Civilinė byla Nr. e2YT-8717-1067/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05205-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.4.5.11
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė R. V.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 8 d. skundu nesutinka su antstolės R. V. veiksmais, prašo: 1) pripažinti antstolės padėjėjos K. Š.-P. 2022 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-22000193 (dėl T. Ž. 2022 m. birželio 23 d. prašymo) niekiniu ir negaliojančiu ir tuoj pat panaikinti; 2) pripažinti Sodros 2021 m. spalio 1 d. raštą Nr. (11.4)-S-45868 kaip vienintelį pagrindą dėl I. Ž. gaunamos senatvės pensijos turimo šaltinio, jokių skolų jos mirties dieną nebeturėjimo (duomenys neskelbtini) mirties dieną ir turto apyrašą dėl nurodytų prašyme neteisingų punktų kuo skubiau panaikinti. Nurodo, kad 2022 m. liepos 20 d. gavo antstolės R. V. padėjėjos K. Š.-P. 2022 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-22000193 kopiją dėl pareiškėjos 2022 m. birželio 23 d. prašymo. Su tokiu patvarkymu pareiškėja nesutinka, nes jis yra niekinis ir negaliojantis, kadangi antstolės padėjėja neturi įgaliojimo atstovauti antstolės, be to pareiškėjos mama I. Ž. jokio įsiskolinimo savo mirties dieną neturėjo ir iki šiol neturi. Pareiškėja pateikė jai sodroje 2021 m. spalio 1 d. išduotą raštą, kad jos mamos visos skolos buvo senai išieškotos, dar iki jos mirties, iš jos vienintelio pragyvenimo ir pajamų turimo šaltinio – senatvės pensijos.
Antstolė R. V. 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-22000235 pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Patvarkyme nurodo, kad 2022 m. birželio 28 d. gautas T. Ž. 2022 m. birželio 23 d. prašymas dėl turto apyrašo ištaisymo, kuriame pateikti analogiški prašymai, kaip ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. skunde, kurį teismas išnagrinėjo ir atmetė, t. y. prašoma iš antstolės R. V. sudaryto paveldimo turto apyrašo išbraukti punktus dėl skolinių palikėjos I. Ž. pareigų, bei įtraukti automobilį GAZ 24 „Volga“. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-22000193 jo netenkino. 2022 m. rugpjūčio 12 d. gautas pareiškėjos T. Ž. 2022 m. rugpjūčio 8 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolės R. V. 2022 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-22000193, kuriuo atsisakyta patenkinti jos 2022 m. birželio 23 d. prašymą dėl paveldimo turto apyrašo ištaisymo. Pareiškėjos skundas netenkintinas, kadangi pateiktas antrą kartą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko. Skundžiamas patvarkymas priimtas dėl pareiškėjos 2022 m. birželio 23 d. prašymo, kuris yra analogiškas tam, dėl kurio priimtos įsiteisėjusios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021.
Antstolė prašo pareiškėjai T. Ž. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėja T. Ž. vykdymo proceso metu elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikdama nepagrįstus prašymus ir skundus, nors pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas nuodugniai išnagrinėjo ir išsamiai atsakė į pareiškėjos argumentus savo priimtose teisėtose, teisingose ir pagrįstose nutartyse. Pakartotinis skundo teikimas tais pačiais motyvais gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, kas sudaro pagrindą spręsti baudos skyrimo klausimą. Pareiškėjos elgesyje matosi aiški tendencija vilkinti vykdymo veiksmus ir trukdyti realizuoti įkeistą turtą iš varžytynių, todėl pareiškėjos atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nepaskyrus baudos, būtų neišvengiamai skatinami tolimesni pareiškėjos piktnaudžiavimo veiksmai bei formuojama skolininkų, akivaizdžiai piktnaudžiaujančių procesinėmis teisėmis, nebaudžiamumo praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio visiškas ignoravimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal pareiškėjos prašymą sudaryti paveldimo turto, likusio po I. Ž. mirties, apyrašą pagal pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro vykdomąjį pavedimą Nr. K1AK-1286, išduotą 2021 m. vasario 11 d. (v. b. psl. 1-3). 2021 m. balandžio 13 d. surašytas palikėjos I. Ž. turto apyrašas Nr. S-21000118. Antstolės kontoroje pateiktas pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundas dėl 2021 m. balandžio 13 d. turto apyrašo (v. b. psl. 29-31). 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-21000272 antstolė pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (v. b. psl. 32-34). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 pareiškėjos skundas atmestas (v. b. psl. 37-38). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartis palikta nepakeista (v. b. psl. 40-42). 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-74-39038 vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta,o vykdomasis dokumentas Nr. K1AK grąžintas Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. (v. b. psl. 44). 2022 m. birželio 28 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos T. Ž. 2022 m. birželio 23 d. prašymas dėl turto apyrašo ištaisymo, kuriuo prašoma iš antstolės R. V. sudaryto paveldimo turto apyrašo išbraukti punktus dėl skolinių palikėjos I. Ž. pareigų, bei įtraukti automobilį GAZ 24 „Volga“. (v. b. psl. 46). Antstolės padėjėja K. Š.-P. 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu dėl T. Ž. 2022 m. birželio 23 d. prašymo Nr. S-22000193 pareiškėjos prašymo netenkino ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (v. b. psl. 48).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolės padėjėja K. Š.-P. siųsdama 2022 m. liepos 4 d. patvarkymą nepateikė pareiškėjai įgaliojimo atstovauti antstolę, todėl jos manymu, antstolės padėjėja neturi jokio įgaliojimo veikti antstolės vardu. Su tokia pareiškėjos pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Šiuo atveju įstatymas nenumato, jog antstolio padėjėjas negali surašyti patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pateikto prašymo. Be to, teisės aktai neįtvirtina, jog antstolio padėjėjas, kartu su jo priimtais siunčiamais dokumentais turi pridėti antstolės rašytinį įgaliojimą atlikti procesinį veiksmą. Esant paminėtų aplinkybių visumai, pareiškėjos argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, įvertinus ir tai, kad antstolė R. V. 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkyme Nr. S-22000235 nekvestioniuoja antstolės padėjėjos K. Š.-P. įgalinimų.
