavė jai ranka vieną kartą į veidą.  Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Apie įvykusį konfliktą pranešė kaimynė A. B. (b.l. 76-77).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio  2 dalyje grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

Nukentėjusios R. I. parodymais, kad 2020 m. lapkričio 29 d. vakare bendro naudojimo virtuvėje, kuri yra bendrabučio, esančio(duomenys neskelbtini), penktame aukšte, su kaimyne A. B. vartojo alkoholį. Po to grįžo į savo 502 kambarį, kur namuose buvo sugyventinis V. P., su kuriuo ji kartu gyvena apie 17 metų, veda bendrą namų ūkį ir turi bendrų vaikų. Ji buvo neblaivi taip pat ir sugyventinis namuose jau buvo neblaivus. Žodinį konfliktą pradėjo ji, išvadino sugyventinį necenzūriniais žodžiais bei metė link sugyventinio lėkštutę, tačiau nepataikė.  Tada sugyventinis priėjo prie jos ir kumščiu ar delnu, tiksliai nepamena,  sudavė jai į veidą vieną kartą. Buvo neblaivi, todėl negali pasakyti ar stipriai sudavė, tačiau po suduoto smūgio susvirduliavo ir griuvo ant grindų. Daugiau tą vakarą su V. nekonfliktavo ir jis jos daugiau nemušė. Sekančios dienos ryta susitaikė su V. ir jokių jam pretenzijų nereiškė, policijos neketino kviesti. Atsibudusi ryte pamatė ant kairės akies, nosies mėlynes, tačiau jai neskaudėjo ir medikų pagalbos neprireikė. 2020-11-30 vakare ji, jos sugyventinis, kaimynė A. ir jos draugas vėl kartu girtavo. Išgertuvės vyko jos bute. A. draugas vėliau išėjo, o jos sugyventinis užmigo. Toliau alkoholį vartojo tik dviese su A. bei jai pasakė, kad vakar susipyko su V. ir jis jai trenkė. Neprašė A. kviesti policijos, tačiau ji vis tiek iškvietė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie prikėlė Valdą ir išsivežė. Tai buvo antras kartas, kada Valdas jos atžvilgiu smurtavo. Maždaug prieš penkis metus V. jos atžvilgiu smurtavo, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir toje byloje jie susitaikė. Dėl sumušimo V. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, su juo susitaikė (b.l. 25-26).

Liudytojos A. B. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaimyniniame bute Nr. 502 gyvena R. I. su sugyventiniu V. 2020-11-30 dienos metu lankėsi R namuose ir matė, kad R. veidas sumuštas, iš karto suprato, kad R.sumušė sugyventinis V.. Gyvena tame pačiame aukšte, todėl žino apie R. ir V. konfliktus, kurie vyksta jiems būnant neblaiviems. Tai jau ne pirmas kartas, kai mato R. sumuštą. Klausė R, prie kokių aplinkybių ją sumušė ir R. atsakė, kad ji pati kalta nes pati išprovokavo konfliktą ir daugiau nieko neaiškino, o ji nesigilino. Vakare apie 20.00 val. būdama išgėrusi alaus nuėjo pas R.į butą, kuriame buvo R. ir V., kurie vartojo alkoholį. Su ja atėjo ir jos pažįstamas, kuris netrukus išvažiavo. Su R. atsigėrė alaus. Žodžiu bendravo su R.ir sakė, kad jai reikalinga pagalba ir kad toks gyvenimas niekur nenuves, mintyje turėjo patiriamą smurtą. Tada R. paprašė iškviesti policiją. Iš savo telefono Nr. 864339295 paskambino pagalbos numeriu. Netrukus atvažiavo policija ir sulaikė V.(b.l. 39-40).

2020-12-01 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog apie galimą smurtą artimoje aplinkoje pranešė A. B.. Apžiūrėjus smurtą patyrusią R. I. užfiksuotos sumušimo žymės ant veido. Pastaroji paaiškino, kad žodinio konflikto metu ją 2020-11-29 sumušė sugyventinis V. P. (b.l. 16-19).

2020-12-01 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta nukentėjusioji R. I. bei apžiūros metu fiksuoti ant veido matomi sumušimai (b.l. 29-33).

Specialisto išvada Nr. G579/2020 (09), kurioje pateikta, jog R. I. konstatuotos kraujosruvos kairės akies voko, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos bei kairės pusės žando srityse. Sužalojimai galėjo buvo padaryti vienu poveikiu bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu R. I. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 37).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad  kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad V. P. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą. 

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( b.l.80-82).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaltinamasis, anksčiau teistas (teistumai išnykę), yra fiksuotas ir smurtinės veikos padarymo faktas  (b.l.54-56),  administracine tvarka nebaustas (b.l.57), bedarbis (b.l.61). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė –viešieji darbai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam  paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.). 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-12-01 06.40 val., iki 2020-12-02 11.02 val.(b.l.69).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir proceso išlaidų byloje nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

 V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-12-01 iki 2020-12-02 , ir laikyti, kad 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų V. P. jau atliko.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas        [pasirašyta elektroniniu parašu]                  Nerijus Brinevičius