Civilinė byla Nr. e3K-3-145-684/2025

                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02155-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;

3.1.1.2.6; 3.2.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D., atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovams R. R. (R. R.) ir V. V. ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį K. D. ir D. D. dėl turto išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys R. V. ir G. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovus R. R. ir V. V. grąžinti jai automobilį „Mercedes Benz C300“, VIN (duomenys neskelbtini), teismo sprendime nurodyti, kad paaiškėjus, jog automobilio nėra, iš atsakovų solidariai išieškotina 13 207 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų 43 176,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas.

3.       Atsakovas V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti K. D. ir D. D. grąžinti jam automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), teismo sprendime nurodyti, kad paaiškėjus, jog automobilio nėra, iš K. D. ir D. D. solidariai išieškotina šio automobilio vertė – 36 000 Eur; priteisti atsakovui iš K. D. ir D. D. solidariai 3000 Eur nuostolių už suremontuotą automobilį „Mercedes Benz C300“ atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įtraukė G. D. ir R. V. ir nutarė pripažinti K. D., D. D., G. D. ir R. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

5.       2024 m. kovo 7 d. K. D., D. D. ir G. D. į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas šių asmenų prašymas bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau, atsakovų atstovams su tuo nesutikus, teismas nutarė teismo posėdį atidėti ir bylą nagrinėti dalyvaujantiems byloje asmenims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų.

6.       2024 m. kovo 14 d. gautas ieškovės K. D. prašymas 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau šis prašymas 2024 m. kovo 22 d. teisėjo rezoliucija buvo atmestas. Į 2024 m. balandžio 19 d. vykusį teismo posėdį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko.

7.       2024 m. birželio 18 d. gautas D. D. ir G. D. prašymas leisti jiems teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Prašyme nurodyta, kad šie asmenys gyvena Ispanijoje, atvykimas į teismo posėdį yra apsunkintas: patys lėktuvo bilietai yra brangūs, o ir šalims reikėtų atvykti pirmadienį ir išbūti Lietuvoje iki penktadienio, todėl šalys patirtų papildomų apgyvendinimo išlaidų. Kadangi tiek ieškovės K. D., tiek jos sutuoktinio D. D. dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, į Lietuvą jie turėtų grįžti kartu su nepilnamete dukterimi, o tai jų šeimai papildomai pabrangintų kelionę. Be to, buvo pažymėta, kad nurodyti asmenys patirs žalą negautų pajamų forma dėl negalėjimo būti darbe.

8.       2024 m. birželio 19 d. gautas ieškovės K. D. prašymas sudaryti sąlygas jai dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, kuris paskirtas 2024 m. birželio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2024 m. birželio 20 d. posėdyje įvertinęs šalių nuomonę dėl nuotolinio teismo posėdžio, nusprendė bylą nagrinėti nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų.

9.       2024 m. birželio 20 d. gautas atsakovo V. V. prašymas K. D., D. D. ir G. D. už teismo nutarties bei teisėjo nustatytų pareigų nevykdymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudas. Atsakovas nurodė, kad minėti asmenys vengia atvykti į teismo posėdį, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip įsiteisėjusios teismo nutarties ir teismo nustatytos pareigos piktybinis nevykdymas. 2024 m. birželio 20 d. teisme taip pat gautas atsakovo R. R. prašymas skirti K. D. 300 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą.

10.       2024 m. birželio 20 d. vyko teismo posėdis, tačiau į jį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko.

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei K. D., atsakovui pagal priešieškinį D. D. ir trečiajam asmeniui G. D. paskyrė po 100 Eur baudą kiekvienam. Teismas atsižvelgė į tai, jog nurodytų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau minėti proceso dalyviai du kartus neatvyko į teismo posėdį, nors teismas du kartus atmetė jų prašymus dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo, taip pat minėti asmenys neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2024 m. birželio 20 d., ir trečią kartą, dėl to teismo posėdis turėjo būti atidėtas.

12.       2024 m. rugpjūčio 26 d. vyko teismo posėdis, tačiau į jį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko.

