Civilinė byla Nr. e2S-314-1187/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17340-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Salotos lapas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys M. B., uždaroji akcinė bendrovė „Salotos lapas“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltik Grupė“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vista Business Solutions“. 

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis Mindaugas Dabkus (toliau – pareiškėjas, antstolis) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Salotos lapas“ (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė, apeliantė) vadovui M. B. iki 500 Eur baudą už antstolio 2023 m. lapkričio 7 d. patvarkymo nevykdymą.

2.       Nurodė, kad vykdant išieškotojos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltik Grupė“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. vykdomąjį dokumentą, kuriuo pritaikyta restitucija, t. y. UAB „Salotos lapas“ turi grąžinti BUAB „Baltik Grupė“ įrengimų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. BG2016/07/26-001 nurodytus įrengimus (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Salotos lapas“ nevykdo antstolio 2023 m. lapkričio 7 d. patvarkymo dėl sprendimo vykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą skirti M. B. 200 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą laikotarpiu iki 2023 m. lapkričio 29 d. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       2023 m. rugsėjo 7 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkė UAB „Salotos lapas“ raginama per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti nurodytą įrengimą. 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimu skolininkė informavo, kad nėra pagrindo perduoti priteistos transporto priemonės (prekybinio vagonėlio), nes išieškotoja nėra atsiskaičiusi su skolininke ir nėra pateikusi kito adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo, todėl skolininkė pasinaudoja sulaikymo teise iki skolos padengimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą. 2023 m. lapkričio 7 d. patvarkymu antstolis informavo skolininkę, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, taip pat pareikalavo per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos nurodyti, kur yra saugoma transporto priemonė (prekybinis vagonėlis), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas perduoti turtą išieškotojai. Nurodytas patvarkymas skolininkei įteiktas 2023 m. lapkričio 11 d. Skolininkė antstolio reikalavimų iki šiol neįvykdė.

3.2.       Byloje nėra duomenų, kad skolininkė UAB „Salotos lapas“ buvo pareiškusi savo reikalavimus iškeltoje BUAB „Baltik Grupė“ bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, teismas vertino kaip teisiškai nepagrįstus antstoliui nurodytus skolininkės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į skolininkės pasinaudojimą daikto sulaikymo teise.

3.3.       Skolininkė nekelia ginčo kitais pagrindais dėl antstolio reikalavimų teisėtumo. Darytina išvada (konstatavus, kad skolininkė neturi teisės sulaikyti daikto), kad antstolio nustatyti įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkui žinomas antstolio 2023 m. lapkričio 7 d. patvarkymo turinys, t. y. nustatyti atitinkami įpareigojimai ir jų įvykdymo terminas, tačiau įpareigojimai iki šiol neįvykdyti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „Salotos lapas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Teismas tenkino antstolio pareiškimą vien tik tuo motyvu, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė buvo pareiškusi savo reikalavimus iškeltoje BUAB „Baltik Grupė“ bankroto byloje, kas pagal faktinius bylos duomenis yra netiesa. Skolininkė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi yra įtraukta į BUAB „Baltik Grupė“ kreditorių sąrašą.

4.2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimu buvo patenkintas UAB „Salotos lapas“ ieškinys bei nuspręsta nutraukti 2016 m. liepos 26 d. tarp UAB „Salotos lapas“ ir UAB „Baltik Grupė“ sudarytą įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei UAB „Baltik Grupė“ sutartyje nurodytus įrengimus, o UAB „Salotos lapas“ iš UAB „Baltik Grupė“ priteisti 8 748,30 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 447 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau BUAB „Baltik Grupė“ su apeliante neatsiskaitė, dėl ko, neįvykdžius pagrindinės sąlygos atsiskaityti su kreditoriumi, nėra pagrindo perduoti jai priteistą transporto priemonę. 

