Civilinė byla Nr. e2S-1429-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01083-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.2.3.1; 2.6.10.6; 3.2.8.1; 3.3.2.6.2

                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5066-435/2024 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams I. P. ir K. P. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ieškinio pareiškimui bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2023 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje buvo patenkinti atsakovų I. P. ir K. P. reikalavimai, atmesti atsakovų reikalavimus ieškovui dėl 26 392,21 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, 75,00 Eur už atliktų darbų defektų pašalinimo sąmatos sudarymą bei 1 219,67 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo ir priteisti ieškovui iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, nustatęs, kad dėl VVTAT 2023 m. sausio 26 d. nutarimo ieškovės pareikšti ieškinį teisme turėjo iki 2023 m. vasario 27 d., tačiau ieškinį teisme pateikė 2024 m. sausio 26 d., t. y. praėjus vieneriems metams po VVTAT nutarimo priėmimo, taip pat nepripažinęs ieškovo nurodytų priežasčių dėl termino praleidimo svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą pareikšti ieškinį teisme, ieškovo prašymą dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, sutikdamas su ieškovo R. S. atskiruoju skundu, panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, atnaujino ieškovui praleistą 30 dienų terminą ieškiniui pateikti ir priėmė jo pareikštą ieškinį atsakovams dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

4.       Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui prašymą paskirti teismo ekspertizę (reg. Nr. DOK-75086).

5.       Atsakovai I. P. ir K. P. pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą, pirmiausia išsprendžiant atsakovų prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, o ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir kitus šalių procesinius prašymus spręsti tik išsprendus atsakovų prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo (reg. Nr. DOK-78812). Atsakovai teigė, kad ieškovo ieškinys buvo priimtas ieškovui melavus ir suklaidinus teismą apie sužinojimo apie VVTAT nutarimą momentą. Procesas pagal ieškovo ieškinį buvo pradėtas neteisėtai, ieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio pateikimo terminą, nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl toks procesas turi būti nutraukiamas, teismas neturėtų toleruoti ieškovo piktnaudžiavimo teise ir teismo klaidinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

7.       Teismas, įvertinęs aplinkybes apie ieškovo informavimą dėl skundžiamo nutarimo, sprendė, kad VVTAT 2023 m. sausio 26 d. nutarimo siuntimas ieškovui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo tinkama minėto nutarimo įteikimo priemonė (Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 231 straipsnis), todėl 2023 m. sausio 30 d. ieškovui išsiųstas nutarimas laikytinas įteiktu kitą po išsiuntimo einančią darbo dieną, t. y. 2023 m. sausio 31 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), ir galėjo būti skundžiamas per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo, t. y. iki 2023 m. vasario 27 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis).

8.       Teismas, įvertinęs ieškovo termino pateikti ieškinį praleidimo priežastis, sprendė, kad praleistas 30 dienų terminas ieškovui ieškinį pateikti buvo atnaujintas nepagrįstai, teismas ieškinį priėmė suklaidintas ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kurias paneigia atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, dėl ko pripažinta, kad ieškovo ieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio pateikimo terminą, nesant svarbių termino praleidimo priežasčių.

9.       Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatydamas vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų apskundimo (ieškinio pateikimo) terminus, siekė užtikrinti vartojimo ginčų sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, yra būtina atsižvelgti į termino praleidimo trukmę. Jeigu terminas yra praleistas žymiai (kaip šiuo atveju – 11 mėnesių), o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000).

10.       Teismas nurodė, kad procesas pagal ieškovo ieškinį buvo pradėtas neteisėtai, todėl toks procesas turi būti nutraukiamas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje – Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. eB2-2668-779/2022, konstatuodamas, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo, todėl teismas tokį skundą turėjo atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, arba, jeigu skundas jau priimtas, dėl tapačių priežasčių nutraukti jau pradėtą bylą. Šioje byloje teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas, nurodydamas sužinojimo apie kreditorių susirinkimo nutarimą momentą, savo teises kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo procese įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, dėl ko sąlyginai ilgą laiko tarpą praleido terminą kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

11.       Atskiruoju skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti – atmesti atsakovų prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismo pozicija yra visiškai prieštaringa, teismo veiksmuose trūksta nuoseklumo, pastovumo ir skundžiama nutartis ieškovui yra visiškai siurprizinė. Teismas rėmėsi vien tik atsakovų teiginiais ir net nesikreipė į ieškovą, kad jis pateiktų savo poziciją dėl atsakovų prašyme išdėstytų argumentų. Teismas pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, kadangi nepasiūlė ieškovui pateikti atsiliepimo į atsakovų prašymą. Toks teismo elgesys ir pozicija ieškovui buvo visiškai siurprizinis, kadangi ieškovas neturėjo galimybės pateikti savo kontrargumentų.

