Civilinė byla Nr. e2A-637-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00139-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.21

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soldana“, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Largus“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Soldana“ (toliau – atsakovė) priteisti 41 098,32 Eur skolos, t. y. 40 212,99 Eur skolos ir 885,33 Eur delspinigių, 35,09 Eur už skaitiklio metrologinę patikrą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 883 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad ji teikia elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausančius objektus – administracinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinės patalpos) ir viešbučio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – viešbutis). Šalys 2017 m. spalio 1 d. yra sudariusios Elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį (toliau – 2017 m. spalio 1 d. sutartis), kuria ieškovė yra įsipareigojusi atsakovei tiekti kokybišką elektros energiją, o atsakovė įsipareigojusi tinkamai ir laiku už suvartotą elektros energiją atsiskaityti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 28 d. nebuvo pilnai atsiskaitoma už patiektą elektros energiją, todėl susidarė skola.

3.       Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkanti. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovės objektas, kuriam ieškovė tiekė elektros energijos persiuntimo paslaugą, jų leistinosios naudoti galios dydžiai yra nurodyti 2017 m. spalio 1 d. sutarties 1 priede. Iš ieškovės pateikto 2017 m. spalio 1 d. sutarties 1 priedo matyti, kad jame yra nurodytas atsakovei priklausantis objektas – viešbutis (skaitiklio Nr. 100740). Pažymėjo, kad atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pajūrio turtas“ 2017 m. balandžio 1 d. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį (toliau – 2017 m. balandžio 1 d. sutartis). Šiuo metu viešbutis, nedirba, yra uždarytas, todėl elektros energijos persiuntimo paslauga (skaitiklio Nr. 2017040) ir kitomis paslaugomis nesinaudojama. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios sutarties dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos į administracines patalpas (skaitiklis Nr. 426978). Transformatorinės pastotė, kuriame yra sumontuotas skaitiklis Nr. 426978, nuosavybės teise priklauso bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Largus“. Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Largus“ buvo sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Atsakovė su UAB „Largus“ buvo sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Largus“ nuomojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Largus“ iškelta bankroto byla. Sutartiniai santykiai dėl elektros tiekimo per skaitiklį Nr. 426978 ieškovę siejo su UAB „Largus“. Ieškovė po UAB „Largus“ bankroto bylos iškėlimo nesiėmė veiksmų elektros skaitikliui Nr. 426978 išmontuoti, užtikrinti elektros energijos per jį tiekimo nutraukimą, atsakovė nėra gavusi sąskaitų, įspėjimų dėl skolos, todėl pagrįstai tikėjo, kad nėra skolinga.

4.       Ieškovė su 2019 m. gegužės 6 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui išplėstines skaičiuotes, iš kurių matyti kiekvienam objektui atskirai priskirtos skolos susidarymo detalizacija. Paaiškino, kad 41 353,89 skola abiejuose objektuose yra susidariusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Administracinės patalpos ieškovės apskaitoje įtrauktos nuo 2018 m. sausio 1 d., kai buvo sužinota, jog UAB „Largus“ iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad šis objektas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei, ji, kaip pastato savininkė, yra atsakinga už objektą ir jam tiekiamas paslaugas. Paaiškino, kad kiekviename objekte yra skaičiuojamas galios mokestis. Galios dedamoji yra viena iš elektros tarifo sudedamųjų dalių, kurią nebuitinis vartotojas moka priklausomai nuo suteiktos leistinos naudoti galios. Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia.

5.       Trečiasis asmuo BUAB „Largus“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2017 m. liepos 15 d. informacija, jog visos sutartys laikomos pasibaigusiomis ir BUAB „Largus“ sutarčių netęs, buvo paskelbta spaudoje – dienraštyje „Lietuvos rytas“. UAB „Largus“ iškėlus bankroto bylą ūkinė komercinė veikla nebuvo vykdoma. Visi darbuotojai nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo išleisti į prastovas, o 2017 m. rugpjūčio 4–5 dienomis buvo atleisti. Jokia papildoma veikla, kurios pagrindu atsirado atsakovės prašomos sumos, nėra ir negali būti siejama su UAB „Largus“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio ir civilinės bylos dalį dėl 220,48 Eur delspinigių priteisimo, nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 5 836,01 Eur skolą už elektros energiją, 128,49 Eur delspinigius, 35,09 Eur sumą už skaitiklio metrologinę patikrą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 999,59 Eur sumos nuo 2019 m. kovo 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 139,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

