Civilinės bylos Nr. e2-991-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5;

3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „PAYRNET“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. V. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Minėtoje nutartyje buvo numatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai turėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. paskyrė buvusiam bendrovės vadovui S. C. (S. C.) 5 000 Eur baudą už įstatymo įpareigojimų, per Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatytą terminą, nevykdymo.

3.       Pareiškėjas S. C. pateikė prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad nemokumo administratoriui buvo perduota virš 45 tūkst. dokumentų, surūšiuotų į daugiau nei 28 tūkst. aplankų. Dokumentai buvo patalpinti į „Google Drive“ nuotoliniu būdu pasiekiamą segtuvą. Perduoti dokumentai buvo pakankami išanalizuoti didžiąją dalį potencialių kreditorių pateiktų reikalavimų ir kvalifikuotai identifikuoti galimus atviro piktnaudžiavimo faktus, kai reikalavimus bandė reikšti asmenys, kurių reikalavimai jau buvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, arba buvo bandoma reikšti ir tarpininkų, ir galutinių vartotojų reikalavimus (reikalavimų dvigubinimo atvejai), arba buvo bandoma reikšti reikalavimus apskritai neturint reikalavimo teisės. Pareiškėjo teigimu, baudos skyrimas sukelia jam reikšmingas neigiamas finansines pasekmes, todėl šios sankcijos taikymas galimas tik esant aiškiai nustatytam teisės pažeidimui. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nesant duomenų, kokie dokumentai neperduoti nemokumo administratoriui, tampa neaiškus teismo įpareigojimas per 15 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus, t. y. kaip toks įpareigojimas turi būti įvykdytas, esant aiškiam faktui, kad pareiškėjas jokių bendrovės dokumentų neturi. Pareiškėjas nesutinka su atsakomybės taikymu už dokumentų, kurie yra trečiųjų asmenų žinioje, neperdavimą, juolab kad po nutarties iškelti bankroto bylą pareiškėjo įgaliojimai veikti bendrovės vardu pasibaigė ir jis neturėjo ir neturi teisės gauti iš trečiųjų asmenų jokių dokumentų, išskyrus, kai jie yra susiję su konkrečia byla. Pareiškėjas įvykdė pareigą dėti pastangas, kad dokumentai būtų perduoti administratoriui, t. y. administratorių informavo, kad dalis dokumentų yra trečiųjų asmenų žinioje, nurodė tuos asmenis. Būtent administratorius, kaip bendrovės atstovas, turintis reikiamus įgaliojimus, galėjo ir privalėjo kreiptis į šiuos asmenis dėl dokumentų gavimo, tačiau administratorius nepadarė nieko, kad šiuos dokumentus gautų. Pareiškėjo teigimu, jis visada buvo atviras bendradarbiavimui su administratoriumi ir būtų suteikęs pastarajam visą reikiamą pagalbą, tačiau tam sutrukdė dvi priežastys. Pirma, administratorius nuo pat bankroto bylos iškėlimo užsiėmė konfliktišką poziciją deklaratyviai kaltinti pareiškėją nusikaltimų padarymu. Tokia išankstinė nuostata ir kaltinimai bendradarbiavimą iš administratoriaus pusės darė itin nekonstruktyvų. Administratorius į pareiškėją nesikreipė dėl paaiškinimų ir (ar) pagalbos dėl konkrečių kreditorių finansinių reikalavimų. Antra, 2024 m. pradžioje pareiškėjas patyrė sudėtingą širdies operaciją, po kurios sekė ilgas reabilitacijos laikotarpis. Kaip tik šiuo laikotarpiu, tikėtina, administratorius tikrino gautus finansinius reikalavimus. Reabilitacijos laikotarpiu, nesant administratoriaus kreipimosi, pareiškėjas nieko nežinojo apie administratoriui kylančius klausimus ir objektyviai neturėjo galimybės niekuo jam padėti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad pažeisdamas atsakomybės taikymo principus, teismas baudą paskyrė prielaidų pagrindu, kadangi nutarties motyvuose nurodė, jog „dalis dokumentų tikėtinai nėra perduoti iki šiol“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo S. C. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, netenkino.

