Civilinė byla Nr. 2S-254-613/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05587-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. L. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos D. A. A. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. L., B. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. A. A. kreipėsi į teismą su 2021 m. spalio 26 d. prašymu, prašydama atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymo terminą iki 2022 m. lapkričio 1 d. Prašymas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėja nuo pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013, kuriuo buvo įpareigota per trejus metus pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010 m. gegužės 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-3100506-00006, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą medinės malkinės bei mūrinio garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybai / įteisinimui, įsiteisėjimo dienos siekė įteisinti statinius, kuriuos daugiau nei prieš 60 metų pastatė ir naudojosi jos tėvai. Ūkiniai pastatai, žymimi indeksais 5I1p (garažas) ir 1I1ž (malkinė), kuriuos pareiškėja siekia įteisinti, yra teisiškai neregistruoti bei laikomi savavališkais, pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančius dokumentus jie buvo pastatyti labai seniai: malkinė – 1956 metais, garažas – 1970 metais. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra kiti ūkiniai pastatai, priklausantys pareiškėjai, žymimi indeksais 3l1ž, 2I1m, 4I1ž, kurie yra įteisinti. Neįteisinti ūkinės paskirties pastatai 5I1p (garažas) ir 1I1ž (malkinė) yra po vienu stogu su įteisintais ūkiniais pastatais 3l1ž, 2I1m, 4I1ž ir faktiškai sudaro su jais vieną statinį. Žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi ne tik pareiškėja, bet ir kiti šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, plane žymimo 1A1m, patalpų (butų) bendraturčiai A. L. ir B. B.
1.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymą iki 2021 m. lapkričio 1 d. Per šį laikotarpį, atsižvelgdama į tai, kad prašymas išduoti statybos leidimą 2018 metais buvo atmestas tuo pagrindu, jog nėra žemės sklypo bendranaudotojų A. L. ir B. B. rašytinio sutikimo, pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimu leisti jai vykdyti savavališkų statinių įteisinimo darbus be žemės sklypo bendranaudotojų A. L. ir B. B. sutikimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-965/2019 ieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-152-730/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
1.3. Be to, pareiškėja 2020 m. vasario 3 d. dėl projekto suderinimo kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, pateikdama E. K. projektavimo įmonės parengtus projektinius pasiūlymus „Pagalbinio ūkio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), naujos statybos (savavališkos statybos įteisinimo) projektas“. Kultūros paveldo departamentas 2020 m. vasario 17 d. raštu atsakė, kad projektiniams pasiūlymams neprieštarauja. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2020 m. vasario 19 d. atsakyme nurodė, kad turi būti vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dėl situacijos išaiškinimo kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.
1.4. Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d. Antrasis karantino laikotarpis prasidėjo 2020 m. lapkričio mėn. Pareiškėja turi sveikatos problemų, yra neįgali, garbingo 83 metų amžiaus, o vyresniems žmonėms karantino metu buvo nerekomenduojama išeiti iš namų, bendrauti su kitais asmenimis. Įvairios valstybinės bei savivaldybių įstaigos dirbo tik nuotoliniu būdu ir interesantų nepriiminėjo. Tai labai apsunkino ir 2020 metais faktiškai sustabdė pareiškėjos veiksmus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, t. y. reikalingų konsultacijų gavimą, projektinės dokumentacijos rengimą, jos derinimą ir kt., todėl pareiškėja negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti būtinų statybos įteisinimo veiksmų.