7.       Apskųstame sprendime nurodyta, kad atsakovės prašymu elektros apskaitos prietaisas (duomenys neskelbtini) Nr. 78114 buvo nuimtas ir perduotas akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus metrologijos centras“ su prašymu patikrinti, ar skaitiklis atitinka metrologinės patikros reikalavimus, ir nustatyti, ar teisingai fiksuoja suvartotą elektros energiją. Ieškovė gavo AB „Vilniaus metrologijos centras“ išvadas, kad skaitiklis tvarkingas ir tinkamas naudoti. Teismas nustatė, kad AB „Vilniaus metrologijos centras“ išvados kopija kartu su sąskaita dėl skaitiklio metrologinės patikros 35,09 Eur išlaidų padengimo buvo išsiųsta atsakovei. Atsakovė šių išlaidų nepadengė. Bylos nagrinėjimo metu šios ieškinio reikalavimų dalies atsakovė neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 35,09 Eur už skaitiklio metrologinę patikrą yra pagrįstas.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo tos aplinkybės, jog yra viešbučio savininkė, kiti asmenys šiuo objektu nesinaudojo. Atsakovė taip pat pripažino, kad nuo 2018 m. sausio mėn. už šiam objektui tiekiamą elektros energiją nemokėjo, nes kilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl tiekiamų sąskaitų pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog 2017 m. spalio 1 d. sutartis dėl elektros energijos tiekimo viešbučiui buvo sudaryta, nes buvo reikalingas elektros tiekimas signalizacijai ir įėjimo vartams. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė susirašinėjime su ieškove nurodė, jog nepagrįstas elektros tiekimo atjungimas darys įtakos turtinės žalos atsiradimui atsakovei, todėl atsakovė privalės kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui pripažinti, kad elektros tiekimas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam viešbučiui buvo reikalingas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 836,01 Eur įsiskolinimo priteisimo už elektros energijos tiekimą į viešbutį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra pagrįstas. 

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė gavusi informaciją, jog trečiajam asmeniui BUAB „Largus“ iškelta bankroto byla ir nebus vykdoma 2017 m. spalio 1 d. sutartis, priskaitymus nuo 2017 m. liepos mėnesio už administracinėse patalpose suvartotą elektros energiją perkėlė objekto savininkei – atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė kaip objekto savininkė yra atsakinga ir turi sumokėti perkeltus priskaitymus, yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Largus“ 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Largus“ nuomojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. Šios sutarties 2.2.6 punkte nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Largus“ įsipareigojo apmokėti už teikiamas komunalines paslaugas (elektros, dujų ir vandens tiekimas, šiukšlių išvežimas) atsakovei pagal skaitiklių rodmenis, o kur skaitiklių rodmenų nėra, pagal atskirai pateiktas aptarnaujančių organizacijų sąskaitas. Ieškovė su trečiuoju asmeniu BUAB „Largus“ 2012 m. sausio 1 d. sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį dėl elektros energijos tiekimo į objektą – administracines patalpas (toliau – 2012 m. sausio 1 d. sutartis). Atsakovė nėra šios sutarties šalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad jos su ieškove nesieja sutartiniai santykiai dėl elektros teikimo į administracines patalpas.  