4.3.       Sulaikomo daikto vertė yra proporcinga ir net mažesnė už skolos sumą, atitinkamai, UAB „Salotos lapas“ neperžengė savigynos ribų ir teisėtai sulaikė turtą, o aplinkybė, kad BUAB „Baltik Grupė“ iškelta bankroto byla, savaime nereiškia, jog apeliantė netenka teisės naudotis sulaikymo teise.

4.4.       Daikto sulaikymas nėra kliūtis perleisti daiktą, tai nėra turto areštas ar panašaus pobūdžio nuosavybės teisės ar disponavimo daiktu suvaržymas. Daikto pardavėjas turi informuoti pirkėją apie kitų asmenų teises ar pretenzijas į daiktą, pirkėjas turi teisę gauti visą informacijų, susijusią su daiktu, disponuodamas informacija apie daikto sulaikymą, pirkėjas apsisprendžia ar perka daiktą tokiomis sąlygomis. UAB „Salotos lapas“, ginant savo teises ir interesus bei siekiant atgauti skolą, neprieštarauja, kad nemokumo administratorė UAB „Vista Business Solutions“ parduotų kreditoriaus sulaikytą daiktą, informuojant pirkėją apie daiktui taikomą sulaikymo teisę, o pardavus atsiskaitytų su UAB „Salotos lapas“.

5.       Pareiškėjas antstolis Mindaugas Dabkus atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Nemokumo proceso metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis tam tikros nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės ir nė vienas iš kreditorių negali gauti pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, negu priklauso nuo jo reikalavimo patenkinimo eilės. UAB „Salotos lapas“ yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, todėl įmonės kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami nemokumo byloje pagal nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

5.2.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 765 straipsnio 1 dalis numato, kad kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui. UAB „Salotos lapas“ nenurodydama kur yra saugomi pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. BG2016/07/26-001 nurodyti įrengimai ir nesudarydama sąlygų turtą perduoti išieškotojai, kliudo antstoliui realiai įvykdyti teismo sprendimą.

5.3.       CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės UAB „Salotos lapas“ vadovui skirta bauda už antstolio reikalavimo nurodyti kur yra saugomas turtas ir perduoti jį išieškotojai nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

8.       Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

9.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė į bylą šiuos dokumentus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. c2VP- 22766-905/2023; 2023 m. birželio 6 d. pranešimą apie iškeltą bankroto bylą UAB „Baltik Grupė“, kviečiant pateikti kreditorinį reikalavimą; 2023 m. birželio 13 d. UAB „Salotos lapas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Baltik Grupė“ bankroto byloje; 2023 m. birželio 28 d. BUAB „Baltik Grupė“ bankroto administratorės UAB „Vista Business Solutions“ reikalavimą nedelsiant perduoti BUAB „Baltik Grupė“ nuosavybės teise priklausantį turtą; 2023 m. birželio 30 d. UAB „Salotos lapas“ pranešimą dėl sulaikymo teisės realizavimo įrengimams (prekybos vagonėliui) įgytiems pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. BG-2016/07/26-001; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį (UAB „Salotos lapas“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą); 2023 m. rugsėjo 14 d. UAB „Salotos lapas“ pranešimą dėl sulaikymo teisės realizavimo įrengimams (prekybos vagonėliui) įgytiems pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. BG-2016/07/26-001.

10.       Atsižvelgiant į tai, kad antstolio pareiškimas išnagrinėtas nepranešus apeliantei (CPK 593 straipsnio 3 dalis), taigi apeliantė neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma, todėl su atskiruoju skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamą bylą priimami.

Dėl antstolio reikalavimo nevykdymo

11.       Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 19 punktas).