13.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskyrė K. D., D. D. ir G. D. po 300 Eur baudą, kartu išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atvykti į kitą teismo posėdį, nustatytą 2024 m. rugsėjo 26 d. 14.30 val. Teismas nurodė, kad pirmiau minėti asmenys prieš tai tris kartus neatvyko į teismo posėdį, jie taip pat neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. ketvirtą kartą, dėl to teismo posėdis vėl buvo atidėtas.

14.       2024 m. rugsėjo 26 d. vyko teismo posėdis, į jį K. D. ir G. D. neatvyko.

15.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartimi K. D. ir G. D. paskyrė po 3600 Eur baudą, jos 50 procentų – 1800 Eur – lygiomis dalimis (po 600 Eur kiekvienam) skyrė R. R., V. V., R. V.. Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į prašymuose nurodytas aplinkybes, suteikė galimybę K. D. ir G. D. dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau šie asmenys neprisijungė prie teismo posėdžio nei nuotoliniu būdu, nei atvyko fiziškai į teismo posėdžio salę. Teismas pabrėžė, kad nurodyti asmenys (ieškovė ir trečiasis asmuo) penkis kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdžiuose. Į teismo posėdį susirinko visi kiti proceso dalyviai, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės negalėjo būti pradėtas dėl ieškovės ir trečiojo asmens G. D. nedalyvavimo. Be to, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų (pavyzdžiui, lėktuvo bilietų), jog iš tiesų ketino atvykti į teismo posėdį, tik, atsiradus netikėtoms aplinkybėms, nepavyko to padaryti. Teismas nusprendė, kad toks procesinis minėtų asmenų elgesys yra netinkamas, nesąžiningas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus, ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą – piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl skyrė jiems baudą.

16.       2024 m. spalio 14 d. teismas gavo ieškovės prašymą panaikinti jai paskirtą 3600 Eur baudą. Ieškovė nurodė, kad dėl gyvenamosios vietos Ispanijoje ir nepilnametės dukters priežiūros prašė leisti dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau teismas tokių prašymų ilgą laiką netenkino. 2024 m. rugsėjo 25 d. ieškovei diagnozuotas ūminis bronchitas, dėl to jai drausta skristi ir paskirtas gydymas namuose. Nepaisydama to, ieškovė per atstovą pateikė prašymą leisti dalyvauti rugsėjo 26 d. posėdyje nuotoliniu būdu, pridėjo gydytojo pažymą, tačiau dėl aukštos temperatūros (virš 38°) prisijungti negalėjo. Jos nuomone, tai negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ji pažymėjo esanti suinteresuota greitu bylos nagrinėjimu ir teigė, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 95 straipsnį, nes pagal CPK 246 straipsnį maksimali bauda galėtų būti tik 300 Eur.

17.       Trečiasis asmuo G. D. 2024 m. spalio 15 d. taip pat paprašė panaikinti jam paskirtą 3600 Eur baudą, paaiškino, kad į posėdį neatvyko dėl to, jog rugsėjo 25 d. jam gimė vaikas ir jis buvo su šeima gimdymo namuose. Prisijungti nuotoliniu būdu nebuvo galimybių. Jis pabrėžė, kad dalyvauti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, be to, posėdis galėjo vykti ir be jo dalyvavimo. Jo teigimu, teismas nepagrįstai taikė CPK 95 straipsnį.

18.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės ir minėto trečiojo asmens prašymus dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismas akcentavo, kad bauda paskirta ne tik dėl to, jog ieškovė ir trečiasis asmuo neatvyko į 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, o iš esmės dėl to, jog dėl šios pareigos (atvykti į teismo posėdį) nevykdymo jau ne pirmą kartą atidedamas bylos nagrinėjimas, gaišinamas visų kitų proceso dalyvių ir teismo laikas, vilkinamas bylos išnagrinėjimas, t. y. piktnaudžiaujama procesine teise teikti prašymus dėl nuotolinio bylos nagrinėjimo. Teismo vertinimu, šių faktų nepaneigia ir G. D. nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo prisijungti nuotoliu prie teismo posėdžio, nes ligoninėje nebuvo tuščios patalpos. Jo argumentai, kad jis nebūtų spėjęs duoti paaiškinimų, paremti prielaidomis, nėra teisiškai reikšmingi ir nepanaikina jo pareigos atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus. Ieškovės argumentai, kad ji labai blogai jautėsi ir dėl to negalėjo prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, juolab kad liga nėra laikoma svarbia priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje, kai dalyvavimas pripažintas būtinu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prašymuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti baudos.