10.       Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. sausio 1 d. sutarties 10.11 punkte numatyta, kad perleisdamas, išnuomodamas objektą arba nutraukdamas nuomos arba elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį atveju, jei klientas objektą perleidžia kitam, prieš 30 dienų turi apie tai raštu informuoti LESTO ir pateikti prašymą nutraukti sutartį tam objektui. Tos pačios sutarties 25 punkte nustatyta, kad sutartis kliento objekto, kuriam teikiama persiuntimo paslauga, atžvilgiu pasibaigia klientui pardavus ar kitaip perleidus tą objektą, taip pat netekus jo valdymo teisės (nutraukus nuomos, panaudos sutartis ir kt.), kai klientas pateikia LESTO tinkamai įformintą objekto perleidimą ar objekto valdymo teisės netekimą patvirtinantį dokumentą bei prašymą nutraukti sutartį tam objektui, nurodant objekto elektros apskaitos prietaisų rodmenis, patvirtintus kliento bei naujojo objekto savininko ar teisėto valdytojo (jei tokie yra) parašu. Nuo šio momento LESTO turi teisę nutraukti elektros energijos persiuntimą parduoto ar kitaip perleisto kliento objekto atžvilgiu ir išmontuoti elektros apskaitos prietaisus, elektros apskaitos schemos elementus bei atvadą teisės aktų nustatyta tvarka. Tos pačios sutarties 43 punkte nustatyta, kad klientas subsidiariai atsako už perleidusio objekto asmens prievolės atsiskaityti su LESTO už suteiktą persiuntimo paslaugą ir su tuo susijusias paslaugas įvykdymą. Tuo atveju, jei klientas objektą perleidžia kito asmens nuosavybėn, tačiau klientas nustatyta tvarka nenutraukia sudarytos sutarties, o naujasis objekto savininkas savo vardu su LESTO nesudaro naujos sutarties, klientas iki naujos sutarties sudarymo atsako už prievolės atsiskaityti su LESTO įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą trečiasis asmuo BUAB „Largus“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Ieškovė finansinį reikalavimą dėl BUAB „Largus“ įsiskolinimo bankroto administratorei pareiškė 2017 m. rugpjūčio 17 d. 2017 m. spalio 11 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į BUAB „Largus“ bankroto administratorių prašydama informuoti, ar bus vykdomos UAB „Largus“ sutartys dėl elektros energijos. 2017 m. spalio 11 d. bankroto administratorius elektroniniu paštu atsakė ieškovei, kad UAB „Largus“ neturėjo jokių patalpų nuosavybės teise, sutarčių nevykdys. Esant anksčiau nurodytoms 2012 m. sausio 1 d. sutarties nuostatoms, faktinėms aplinkybėms, teismas sprendė, kad trečiojo asmens BUAB „Largus“ bankroto administratorius 2017 m. liepos 15 d. informavo ieškovę apie 2012 m. sausio 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nutraukimą. Ieškovė, turėdama teisę nutraukti elektros energijos persiuntimą ir išmontuoti elektros apskaitos prietaisus, elektros apskaitos schemos elementus bei atvadą administracinėms patalpoms, to nepadarė. Ieškovė į objekto savininkę (atsakovę) nesikreipė, nesiaiškino, ar jai toliau bus reikalingas elektros energijos tiekimas, elektros apskaitos prietaisai. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 34 376,98 Eur (40 212,99 Eur - 5 836,01 Eur) skolos už elektros tiekimą į administracines patalpas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., pirmosios instancijos teismo manymu, yra nepagrįstas. 

11.       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš dalies tenkinti reikalavimą dėl skolos už elektros energijos priteisimą, sumažino ir ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą iki 128,49 Eur.  

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl 34 376,98 Eur skolos už elektros tiekimą į administracines patalpas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383, 6.388 straipsnio, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 2016 m. gegužės 31 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-161 paskelbtos AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos (toliau - Tvarka) ir kitų teisės aktų pagrindu vartotojui kyla prievolė atsiskaityti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į atsakovės tinklą perduotą) energiją. Ieškovė užtikrino atsakovei garantinį elektros energijos tiekimą.

12.2. Atsakovei kas mėnesį apmokėjimui buvo pateikiamos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau atsakovė jų neapmokėdavo, prašymo dėl apskaitos demontavimo neteikė. Administracinės patalpos yra komercinės paskirties, todėl joms, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, skaičiuojamas galios dedamosios mokestis. Atsakovė privalo šį mokestį mokėti. Pažymėjo, jog leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros energijos konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektais, kuriems rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia.

12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė po UAB „Largus“ bankroto bylos iškėlimo nesiėmė veiksmų elektros skaitikliui Nr. 426978 išmontuoti, užtikrinti elektros energijos per jį tiekimo nutraukimą, todėl toks ieškovės elgesys neatitinka vidutiniškai rūpestingo, atidaus, dėmesingo asmens (verslo subjekto) standarto. Toks teismo vertinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius. Ieškovė yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorė, privalanti vykdyti ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą, užtikrindama saugų ir patikimą galutinių vartotojų aprūpinimą elektros energija.

12.4. Atsakovė, kaip nekilnojamojo turto valdytoja, galėjo kreiptis į ieškovę ir pranešti, kad poreikio vartoti elektros energiją nėra, ir pateikti prašymą demontuoti elektros energijos apskaitą. Apie tai, kad atsakovei yra išrašomos sąskaitos, ji sužinojo 2018 m. sausio mėnesį, tačiau jokių veiksmų iki šiol dėl galios mokesčio skaičiavimo ar elektros energijos apskaitos demontavimo nesiėmė.

12.5. Nagrinėjamu atveju nei teisės, nei pareigos demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą ieškovė neturėjo. Objekte elektros tiekimas buvo nutrauktas tik 2019 m. kovo 5 d. ir teismui 2019 m. kovo 12 d. pateiktas ieškinys priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Atsakovė, kaip objekto savininkė, privalo pati nuspręsti dėl elektros apskaitos prietaisų ir elektros atvado demontavimo ir teikti prašymą raštu ieškovei.