1.5. Statinių įteisinimo dokumentus – projektinius pasiūlymus – parengė bei juos 2020–2021 metais koregavo (papildė) architektė E. K. (E. K. projektavimo įmonė). 2021 m. vasario 3 d. E. K. projektavimo įmonė pateikė prašymą (registracijos Nr. ISP-100-210203-00380) informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus. Prašymas buvo patenkintas. Viešojo svarstymo susirinkimas įvyko 2021 m. vasario 25 d. Susirinkimo metu nebuvo gauta pastabų ir prieštaravimų. Susirinkimo protokolas buvo pateiktas Neringos miesto savivaldybei. Parengtus projektinius pasiūlymus ir prašymus jiems pritarti per „Infostatybos“ elektroninę sistemą projektuotoja E. K. keturis kartus teikė Neringos miesto architektui, po kiekvieno atmetimo juos atitinkamai papildydama. Nurodytų pastabų atlikimui, t. y. projektinių pasiūlymų koregavimui, reikėjo papildomo laiko. Neringos miesto savivaldybės vyr. specialistas - vyriausias architektas 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. rugsėjo 23 d. pateiktiems prašymams nepritarė, projektiniai pasiūlymai buvo taisomi / pildomi bei teikiami pakartotinai. Neringos miesto savivaldybės vyr. specialistas - vyr. architektas 2021 m. spalio 14 d. prašymui dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams (reg. Nr. PSP-10211014-03876) pritarė tik 2021 m. spalio 21 d. Pareiškėja taip pat sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Gavus pritarimą projektui, atliekamos kitos projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo procedūros, numatytos Statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, tačiau pareiškėja numatytų procedūrų atlikti nebespėja, kadangi 2021 m. lapkričio 1 d. baigiasi teismo nustatytas sprendimo įvykdymo (savavališkos statybos padarinių pašalinimo) terminas.
1.6. Pareiškėja neturi artimųjų Lietuvoje, kuriuos galėtų įgalioti atlikti veiksmus jos vardu. Ji yra našlė, 83 metų amžiaus, gyvena viena ir yra neįgali. 2018 metais pradėjus rengti statinių įteisinimo projektinius pasiūlymus, E. K. projektavimo įmonė perėmė dalį pareiškėjos rūpesčių pagal šiai įmonei suteiktus įgaliojimus, bet yra veiksmų, kuriuos turi atlikti pati pareiškėja. Teisminiai ginčai dėl statinių įteisinimo veiksmų atlikimo be bendraturčių sutikimo, taip pat biurokratinės kliūtys bei šalyje 2020 ir 2021 metais įvestas karantinas bei su juo susiję apribojimai sutrukdė pareiškėjai laiku parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybos leidimą. Neteisėtos statybos įteisinimo aktyvius veiksmus pareiškėja vykdė per visą sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį ir didelė jų dalis jau yra atlikta, minimų statinių statybos projektui Neringos miesto savivaldybė pritarė, liko baigiamieji darbai, kurių atlikimui pareiškėja prašo pratęsti terminą vieniems metams, t. y. iki 2022 m. lapkričio 1 d.
2. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašo pareiškėjos prašymą tenkinti ir atidėti sprendimo vykdymą iki 2022 m. lapkričio 1 d. ir bylą nagrinėti Neringos savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus matyti, kad pareiškėja nuosekliai ir aktyviai atlieka veiksmus, kuriais siekia įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013. Pažymėjo, kad Neringos savivaldybės administracija nėra suinteresuota statinių griovimu ir laiko šį procesą kraštutine priemone. Pareiškėja yra atlikusi įvairius veiksmus, siekdama įteisinti ginčo statinius, į tai pareiškėja yra investavusi ir nuosavas lėšas bei laiką. Nėra žinoma akivaizdžių kliūčių, kurios trukdytų pareiškėjai pasiekti tikslą, nurodytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime, t. y. įteisinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjos teiginiai, kad per pastaruosius metus ji nesugebėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių, yra tikėtini. Reikia vertinti ir tą aplinkybę, kad pareiškėjai yra 83 metai, tai gali turėti įtakos savavališkos statybos padarinių procedūros operatyvumui. Visuotinai žinomos faktinės aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos taipogi galėjo turėti neigiamos įtakos sprendimo vykdymui, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos garbų amžių. Pareiškėjos prašomas sprendimo atidėjimo terminas – iki 2022 m. lapkričio 1 d. – nelaikytinas per ilgu, juolab įvertinus tai, kad bet kuris proceso dalyvis turi teisę skųsti teismo nutartį apeliacine tvarka.
3. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašymo tenkinimui neprieštarauja. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į prašyme pateikiamus argumentus bei nurodomas faktines aplinkybes, susijusias su projektinės dokumentacijos parengimu ir derinimais, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat pateikiamą jau atliktų veiksmų sąrašą ir chronologiją, t. y. teikti prašymai Neringos savivaldybės administracijai, gautas 2021 m. spalio 21 d. pritarimas projektiniams pasiūlymams (reg. Nr. PSP-10211014-03876), kitas susijusias aplinkybes, nurodytas prašyme, suinteresuoto asmens nuomone, pateiktas pareiškėjos prašymas yra pagrįstas.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, juo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, juo su prašymu sutinka iš dalies, sutinka, kad terminas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimui įvykdyti būtų atidėtas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių terminui. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip objektyvios ir turinčios įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo įvykdymui laiku ir pripažintos svarbiomis jo neįvykdymo aplinkybėmis. Tačiau neteisėtos statybos padarinių pašalinimo vykdymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, pareiškėja privalo būti aktyvi ir siekti kiek įmanoma greitesnio teismo sprendimo įvykdymo, taip pat terminas šiam sprendimui įvykdyti turi būti objektyviai pagrįstas ir reikalingas. Pažymėjo, kad per ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nustatytas protingas terminas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl kitokių teisinių priemonių, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime, taikymo.
5.2. Paaiškino, kad pritarimas E. K. projektavimo įmonės parengtiems projektiniams pasiūlymams jau yra gautas, lieka Neringos savivaldybės administracijai išspręsti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dar turės atlikti veiksmus, nurodytus Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, bei Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, t. y. nurodyta tvarka patikrinti, ar savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, o teismo sprendimas, kurio vykdymą prašoma atidėti, įvykdytas. Pareiškėja prašo terminą teismo sprendimui įvykdyti atidėti iki 2022 m. lapkričio 1 d., t. y. apie vienus metus, kurių, suinteresuoto asmens nuomone, neprireiks, kadangi visiems aptartiems, trūkstamiems veiksmams atlikti gali pakakti ir trijų mėnesių, tad prašomas terminas yra akivaizdžiai per ilgas.
6. Suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, jame nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašo pareiškėjos prašymo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 pripažino teisę įteisinti savavališkai pastatytus statinius – medinę malkinę ir garažą; teismas pareiškėją įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant statinius, o jeigu tai nepadaroma per nustatytą protingą terminą (nagrinėjamu atveju per trejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), savavališkai pastatyti statiniai turi būti nugriauti. Šiuo atveju pareiškėja per teismo nustatytą trejų metų terminą statinių neįteisino, vadinasi, statinius privalo nugriauti. Pažymėjo, kad pareiškėja terminą teismo sprendimui įvykdyti prašo pratęsti jau penktą kartą, sprendimo vykdymas tęsiasi jau daugiau kaip dešimt metų. Mano, kad jei pareiškėja savavališkai pastatytų statinių neįteisino per dešimt metų, vargu ar tą padarys terminą pratęsus dar vieniems metams. Be to, dar kartą pratęsus terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, teismo sprendimo vykdymas truktų devynerius metus, o nuo savavališkos statybos akto surašymo būtų praėję daugiau kaip dvylika metų. Mano, kad tokia situacija yra nesuderinama su įstatymų nustatytu reguliavimu ir teismų formuojama praktika, pažeidžia teisėtumo, protingumo reikalavimus, t. y. negali būti sudaryta galimybė per teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą faktiškai įsiteisinti savavališkos statybos padarinius, naudotis savavališkos statybos padariniais. Pažymėjo, kad teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima penktą kartą pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, priešingu atveju tai reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir faktinį neteisėtos statybos įteisinimą.