11.2.                      Pirmosios instancijos eismas pažeidė CPK 249 straipsnio nuostatas bei yra visiškai nenuoseklus savo teiginiuose. Teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodė, kad atsakovų prašymas dėl bylos nutraukimo bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju, teismui priėmus skundžiamą nutartį, bylos nagrinėjimas iš esmės dar net nebuvo prasidėjęs. Pagal CPK 249 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimas iš esmės dar nebuvo prasidėjęs, kadangi dar nebuvo pirmojo teismo posėdžio. Tokie teismo veiksmai taip pat yra visiškai nenuoseklūs.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovo neva nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsta ir nenuosekli. Teismas iš esmės yra visiškai nenuoseklus ir keičia savo poziciją dėl ieškovo sąžiningumo, neturėdamas jokių naujų įrodymų, t. y. iš pradžių teismas teigia, jog pagal atsakovų argumentus yra pagrindas pripažinti ieškovo veiksmus neva nesąžiningais, tada, po ieškovo atskirojo skundo, teismas keičia poziciją ir teigia, jog visgi nėra pagrindo pripažinti ieškovo veiksmus nesąžiningais, o tada teismas vėl keičia poziciją (negavęs jokių naujų įrodymų, o tik gavus pakartotinius tuos pačius atsakovų teiginius) ir teigia, jog ieškovo veiksmai visgi neva yra nesąžiningi.

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nesulaukęs jokių naujų įrodymų apie ieškovo el. pašto (duomenys neskelbtini) sukūrimo datą, priėmė skundžiamą nutartį ir nesiremdamas jokiais naujais įrodymais konstatavo, jog ieškovas yra neva nesąžiningas. Nei teismui, nei atsakovams nepavyko gauti duomenų iš UAB „Google Lithuania“. Pabrėžtina, jog atsakovai pateikė 2024 m. birželio 28 d. prašymą, kuriame nurodė, jog „iš Airijos bendrovės Google Ireland Limited išreikalauti duomenis apie tai, kada sukurta el. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini)“. Taigi, nesant įrodymams apie (duomenys neskelbtini) pašto dėžutės sukūrimo datą teismas konstatavo ieškovo neva nesąžiningumą.

11.5.                      Atsakovai kaltina ieškovą neva manipuliavimu ir nesąžiningumu, visiškai nepagrįstai iškeldami versiją, jog ieškovas el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) neva sukūrė ieškinio rengimo metu. Taigi, atsakovai kaltina ieškovą neva nesąžiningumu, neva manipuliavimu ir tuo pagrindu prašo nutraukti bylą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų prašymą kreiptis į Google Airijoje, pasirėmė tokiomis atsakovų nepagrįstomis prielaidomis ir nutraukė bylą. Ieškovas į bylą pateikia įrodymus, kurie pagrindžia, jog atsakovų iškelta nepagrįsta versija apie ieškovo neva nesąžiningumą yra visiškai nepagrįstos ir parodo būtent atsakovų bandymą manipuliuoti faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš pateiktos nuotraukos, ieškovas savo senąjį el. paštą (duomenys neskelbtini) naudojo dar 2011 m. gruodžio 29 d., t. y. jis šio el. pašto nesusikūrė prieš pateikiant ieškinį. Tuo tarpu savo naująjį el. paštą (duomenys neskelbtini) ieškovas naudojo jau nuo 2017 m. liepos 12 d.. Taigi, šie įrodymai pagrindžia, jog el. paštą (duomenys neskelbtini) ieškovas nesusikūrė prieš teikiant ieškinį, o naudojo anksčiausiai nuo 2017 m. liepos 12 d..