13.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad elektros energija tiekiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė su trečiuoju asmeniu BUAB „Largus“ 2012 m. sausio 1 d. sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo į objektą – administracines patalpas. Atsakovė nėra šios sutarties šalis, jos su ieškove nesieja sutartiniai santykiai dėl elektros tiekimo į administracines patalpas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai įvertino, kad trečiojo asmens BUAB „Largus“ bankroto administratorius 2017 m. liepos 15 d. informavo ieškovę apie 2012 m. sausio 1 d. sutarties nutraukimą. Ieškovė, turėdama teisę nutraukti elektros energijos persiuntimą ir išmontuoti elektros apskaitos prietaisus, elektros apskaitos schemos elementus bei atvadą teisės aktų nustatyta tvarka administracinėms patalpoms, to nepadarė.

13.3. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo BUAB „Largus“ buvo vartotojas tiek pagal EEĮ, tiek pagal Taisyklių nuostatas, kadangi jo įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės tinklų ir objektą jis valdė nuomos teise. Nagrinėjamu atveju skola susidarė dėl trečiojo asmens BUAB „Largus“ rezervuotos 250 kW ir 500 kW galios dedamosios į trečiojo asmens BUAB „Largus“ valdomus įrenginius, kurie buvo prijungti prie ieškovės. Todėl šalys pasirašė 2012 m. sausio 1 d. sutartį. Ieškovė ginčijamu laikotarpiu galios dedamąsias turi skaičiuoti ir reikalauti iš to asmens, kurio įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės tinklų, t.y. trečiojo asmens BUAB „Largus“. Ieškovei nepasirašius ir nepriskyrus 250 kW ir 500 kW galios dedamųjų atsakovei, ieškovė neturėjo pareigos savavališkai rezervuoti 250 kW ir 500 kW galios dedamąsias atsakovei ir už tai nustatyti mokestį, kadangi būtent trečiojo asmens BUAB „Largus“ įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės tinklų ir tai buvo įforminta pasirašant 2012 m. sausio 1 d. sutartį.

13.4. Trečiajam asmeniui BUAB „Largus“ iškėlus bankroto bylą 2012 m. sausio 1 d. sutartis nebuvo nutraukta. Elektros apskaitos prietaisų rodmenys neužfiksuoti, galios dedamųjų nebuvo tinkamai atsisakyta, ieškovė to nereikalavo ir neatjungė vartotojo (trečiojo asmens BUAB „Largus“) elektros įrenginių nuo ieškovės elektros tinklų, o tiesiog savavališkai juos perkėlė atsakovei, nors net 2017 m. spalio 1 d. sutartyje 250 kW ir 500 kW galių nebuvo numatyta.

13.5. Teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad galios mokestį privalu skaičiuoti ir mokėti ne tik tais atvejais, kai vartotojas elektros energijos nevartoja, bet ir tais atvejais, kai elektros energijos persiuntimas ir tiekimas jam yra visiškai nutrauktas. Taigi, ieškovė neįrodė, kad ji įsipareigojo atsakovei suteikti galimybę naudotis 250 kW ir 500 kW galios elektros energija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovės paskaičiuotą galios mokestį

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakovės pareigą mokėti už leistinosios naudoti galios kilovato (kW) dedamąją, aiškinimo ir taikymo.

16.       Energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

17.       Ieškovė byloje paaiškino, kad atsakovei priklausantis objektas yra komercinės paskirties pastatas, kuriam skaičiuojamas galios dedamosios mokestis, sudarantis iš atsakovės prašomo priteisti įsiskolinimo dydį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

18.       Vadovaujantis CK 6.388 straipsnio 1 dalimi, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taisyklių 56.5 punkte (Taisyklių redakcija, aktuali skolos susiformavimo metu) numatyta vartotojo pareiga sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią. Minėta, kad elektros energijos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti į jau minėtus tokių sutarčių ypatumus, numatytus ne tik CK, tačiau ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. O3-161 patvirtintoje akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkoje, visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkoje bei išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo pilotinio projekto elektros energijos kainos ir jų taikymo tvarkoje (toliau – Tvarka). Tvarkos 3 punkte numatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.