6.2. Be to, žemės sklypas, kuriame pareiškėja siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, yra griežtai saugomoje teritorijoje, draustinyje, esančiame Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl bet kokia ūkinė veikla, kartu ir statybos, Kuršių nerijos nacionaliniame parke turi būti vykdomos griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjos siekiami įteisinti savavališkos statybos padariniai nėra suderinti su Neringos miesto ir jo dalių bendrojo plano sprendiniais, akivaizdžiai jiems prieštarauja. Naujo statinio statyba žemės sklype, kuris pagal Bendrojo plano sprendinius priskiriamas reglamentinei 14 zonai, nėra numatyta, kaip ir savavališkos statybos įteisinimas. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės sklype negali būti keičiamas ir sklypo užstatymo tankis. Taigi objektyviai pareiškėjai nėra galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius.
6.3. Be kita ko, pareiškėjos savavališkos statybos padarinių įteisinimas prieštarauja 2013 m. gruodžio 13 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-620 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ nustatytam žemės sklypo užstatymo tankiui – 6,9 procentų. Šiuo metu valstybės įmonėje Registrų centre registruoti statiniai užima maksimalų leistiną užstatymo tankį – 6,9 procentus, dėl to savavališkai pastatytų statinių įteisinimas nėra objektyviai galimas, būtų keičiamas (didinamas) žemės sklypo užstatymo tankis, tai prieštarautų žemės sklypo plano, prilyginto detaliajam planui, patvirtinto 2013 m. gruodžio 13 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimtu įsakymu Nr. V13-620 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, sprendiniams.
7. Suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepateikė.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. A. A. atstovė advokatė Vida Šeikienė prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius per teismo sprendime nurodytą terminą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir jį pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Teismo sprendime nurodytas terminas pareiškėjai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2021 m. lapkričio 1 d. Šiuo metu terminas jau yra pasibaigęs, tačiau per visą trejų metų laikotarpį pareiškėja buvo aktyvi, o laiku gauti statybą leidžiantį dokumentą sutrukdė 2019–2020 metais vykę teisminiai ginčai su bendraturčiais A. L. ir B. B. dėl galimybės vykdyti savavališkos statybos įteisinimo darbus be bendraturčių sutikimo. Teismo sprendimas dėl nurodyto ginčo priimtas 2019 m. rugsėjo 13 d., o įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Tačiau kaip tik tuo metu prasidėjo pandemija dėl COVID-19 ligos, buvo paskelbtas karantinas, kurio metu galioję suvaržymai bei pačios pareiškėjos sveikatos būklė (yra neįgali) ir amžius apribojo pareiškėjos galimybę atlikti statybą leidžiančių dokumentų gavimo procedūras. Be to, projektuotoja prašymus dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams Neringos savivaldybei teikė keturis kartus, t. y. 2021 m. kovo mėn., birželio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., tris kartus projektiniams pasiūlymams buvo nepritarta, o galutinai pritarta tik 2021 m. spalio 21 d. Šiuo metu jau yra pateiktas visos apimties projektas visoms derinančioms institucijoms, tačiau dėl derinimo nėra aiški Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pozicija, mano, kad gali tekti ginčyti minėtos institucijos atsisakymą derinti projektą, jeigu būtų priimtas neigiamas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, prašo sprendimo vykdymą atidėti iki 2022 m. lapkričio 1 d. Pažymėjo, kad statybą leidžiančių dokumentų gavimo procesas yra toli pažengęs, procedūros yra vykdomos toliau, todėl būtų netikslinga ir nesąžininga šį procesą stabdyti, kai yra įdėta daug pastangų ir finansinių lėšų.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų A. L. ir B. B. atstovas advokatas Saulius Aviža su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teismo sprendimą mėginama įvykdyti nuo 2013 metų, vykdymo procesas užsitęsė per ilgai, pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas neįvykdytas dėl daugelio priežasčių, tačiau teisminio proceso metu nebuvo taikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, taigi jokių kliūčių įvykdyti teismo sprendimą nebuvo. Dėl bylinėjimosi su bendraturčiais ir dėl galimo bylinėjimosi su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dėl kliudymo įteisinti statybas, pažymėjo, kad ginčo metu bendraturčiai kėlė klausimą, jog negali būti duotas pritarimas įteisinti tokias statybas, kurios prieštarauja Neringos bendrajam planui, tačiau teismas nusprendė, kad tokį prieštaravimą turėtų kelti ne pareiškėjai, o valstybės institucijos, jei toks prieštaravimas yra. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija savo pozicijoje nederinti projekto yra nurodžiusi, kad šioje teritorijoje draudžiama plėsti užstatymo tankį, o šiuo atveju pareiškėjos atstovė nurodo, kad galimas bylinėjimasis su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dėl statybos įteisinimo, kurios prieštarauja Neringos miesto bendrojo plano sprendiniams. Mano, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimu neturi būti sudaromos galimybės kurti formalias ginčo situacijas, jei būtų įmanoma įteisinti statybas, tai jau būtų buvę atlikta, pareiškėja yra išnaudojusi visas galimybes įteisinti statybas, todėl turi būti taikoma kita alternatyva – statinių griovimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atidėti sprendimo vykdymą tenkino, atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymą iki 2022 m. lapkričio 1 d.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, iki teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi nustatyto termino pabaigos didžiąja apimtimi atliko veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai neišduotas dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą atidėti 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo įvykdymą. Pažymėjo tai, kad vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas kelis kartus, nepaneigia pareiškėjos teisės prašyti atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl susiklosčiusių aplinkybių ir teismo teisės tokį prašymą tenkinti, įvertinus nurodytas aplinkybes.
12. Teismas nenustatė, kad, teismui patenkinus pareiškėjos prašymą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus pažeisti išieškotojos ar kitų suinteresuotų asmenų interesai, jie patirs nepagrįstų nuostolių. Priešingai, teismo vertinimu, prašymą atmetus būtų pažeisti pareiškėjos teisėti interesai, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai, kadangi, nepaisant to, jog pareiškėja iki teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi nustatyto termino teismo sprendimui įvykdyti pabaigos – 2021 m. lapkričio 1 d. – didesne dalimi yra atlikusi veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padarinių įteisinimui, teismo sprendimo negalėdama įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – teisminio proceso dėl statinių įteisinimo veiksmų atlikimo be bendraturčių A. L. ir B. B. sutikimo, dėl šalyje nustatytų apribojimų dėl COVID-19 pandemijos (dėl amžiaus ir sveikatos būklės pareiškėja yra priskiriama rizikos asmenų grupei, buvo priversta laikytis griežto karantino taisyklių, dėl to, akivaizdu, jai buvo suvaržyta galimybė imtis aktyvių veiksmų, atliekant savavališkos statybos darbų įteisinimo procedūras, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą), pareiškėjos sveikatos būklės (pareiškėja turi rimtų sveikatos problemų, yra neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (2019 m. lapkričio 15 d. neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 1242798)) ir amžiaus (pareiškėja yra garbingo 83 metų amžiaus) – būtų įpareigota likviduoti ginčo statinius.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nagrinėtinam klausimui taikytiną reglamentavimą, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja buvo aktyvi, siekė nustatytu terminu įvykdyti teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą, tačiau savavališkos statybos padarinių neįteisino dėl objektyvių aplinkybių, siekiant užtikrinti ginčo šalių ir suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo įvykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra aiški Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pozicija dėl projektinių sprendinių derinimo, įvertinęs tai, kad tarp proceso dalyvių gali kilti ginčas šiuo klausimu, nusprendžia, kad nurodytas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas iki 2022 m. lapkričio 1 d. laikytinas pagrįstu. Pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad trūkstamiems veiksmams atlikti gali pakakti ir trijų mėnesių termino, tačiau iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja būtų nesuinteresuota teismo sprendimą įvykdyti per įmanomai trumpiausią terminą ar kad sąmoningai, tyčia vilkintų projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo darbus, todėl galėdama teismo sprendimą įvykdyti greičiau nei iki 2022 m. lapkričio 1 d., labiausiai tikėtina, tai ir padarys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B. (toliau – apeliantai), atstovaujami advokato Sauliaus Avižos, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo atidėti sprendimo įvykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui pratęsia jau penktą kartą, sprendimo vykdymas tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų, o tai nėra suderinama su CPK 284 straipsnyje nustatytu reguliavimu ir teismų formuojama praktika.