12.       Šiame kontekste taip pat akcentuotini pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartai, įtvirtinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad antstolio patvarkymo vykdytinumas yra neatsiejamai susijęs su fundamentalia asmens teise į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis); Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi saugomas galutinių, privalomų teismo sprendimų vykdymas (2002 m. balandžio 18 d. sprendimas byloje Ouzounis ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 49144/99, 21 punktas); teisė į tokių sprendimų vykdymą yra neatskiriama „teisės į teismą“ dalis (1997 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91, 40 punktas). Priešingu atveju Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos netektų savo veiksmingumo (2002 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 34 ir 37 punktai). Valstybė turi pozityviąją pareigą organizuoti galutinių sprendimų, priimtų privačių asmenų ginčuose, vykdymo sistemą taip, kad ji būtų veiksminga tiek teisiškai, tiek praktiškai (2005 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Fuklev prieš Ukrainą, peticijos Nr. 71186/01, 84 punktas; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas byloje Fomenko ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2140/05 ir kt., 171–181 punktai).

13.       CPK 765 straipsnio 1 dalis numato, kad kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui. Tam, kad antstolis galėtų tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese, CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

14.       Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus panaudota pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

17.       Taigi asmeniui procesinė atsakomybė pagal CPK 585 straipsnio 2 ar 3 dalį netaikytina, jeigu nustatoma, kad egzistavo faktinės (pvz., informacija neišsaugota) ar teisinės (pvz., įstatyme nustatytas aiškus draudimas teikti informaciją) aplinkybės, dėl kurių objektyviai antstolio reikalaujama informacija negalėjo būti pateikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 30 punktas).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1144-600/2023 (toliau – Vykdomasis raštas), kuriuo skolininkė UAB „Salotos lapas“ įpareigota grąžinti išieškotojai BUAB „Baltik Grupė“ 2016 m. liepos 26 d. įrengimų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. BG-2016/07/26-001 nurodytus įrengimus (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Įrengimai). 2023 m. rugsėjo 7 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-25366, kuriuo skolininkė UAB „Salotos lapas“ buvo raginama per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti Įrengimus. 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimu skolininkė informavo, kad nėra pagrindo perduoti priteistų Įrengimų, nes išieškotoja nėra atsiskaičiusi su skolininke ir nėra pateikusi kito adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo, todėl skolininkė pasinaudoja sulaikymo teise iki skolos, priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimu, padengimo. 2023 m. lapkričio 7 d. patvarkymu dėl sprendimo vykdymo Nr. S-23-28-32335 antstolis informavo skolininkę, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas taip pat pareikalavo per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos nurodyti kur yra saugomi Įrengimai ir sudaryti sąlygas perduoti turtą išieškotojai.

19.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė nėra pareiškusi savo kreditorinio reikalavimo BUAB „Baltik Grupė“ bankroto byloje, vertino kaip teisiškai nepagrįstus skolininkės atsikirtimus antstoliui, kuriais antstolio reikalavimų nevykdymą ji grindė daikto sulaikymo teise, todėl sprendė, kad skolininkė be pateisinamų priežasčių nevykdo antstolio reikalavimo nurodyti kur yra saugomi Įrengimai ir sudaryti sąlygas juos perduoti išieškotojai.

20.       Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo, kad apeliantė neįvykdė antstolio reikalavimo, tačiau, apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas tenkino antstolio pareiškimą vien tik tuo motyvu, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė buvo pareiškusi savo reikalavimus iškeltoje BUAB „Baltik Grupė“ bankroto byloje, kas pagal faktinius bylos duomenis yra netiesa, nes skolininkė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi yra įtraukta į BUAB „Baltik Grupė“ kreditorių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė nėra įtraukta į BUAB „Baltik Grupė“ kreditorių sąrašą, kadangi tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (toliau – LITEKO), tiek apeliantės pateiktais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-695-855/2024 (buvęs bylos Nr. eB2-1955-855/2023) patvirtino UAB „Salotos lapas“ 11 229,52 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Baltik Grupė“ bankroto byloje. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o ši klaidingai nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų pasisako toliau šioje nutartyje.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, jog nagrinėjamu atveju ji turi teisę naudotis Įrengimų sulaikymo teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą; daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

23.       Tuo tarpu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, išieškotojas turi teisę vykdomąjį raštą pateikti antstoliui priverstiniam sprendimo vykdymui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą.