5.       Teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos sumažinimo, kritiškai vertino buvusio bendrovės vadovo S. C. argumentą apie nemokumo administratoriui perduotų dokumentų pakankamumą tinkamai išanalizuoti ir įvertinti didžiąją dalį kreditorių reikalavimų. Teismas įvertino, kad buvusio bendrovės vadovo samprotavimai apie tai, kokie dokumentai turi reikšmės bankroto procedūrų vykdymui, nepaneigia jo pareigos nustatytu terminu visus be išimties bankrutuojančios įstaigos dokumentus perduoti administratoriui.

6.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius pateikė susirašinėjimo fragmentus su pareiškėju, ir įvertino, kad buvusio bendrovės vadovo pozicija yra nenuosekli. Komunikacijoje su nemokumo administratoriumi pareiškėjas teigia, kad visi dokumentai administratoriui yra perduoti, tačiau teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nurodė, jog tokie ir toks kiekis dokumentų, kurie yra perduoti, yra pakankami kreditorių reikalavimų pagrįstumo analizei atlikti. Teismas pastebėjo, kad tokiu būdu iš esmės siekiama, jog susidarytų regimybė, jog buvęs bendrovės vadovas tinkamai įvykdė teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, kuria buvusiam bendrovės vadovui paskirta bauda, konstatuota (ko iš esmės neginčija ir buvęs bendrovės vadovas), jog pareiškėjas selektyviai teikia tam tikrus bendrovės dokumentus, pavyzdžiui, jau gerokai po nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo į civilinę bylą Nr. eB2-2167-864/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, S. C. pateikė nemokumo administratoriui neperduotus dokumentus. Tokiais procesiniais veiksmais pats S. C. pripažįsta, kad jo administratoriui perduotų dokumentų tam tikrais atvejais nepakanka net ir tinkamam kreditorinių reikalavimų pagrįstumo įvertinimui.

7.       Nors pareiškėjas ne kartą nurodė, kad perdavė visus įmonės dokumentus, tačiau teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, perkeliama tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-381/2016). Todėl teismas pabrėžė, kad pareiškėjui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kad visi įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti administratoriui.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju bendrovės dokumentai, net ir esantys trečiųjų asmenų žinioje, būtent ir yra susiję su konkrečia byla, t. y. bendrovės bankroto byla ir 2023 m. lapkričio 13 d. teismo nutartyje numatytu įpareigojimu perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.

9.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo atsisakyti taikyti pareiškėjui teisinę atsakomybę, jeigu jis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, šios pareigos tinkamai nevykdė ir dėl to, įmonei iškėlus bankroto bylą, neturi galimybės nemokumo administratoriui perduoti finansinių dokumentų, kadangi tokių dokumentų apskritai nėra, arba, kaip nagrinėjamu atveju, tokie dokumentai yra trečiųjų asmenų žinioje ir dėl to buvęs bendrovės vadovas neturėjo galimybės šių dokumentų laiku perduoti administratoriui. Teismas įvertino, kad buvęs bendrovės vadovas, žinodamas, jog dalis bendrovės dokumentų yra trečiųjų asmenų žinioje, ir, susidūręs su kliūtimis šiuos dokumentus išsireikalauti, siekiant tinkamo jų perdavimo administratoriui, turėjo galimybę prašyti bankroto bylą nagrinėjančio teismo pagalbos išsireikalaujant šiuos dokumentus, tačiau to nepadarė. Priešingai – 2024 m. balandžio mėn. teismui pirmą kartą nagrinėjant klausimą dėl baudos pareiškėjui skyrimo, pastarasis nurodė, kad visus dokumentus perdavė, ir nenurodė, jog tam tikra dokumentacija galėtų būti trečiųjų asmenų žinioje, taip pat nenurodė, kad susidūrė su kliūtimis šiuos dokumentus išsireikalauti. Teismas taip pat įvertino, kad tokiu būdu buvęs bendrovės vadovas veikė savo rizika.

10.       Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, kuris akcentuoja, jog su administratoriumi bendradarbiauja, akivaizdu, jog nedėjo jokių pastangų nei nurodytai informacijai pateikti, nei bendrovės turtui ir (ar) dokumentams perduoti. Teismas nurodė, kad neturėdamas bankrutuojančios bendrovės dokumentų, nemokumo administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių. Todėl buvusio bendrovės vadovo veiksmai, kai nenurodant objektyvių ir pagrįstų priežasčių netinkamai vykdomas teismo nustatytas įpareigojimas perduoti visus turimus bankrutuojančios įstaigos dokumentus, tačiau dokumentai, neperduoti administratoriui, teikiami su bankroto procesu susijusiuose ginčuose, laikytini sąmoningais ir piktybiškais, bei sudaro pagrindą spręsti, kad tokiais veiksmais galbūt siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis, įstaigos netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą.

11.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl paskirtos baudos panaikinimo, nusprendė, kad buvęs bendrovės vadovas neįrodė pagrindų panaikinti jam paskirtą baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Pareiškėjas S. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl baudos panaikinimo, neatsižvelgė į jo 2024 m. spalio 11 d. prašyme bei 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimuose išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su bendrovės dokumentų ir informacijos perdavimu bendrovės nemokumo administratoriui. Kadangi teismas neatsižvelgė į pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir priežastis, pareiškėjui kilo poreikis savo iniciatyva surinkti papildomus rašytinius įrodymus iš Payrnet Limited ir Embedded Finance Limited bei pateikti juos į ginčijamų finansinių reikalavimų tvirtinimo bylas, siekiant padėti teismui užtikrinti, kad būtų nepatvirtinti aiškiai nepagrįsti nesąžiningų kreditorių finansiniai reikalavimai, ypač atsižvelgiant į bendrovės nemokumo administratoriaus neveiklumą, kurį nemokumo administratorius nuolat bando teisinti ir nuslėpti deklaratyviais kaltinimais pareiškėjo atžvilgiu.

12.2.                      Susipažinęs su bankroto bylos ir išskirtų finansinių reikalavimų tvirtinimo procesų medžiaga, pareiškėjas nustatė, kad nemokumo administratorius tinkamai nevykdė savo pareigų – finansiniai reikalavimai teismui buvo perduodami be gilesnės pagrindžiančių dokumentų ir taikytinų teisės normų analizės. Todėl teismui buvo perduota tvirtinti didelis skaičius finansinių reikalavimų, kurie yra faktiškai nepagrįsti; ir (arba) visiškai nepagrįstai nurodyta, kad reikalavimai yra tenkintini pirmąja eile. Nemokumo administratorius ignoravo galimus atviro piktnaudžiavimo faktus, kai finansinius reikalavimus bandė reikšti asmenys, kurių reikalavimai jau buvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo (nesąžiningo praturtėjimo atvejai), arba buvo bandoma reikšti reikalavimus ir tarpininkų, ir galutinių vartotojų (reikalavimų dvigubinimo atvejai) vardu.

12.3.                      Nors turėdamas visas galimybes (ir procesinę pareigą) tai atlikti, nemokumo administratorius nesikreipė dėl dokumentų pateikimo nei į Payrnet Limited, nei į Embedded Finance Limited, nei į „Barclays“ banką ar kitus asmenis, kurie turi dokumentų, susijusių su bendrovės veikla, ir galėtų juos pateikti. Pareiškėjas šiuos asmenis nemokumo administratoriui buvo ne kartą nurodęs ir paraginęs į juos kreiptis, tačiau nemokumo administratorius pasirinko procesiniuose dokumentuose remtis prielaidomis ir įrodinėjimo pareigos nevykdyti.

12.4.                      Teismo išvados, kuriose konstatuota apie tariamą „dokumentų turėjimą savo žinioje“ ir jų „neperdavimą“, „selektyvų dokumentų teikimą“, prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams bei nurodytų konkrečių bylų dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo medžiaga.

12.5.                      Bauda buvo skirta už neįvardintų dokumentų tariamą neperdavimą net nenustačius, kad pareiškėjas turi tariamai „neperduotus“ dokumentus. Pareiškėjas objektyviai neturi galimybės perduoti daugiau dokumentų, nes jų neturi, todėl paskirta bauda neatlieka savo funkcijos „skatinti greičiau įvykdyti įpareigojimą“, o yra neteisėtas baudimas už objektyviai neįmanomų įvykdyti įpareigojimų neįvykdymą.

12.6.                      Teismas nenustatė dokumentų, kurie tariamai neperduoti nemokumo administratoriui, apimties, t. y. byloje nebuvo nustatyta objektyvioji pažeidimo pusė. Konkrečiai nenustačius šio pažeidimo elemento (konkrečių neperduotų dokumentų), susidaro teisei ir atsakomybės principams priešinga situacija, kai yra neaišku, už kokią neteisėtą veiką asmuo yra baudžiama ir kaip šį „pažeidimą“ pareiškėjas objektyviai galėtų pašalinti. 

12.7.                      Pažeisdamas atsakomybės taikymo principus, teismas pareiškėjui baudą paskyrė prielaidų pagrindu. Ir baudos skyrimas, ir įpareigojimas perduoti dokumentus, remiantis tik prielaida apie pažeidimo egzistavimą, yra neteisėti.

12.8.                      Neteisingai ir netiksliai interpretuodamas pareiškėjo procesinius dokumentus, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neva pripažino, jog turi visus dokumentus, bet teikia juos selektyviai, bei tai, jog pareiškėjo pozicija yra nenuosekli. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad visus bendrovės dokumentus, kurie buvo jo žinioje, yra perdavęs, o priešinga teismo atlikta jo procesinių dokumentų interpretacija neatitinka nei procesinių dokumentų turinio, nei objektyvių faktinių aplinkybių.

12.9.                      Teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo pareigą prašyti teismo įrodymų išreikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnis) su tikslu įvykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57  straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą. Pabrėžė, kad JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas nenumato buvusio vadovo pareigos su „teismo pagalba išsireikalauti“ dokumentus, kurių jis neturi iš trečiųjų asmenų. Tokią pareigą turi nemokumo administratorius.

12.10.                      Pareiškėjo teigimu, jis faktiškai yra baudžiamas už tai, kad naudojosi procesine teise rinkti iš trečiųjų asmenų įrodymus ir juos teikti teismui. Nemokumo administratorius ir nesąžiningi kreditoriai nuolat siekia, kad būtų suvaržytos jo teisės – reikalaujama pareiškėją pašalinti iš procesų, nepriimti teikiamų atskirųjų skundų ir dokumentų. Baudos paskyrimas už procesinių teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą prisidėtų prie šių nesąžiningų nemokumo administratoriaus ir kreditorių tikslų siekimo.

13.       BUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nemokumo administratorius sutinka su teismo motyvais, nes iki šiol pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokia konkrečiai bendrovės verslo dalis ir kokie su bendrove veikla susiję dokumentai buvo perduoti Payrnet Limited ir (ar) kitiems tretiesiems asmenims, ir tai kliudo bendrovės nemokumo administratoriui operatyviau vykdyti bankroto procesą.

13.2.                      Pareiškėjas pateiktame teismui civilinėje byloje Nr. eB2-2161-864/2024 pranešimo 3 punkte pats patvirtino faktą, kad Payrnet Limited ir (ar) Embedded Finance Limited perėmė dalį bendrovės verslo ir dalį su bendrovės veikla susijusių dokumentų. Pareiškėjas pažeidė pareigą pagrįsti įmonės dokumentų perdavimą tretiesiems asmenims, pareigą tinkamai įforminti įmonės dokumentų perdavimą Payrnet Limited ir (ar) kitiems tretiesiems asmenims iki bankroto bylos iškėlimo ir ši aplinkybė objektyviai nebuvo atvaizduota (fiksuota). Iki šiol dėl pareiškėjo neteisėto neveikimo neaišku, kurie įmonės dokumentai perduoti tretiesiems asmenims iki bankroto bylos iškėlimo.

13.3.                      Taip pat pareiškėjas neteikia šiuo metu prašomų duomenų, t. y. 2024 m. spalio 31 d. nemokumo administratorius kreipėsi į buvusio vadovo atstovą advokatą su prašymu pateikti informaciją apie galimai bendrovės kreditoriaus sąskaitoje esančias lėšas bei prašė pateikti papildomus, su sąskaita susijusius dokumentus. Informacija bei dokumentai iki šios dienos nėra pateikti.

14.       Trečiasis asmuo (kreditorė) Prancūzijos įmonė M.F.TEL (toliau – ir M.F.TEL) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi 5 000 Eur dydžio bauda buvusiam bendrovės vadovui paskirta visiškai pagrįstai, t. y. teisingai ir sąžiningai įvertinus buvusio bendrovės vadovo elgesį viso bendrovės bankroto proceso metu.

14.2.                      Bendrovės bankroto metu, sprendžiant pareikštų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, paaiškėjo, kad iki šiol buvęs bendrovės vadovas (pareiškėjas) neperdavė nei bendrovės nemokumo administratoriui, nei teismui duomenų, kokia konkreti bendrovės verslo dalis ir kokie konkretūs dokumentai buvo perduoti Payrnet Limited, t. y. įmonei, kuriai jis taip pat vadovavo bendrovės veiklos metu. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2169-864/2024, kurioje sprendžiamas kreditorės M.F.TEL reikalavimo patvirtinimo klausimas, pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas, pateikė įrodymus (dokumentus), kurie susiję su bendrovės veikla ir kurie nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Tokia pati situacija yra ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2167-864/2024. Paaiškėjus, kad buvęs bendrovės vadovas teikia į bankroto bylą dokumentus, kurie nebuvo įstatyme nustatytu laiku perduoti teismo paskirtam nemokumo administratoriui, teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi inicijavo baudos skyrimo buvusiam bendrovės vadovui.

14.3.                      Pažymėjo, kad iš pareiškėjo elgesio bankroto procese matyti, jog buvęs bendrovės vadovas nėra atviras ir bendradarbiaujantis, t. y. nesikooperuoja nei su nemokumo administratoriumi, nei su bankroto bylą nagrinėjančiu teismu – nėra sąžiningas ir galimai taip siekia išvengti ateityje galimos bankrutavusio juridinio asmens vadovo atsakomybės.

14.4.                      Pareiškėjas nemokumo administratoriui perdavė padriką ir neišsamią bendrovės dokumentaciją, dėl ko iki šiol nėra aiškūs visi bendrovės kreditoriai ir bendrovės kreditoriams išmokėtinų sumų dydžiai, taip pat kreditorių bendrovei patikėtų pinigų tvarkymo aplinkybės, dėl ko sąmoningai bandoma pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo naštą perkelti sąžiningiems kreditoriams. Pareiškėjas visą laiką teigė, kad nemokumo administratoriui pateikė visą turėtą bendrovės dokumentaciją, tačiau bankroto bylos nagrinėjimo teisme metu (ne teismo, o savo iniciatyva) pradėjo teikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kurių nebuvo įstatyme nustatytu laiku perdavęs nemokumo administratoriui ir kurių neteikė bankroto metu nei nemokumo administratoriaus, nei teismo raginamas (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-2167-864/2024 ir Nr. eB2-2169-864/2024).

14.5.                      Pareiškėjas nemokumo administratoriui sąmoningai perdavė ne visus turėtus bendrovės dokumentus, o tik kruopščiai atrinkus, iš kurių nebūtų galima sudėti visumos, dėl ko greitas ir efektyvus bankroto procesas negalimas ir yra tyčia vilkinamas, t. y. buvęs bendrovės vadovas per teismo nustatytą terminą neperdavė nemokumo administratoriui visų įstatyme nurodytų duomenų ne dėl pateisinamų objektyvių priežasčių, o paskatintas išskirtinai subjektyvių veiksnių. Pareiškėjas disponuoja nemokumo administratoriui nepateiktais dokumentais ir teikia juos atskirose bylose selektyviai, įrodinėdamas jam pačiam ir jo atstovautoms įmonėms naudingas aplinkybes. Tokia situacija suteikia ir pareiškėjui, ir kartu su juo veikiantiems asmenims (kai kuriems kreditoriams) pranašumą prieš kitus kreditorius, o nemokumo administratorius, neturėdamas visų bendrovės dokumentų, negali ginti visų kreditorių interesų.

14.6.                      Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo aktyvumą procese yra nesusijusios su nagrinėjamu klausimu ir niekaip neatleidžia jo nuo pareigos perduoti bendrovės nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus laiku. Pareiškėjo samprotavimai apie jam nepatinkančią nemokumo administratorius veiklą taip pat nėra susiję su baudos buvusiam bendrovės vadovui skyrimo, panaikinimo klausimu ir neatleidžia jo nuo pareigos laiku perduoti dokumentus. Tai, kad bankrutuojanti įmonė priklausė didelei grupei ir dalis duomenų buvo saugoma kitose grupės įmonėse, neatleido buvusio bendrovės vadovo nuo pareigos turėti jo vadovaujamos bendrovės dokumentus ir juos laiku perduoti bei nesuteikia jam teisės nukreipti nemokumo administratoriaus pas trečius asmenis, kurie neturi įstatymu nustatytos pareigos perduoti dokumentus. Visus dokumentus buvęs bendrovės vadovas privalėjo perduoti asmeniškai, nepriklausomai nuo jų saugojimo vietos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto – buvusio bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovo – prašymas panaikinti baudą, paskirtą už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus neįvykdymą. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, vadovui skyrimą už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

17.       Bendrovės nemokumo administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundu pateikė naują įrodymą – nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo atstovo (advokato) susirašinėjimą el. paštu. Nemokumo administratorius nurodė, kad kreipėsi į pareiškėjo atstovą su prašymu pateikti informaciją apie galimai bendrovės kreditoriaus sąskaitoje esančias lėšas bei prašė pateikti papildomus, su sąskaita susijusius dokumentus, tačiau informacija bei dokumentai iki šios dienos nėra pateikti.

18.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujas įrodymas (susirašinėjimas) savaime nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas paskyręs buvusiam UAB „PAYRNET” vadovui S. C. baudą nutarė jos nepanaikinti, prieina prie išvados, jog šis įrodymas neturi esminės reikšmės ginčo klausimui pagal apibrėžtas jo ribas teisingai ir visapusiškai išnagrinėti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nemokumo administratoriaus pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.

Dėl paskirtos baudos

20.       Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko: visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

21.       Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021).

22.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

23.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „PAYRNET“ iškelta bankroto byla ir nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas S. C. privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d., todėl bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratoriui turėjo būti perduoti iki 2023 m. gruodžio 8 d.

24.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi skyrė S. C. 5 000 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą – bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimą. Išnagrinėjęs S. C. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jo netenkino, konstatavęs, kad buvęs bendrovės vadovas neįrodė pagrindų panaikinti jam paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, be to, bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Pažymėtina, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs bendrovės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu. 

26.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimo, neturi esminės reikšmės tai, jog pareiškėjas nemokumo administratorei yra perdavęs dalį dokumentų, nes buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas turi pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir visą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-910/2023, 32 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantas yra tinkamai įvykdęs jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, tenkančią pareigą perduoti visus (ne tik dalį) BUAB „PAYRNET“ veiklos ir finansinės apskaitos dokumentus.

28.       Apeliantas nurodo, kad nemokumo administratoriui dalies bendrovės dokumentų negalėjo pateikti dėl to, kad jų neturi ir (ar) jie yra pas trečiuosius asmenis, tame tarpe ir Payrnet Limited. Be to, apeliantas teigia, kad Payrnet Limited ir Embedded Finance Limited perėmė dalį BUAB „PAYRNET“ verslo ir dokumentų. Tačiau svarbu pažymėti, kad apeliantas, dėstydamas šiuos argumentus, nenurodo ir nedetalizuoja, kokia konkreti bendrovės verslo dalis buvo perduota kitiems susijusiems subjektams ir kokie su BUAB „PAYRNET“ veikla susiję dokumentai buvo perduoti Payrnet Limited ir Embedded Finance Limited žinion, nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nuo 2019 m. birželio 29 d. iki 2024 m. kovo 15 d., taigi ir BUAB „PAYRNET“ bankroto bylos iškėlimo metu, kuomet jam kilo pareiga perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui, buvo Payrnet Limited direktoriumi. O tai reiškia, kad priešingai nei bando įteigti apeliantas, jis turėjo ne tik pareigą, bet ir realią galimybę nemokumo administratoriui laiku pateikti visus reikiamus duomenis. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie tai, kad dalimi bendrovės dokumentų disponuoja kiti subjektai, tik patvirtina aplinkybę, kad visi bendrovės dokumentai nėra nemokumo administratoriui perduoti.

29.       Kita vertus, tai, kaip apeliantas organizavo bendrovės veiklą, yra nulemta jo, kaip buvusio BUAB „PAYRNET“ vadovo, padarytų sprendimų pasirenkant bendrovės valdymo ir jos veiklos organizavimo modelį, o tai reiškia, kad tinkamai nesirūpindamas bendrovės dokumentų apskaita ir jų saugojimu, apsisunkindamas sau galimybes įvykdyti imperatyvias pareigas, jis veikė išimtinai savo rizika, tačiau apeliantas negali remtis dokumentų buvimu pas trečiuosius asmenis ir dėl to nevykdyti jam tenkančių pareigų. Pareiga perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus bei atsakomybė už netinkamą tokios pareigos vykdymą tenka būtent įmonės vadovui, todėl apeliantas privalo imtis aktyvių veiksmų įvykdyti minėtą pareigą. Pastebėtina, kad šiuo atveju nemokumo administratoriui nėra pateikti ir dokumentai, kurių pagrindu dalis BUAB „PAYRNET“ verslo ir su šios bendrovės veikla susiję dokumentai, kaip teigia apeliantas, buvo perduoti kitiems juridiniams asmenims.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis).

31.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-790/2022). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu bankrutuojančios bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui perduodami be apyrašo, vėliau kilus ginčui dėl faktiškai perduotų ar neperduotų dokumentų, jų apimties, buvęs vadovas negali remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021).

32.       Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs savo pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus. 

33.       Apeliantas pasirinko dokumentus nemokumo administratoriui perduoti elektronine forma, patalpindamas juos internetiniame aplanke „Google Drive“ ir faktiškai nemokumo administratoriui perduodamas tik nuorodą į jį. Nebuvo sudarytas perduodamų dokumentų apyrašas, nebuvo pasirašytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Dar daugiau – pasirinkdamas būtent tokią BUAB „PAYRNET“ dokumentų pateikimo nemokumo administratoriui formą (bendrinamame aplanke internete), apeliantas faktiškai pasiliko sau galimybę dokumentus modifikuoti (ir tai darė), ką jis pats patvirtino 2024 m. kovo 19 d. atsiliepime į anksčiau teismui nemokumo administratoriaus teiktą prašymą dėl baudos S. C. už dokumentų neperdavimą paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks dokumentų perdavimo modelis yra ydingas ir nelaikytinas tinkamu JANĮ 57 straipsnio prasme.

34.       Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad trūksta bendrovės veiklos dokumentų, pirminių dokumentų, pagrindžiančių finansinės apskaitos duomenis, kurie leistų nemokumo administratoriui nustatyti teisingą bendrovės turto ir įsipareigojimų balansą, patikrinti kreditorių reikalavimų apimtis ir jų pagrįstumą.

35.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. eB2-2167-864/2024, teismas 2024 m. birželio 19 d. patvirtino finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje, tačiau buvęs bendrovės vadovas S. C. 2024 m. liepos 4 d. pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. pasinaikino 2024 m. birželio 19 d. priimtą nutartį. Nemokumo administratorius nurodė, kad buvusio bendrovės vadovo kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jam nebuvo perduoti, jis ne kartą prašė pateikti galutinių vartotojų privalomus tarptautinius banko sąskaitos numerius su sąskaitų likučiais, tačiau buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad tokių duomenų jie nekaupė. Tačiau matyti, kad tokius duomenis buvęs vadovas vis dėlto gavo (iš Payrnet Limited) ir juos pateikė kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjusiam teismui. Kitoje civilinėje byloje (Nr. eB2-2161-864/2024) 2024 m. liepos 31 d. S. C. teismui taip pat pateikė papildomus dokumentus, paaiškindamas, jog kreipėsi į Payrnet Limited ir Embedded Finance Limited dėl rašytinių įrodymų pateikimo, kadangi nurodytos bendrovės perėmė dalį BUAB „PAYRNET“ verslo ir dokumentų.

36.       Aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu disponuoja nemokumo administratoriui nepateiktais dokumentais ar turi galimybę juos gauti, žino, kur jie, ir teikia juos atskirose bylose, tik patvirtina, jog S. C. nedėjo ir nededa pakankamų pastangų nemokumo administratoriui pateikti visus bendrovės dokumentus. Šiuo atveju iš procesų, teismui sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, eigos akivaizdu, kad administratoriui perduotų dokumentų nepakanka tinkamai įvertinti kreditorių reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia teisės bankrutuojančios įmonės valdymo organams savo nuožiūra spręsti, kokius dokumentus pateikti administratoriui, o kokius ne.

37.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad baudos paskyrimas yra betikslis, neatlieka savo funkcijos skatinti greičiau įvykdyti įpareigojimą, o yra neteisėtas baudimas už objektyviai neįmanomų įvykdyti įpareigojimų neįvykdymą. Apeliantas nepateikė duomenų, kad pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir turtą neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl bauda siekiama sudrausminti bei dar kartą paskatinti buvusį įmonės vadovą tinkamai vykdyti teisės aktais ir teismo nutartimi nustatytas pareigas.

38.       Be to, apeliantas nepateisinamai ilgai delsia įvykdyti savo pareigą dėl bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo pakankamai laiko visiems įmonės dokumentams surinkti, jiems susisteminti ir perduoti nemokumo administratoriui, taip pat ir perduoti visą įmonės turtą.

39.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog S. C. nemokumo administratoriui perdavė neišsamią bendrovės dokumentaciją. Sutiktina, kad dėl to nemokumo administratoriui yra apsunkinta galimybė tinkamai vykdyti jam JANĮ nustatytas pareigas bendrovės bankroto procese, o teismas susiduria su kliūtimis vertindamas bendrovės kreditorių reikalavimų pagrįstumą. Tokiu pareiškėjo elgesiu yra trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė nepanaikinti už tinkamą pareigos nevykdymą apeliantui 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirtos vienkartinės 5 000 Eur baudos. Pastebėtina, kad baudos dydžio atskirajame skunde apeliantas nekvestionuoja. 

40.       Konstatavęs, kad visi bendrovės dokumentai iki šiol nėra perduoti nemokumo administratoriui, t. y. S. C. nėra tinkamai įvykdęs savo, kaip buvusio bendrovės vadovo, pareigų, apelianto argumentai, susiję su esą netinkamu paties nemokumo administratoriaus pareigų vykdymu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, dėl to apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos buvusiam vadovui skyrimą už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus nevykdymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

42.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie nesudaro pagrindo naikinti apskųstą teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

43.       Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.       Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Bendrovės nemokumo administratorius nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

45.       Trečiasis asmuo (kreditorė) M.F.TEL pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 3 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

46.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos) 8.16 papunktyje numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. IV ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 196,40 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). 

47.       Trečiojo asmens M.F.TEL prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (3 500 Eur) daugiau kaip keturis kartus viršija rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėtas klausimas buvo siauras ir nesudėtingas, parengto procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) apimtis nedidelė, iš jo turinio akivaizdu, jog jo parengimas nepareikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, dėl to sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas reikalaujamas išlaidas sumažinti iki šiuo atveju protinga ir pagrįsta laikytinos sumos – 500 Eur, kuri, atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo priteistina trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Priteisti iš pareiškėjo S. C. (S. C.), gimusio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Prancūzijos įmonei M.F.TEL, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                        Giedrė Čėsnienė