Civilinė byla Nr. e2S-921-265/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02682-2020-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                                        3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė uždrausti Neringos savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pareiškėjų valdomais prekybiniais kioskais, esančiais tarp pastatų Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini, jų nugriovimu, pašalinimu ir teritorijos sutvarkymu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjų patikslintas prašymas priimtas 2020 m. balandžio 22 d. ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 27 d. 10.00 val. Suinteresuotam asmeniui pasiūlyta iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą į prašymą.

2.       Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi prašymą atmetė.

3.       2020 m. gegužės 11 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, juo prašė priimti papildomą procesinį sprendimą ir iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui priteisti 359,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai, kuriai pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atstovavo advokatų kontora „AVERUS“. Suinteresuotas asmuo iki 2020 m. balandžio 27 d. 10.00 val., kai buvo numatytas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, neturėjo objektyvios galimybės pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus, kadangi PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas suinteresuotam asmeniui buvo išrašyta tik 2020 m. gegužės 7 d., t. y. jau po 2020 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas buvo atmestas, paskelbimo. Be to, teismas pareiškėjų patikslintą prašymą priėmė 2020 m. balandžio 22 d. ir suinteresuotam asmeniui nustatė itin trumpą terminą – iki 2020 m. balandžio 27 d. (pirmadienio) 10.00 val. pateikti atsiliepimą į pareiškėjų pateiktą prašymą. Suinteresuoto asmens atstovė atsiliepimą baigė rengti ir jį pateikė tik 2020 m. balandžio 25 d. (šeštadienį). Savaitgalio metu nebuvo galimybių nei kontorai išrašyti sąskaitą už teisines paslaugas, nei suinteresuotam asmeniui apmokėti pateiktą sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo tenkino. Priteisė iš pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. lygiomis dalimis 359,37 Eur, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 119,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai.

5.       Įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į itin trumpus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo terminus (CPK 147 straipsnio 1 dalis), tai, kad suinteresuotas asmuo neturėjo objektyvios galimybės iki bylos išnagrinėjimo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, įvertinęs, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, suinteresuoto asmens prašymą tenkino visiškai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus: Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95 patvirtintus Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatus; 2) Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr.V13-6 patvirtintą Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą; 3) Neringos  savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr.V13-6 patvirtintą Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą; 4) Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.V13-80 patvirtintą Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą.  Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių Neringos savivaldybės administracijos Juridinis, personalo ir viešųjų pirkimų skyrius neatstovavo suinteresuotam asmeniui, t. y. nėra jokių duomenų apie jo užimtumą ar negalėjimą tinkamai atstovauti suinteresuotam asmeniui nagrinėjamoje byloje.

6.2. Pažymėtina, kad byla buvo nesudėtinga, nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose apsiribojama tik faktinių aplinkybių dėstymu ir pozicijos išreiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atstovavimas teisme nebuvo reikalingas, nes byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl pagrįstai manytina, jog prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina.

7.       Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prideda naujus įrodymus: Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto, vykdančio funkcijas personalo valdymo srityje, pareigybės aprašymą; Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto, vykdančio funkcijas viešosios tvarkos srityje, pareigybės aprašymą; duomenis apie neįvykusius konkursus į Juridinio skyriaus vyr. specialisto vietą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pažymėtina, kad pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui. Vadinasi, šioje byloje akivaizdžiai vyravo civilinis teisinis santykis tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens.

7.2. Savivaldybei ir jos institucijai civiliniuose santykiuose ir civiliniame procese negali būti nei suteikiama privilegijų, nei pabloginama padėtis palyginti su kitais proceso dalyviais. Todėl savivaldybės institucijai, šiuo atveju Neringos savivaldybės administracijai, Civilinio proceso kodekso normomis yra garantuojama teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.3. Pareiškėjų cituota tik administracinių teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų (ne) priteisimo šiuo atveju netaikytina.

7.4. Juridiniame skyriuje dirba trys asmenys: Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja, vyriausioji specialistė ir vyriausioji specialistė. Vienintelei pareigybei iš išvardytųjų – Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo – yra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą. Taigi šiuo metu Neringos savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje dirba tik vienas asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą.

7.5. Papildomai pažymėtina, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo maksimalių dydžių, kurie yra nustatyti Rekomendacijose.

Teismas

            k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10.       Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo pateikė naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 6 ir 7 punktuose.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Iš procesinių dokumentų turiniuose nurodytų argumentų matyti, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybę lėmė skundžiamojoje nutartyje nurodyti teismo motyvai, todėl įvertinus, jog šių dokumentų pridėjimas neužvilks bylos nagrinėjimo, jie pridėtini ir vertintini.

  Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo 

13.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui  Neringos savivaldybės administracijai iš pareiškėjų priteista po 119,79 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia atskirojo skundo nuostata.

15.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

16.       Nagrinėjamu atveju Neringos savivaldybės administracija pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš pareiškėjų 359,37 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Neringos savivaldybės administracijos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2018 m. lapkričio 15 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2020/430, 2020 m. gegužės 7 d. paslaugų suteikimo aktas ir 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas.

17.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

18.       Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Šioje nutartyje jau minėta, kad Neringos savivaldybės administracija pateikė įrodymus, jog ji turėjo 359,37  Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimui, ir 2020 m. gegužės 8 d. ji atsiskaitė su advokatų kontora.

19.       Vertindama, ar Neringos savivaldybės administracijos turėtos bylinėjimosi išlaidų buvo būtinos, teismas pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybės administracijai, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

20.       Taip pat nėra pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis. Tai yra iš pateiktų naujų įrodymų bei viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje dirba trys asmenys: Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja, vyriausioji specialistė ir vyriausioji specialistė.  Kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo, reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą yra nustatytas tik vienai iš minėtų pareigybių –  Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojui. Taigi šiuo metu Neringos savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje dirba tik vienas asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Įvertinus, jog Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme yra nurodytos net 23 skirtingos funkcijos, kurias privalo atlikti šis valstybės tarnautojas, sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais motyvais, jog dėl didelės darbų apimties vienas Juridinio skyriaus specialistas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, nėra pajėgus išspręsti visų savivaldybės administracijos teisinių klausimų bei atstovauti savivaldybės administracijai visose vykstančiose bylose. Taip pat nagrinėjamu atveju paminėtina ir aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas pranešimu dėl atsiliepimo į pateiktą pareiškėjų prašymą pateikimo suinteresuotam asmeniui nustatė trumpesnį nei 7 dienų terminą. Taigi įvertinus Neringos savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus žmogiškųjų išteklių pajėgumus bei atsižvelgus, jog suinteresuotam asmeniui buvo nustatytas itin trumpas terminas atsiliepimui pateikti, darytina išvada, kad Neringos savivaldybės administracijos sprendimas pavesti bylos vedimą advokatų kontorai buvo racionalus ir pagrįstas.

21.       Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą bei minėtą kasacinio teismo praktiką teismas mano, kad suinteresuoto asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju gali būti vertinamos kaip būtinos.

22.       Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuoto asmens šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog byla nėra sudėtinga, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau taip pat mano, kad ginčo situacijos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, atsiliepimo parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Todėl manytina, jog 359,37 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl nėra pagrindo jos nepriteisti.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neaptaria.

  Dėl bylos procesinės baigties 

25.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302, 338 straipsniai).

27.       Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė prašymą iš pareiškėjų priteisti 171,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjų.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

          Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Priteisti iš pareiškėjų V. M.-J., G. T., F. M. lygiomis dalimis 171,52 Eur, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 57,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai.

Teisėjas                                                                           Alvydas Žerlauskas