ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja J. B.-P.

raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja I. T. pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad ji ir Ona A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai kartu valdydamos įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į šiuos daiktus (statinius): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 1951 m. (duomenys neskelbtini). baigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį gyvenamąjį namą ir priklausinius pastatė, jame gyveno ir faktiškai valdė iki pat mirties J. R., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu, registruotu Lietuvos TSR Daugų miesto DŽD Tarybos vykdomajame komitete, notarinių veiksmų knygos Nr. 57, 1/2 šio gyvenamojo namo ir kitų priklausinių paliko savo anūkui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos tėvui), kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau palikimo jis nepriėmė ir daiktinių teisių į šį turtą savo vardu neįregistravo. (duomenys neskelbtini) Ona A. R. (pareiškėjos motina) Alytaus rajono I-ąjame notaro biure priėmė savo sutuoktinio K. R. palikimą. Šiame name nuo 1979 m. birželio 26 d. buvo registruota O. A. R. (pareiškėjos motina), kuri čia gyveno ir faktiškai namą ir priklausinius valdė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. šio turto valdymas nenutrūkstamai trūko apie 34 metus. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ji dėl savo motinos Onos A. R. palikimo priėmimo kreipėsi į Alytaus rajono I-ąjį notaro biurą, kuriame jai buvo išduotas liudijimas (notarinio registro Nr. 3399). Siekdama savo vardu įteisinti savo motinai priklausiusius statinius, parengė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 60/34035) bei dėl šių statinių įregistravimo kreipėsi į VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialą, kuris priėmė sprendimą Nr. (2.16.13)R5-338 atsisakyti įregistruoti nuosavybės teisėmis šiuos statinius O. A. R. vardu, nes pateikti dokumentai nepatvirtina O. A. R. (įskaitant ir pareiškėjos) nuosavybės teisių į šiuos statinius, todėl kreipiasi į teismą, kad O. A. R. nuosavybės teisės į nurodytos statinius būtų nustatytos įgyjamosios senaties pagrindu. Jos ir jos motinos bendras turto valdymas yra skaičiuojamas kartu, todėl trunka nuo 1979 m. iki šiol, t. y. daugiau kaip 39 metus, o O. A. R. ir pareiškėja I. T. laikytinos sąžiningomis ir teisėtomis valdytojomis, kurių valdymas visą šį laikotarpį buvo sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas, todėl mano, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. 

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2018 m. rugsėjo 21 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nurodant teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, be kita ko, informaciją suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Duomenų apie tai, kad iki teismo posėdžio suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl teisių į nekilnojamąjį turtą – daiktus (statinius), esančius (duomenys neskelbtini)., ir/ar įtraukimo dalyvauti procese, nėra, prieštaravimų dėl pareiškimo nebuvo.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad ji nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimą minėto pareiškime nurodomo turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismo prerogatyvai. Teismui įsitikinus šio pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį.

Duomenų apie tai, kad iki teismo posėdžio dienos būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, nėra, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka,  pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1951 m. (duomenys neskelbtini) baigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 6-28), kurį, pareiškėjos teigimu, pastatė, jame gyveno ir faktiškai valdė iki pat mirties J. R., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu, registruotu Lietuvos TSR Daugų miesto DŽD Tarybos vykdomajame komitete, notarinių veiksmų knygos Nr. 57, 1/2 šio gyvenamojo namo ir kitų priklausinių paliko savo anūkui K. R., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos tėvui) (el. b. l. 29), kuris mirė (duomenys neskelbtini) nepriėmęs palikimo ir neįregistravęs daiktinių teisių į šį turtą savo vardu. (duomenys neskelbtini) O. A. R. (pareiškėjos motina), a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono I-ajame notaro biure priėmė savo sutuoktinio K. R. palikimą (el. b. l. 30). Šiame name ji gyveno ir faktiškai namą ir priklausinius valdė ir tvarkė iki pat savo mirties - (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32), t. y. šio turto valdymas nenutrūkstamai truko apie 34 metus. O. A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos dukra pareiškėja I. T. (el. b. l. 31). Daiktinės teisės į statinius nėra įregistruotos, jų naudotoju Nekilnojamojo turto registre nurodomas K. R. (el. b. l. 36-37). Pareiškėjos motina O. A. R. nuo 1979 metų iki mirties, o po jos mirties pareiškėja iki šiol, t. y. iš viso daugiau kaip 39 metus, valdo, eksploatuoja, naudojasi,  prižiūri ir remontuoja statinius, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsnių pagrindu kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. 

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad daiktinės teisės į statinius: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., nėra įregistruotos, jų naudotoju Nekilnojamojo turto registre nurodomas K. R. (el. b. l. 36-37). Pareiškėja prašo nustatyti faktą ne tik savo, bet ir savo motinos vardu, t. y. kad O. A. R., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į šiuos daiktus (statinius), nes pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, turtinė teisė įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą yra paveldima. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą - tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. e3K-3-189-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012), todėl O. A. R. ir pareiškėjos namo ir kitų statinių valdymas skaičiuotinas kartu. 

Tokiu būdu, ištirti duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir jos motina O. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savus nuo 1979 m., t. y. daugiau nei 39 metus, šiuos daiktus (statinius): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu, kiti asmenys daugiau teisių už pareiškėją į pastarųjų valdomą daiktą neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, per nurodytą laikotarpį nuo 1979 metų. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pretenzijų į nekilnojamąjį daiktą nereiškia. Duomenų apie tai, kad kiti suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl teisių į statinius ir/ar įtraukimo dalyvauti procese, nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, be kita ko, įvertinus visumą duomenų, pripažintina, kad yra visos sąlygos konstatuoti, jog pareiškėja ir O. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai kartu valdydamos įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į šiuos daiktus (statinius): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas. Šis faktas nustatomas daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo tikslu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69-4.71 straipsniai).

Įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami per EPP, byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.,).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, 533 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamos įgijo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į šiuos daiktus (statinius): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti daiktą ir daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja         J. B.-P.