Pareiškėja prašo pripažinti antstolės padėjėjos K. Š.-P. 2022 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-22000193 (dėl T. Ž. 2022 m. birželio 23 d. prašymo) niekiniu ir negaliojančiu, motyvuojant tuo, kad palikėja I. Ž. jokio įsiskolinimo neturėjo. Kaip teisingai nurodyta 2022 m. liepos 4 d. skundžiamame patvarkyme Nr. S-22000193 dėl 2022 m. birželio 23 d. prašyme nurodytų aplinkybių jau buvo pasisakyta išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą. T. Ž. 2022 m. birželio 23 d. prašyme nurodytos aplinkybės dėl palikėjos skolinių įsipareigojimų išbraukimo iš 2021 m. balandžio 13 d. surašyto palikėjos I. Ž. turto apyrašo Nr. S-21000118, bei dėl transporto priemonės Volga įtraukimo į minėtą turto apyrašą pasisakyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021. Minėtos nutartys yra įsiteisėjusios todėl yra galiojančios ir privalomos valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Esant paminėtų aplinkybių visumai, 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-22000193 pagrįstai pareiškėjos T. Ž. prašymas netenkintas ir jai grąžintas, todėl nėra jokio pagrindo skundžiamą patvarkymą naikinti.
Pareiškėja prašo pripažinti Sodros 2021 m. spalio 1 d. raštą Nr. (11.4)-S-45868 kaip vienintelį pagrindą dėl I. Ž. gaunamos senatvės pensijos turimo šaltinio, jokių skolų jos mirties dieną nebeturėjimo.
Šiame kontekste paminėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 jau yra pasisakyta dėl Sodros 2021 m. spalio 1 d. rašto Nr. (11.4)-S-45868 (nutarties 20 punktas), todėl teismas šiuo klausimu pakartotinai nepasisako.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatyme numatytų pagrindų pripažinti antstolės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Antstolė pateikė prašymą pareiškėjai T. Ž. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka. Savo prašymą grindė tuo, kad pareiškėja vykdymo proceso metu elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikdama nepagrįstus prašymus ir skundus, nors pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas nuodugniai išnagrinėjo ir išsamiai atsakė į pareiškėjos argumentus savo priimtose teisėtose, teisingose ir pagrįstose nutartyse.
CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Piktnaudžiavimo teise sąvoka, įtvirtinta CPK 95 straipsnyje ir jos sudedamieji subjektyvieji ir objektyvieji kriterijai, nėra pakankamai išplėtoti, todėl konstatuojant piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kiekvienu atveju, teismas sprendžia individualiai tik įvertinęs proceso šalies elgesį iš aplinkybių visumos. Faktas, kad piktnaudžiavimas teise visada yra susijęs su realiu atitinkamos subjektinės teisės įgyvendinimu. Tai reiškia, kad piktnaudžiauti teise gali tik tas asmuo, kuris turi procesinę teisę. Negali piktnaudžiauti teise tas asmuo, kuris neturi jokios subjektinės teisės arba peržengia jos ribas. Pastaruoju atveju asmuo veikia apskritai neturėdamas teisės taip veikti, o ne piktnaudžiauja ja. Tai tiesiog veikimas neturint tam teisės.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygos yra ne tik šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog piktnaudžiavimu gali būti pripažįstami ir kitokie atvejai. Kaip antai, gali būti atvejų, kai piktnaudžiavimu kėsinamasi tik į viešąjį visos visuomenės suinteresuotumą efektyviu teisingumo sistemos veikimu. Kasacinio teismo praktikoje piktnaudžiavimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai veiksmas ne tik sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai proceso šalies veiksmai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti nepateisinamu teismo ir šalių laiko bei materialinių resursų eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus ieškinius, prašymus ir kitus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. pareiškėja teikia skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės vadovaudamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau išnagrinėtos įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021. Šias aplinkybes pareiškėjai antstolė išaiškino 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-22000193, tačiau nepaisant to, pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 8 d. skundą dėl 2022 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-22000193, jį motyvuojant iš esmės tomis pačiomis, identiškomis aplinkybėmis, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiomis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 13 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimis.
Kaip aukščiau nurodyta, kad piktnaudžiavimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai veiksmas ne tik sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai proceso šalies veiksmai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti nepateisinamu teismo ir šalių laiko bei materialinių resursų eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus ieškinius, prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Teismas pažymi, kad pareiškėjos reiškiami procesiniai dokumentai, prašymai, skundai dėl jau išnagrinėtų aplinkybių didina ne tik teismų bet ir antstolės krūvį, eikvoja laiko bei materialinius resursus.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pareiškėja nepaiso nei teismo, nei antstolės išaiškinimų, siekiant neleisti pareiškėjai piktnaudžiauti teise, teismas sprendžia, kad pareiškėjai būtina skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir atsižvelgiant į atsakovės padėtį (fizinis asmuo) skirtina 200 Eur bauda (CPK 95 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Tenkinti antstolės R. V. prašymą dėl baudos skyrimo.
Skirti pareiškėjai T. Ž. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei R. V.
Nutartis dalyje dėl pareiškėjos skundo per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Nutartis, dalyje dėl baudos pareiškėjai skyrimo, neskundžiama.
Teisėja Justė Visakavičienė