11.6.                      Atsakovų kaltinimai ieškovo nesąžiningumu (jog „(duomenys neskelbtini) ieškovo buvo sukurtas ieškinio rengimo metu su tikslu manipuliuoti versija, kad VVTAT nutarimo įteikimas ieškovui neva tai nebuvo tinkamas, nes išsiųsta, neva tai, ieškovo nenaudojamu el. paštu. <...> Atsakovai turi įtarimą, kad el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. dar nebuvo sukurtas“) yra ne tik nepagrįsti, bet ir šmeižikiški ieškovo atžvilgiu. Šie įrodymai pagrindžia, jog būtent atsakovai elgiasi nesąžiningai ir iškeldami melagingas ir nepagrįstas hipotezes tik klaidina teismą.

11.7.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovų teiginiais ir visiškai atmetė ieškovo įrodymus bei argumentus. Teismas neatkreipė dėmesio į pačių atsakovų nesąžiningumą, t. y. jog atsakovai su ieškovu bendravo per „Viber“ programėlę, tačiau VVTAT šio numerio nepateikė bei šiuo numeriu atsakovai neinformavo ieškovo apie tai, jog prasidėjo procesas VVTAT. Dėl to atsakovų teiginiai dėl vizitinės kortelės ir „Facebook“ yra būtent atsakovų gynybinė pozicija nuo šios jiems nepalankios aplinkybės.

11.8.                      Ieškovas niekaip negalėjo žinoti apie tai, jog atsakovai kreipsis į VVTAT ir niekaip negalėjo žinoti, jog VVTAT siųs el. laiškus į jo senąjį nebenaudojamą el. paštą (kurį naudojo tik bendravimui su atsakovais jų prašymu). Ieškovas į VVTAT neteikė jokių prašymų, dokumentų, kadangi nežinojo apie prasidėjusį procesą, o jo senąjį el. paštą VVTAT nurodė ne ieškovas, o patys atsakovai. Ieškovas atkreipia dėmesį į paradoksalų dalyką ir dvigubų standartų taikymą iš atsakovų pusės, t. y. atsakovai kaltina ieškovą neva nesąžiningumu, tačiau patys atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes atsakovai žinojo ieškovo telefono numerį, „Viber“ programėlės kontaktus, tad galėjo susiskambinti su ieškovu ar parašyti jam žinutę, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių informuoti ieškovą apie prasidėjusį procesą VVTAT.

11.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė šią civilinę bylą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą, kadangi nebuvo jokio teismo klaidinimo iš ieškovo pusės. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kadangi jų ir dabar nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi visiškai skiriasi, be to, skiriasi ir argumentai bei motyvai dėl kurių buvo praleistas terminas. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pateikė ieškinį praleidęs procesinį terminą ir kad nėra pagrindų atnaujinti terminą, ir tuo pagrindu nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Be to, teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis, kuria buvo atnaujintas terminas ieškiniui pateikti ir priimtas ieškinys, yra galiojanti ir nepanaikinta, teismo nustatytos svarbios priežastys, lėmusios termino atnaujinimą, yra išlikusios. Be to, iš esmės 2024 m. vasario 14 d. nutartyje teismas pasisakė, jog yra pagrindas atnaujinti terminą ir priimti ieškinį.

12.       Atsakovai I. P. ir K. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Ieškovas ieškinį teismui pateikė praėjus vieneriems metams nuo VVTAT 2023 m. sausio 26 d. nutarimo, kurio panaikinimo siekė ieškiniu, priėmimo, t .y. ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą 30 dienų terminą ieškiniui dėl nutarimo pateikti. Tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, praleistas ieškinio pateikimo terminas, ieškovui buvo atnaujintas ir ieškovo ieškinys buvo priimtas nagrinėti teisme. Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti, tvirtindami, jog procesas pagal ieškovo ieškinį pradėtas neteisėtai, kadangi ieškovo ieškinys priimtas nagrinėti teisme esant praleistam ieškinio pateikimo terminui, nebuvus svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsakovai savo atsiliepime teismui nurodė ir pateikė teismui įrodymus, kad ieškovas melavo ir klaidino teismą, nurodydamas, priežastis, kodėl ieškovas praleido terminą ieškiniui dėl nutarimo pateikti.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apie skundžiamą VVTAT nutarimą ieškovui buvo žinoma anksčiau nei jis tvirtino, t. y. 2023 m. sausio 31 d., įteikiant el. paštu ir 2024 m. kovo 7 d., įteikiant registruota pašto siunta asmeniškai. Teismui byloje nustačius, kad ieškovo versija dėl ieškinio pateikimo teismui termino aplinkybių nepasitvirtino, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys buvo priimtas nagrinėti teisme nepagrįstai, esant praleistam ieškinio pateikimo terminui, nebuvus svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl byla pagrįstai nutraukta.