19.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. atskiruosius skundus, 2025 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jos procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga ir šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Dėl to įžvelgė atskirąjį skundą padavusių asmenų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kai, nepaisydami to, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, šie asmenys iki tol keturis kartus neatvyko į teismo posėdį, 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors teismas buvo suteikęs galimybę prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-421/2025 skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.

21.       2024 m. spalio 15 d. gautas atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. atstovės prašymas sudaryti sąlygas jiems dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdžiuose, kurie paskirti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. spalio 28 d. 14.30 val. ir 2024 m. lapkričio 6 d. 14.30 val. 

22.       2024 m. spalio 25 d. gautas ieškovės K. D. prašymas sudaryti sąlygas jai dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, kuris paskirtas 2024 m. spalio 28 d. 14.30 val. Vilniaus regiono apylinkės teisme. 

23.       2024 m. spalio 28 d. teismo posėdis vyko nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų. Į posėdį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko. Posėdžio metu atsakovo R. R. atstovas prašė K. D., D. D. ir G. D. už teismo nutarties bei teisėjo nustatytų pareigų nevykdymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudas.

24.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi K. D., D. D. ir G. D. paskyrė po 4800 Eur baudą, jos 50 procentų – 2400 Eur – lygiomis dalimis (po 800 Eur kiekvienam) skyrė R. R., V. V., R. V..

25.       2024 m. lapkričio 15 d. teismas gavo ieškovės, atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. prašymą panaikinti jiems paskirtą 4800 Eur baudą. Prašyme nurodyta, kad atsakovo R. R. ir V. V. atstovai teismo posėdžio metu vėl pateikė itin didelės apimties naujus įrodymus, su kuriais net teismas nebuvo susipažinęs. Nors atsakovo atstovas naujus įrodymus pateikė praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo šalių atsiliepimų teismui pateikimo dienos, dokumentai buvo itin didelės apimties – netgi 290 lapų, pati bylą nagrinėjusi teisėja buvo su jais nesusipažinusi, teismas nutarė pridėti įrodymus prie bylos, dėl to teismo posėdis negalėjo vykti, nes ieškovės bei G. D. ir D. D. atstovai neturėjo galimybės su jais susipažinti. Taigi bylos nagrinėjimas iš esmės negalėjo būti pradėtas ne dėl ieškovės ir kitų šalių nedalyvavimo, o dėl pateiktų naujų įrodymų ir reikalingo papildomo laiko su jais susipažinti. Priešingai nei nurodo teismas nutartyje, ne ieškovės ar G. D. ir D. D. procesinis elgesys kliudė nagrinėti bylą, o atsakovų atstovų elgesys, į kiekvieną teismo posėdį pateikiant naujus įrodymus ir taip vilkinant bylos nagrinėjimą. Prašyme taip pat teigiama, kad teismas nutarė leisti 2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje šalims dalyvauti nuotoliniu būdu. Taigi akivaizdu, kad ne šalių procesinis elgesys, ne techninės galimybės sudarė teismui kliūtis nagrinėti bylą, o būtent bylą nagrinėjančios teisėjos kategoriškas nusistatymas prieš šalis padarė įtaką teismo sprendimui ankstesniuose teismo posėdžiuose neleisti šalims dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismui byloje tenkinant minėtų atsakovų prašymus pridėti naujus įrodymus, taip pat organizuoti teismo posėdį tik jiems priimtinu būdu, dėl ko bylos nagrinėjimas negali vykti, o kitoms šalims neatvykus į posėdį ir skiriant joms baudas, akivaizdžiai yra pažeidžiami šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principai. Minėtos bylos atsakovai, sąmoningai veikdami prieš teisingą, greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sankcijų nepatiria, o šalys, kurios dėl fizinių, finansinių ir kitų priežasčių bei nesudarant galimybės dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu negali atvykti arba jų atvykimas tampa labiau apsunkintas nei kitų proceso šalių, patiria nepagrįstus didelius finansinius neigiamus padarinius, t. y. joms skiriamos baudos, taip pat šalys negali dalyvauti teismo posėdžiuose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