14.2. Teigia, kad toks savavališkos statybos padarinių šalinimas, truksiantis ilgiau kaip 12 metų, pažeidžia teisėtumo, protingumo principų reikalavimus. Mano, kad negali būti sudaryta galimybė per teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą faktiškai įsiteisinti savavališkos statybos padarinius, naudotis savavališkos statybos padariniais.
14.3. Pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas, įteisinant ar nugriaunant statinius, yra įstatymų pažeidimų pašalinimas ir visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas.
14.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką, teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
14.5. Pareiškėjos savavališka statyba yra Neringoje (saugotinoje teritorijoje), dėl to savavališkos statybos padariniai turi būti kuo skubiau šalinami. Žemės sklypas, kaip patenkantis į saugomų teritorijų zoną, privalo būti griežtai tvarkomas, laikantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, o terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui negali būti tęsiamas neribotai.
14.6. Įsiteisėjęs 2013 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas turi būti vykdomas, įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas negali būti įteisintas jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais.
14.7. Pareiškėjos siekiami įteisinti savavališkos statybos padariniai nėra suderinti su Neringos miesto ir jo dalių bendrojo plano sprendiniais, akivaizdžiai jiems prieštarauja.
15. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuotų asmenų A. L. ir B. B. atskirojo skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Inspekcija iš dalies sutinka su suinteresuotų asmenų išsakyta pozicija, jog savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką. Taip pat neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytam vertinimui, kad įpareigojimas nugriauti statinį yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, kuri turėtų būti taikoma kaip kraštutinė teismo sprendimo įvykdymo priemonė. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos parašymą nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip objektyvios ir paveikusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo savalaikį neįvykdymą, tačiau kartu pažymėtina, kad terminas teismo sprendimui įvykdyti turi būti protingas, realus ir pagrįstas, skatinantis operatyvų neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins statytojo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštaravo pareiškėjos D. A. A. prašymui, tik akcentavo, kad sprendimo įvykdymo terminas galėtų būti atidėtas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui.
16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
21. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
22. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
23. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
25. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, susipažinęs su šalių (byloje dalyvaujančių asmenų) pozicija dėl pareikšto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, įvertinęs priežastis, kurios pareiškėjai trukdo įvykdyti teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą yra pagrįstas, kad byloje nenustatyta, jog, teismui patenkinus pareiškėjos prašymą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus pažeisti išieškotojos ar kitų suinteresuotų asmenų interesai, jie patirs nepagrįstų nuostolių. Priešingai, prašymą atmetus, būtų pažeisti pareiškėjos teisėti interesai, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai, kadangi pareiškėja iki teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi nustatyto termino teismo sprendimui įvykdyti pabaigos (2021 m. lapkričio 1 d.) didesne dalimi yra atlikusi veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padarinių įteisinimui, teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėja būtų nesuinteresuota teismo spendimą įvykdyti per įmanomai trumpiausią terminą ar kad sąmoningai, tyčia vilkintų projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo darbus. Prašomas pratęsti laiko tarpas yra protingas ir pagrįstas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B., teikdami atskirąjį skundą, nurodo tas pačias aplinkybes, argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde apeliantai taip ir neįvardijo, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, priimdamas skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantai, teikdami argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicijų turinys ir, remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, padarytos kitokios išvados nei skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo atmetami kaip neįrodyti.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Giedrė Seselskytė