12.3.                      Ieškovas ieškinio pateikimo terminą praleido dėl savo išskirtinio nerūpestingumo, atidumo stokos, nepagrįsto, daugiau nei 10 mėnesių trukusio delsimo pateikti ieškinį teismui. Tokios termino praleidimo priežastys nėra nei „tikrai svarbios“, nei ekstraordinarios, o nepagrįsto delsimo atveju, praleistas terminas neatnaujinamas. Esant ginčui dėl darbų kokybės, ieškovas, išviešinęs atsakovams komunikavimo su juo būdą konkrečiu el. paštu, turėjo pareigą sekti informacijos elektroniniame pašte srautą. Ieškovo nesidomėjimas atsakovams išviešinto kontaktinio el. pašto turiniu, kvalifikuotinas kaip ieškovo nerūpestingumas ir neatsakingumas, o ne kaip svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą praleisto ieškinio pateikimo termino atnaujinimui.

12.4.                      Vertinant ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu per operatyvumo imperatyvo prizmę, matyti, kad ieškovas, 2023 m. kovo 7 d. (šią dieną jam asmeniškai įteiktas antstolio raginimas įvykdyti VVTAT nutarimą), žinodamas apie VVTAT nutarimą, nesiėmė jokių veiksmų savo procesinėms teisėms įgyvendinti, nesirūpino teisinės pagalbos jam suteikimui, nepagrįstai delsė kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir pateikti ieškinį, ieškinys ir prašymas dėl praleisto termino ieškiniui pateikti atnaujinimo pareikštas teisme tik 2024 m. sausio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių. Toks kreipimasis į teismą gali būti laikomas tik nepagrįstu delsimu, bet ne kreipimųsi per „protingą laiko tarpą“, o nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą ir tokiu atveju praleistas terminas neatnaujinamas.

12.5.                      Atsakovų prašymas dėl bylos nutraukimo buvo suformuluotas ne viename procesiniame dokumente, toks prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo buvo tik pakartotas, nenurodant jokių kitų argumentų, kurie nebuvo nurodyti anksčiau teiktuose prašymuose dėl civilinės bylos nutraukimo. Ieškovas taip pat turėjo galimybė pateikti kontrargumentus, tačiau nei viename iš savo procesinių dokumentų nenurodė, kad teiks kokius nors papildomus įrodymus, susijusius su atsakovų prašymu. Esant minėtoms aplinkybėms, prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo išsprendimas rašytinio proceso tvarka, ieškovo teisės į teisminę gynybą nepažeidė – ieškovas turėjo galimybę pateikti kontrargumentus dėl atsakovų pareikšto prašymo nutraukti bylą ir tokią teise jis pasinaudojo.

12.6.                      Klausimo dėl civilinės bylos nutraukimo išsprendimo teisingumui jokios įtakos anksčiau pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtos nutartys, kuriomis buvo spręsti kiti atsakovų procesiniai prašymai neturi, nes kitos nutartys ir jų argumentai nėra šios apeliacijos dalykas. Net jei teismo nenuoseklumas vis dėlto buvo, nors atsakovai taip nemano, jis nenulėmė, jog klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo buvo išspręstas neteisingai. Civilinės bylos nutraukimo klausimui teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės skundžiamoje nutartyje buvo nustatytos teisingai, teisingai pritaikytos sprendžiamam klausimui taikytinos teisės normos. Teismas bylai reikšmingus faktus nustatė iš byloje buvusių įrodymų, o ne iš prielaidų. Ieškovo tvirtinimas, kad teismo išvados skundžiamoje nutartyje padarytos iš prielaidų, neatitinka tikrovės.