26.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

27.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prie prašymo panaikinti baudą nėra pateikti įrodymai, jog minėtieji asmenys ketino atvykti į teismo posėdį fiziškai, tačiau dėl ypatingų aplinkybių nepavyko to padaryti. Dalyvauti teismo posėdžiuose, kai byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimas yra pripažintas būtinu, yra jo pareiga, o ne teisė. Dėl to toks asmuo privalo atvykti į teismo posėdį ir tik, esant svarbioms priežastims, nedelsdamas (tik atsiradus tokiai priežasčiai) pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pridėti įrodymus. Nagrinėjamu atveju prieš teismo posėdį prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo pateikta.

28.       Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad bauda paskirta ne tik dėl to, jog ieškovė K. D., atsakovas pagal priešieškinį D. D. ir trečiasis asmuo G. D. neatvyko į 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdį, o iš esmės dėl to, jog dėl šios pareigos (atvykti į teismo posėdį) nevykdymo jau ne pirmą kartą atidedamas bylos nagrinėjimas, gaišinamas visų kitų proceso dalyvių ir teismo laikas, vilkinamas bylos išnagrinėjimas, t. y. piktnaudžiaujama procesine teise teikti prašymus dėl nuotolio. Prašymą teikusių proceso šalių argumentai, kad dėl naujų pateiktų įrodymų teismo posėdis nebūtų įvykęs, yra paremti prielaidomis, nėra teisiškai reikšmingi ir nepanaikina šalių pareigos atvykti į teismo posėdį.

29.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. D., atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. atskirąjį skundą, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar tam tikras šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jos procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga ir šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Dėl to įžvelgė atskirąjį skundą padavusių asmenų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kai, nepaisydami to, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, šie asmenys iki tol kelis kartu kartus neatvyko į teismo posėdį net ir teismui skiriant baudas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad argumentas, jog dėl atsakovų vis teikiamų itin didelės apimties naujų įrodymų 2024 m. spalio 28 d. posėdis vis tiek nebūtų įvykęs, paremtas prielaidomis, nėra teisiškai reikšmingas ir nepanaikina pareigos atvykti į 2024 m. spalio 28 d. posėdį, dalyvavimas kuriame būtinu pripažintas 2024 m. vasario 9 d. teismo nutartimi. Ieškovei, atsakovui pagal priešieškinį ir trečiajam asmeniui atvykus į 2024 m. spalio 28 d. posėdį, šis posėdis galėjo būti organizuojamas taip, kad būtų išklausyti jų paaiškinimai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33.       Kasaciniu skundu ieškovė K. D., atsakovas pagal priešieškinį D. D. ir trečiasis asmuo G. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir tenkinti prašymą – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovei K. D., atsakovui pagal priešieškinį D. D. ir trečiajam asmeniui G. D. paskirtą baudą panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Teismas nepagrįstai nesudarė galimybės dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė egzistavo ir kiti posėdžiai vyko mišriu būdu be trikdžių. Prašymai leisti dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu bei vėlesnis negalėjimas pasinaudoti šia teise kilo iš objektyvių aplinkybių (liga, vaiko gimimas), nepriklausančių nuo šalių valios. Todėl šie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o vadovaujantis suformuota teismų praktika gali būti vertinami kaip netinkamas teisės dalyvauti teismo posėdyje įgyvendinimas. Teismas, pakartotinai skirdamas baudą, nepagrįstai minėtus šalių procesinius veiksmus siejo su šalių nedalyvavimu 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, nes egzistavo kiti procesiniai prašymai ir kiti pagrindai (aplinkybės), todėl šie veiksmai nėra iš esmės susiję su šioje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos teisiniu pagrindu ir negali būti vertinami bendrai kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