19.       Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį objektą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šalys neginčija, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis dėl elektros tiekimo į administracines patalpas, sudaryta nebuvo. Atsakovė su trečiuoju asmeniu BUAB „Largus“ 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Largus“ nuomojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. 2012 m. sausio 1 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Largus“ (nuomininkė) sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį dėl elektros energijos tiekimo į administracines patalpas, kurioje susitarė dėl objektui tiekiamos leistinai naudotis galios – 500 kW (du taškai po 250 kW). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Largus“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 8 d. 2017 m. liepos 15 d. trečiojo asmens BUAB „Largus“ bankroto administratorius paskelbė spaudoje (dienraštyje „Lietuvos rytas“) informaciją, kad visos sutartys yra laikomos pasibaigusiomis ir BUAB „Largus“ sutarčių netęs. 2017 m. spalio 11 d. ieškovė kreipėsi į trečiojo asmens BUAB „Largus“ bankroto administratorių, prašydama informuoti, ar bus vykdomos UAB „Largus“ sutartys dėl elektros energijos tiekimo. 2017 m. spalio 11 d. trečiojo asmens BUAB „Largus“ bankroto administratorius informavo ieškovę, kad BUAB „Largus“ sutarčių nevykdys. Taigi, bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai pranešė antrajai sutarties šaliai (ieškovei), kad bankrutuojanti bendrovė 2012 m. sausio 1 d. sutarties vykdyti neketina, kas laikoma šios sutarties nutraukimu.  

20.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 34 376,98 Eur galios mokestį, skaičiuojamą administracinėms patalpoms, konstatavęs ieškovės neatitikimą vidutiniškai rūpestingo, atidaus, dėmesingo asmens (verslo subjekto) standarto ieškovei nesiaiškinus, ar atsakovei bus reikalingi elektros apskaitos prietaisai, elektros energijos tiekimas. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su šios išvados pagrįstumu apeliuodama į atsakovės, kaip administracinių patalpų savininkės, pareigą rūpintis savo turto išlaikymu ir atsiskaityti už patiektą elektros energiją, elektros persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas net ir nesant ieškovės ir atsakovės sudarytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu dėl žemiau dėstomų motyvų. 

21.       Teisėjų kolegija nustatė, kad esant nutrauktai 2012 m. sausio 1 d. ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Largus“ (nuomininkės) sudarytai elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčiai dėl elektros energijos tiekimo į administracines patalpas, ieškovė ir toliau skaičiavo atsakovei galios mokestį už administracines patalpas taikydama objektui leistiną 250 kW galią. Vadinasi, ieškovė atsakovei priklausančiam objektui taikė tokią leistiną galią, dėl kurios buvo susitarta ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Largus“ 2012 m. sausio 1 d. sutartimi. Atskiro susitarimo dėl leistinos galios nustatymo ieškovė su atsakove sudariusios nebuvo. Situacija, kuomet trečiajam asmeniui UAB „Largus“ iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui nutraukus 2012 m. sausio 1 d. sutartį, jos nuostatos automatiškai buvo perkeltos atsakovei, kaip objekto savininkei, paneigia sutarties uždarumo principą, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Ieškovė nepaaiškino, kodėl, kokiu pagrindu, nesant susitarimo su atsakove, ji administracinėms patalpoms taikė leistinąją galią, dėl kurios buvo susitarta su trečiuoju asmeniu UAB „Largus“.

22.       Trečiojo asmens BUAB „Largus“, kaip nuomininkės, bankrotas savaime nereiškia jos teisių ir pareigų pagal 2012 m. sausio 1 d. sutartį perkėlimo atsakovei, kaip objekto savininkei, nes šalių santykiai dėl elektros energijos tiekimo (ir su tuo susijusiomis paslaugomis) turi būti nustatomi remiantis sutarčių teisės taisyklėmis. Aptariamoje situacijose elektros energijos tiekėjas (ieškovė) turėjo visas galimybes netiekti elektros energijos, kol nėra sudaryta nauja sutartis su objekto savininke (atsakove).

23.       Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, sužinojusi apie 2012 m. sausio 1 d. sutarties nutraukimą ir nesikreipdama į atsakovę dėl objektui taikomos leistinosios galios, o automatiškai perkėlusi 2012 m. sausio 1 d. sutarties nuostatas atsakovei, nebuvo pakankamai rūpestinga, kadangi neišsiaiškino atsakovės valios dėl teisinių santykių sukūrimo ir sudarytinos elektros energijos sutarties sąlygų. Ieškovė elgėsi ne pagal įprastai verslui keliamus aukštesnius elgesio standarto reikalavimus, todėl ji privalo prisiimti savo pasyvaus elgesio pasekmes. 

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės eliminuoja atsakovės, kaip administracinių patalpų savininkės, pareigą mokėti galios mokestį.  

25.       Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, pagal kurią net ir tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo sumokėti patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015). Ieškovės pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų kitose bylose dėl mokesčių už elektros energijos priteisimo, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su galios dedamosios mokesčio mokėjimu, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

27.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą teismui nepateikė.

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas

                                                                                Aldona Tilindienė

                                                                                              Jūratė Varanauskaitė