Civilinė byla Nr. 2-478/2014

Procesinio sprendimo kategorija 99.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2014 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo V. J. prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1682-658/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“, V. J. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovai „V. J. ir Ko“, UAB, ir V. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „Ūkio bankas“, kurį patikslinę, prašė: pripažinti negaliojančiais 2008 m. birželio 6 d. papildomo susitarimo Nr. 2 antrąjį punktą, 2008 m. birželio 6 d. vekselio davėjo V. J. įmonės (dabar „V. J. ir Ko“, UAB) vekselio turėtojui AB „Ūkio bankas“ išduotą paprastąjį vekselį 270 000 Lt sumai, taip pat V. J. laidavimą už šį vekselį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi pradinį atsakovą AB ,,Ūkio bankas“ pakeitė jo teisių perėmėju AB ,,Šiaulių bankas“.

Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui AB „Šiaulių bankas“ iš ieškovų „V. J. ir Ko“, UA, ir V. J. po 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, bei iš ieškovo V. J. valstybei priteisė 3200 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo        2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba teismui nustačius, jog neatskleista bylos esmė ir pagal esamus įrodymus nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės – panaikinti 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė atleisti ieškovą V. J. nuo dalies (6200 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo. Teigė, kad ieškovo finansinė padėtis šiai dienai yra pablogėjusi, kadangi antstolis pradėjo išieškojimą iš V. J. turto bei darbo užmokesčio, V. J. turėtos UAB „V. J. ir Ko“ akcijos buvo perleistos V. J. kreditoriui pagal vykdymo procese sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, V. J. neturi lėšų banko sąskaitose.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo tenkino iš dalies ir atleido jį nuo 2400 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus ir byloje esančius duomenis, reikšmingus vertinant ieškovo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie savo vardu turimą registruotiną turtą (pvz. automobiliai, laivai, šaunamieji ginklai), nepateikė sąskaitų išrašų, kuriuose būtų matyti piniginių lėšų jose judėjimas pvz. už 3-6 mėn., padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra tokia prasta, jog sudarytų pagrindą iš esmės jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovo butas areštuotas, vyksta teisminiai procesai dėl skolos išieškojimo, teismas sprendė, jog ieškovo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turi galimybes susimokėti byloje 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio (2400 Lt), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovą atleido. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio, ieškovui nustatė terminą sumokėti 2200 Lt žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti ir jo prašymą dėl jo atleidimo nuo 6200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas negauna jokių esminių pajamų, išskyrus darbo užmokestį ir skolintas lėšas. Be to, ieškovas naudojasi tik viena banko sąskaita, esančia AB SEB banke. Kitos sąskaitos, esančios AB „Citadele“ banke, ieškovas nenaudoja.
2. Aplinkybė, kad ieškovas turi areštuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo neatleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes areštuoto buto perleisti tam, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį, ieškovas negali.
3. Aplinkybė, jog prieš penkerius ar daugiau metų ieškovo turtinė padėtis buvo gera, nesudaro pagrindo jo šiandieninę turtinę padėtį vertinti kaip gerą. Be to, namas (duomenys neskelbtini), ieškovui nepriklauso ir niekada nepriklausė, jį statėsi patys tėvai iš savo lėšų, o ieškovas tik padėjo sutvarkyti administracinius reikalus.
4. Iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog ieškovo vardu registruotas              1986 m. gamybos lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo eksploatuojamas ir registruotas Lietuvoje, be to, jis yra areštuotas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Šiaulių bankas“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. CPK 83 straipsnyje aiškiai numatyta, kad asmens turtinė padėtis gali būti pagrindas asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nėra numatyta teismo teisė asmenį dėl jo turtinės padėties visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galima iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį. Ieškovas, teikdamas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė įrodymų apie visas jo gaunamas pajamas.
3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčija sandorį, kurį jis sudarė kaip akcininkas, laiduodamas už įmonės kreditinius įsipareigojimus bankui, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą šioje byloje, negalima taikyti tų pačių kriterijų kaip bylose, kuriose asmenys gina savo, ne kaip verslo subjektų, teises. Pagal teismų praktiką, atleidus asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo tokio pobūdžio bylose, būtų pažeista žyminio mokesčio paskirtis ir tikslai ir sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise.
4. Ieškovas pateikia naujų įrodymų, tačiau nenurodo priežasčių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti, teikiant prašymą ir turėtų būti priimti skundą nagrinėjant apeliaciniam teismui, taip pažeidžiant CPK 314 str. nuostatas. Todėl pateikti nauji įrodymai neturi būti vertinami.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria ieškovo V. J. prašymas atleisti jį nuo 6200 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo patenkintas iš dalies, atleidžiant jį nuo 2400 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar nebuvo pagrindo ieškovą V. J. atleisti ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, visiems asmenims garantuojantis teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojantis teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visiems asmenims vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.) institutą.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, žyminio mokesčio negali sumokėti dėl laikinai susidariusių kliūčių. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei pagrindą šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo V. J. prašymą dėl jo atleidimo nuo 6200 Lt žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už paduotą apeliacinį skundą, mokėjimo, įvertino tiek paties ieškovo prie šio prašymo pateiktus įrodymus, tiek kitus byloje surinktus duomenis, anot teismo, turinčius reikšmės sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimą.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo,  atsižvelgė į šias aplinkybes: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi vykdymo procese V. J. kreditoriui perleido 1530 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „V. J. ir Ko“ akcijų (92-93 b. l., 3 t.); yra vykdomas priverstinis 1744,14 Lt dydžio skolos išieškojimas (88-90 b. l., 3 t.); ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė registro duomenimis yra 90 728 Lt (56 b. l., 1 t.); nagrinėjamoje byloje pateiktame prašyme atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-345-212/2011 nagrinėjimą (35 b. l., 2 t.) ieškovas yra nurodęs, kad su buvusiais Ūkio banko darbuotojais kartu jis pirko sklypus, juose statė namus, su dviem asmenimis iki šiol yra kaimynas; byloje pateiktame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendime yra minimos aplinkybės, jog mamos vardu V. J. statė namą (duomenys neskelbtini); teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog penkiolika metų vykdė verslą (129 b. l., 2 t.), turėjo 40 įmonių (130 b. l., 3 t.). Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas, nors ir atstovaujamas advokato, nepateikė įrodymų apie jo vardu turimą registruotiną turtą, nepateikė sąskaitų išrašų, kuriuose būtų matyti piniginių lėšų jose judėjimas, pvz., per 3-6 mėnesius, ir sprendė, kad yra pagrindas atleisti ieškovą tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nustatė ieškovui terminą sumokėti 2 200 Lt dydžio (atėmus jau sumokėtą žyminio mokesčio dalį) žyminio mokesčio dalį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), turėjimas nesudaro pagrindo neatleisti jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes butas yra areštuotas ir todėl ieškovas jo perleisti negalės. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taip pat pagrįstai apeliantas teigia, jog aplinkybė, kad prieš penkerius metus jo turinė padėtis buvo gera, nesudaro pagrindo teigti, jog ji išliko tokia pati gera.  

Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė VĮ „Regitra“ pažymą apie jo turimas transporto priemones (110 b. l., 3 t.). Šioje pažymoje nurodyta, jog V. J. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – 1986 m. gamybos (duomenys neskelbtini) tačiau ji yra areštuota. Apeliantas taip pat pateikė banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d., iš kurio matyti, jog per šį laikotarpį ieškovas turėjo 10 529,89 Lt pajamų ir 11 720,27 Lt išlaidų (105-108 b. l., 3 t.), ir sąskaitos, esančios AB „Citadele“ banke, išrašą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš kurios matyti, jog ieškovas per minėtą laikotarpį atliko tik keletą finansinių operacijų, jo pajamos ir išlaidos sudarė 110 Lt, kas leidžia tikėti apelianto teiginiais, jog jis šia banko sąskaita iš esmės nesinaudoja.

Nors byloje surinktų ir ieškovo pateiktų duomenų pagrindu galima spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau įvertinus tai, kad iš AB SEB banko išrašo matyti ir pripažįsta pats ieškovas atskirajame skunde, jog jis turi pajamų (gauna darbo užmokestį ir skolinasi lėšų), tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kokio dydžio yra jo mėnesio pajamos (pvz., darboviečių pažymas apie gaunamas pajamas ir pan.), yra pagrindas daryti išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad jis neturi finansinių galimybių sumokėti 2200 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo pakeisti skundžiamą teismo nutartį apelianto prašomu būdu, t. y. atleidžiant ieškovą nuo visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (6200 Lt), nėra, taigi skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.  

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Donatas Šernas