33.2.                      Teismai neįvertino, kad CPK 95 straipsnis ir 246 straipsnio 3 dalis reglamentuoja skirtingus civilinio proceso aspektus: CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą, o CPK 246 straipsnio 3 dalis taikoma atidedant bylos nagrinėjimą ir gali būti skiriama mažesnė bauda, kai neįvykdomas konkretus teismo įpareigojimas privalomai dalyvauti teismo posėdyje, kuris užtikrina, kad, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, laiku dalyvaujantys byloje asmenys pateikia paaiškinimus, taip padėdami veiksmingai nagrinėti bylą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino K. D., D. D. ir G. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jiems buvo nustatyta procesinė pareiga, todėl, akivaizdu, jie neturėjo pasirinkimo laisvės. Dėl to šalių veiksmų pagal teismo įpareigojimą privalomai dalyvauti teismo posėdyje ir neatvykus į jį bei teismams nelaikius jų nurodytų aplinkybių svarbia priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje nėra pagrindo kvalifikuoti pagal CPK 95 straipsnį.

33.3.                      Teismas laikė, kad šalys, neatvykdamos į teismo posėdį, nevykdo pareigos dalyvauti teismo posėdyje, todėl piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ir kartu nurodė, kad tokios pareigos nevykdymas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis pasireiškia teismų prašymų teikimu dėl leidimo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliu, iš kurių paskutinį skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu tenkino, t. y. pripažino tokį prašymą pagrįstu. Teismas šioje byloje vėliau paskyrė teismo posėdžius 2025 m. sausio 8 d., 2025 m. vasario 7 d., 2025 m. kovo 19 d., 2025 m. balandžio 24 d., jie vyko mišriu būdu, visos šalys juose dalyvavo ir civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės vyko nepertraukiamai, o tai parodo, kad ieškovė K. D., atsakovas pagal priešieškinį D. D. ir trečiasis asmuo G. D. anksčiau paskirtuose teismo posėdžiuose nedalyvavo ne dėl jų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, o dėl to, kad, jiems nurodžius realias ir pagrįstas negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje gyvai priežastis, teismas nesudarė jiems galimybės dalyvauti teismo posėdyje kitu teisės aktais nustatytu būdu (CPK 1752 straipsnio 1 dalis).

34.       Atsakovas V. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1.                      Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl CPK 95 ir 246 straipsnių taikymo yra neaktualūs nagrinėjamai bylai, nes bauda buvo paskirta ne dėl to, kad teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, pripažino šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, o dėl to, kad ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo, keletą kartų iš eilės neatvykdami į teismo posėdį, piktybiškai nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties ir toks jų elgesys pagrįstai pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismai teisingai įvertino aplinkybes, kad ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo, nepaisydami Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, teikdami analogiško turinio pasikartojančius ir nepagrįstus prašymus, vilkino procesą, piktybiškai vengė atvykti į teismo posėdį.

34.2.                      Klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo nagrinėję teismai teisingai pažymėjo, jog bauda paskirta ne tik dėl to, kad ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo neatvyko į 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdį, o iš esmės dėl to, kad dėl šios pareigos neįvykdymo jau ne pirmą kartą buvo atidedamas bylos nagrinėjimas, gaišinamas visų kitų proceso dalyvių ir teismo laikas, vilkinamas bylos išnagrinėjimas, t. y. piktnaudžiaujama procesine teise teikti prašymus dėl nuotolio. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino proceso teisės normas ir teisingai nurodė, kad procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu aplinkybių visuma suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, o siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas ar pateisinamas.

34.3.                      Pirmosios instancijos teismas, paskyręs ieškovei, atsakovui pagal priešieškinį ir trečiajam asmeniui baudą ir vėliau netenkinęs jų prašymo dėl baudos panaikinimo, pagrįstai įžvelgė minėtų asmenų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo apskritai ketino atvykti į teismo posėdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškinimo ir taikymo

35.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

36.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

37.       Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis, kuria teismui nustatyta pareiga siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimą atidėti tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad nustatant tokias pareigas dalyvaujantiems byloje asmenims ir reikalaujant jas vykdyti įstatymų leidėjo valia yra siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

38.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025, 26 punktas). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

39.       Byloje nustatyta, kad, 2023 m. birželio 2 d. gavęs ieškinį ir išsprendęs procesinius bylos klausimus, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino ieškovės K. D., atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2024 m. kovo 7 d. nurodyti asmenys į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas šių asmenų prašymas bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau, atsakovų atstovams su tuo nesutikus, teismas nutarė teismo posėdį atidėti ir bylą nagrinėti teismo posėdyje dalyvaujantiems byloje asmenims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų. 2024 m. kovo 14 d. gautas ieškovės K. D. prašymas 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau šis prašymas 2024 m. kovo 22 d. teisėjo rezoliucija buvo atmestas. Į 2024 m. balandžio 19 d. vykusį teismo posėdį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko. 2024 m. birželio 18 d. gautas atsakovo pagal priešieškinį ir trečiojo asmens G. D., o 2024 m. birželio 19 d. – ieškovės K. D. prašymas sudaryti jiems sąlygas nuotoliniu būdu dalyvauti 2024 m. birželio 20 d. paskirtame teismo posėdyje. Teismui 2024 m. birželio 20 d. protokoline nutartimi nutarus netenkinti šių asmenų prašymo buvo nutarta bylą nagrinėti dalyvaujantiems byloje asmenims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas atidėtas dėl proceso šalių, kurių dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvykimo į teismo posėdį.

40.       Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. V. ir atsakovo R. R. prašymus skirti baudas K. D., D. D. ir G. D. už teismo įpareigojimų nevykdymą, 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei K. D., atsakovui pagal priešieškinį D. D. ir trečiajam asmeniui G. D. paskyrė po 100 Eur baudą kiekvienam už šių asmenų neatvykimą į 2024 m. birželio 20 d. vykusį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2024 m. rugpjūčio 26 d., tačiau K. D., D. D. ir G. D. į jį taip pat neatvyko. Dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskyrė K. D., D. D. ir G. D. po 300 Eur baudą, kartu išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atvykti į kitą teismo posėdį, nustatytą 2024 m. rugsėjo 26 d. 14.30 val. Ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui prašymą leisti jiems teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, teismas šį prašymą tenkino, tačiau K. D. ir G. D. 2024 m. rugsėjo 26 d. 14.30 val. paskirtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo. Vilniaus regiono apylinkės teismas, įvertinęs, kad ieškovės ir trečiojo asmens elgesys yra netinkamas, pažeidžiantis CPK nustatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, 2024 m. spalio 2 d. nutartimi K. D. ir G. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė kiekvienam po 3600 Eur baudą, šios baudos 50 procentų – 1800 Eur – lygiomis dalimis (po 600 Eur kiekvienam) paskyrė R. R., V. V., R. V..

41.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė ieškovės ir trečiojo asmens prašymus panaikinti baudą ir nurodė, kad ji skirta ne vien dėl neatvykimo į 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdį, bet dėl pasikartojančio neatvykimo, proceso gaišinimo ir piktnaudžiavimo prašymais nagrinėti bylą nuotoliniu būdu; jų nurodytos priežastys (negalėjimas prisijungti, prasta savijauta) nelaikytos svarbiomis, kai dalyvavimas pripažintas būtinu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir trečiojo asmens atskirąjį skundą, 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, pabrėždamas, kad, teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jos procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga ir šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Pakartotinis (keturis kartus) neatvykimas ir nedalyvavimas, teismui suteikus galimybę prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, patvirtina piktnaudžiavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-421/2025, išnagrinėjęs ieškovės ir trečiojo asmens kasacinį skundą, apeliacinės instancijos nutartį paliko nepakeistą.

42.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-421/2025 konstatuota, jog pakartotinis neatvykimas, laiku arba visai nepateikti pagrįsti neatvykimą pateisinantys įrodymai ir ankstesnių baudų neveiksmingumas sudaro pagrindą taikyti CPK 95 straipsnį, o ne vien CPK 246 straipsnio 3 dalies priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minimoje kasacinio teismo nutartyje išaiškintos CPK 95 straipsnio taikymo prielaidos. Nors nagrinėjamoje byloje tos pačios šalys (išskyrus atsakovą pagal priešieškinį) skundžia kitą teismo nutartį (kitą procesinį epizodą), nustatyti skirtumai (pvz., posėdžio data, baudos dydis, procesinio elgesio epizodai) nesudaro pagrindo kitaip vertinti piktnaudžiavimo procesu požymių. Todėl ankstesnis aiškinimas taikytinas ir šiam ginčui, nebuvus pagrindo nukrypti nuo suformuotos praktikos.

43.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo byloje 2024 m. spalio 15 d. gautas atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. atstovės prašymas sudaryti sąlygas jiems dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdžiuose, kurie paskirti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. spalio 28 d. 14.30 val. ir 2024 m. lapkričio 6 d. 14.30 val. 2024 m. spalio 25 d. gautas ieškovės K. D. prašymas sudaryti sąlygas jai dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, kuris paskirtas 2024 m. spalio 28 d. 14.30 val. Vilniaus regiono apylinkės teisme. 2024 m. spalio 28 d. posėdis vyko nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų. Į posėdį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko. Posėdžio metu atsakovo R. R. atstovas prašė K. D., D. D. ir G. D. už teismo nutarties bei teisėjo nustatytų pareigų nevykdymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi K. D., atsakovui D. D. ir G. D. paskyrė po 4800 Eur baudą, jos 50 procentų – 2400 Eur – lygiomis dalimis (po 800 Eur kiekvienam) skyrė R. R., V. V., R. V..

44.       Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl teismo paskirtos baudos pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bauda skirta ne tik už neatvykimą į 2024 m. spalio 28 d. posėdį, bet ir dėl pasikartojančio netinkamo procesinio elgesio. Jau ankstesnėmis teismo nutartimis – 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. spalio 2 d. (išskyrus D. D.) – paskirtos baudos. Nepaisydami to, ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo vėl neatvyko į posėdį, laiku nenurodė svarbių priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, be to, pakartotinai prašė nuotolinio posėdžio, nors dėl tokio prašymo teismas jau buvo pasisakęs. Toks nuolat pasikartojantis minėtų asmenų elgesys prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, atitinka piktnaudžiavimo procesu požymius ir pateisina CPK 95 straipsnio taikymą.

45.       Kasaciniame skunde teigiama, kad posėdis vis tiek nebūtų įvykęs, nes atsakovas prieš posėdį pateikė didelės apimties papildomus įrodymus. Šis argumentas grindžiamas prielaidomis ir teisiškai nereikšmingas. Jis nepanaikina ieškovės, atsakovo pagal priešieškinį ir trečiojo asmens pareigos atvykti į posėdį, nes jų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 2024 m. vasario 9 d. nutartimi. Net esant poreikiui spręsti atsakovo naujų įrodymų priimtinumo klausimą, teismas galėjo organizuoti posėdį taip, kad būtų išklausyti šalių paaiškinimai ir suplanuoti tolesni procesiniai veiksmai.