12.7.                      Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog nežino iš kur atsakovai gavo jo vizitinę kortelę su el. paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau pats ieškovas davė atsakovams savo vizitinę kortelę su el. paštu (duomenys neskelbtini), tardamasis su jais dėl darbų. Taigi, vizitinę kortelę su el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakovai gavo iš paties ieškovo. Ieškovas, šias aplinkybes neigdamas, elgiasi itin nesąžiningai ir toliau klaidina teismą. Be to, ieškovo argumentai, susiję su negalėjimu bylos nutraukti nesant iš „Google“ išreikalautinų duomenų, turi būti atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi nurodytus duomenis prašė išreikalauti atsakovai, o ne ieškovas, tuo tarpu pačių duomenų gavimas niekaip nepakeistų skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų. Ieškovo argumentai, kad jis negalėjo niekaip žinoti, jog atsakovai kreipsis į VVTAT, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas galėjo žinoti, kad nesprendžiant kilusio ginčo gražiuoju, toks ginčas persikels į ginčus sprendžiančią instituciją, ieškovui skirti kilusio ginčo dokumentai bus siunčiami tuo el. paštu, kurį jis buvo nurodęs atsakovams.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta, ieškovui praleidus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų prijungimo

15.       Ieškovas (apeliantas) R. S. apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – nuotraukas dėl senojo el. pašto ir naujojo el. pašto naudojimo, kuriais įrodinėja šių el. paštų naudojimo laikotarpį.

16.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

17.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18.       Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui nusprendus civilinę bylą nutraukti, kaip teigia ieškovas, nesuteikus jam galimybės atsikirsti į atsakovų prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti nauji įrodymai nėra nauji ir egzistavo dar iki skundžiamos nutarties priėmimo momento, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad naujų įrodymų poreikis atsirado vėliau, taip pat tai, kad jie yra pateikti kartu su atskiruoju skundu ir dėl to atsakovai turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pateikti savo nuomonę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovo pateikti nauji įrodymai yra priimami. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

19.       Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas R. S. su atsakovais I. P. ir K. P. sudarė žodinę vartojimo statybos rangos sutartį, pagal kurią sutarė, jog ieškovas atsakovų statomam gyvenamajam namui atliks išorės (fasado) apdailos darbus – suklijuos klinkerio plyteles visame namo fasade ir užglaistys (užrievės) suklijuotų klinkerio plytelių siūles. Atliktų darbų rezultato priėmimo–perdavimo metu nustatę, kad sutarti fasado apdailos darbai yra atlikti nekokybiškai, atsakovai kreipėsi į VVTAT, prašydami įpareigoti ieškovą atlyginti 26 392,21 Eur defektų šalinimo išlaidas, 75 Eur atliktų darbų defektų pašalinimo sąmatos sudarymo išlaidas, 223,75 Eur langų valymo darbų išlaidas, atlyginti neturtinę žalą po 1 000 Eur kiekvienam atsakovui ir 1 500 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas. 

20.       VVTAT 2023 m. sausio 26 d. nutarimu iš dalies patenkino keliamą reikalavimą ieškovo atžvilgiu: atlyginti defektų šalinimo išlaidas (26 392,21 Eur), atlyginti 75 Eur už atliktų darbų defektų pašalinimo sąmatos sudarymą ir atlyginti patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas (1 219,67 Eur); taip pat įpareigojo ieškovą vykdyti šį nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos; įpareigojo ieškovą VVTAT per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą, įpareigojo ginčo šalis pranešti VVTAT, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės; be kita ko, nurodė, kad šis nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo jo nutarimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. 

21.       Ieškovas bendrosios kompetencijos teismui 2024 m. sausio 26 d. pateikė ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ieškinio pareiškimui, panaikinti VVTAT 2023 m. sausio 26 d. nutarimą toje dalyje, kurioje buvo patenkinti atsakovų reikalavimai, atmesti atsakovų reikalavimus ieškovui dėl 26 392,21 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, 75,00 Eur už atliktų darbų defektų pašalinimo sąmatos sudarymą bei 1 219,67 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo ir priteisti ieškovui iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas neskundžiama 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, be kita ko, atnaujino ieškovui praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ieškiniui pateikti ir priėmė ieškovo ieškinį atsakovams dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo.