24.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo už akių civilinės bylos Nr. e2-1144-600/2023, kurio pagrindu išduotas Vykdomasis raštas, rezoliucinės dalies 2 pastraipoje nurodyta: „Nutraukti 2016 m. liepos 26 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Salotos lapas“, j. a. k. 304294381, ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltik Grupė“, j. a. k. 302448941, sudarytą įrengimų pirkimo pardavimo sutartį Nr. BG-2016/07/26-001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Grupė“ sutartyje nurodytus įrengimus, o ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Salotos lapas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik Grupė“ priteisti 8748,30 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 447 Eur bylinėjimosi išlaidų.“.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, esant įsiteisėjusiam ir galiojančiam teismo sprendimui už akių, apeliantė privalo jį vykdyti, o daikto sulaikymo teise galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei nebūtų priimtas teismo sprendimas, kadangi CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę, tačiau minėta norma nenumato alternatyvos pasinaudoti šia teise, kuomet nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas. 

26.       Minėta, kad nevykdant teismo sprendimo, išieškotojas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Kaip nurodė apeliantė, UAB „Baltik Grupė“ nesumokėjus apeliantei priteistos sumos, savo minėtą teisę įgyvendino ir kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš UAB „Baltik Grupė“, o iškėlus bankroto bylą UAB „Baltik Grupė“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pateikė paskirtai nemokumo administratorei UAB „Vista Business Solutions“ savo finansinį reikalavimą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-695-855/2024 (buvęs bylos Nr. eB2-1955-855/2023) patvirtino (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). 

27.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nemokumo administratorė turėtų parduoti apeliantės sulaikytus Įrengimus, informuojant pirkėją apie daiktui taikomą sulaikymo teisę, o pardavus atsiskaityti su apeliante. Bankrotas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme, ir kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu – JANĮ), kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

28.       JANĮ 28 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens prievolių vykdymą iškėlus nemokumo bylą, nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

29.       Bankroto proceso metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro šis turtas: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; 2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; 3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas (JANĮ 93 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu (JANĮ 93 straipsnio 3 dalis).

30.       Likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto (JANĮ 94 straipsnio 1 dalis). Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatytą eilę: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 2 dalis).

31.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1144-600/2023 nutraukęs 2016 m. liepos 26 d. tarp UAB „Salotos lapas“ ir UAB „Baltik Grupė“ sudarytą įrengimų pirkimo pardavimo sutartį Nr. BG-2016/07/26-001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikė abipusę restituciją, UAB „Salotos lapas“ grąžinant Įrengimus pardavėjui (UAB „Baltik Grupė“), o iš pardavėjo priteisiant už juos sumokėtą kainą (CK 6.145 straipsnis). Taikius restituciją, Įrengimų nuosavybės teisė grįžo UAB „Baltik Grupė“. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant iškeltai UAB „Baltik Grupė“ bankroto bylai, turi būti laikomasi JANĮ numatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, priešingu atveju, pardavus Įrengimus bei iš parduoto turto padengus tik apeliantės kreditorinį reikalavimą, būtų pažeisti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai ir pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, numatytas JANĮ 93 – 94 straipsniuose. 

32.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos antstolio reikalavimo nevykdymo priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų negalima įvykdyti antstolio reikalavimo ir šiuo atveju neegzistuoja nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai antstolio reikalaujama informacija negalėjo būti pateikta. 

33.       Byloje konstatavus, kad suinteresuotas asmuo (apeliantė) neįvykdė antstolio reikalavimo nurodyti kur yra saugomi Įrengimai ir sudaryti sąlygas juos perduoti išieškotojai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti UAB „Salotos lapas“ vadovui M. B. baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, procesinės teisės normų nepažeidė, iš esmės taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nesprendžia dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atmesti apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Salotos lapas“ atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Teisėja        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė