Civilinė byla Nr. 2-14052-122/2013.
Proceso numeris 25-06-3-12109-2013-0.
Procesinio sprendimo kategorija 116.1;128.2.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S. B., pareiškėjo atstovei N. F., suinteresuoto asmens Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovei - komisarei inspektorei L. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. (S. B.) nuo gimimo iki 1993 m. liepos 1 d. ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje; atnaujinti terminą gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą.
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė pareiškimą visiškai patenkinti. Paaiškino, kad jis nuo savo (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena Lietuvoje. Suėjus 18 metų, kreipėsi į Migracijos skyrių, prašydamas išduoti pasą, bet jam buvo atsakyta, kad pavėlavo ateiti vieną dieną, todėl jo prašymas nebuvo patenkintas. Teigė, jog nepertraukiamai gyveno su mama, mokėsi ir gydėsi Klaipėdoje bei niekur net nebuvo išvykęs. Apart gimimo liudijimo, jokių kitų dokumentų, patvirtinančių jo asmenybę, neturi, todėl negali įsidarbinti bei spręsti kitų, su jo asmeniu, susijusių klausimų. Kadangi terminas įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje yra praėjęs, prašo jį atnaujinti, nes jį praleido dėl įstatymų nežinojimo. Baigė rusų mokyklą, bet nebemoka nei kalbėti nei dorai rašyti rusiškai. Kiek žino, jo biologinis tėvas buvo rusų tautybės karininkas, bet apie jį jokių žinių neturi. Prašo visiškai pareiškimą patenkinti, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad jis gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą patenkinti bei atnaujinti terminą dėl teisės įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes vaikas yra gimęs ir užaugęs Klaipėdoje. Nuo pat gimimo dienos nepertraukiamai iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje. Kiek išsiaiškino, tai pareiškėjas ir jo mama buvo suklaidinti Metrikacijos skyriaus darbuotojų, kurie, išduodami naują gimimo liudijimą su asmens kodu, nurodė, kad suėjus pilnametystei, reikės kreiptis dėl paso išdavimo. Kai suėjo 18 metų, buvo atsakyta, kad pavėlavo vieną dieną. Tam, kad vaikas taptų Lietuvos piliečiu, reikalingas rašytinis abiejų tėvų sutikimas. Prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas ieškojo savo biologinio tėvo, iš kurio norėjo gauti sutikimą dėl pilietybės įgijimo, bet iki šiol nesurado. Mano, kad tuo metu vaiko motinai reikėjo būti atkaklesnei ir tinkamai sutvarkyti sūnaus dokumentus. Pareiškėjas gyvena kartu su mama, kuri savo gyvenamosios vietos nėra pakeitusi, o jo biologinis tėvas yra deportuotas iš Lietuvos Respublikos ir jo jiems nepavyko surasti. Yra įsitikinusi, kad tik dėl pareiškėjo ir jo mamos nepakankamų juridinių žinių ir išsilavinimo bei lėšų stokos dokumentai iki šiol liko nesutvarkyti. Prašo pareiškimą patenkinti, nes kitu būdu pareiškėjas negali gauti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus atstovė nurodė, jog pareiškėjui iki pilnametystės nesikreipus į juos, yra praleistas terminas Lietuvos Respublikos piliečio pasui gauti. Pažymėjo, jog dėl vaiko pilietybės yra būtinas rašytinis tėvų sutikimas. Mano, jog pareiškėjo tėvas iš Lietuvos Respublikos buvo išsiųstas kaip pažeidėjas. Tačiau, jeigu jis būtų turėjęs galiojantį lietuvišką pasą, jis nebūtų deportuotas. Teigė, jog mamai priėmime reikėjo būti atkaklesnei ir paaiškinti šeimos padėtį. Paprastai tokiu atveju išimties tvarka yra priimamas vienos mamos pareiškimas bei tuo pagrindu išduodamas dokumentas. Šiuo atveju buvo patikrinti faktai, ar nebuvo išduoti pareiškėjui kelionės dokumentai. Tokiu būdu nustatė, kad pareiškėjas nebuvo kirtęs valstybės sienų su kitos valstybės išduotu pilietybės dokumentu. Pripažįsta, kad pareiškėjo dokumentai patvirtina, jog jis gimė, augo ir mokinosi Klaipėdoje. Pareiškėjo mama, su kuria jis gyvena, savo gyvenamosios vietos nėra pakeitusi, todėl yra įsitikinę, kad tik dėl didžiulio aplaidumo, nesupratimo, vaikas neįgijo reikiamų asmens dokumentų. Paminėjo, jog esant nors vienam vaiko seneliui lietuvių tautybės, galėtų nesivadovauti užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymu. Tačiau, kadangi, kaip minėjo, pareiškėjas neatitiko šių sąlygų, nebeliko kitų variantų, kaip vykdant įstatymą, prašyti teismo atnaujinti terminą ir nustatyti faktą, kad jis iki 1993-07-01 ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad mergautinė jos pavardė I. Yra (duomenys neskelbtini) gimusi Šiaulių rajone ir baigė lietuvišką mokyklą. Tik daug vėliau, rusų laikais, tėvai užrašė I.. Turi 4 brolius ir 8 seseris, kurie visi gyvena Lietuvoje. Ištekėjo už rusų karininko V. B.. Dabartiniu metu yra bedarbė. Jos sutuoktinį nuteisė bei jam atlikus bausmę, jo atgal nepriėmė, todėl jis, kaip rusas, buvo išsiųstas iš Lietuvos. Su vyru negyvena jau 15 metų, bet išsituokti negali, nes jo neranda. Pripažįsta, kad dėl to, jog jos darbo valandos buvo susietos su virėjos pareigybe ir tekdavo dirbti 10 valandų per dieną, sūnaus dokumentai liko nesutvarkyti. Tam, kad eiti sutvarkyti dokumentus, reikėjo pinigų, laiko ir žinių, kurių stokojo. Dabartiniu metu už teisinę pagalbą apmokėjo jos sesuo, todėl siekia sūnaus dokumentus sutvarkyti. Sūnus nori būti lietuviu, oficialiai įsidarbinti bei kurti savo gyvenimą. Jis turi merginą, gal reikės tuoktis, bet dėl dokumentų to padaryti negalės. Teigė, jog rusų laikais vaiko tautybę užrašė „rusas“, nors šeimoje niekad nekalbėjo rusiškai. Nurodė, jog į Migracijos skyrių kreipėsi, kai vaikui buvo 18 metų. Ten pasakė, kad reikia abiejų tėvų sutikimo. Ieškojo vaiko tėvo per Rusijos konsulatą, bet jie nepadėjo aiškindami, kad tai jos problema, todėl siūlė pačiai ieškoti.
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad būtų išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškime suformuluoti reikalavimai apsprendžia šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl nenagrinėtinos aplinkybės, susijusios su pilietybės suteikimo galimybe.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas S. B. (duomenys neskelbtini) gimė Klaipėdos mieste Lietuvos Respublika (b. l. 9). Gimimo liudijimas patvirtina pareiškėjo teiginius, kad abu tėvai jame įrašyti esant rusų tautybės ((duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (dabar – (duomenys neskelbtini)) ir 2003-2004 mokslo metais baigė 7 klases (b. l. 10). S. B. nuo 2002 metų iki 2004 metų kovo mėnesio lankėsi ir gydėsi VšĮ Klaipėdos senamiesčio sveikatos priežiūros centre (b. l.11-19), o nuo 2009-05-30 iki 2009-06-10 buvo paguldytas į VŠĮ Klaipėdos apskrities ligoninę (b. l. 20). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)privatizavimo V. B. vardu, vartojimo sutarčių sudarymo ir Mėgėjiškos žūklės vardiniai leidimai, išduoti 2008 – 2011 metais S. B. vardu, patvirtina pareiškėjo ir liudytojos teiginius dėl pastovios gyvenamosios vietos ir užsiėmimo mėgstama veikla Lietuvoje (b. l. 21-26). Faktinės bylos aplinkybės patvirtina šalių teiginius, jog pareiškėjas savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra pakeitęs. Byloje apklausta liudytoja V. B. patvirtino pareiškėjo išdėstytas aplinkybes (b. l. 39-42). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos paaiškinimais, nes jie atitinka tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek patvirtina byloje esančius rašytinius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Pareiškėjas nurodė, kad negali pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas. Paaiškino, kad neturėdamas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gali verstis tik atsitiktiniais, laikinais darbais, kurie šiuo metu ir yra jo pragyvenimo šaltinis. Liudytoja V. B. patvirtino, kad materialiai jai ir sūnui padeda jos seserys (b. l. 39-42).
Remiantis byloje esančia medžiaga, pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimais, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo gimimo iki 1993 m. liepos 1 d. ir nuo 1993 m. liepos 1 d. iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo visiškai tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą dėl teisės įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, bet neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004-12-31, jeigu duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Tokiu atveju, kai toks asmuo kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatytam terminui pasibaigus, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos įrašymą į apskaitos dokumentus nėra, todėl tuo pagrindu pareiškėjui atnaujintinas praleistas terminas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą visiškai tenkinti:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mieste Lietuvos Respublika, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo gimimo iki 1993 m. liepos 1 d. ir nuo 1993 m. liepos 1 d. iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje;
atnaujinti S. B. terminą gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Sprendimą nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Teisėja Elena Pauliukienė