46.       Skunde nurodytos aplinkybės: finansiniai sunkumai, kelionės organizavimo nepatogumai, nepilnamečių vaikų priežiūra, yra bendro pobūdžio asmeniniai nepatogumai, kurie savaime neįrodo objektyvių ir neišvengiamų kliūčių dalyvauti byloje taip, kaip nusprendė teismas, juolab kai šalims buvo pripažintas būtinas dalyvavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 1752 straipsnis teismui suteikia teisę, o ne pareigą, organizuoti nuotolinį posėdį. Posėdžiai buvo rengiami ir nuotoliniu, ir mišriu būdu, sudarant įvairias dalyvavimo galimybes, byla pradėta ieškovės iniciatyva, per daugiau nei metus teismas šešis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą būtent dėl ieškovės ir kitų jos pusėje dalyvaujančių asmenų neatvykimo. Ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo buvo tinkamai ir iš anksto informuoti apie posėdžius, tačiau iki jų pradžios nepateikė motyvuotų prašymų posėdžius atidėti ir nenurodė konkrečių, objektyvių kliūčių dalyvauti, o pateikti dokumentai nepatvirtina neišvengiamos būtinybės nedalyvauti gyvai. Toks elgesys nedera su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei sąžiningo bendradarbiavimo principais. Esant šioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo trukmę, šalių procesinį elgesį, tai, kad visi posėdžiai buvo atidėti būtent dėl asmenų, kurių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ir į tai, kad ieškovei, atsakovui pagal priešieškinį ir trečiajam asmeniui jau buvo skirtos baudos už neatvykimą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog teismų išvada dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padaryta ir CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda paskirta tinkamai įvertinus visus faktinius bylos duomenis.

47.       Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 95 straipsnio ir 246 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumų nesudaro pagrindo spręsti, kad teismai baudą ieškovei, atsakovui pagal priešieškinį ir trečiajam asmeniui nepagrįstai skyrė vadovaudamiesi CPK 95 straipsniu.

48.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).

49.       Remiantis CPK 246 straipsnio 3 dalimi, bauda skiriama už procesinės pareigos nevykdymą (neatvykimą į teismo posėdį), t. y. teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.

50.       CPK 95 straipsnis ir 246 straipsnio 3 dalis reglamentuoja procesines teisines pasekmes, nustačius, kad dalyvaujantys byloje asmenys nesąžiningai atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, nevykdo procesinių pareigų arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 246 straipsnio 3 dalis taikoma, kai neįvykdoma konkreti teismo nurodyta pareiga šaliai, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, dalyvauti teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025 32 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytose proceso teisės normose įtvirtintos teisinės pasekmės gali būti taikomos nustačius jų taikymui reikšmingus kriterijus. Paprastai už pavienį neatvykimą į teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims taikoma bauda (CPK 246 straipsnio 3 dalis, 247 straipsnio 3 dalis), tačiau nustačius, jog dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdžius yra pasikartojantis, tokie asmenys vengia atvykti į teismo posėdžius net ir teismui taikius procesines sankcijas (baudas pagal CPK 246 ir 247 straipsnį), priežasčių, trukdančių jiems atvykti į teismo posėdžius, nenurodymas, jas patvirtinančių įrodymų nepateikimas arba pavėluotas pateikimas gali būti pagrindas tokį dalyvaujančių asmenų elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu – sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-421/2025, 46 punktas).

51.       Ieškovei, atsakovui pagal priešieškinį ir trečiajam asmeniui bauda Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo paskirta ne dėl šių asmenų neatvykimo į 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdį, bet dėl jų sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Byloje paskyrus keletą teismo posėdžių, ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo sąmoningai nevykdė teismo jiems nustatytos pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose, už tokios pareigos nevykdymą asmenims kelis kartus jau buvo skirtos baudos vadovaujantis CPK 246 straipsnio 3 dalies ir 247 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei galiausiai CPK 95 straipsnio 1 dalies norma, tačiau tokios procesinės sankcijos nebuvo veiksmingos. Minėti asmenys pakartotinai neatvyko į teismo posėdžius be svarbių priežasčių. Toks dalyvaujančių byloje asmenų elgesys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai buvo pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, t. y. jų sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino ieškovės ir trečiojo asmens procesinį elgesį, padarė pagrįstą išvadą apie sąmoningą ieškovės ir trečiojo asmens veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ir pagrįstai jiems skyrė baudas.

53.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją pakeisti ar panaikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54.       Atmetus ieškovės K. D., atsakovo pagal priešieškinį D. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos. Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikęs atsakovas V. V. neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

55.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eg