22.       Bylos nagrinėjimo metu, atsakovams pateikus teismui prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, argumentuojant jį tuo, jog ieškovo ieškinys teisme buvo nepagrįstai priimtas, ieškovui suklaidinus teismą dėl susižinojimo apie priimto VVTAT nutarimo momentą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, todėl, nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar tas asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018).

24.       Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

25.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju byloje būtent ir susiklostė tokia situacija, t. y. pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas teisme ieškinį pareiškė praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, jau iškeltą civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja civilinės bylos nutraukimo pagrindai.

26.       VTAĮ nustato, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 222 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą. Bet kuri ginčo šalis, nesutinkanti su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu dėl ginčo esmės, gali pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).

27.       Taigi, vartotojui inicijavus kilusio vartojimo ginčo nagrinėjimą vartojimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje, tolimesnė ginčo eiga priklauso nuo to, ar šios institucijos priimtas sprendimas dėl ginčo esmės tenkina abi ginčo šalis. Jei pardavėjo ar paslaugų teikėjo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos priimtas sprendimas netenkina, vartotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimas iš esmės pardavėjo ar paslaugų teikėjo iniciatyva gali būti perkeliamas į teismą. Nors ieškinį teisme tokiu atveju pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas (atitinkamai jis byloje dalyvauja ieškovo procesiniu statusu), teisme yra nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išlieka vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023).

28.       Kaip patvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju ieškinį teisme pareiškė atsakovams paslaugas suteikęs asmuo ieškovas (apeliantas) R. S., kurio atžvilgiu yra priimtas VVTAT 2023 m. sausio 26 d. nutarimas atlyginti atsakovams defektų šalinimo išlaidas (26 392,21 Eur), atlyginti 75 Eur už atliktų darbų defektų pašalinimo sąmatos sudarymą ir atlyginti patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas (1 219,67 Eur). Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas, nesutinkantis su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu, ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės teisme pareiškė jau praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, nėra. Byloje kilo ginčas dėl tokio termino praleidimo priežasčių, ieškovui įrodinėjant, kad jis buvo netinkamai informuotas apie priimtą VVTAT nutarimą. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad klausimas dėl VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino ieškovui atnaujinimo buvo išspręstas ir ieškovo nurodytos šio termino praleidimo priežastys jau buvo įvertintos neskundžiama ir įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi.

29.       Pažymėtina, kad teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, taip pat išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; A. Driukas Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).

30.       Ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Tuo tarpu procesinio termino paskirtis yra visiškai kita – tai yra įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

31.       Minėta, kad, vadovaujantis VTAĮ 28 straipsnio 1 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas kvalifikuotinas kaip procesinis terminas, kuriam turi būti taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų termino tikslas yra suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu, per 30 dienų CPK nustatyta tvarka pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės. Nurodyto termino pasibaigimas ir neatnaujinimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. 

32.       Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas ieškovui jau yra atnaujintas, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo iš esmės išsprendimo tuo pačiu pagrindu (dėl praleisto termino) negali būti pakartotinai kvestionuojama. Byloje esant duomenims, kad ieškovui VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje 30 dienų terminas neskundžiama ir įsiteisėjusia 2024 m. vasario 14 d. nutartimi jau yra atnaujintas, o ieškinys priimtas, apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo pakartotinai svarstyti šio klausimo ir, juo labiau, padarius kitokias išvadas nei anksčiau priimtu procesiniu sprendimu, civilinę bylą nutraukti. Kitoks susidariusios situacijos teisinis aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų civilinių teisinių santykių pastovumo bei pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinio stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas ieškovui jau yra atnaujintas neskundžiama ir įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo nutartimi, šio termino praleidimo priežastys šiuo konkrečiu atveju tampa nebeaktualios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nurodyto termino praleidimo priežastimis, nevertina ir dėl to plačiau nepasisako.

33.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą bei civilinės bylos nutraukimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų I. P. ir K. P. prašymas nutraukti civilinę bylą netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų I. P. ir K. P. prašymo nutraukti civilinę bylą netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas          Egidijus Tamašauskas