Pranešėjas
S. Knizleris Baudžiamoji
byla Nr. 1A-420/2005 m.
Teisėjas G.
Večerskas Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.3.1.(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teisėjų: Albino
Bielskio, Viktoro Kažio,
sekretoriaujant
Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant
prokurorui Arūnui Vereniui,
gynėjai
advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
nuteistajam
K. N.,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
K.N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės
9 d. nuosprendžio, kuriuo K.N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų. Paskirta
bausmę atlikti pataisos namuose.
Iš
K. N. priteista 1500 Lt nukentėjusiojo V. T. naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
K.N. nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario 13 d., apie 13 val. 30 min., bute,
esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus
ginčui dėl to, kad A.T. jį pavadino „ožiu“, „gaidžiu“ ir kitais įžeidžiančiais
žodžiais, tyčia vieną kartą dūrė A. T. į krūtinę, taip padarė jam
durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir kairio
prieširdžio pažeidimu, dėl to, įvykus vidiniam kraujavimui į krūtinplėvės ir
širdiplėvės ertmes bei širdies tamponadai krauju, pastarasis mirė, t.y. tyčia
nužudė A. T.
Nuteistasis
K.N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį bei atmesti
civilinį ieškinį. Taip pat prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str.,
jo atžvilgiu taikyti BK 59 str. 1 d. 10 p., 2 d. ir 11 str. 5 d. nuostatas bei
sušvelninti bausmę. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o
nuosprendis nepagrįstas. Teigia, kad ir ikiteisminis tyrimas byloje atliktas šališkai,
nes pareigūnai reikalavo iš jo žmonos pinigų, jai liepė su nuteistuoju skirtis,
byloje įdėta suklastota pažymą, kad jis yra psichinis ligonis ir gydėsi
psichiatrinėje ligoninėje, nors tuo metu atlikinėjo bausmę. Teigia, kad
ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichinį
smurtą, nepagrįstai jo veiksmus perkvalifikavo iš BK 129 str. 1 d. į BK 129
str. 2 d. 8 p. Nurodo, kad nepagrįstai teigiama, kad neturi gyvenamosios
vietos. Jis turėjo butą, kurį buvo nupirkusi jo sesuo. Ikiteisminio tyrimo metu
bei teisme jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tuo pažeistos
jo teisės ir BPK 10 str. bei 181 str. nuostatos. Pirmosios apklausos metu jis
nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą. Nurodo, kad įvykio metu buvo pas
savo draugą A. D. , kurio virtuvėje pjaustė dešrą. Ten
taip pat buvo keletas vyrų, kurių vienas, A.T., be jokios priežasties jį
užsipuolė, keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka smūgį į
veidą. Apeliantas jį sudraudė, tačiau nukentėjusysis į tai nekreipė dėmesio ir
toliau keikė jį necenzūriniais žodžiais. Jiems susikibus, apeliantas
nepastebėjo kaip rankoje laikytu peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Teigia, kad tokiems
jo veiksmams didelės įtakos turėjo provokuojantis ir įžeidžiantis
nukentėjusiojo elgesys. Tai, kad nukentėjusysis sudavė smūgį apeliantui į veidą
bei keikė jį necenzūriniais žodžiais, patvirtino liudytojai R. J. ir A. D. . Po konflikto A. T. savarankiškai išėjo iš buto, jokių
sužalojimų nesimatė. Apeliantas teigė, kad jei jis būtų pamatęs, kad nukentėjusysis
yra sužalotas, nebūtų išleidęs A. T. iš buto ir būtų iškvietęs medikus. Teisme
jis prisipažino pilnai, o ne iš dalies, kaip nepagrįstai teigiama nuosprendyje.
Jis netyčia, būdamas labai susijaudinęs sužalojo nukentėjusįjį. Nagrinėjant
bylą teisme, prokurorė pripažino, kad nukentėjusysis savo žodžiais ir veiksmais
išprovokavo apelianto veiksmus. Tačiau prokurorė nepagrįstai teigė, kad
apelianto veiksmai dėl mažareikšmio preteksto buvo chuliganiški. Apeliantas
skunde nurodo, kad nukentėjusysis buvo konfliktiška asmenybė, baustas
administracine tvarka dėl viešos tvarkos pažeidimų. Todėl teigia, kad teismas
nepagrįstai neperkvalifikavo jo veiksmų į BK 130 str. ir neapklausė liudytojų P. C. bei G. K. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad
įvykio metu apeliantas buvo labai susijaudinęs ir šokiruotas dėl stipraus
įžeidimo. Taip pat ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas. Įvykio
metu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis – girtas. Mano, kad jis pats yra
nukentėjęs nuo neteisėtų, akiplėšiškų ir žeminančių nukentėjusiojo veiksmų,
todėl gynė savo garbę ir orumą. Anksčiau neteistas už sunkių nusikaltimų
padarymą, charakterizuojamas teigiamai. Teismas nepagrįstai pripažino jo
atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad įvykio metu buvo neblaivus. Teigia, kad
jį sulaikius ir apklausos metu pareigūnai netikrino ar apeliantas yra
neblaivus, kadangi jis buvo blaivus. Mano, kad jam skirta laisvės atėmimo
bausmė yra per daug griežta. Be to, byloje nepagrįstai nenustatyta ar tai buvo
tiesioginis nužudymas ir ar mirties priežastis buvo sunkus kūno sužalojimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo
apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį
skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam
inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai
kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta
liudytojų A. D. , R. J., paties nuteistojo K.
N. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais, apygardos
teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Šios teismo išvados
apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Apeliantas skunde neginčija, kad 2004 m. vasario 13 d., apie 13 val. 30
min., įdūrė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam A. T. Smurto naudojimo faktą patvirtina
ir liudytojai A. D. bei R.J. Todėl abejonių dėl nuteistojo
veiksmų apimties nėra. Kolegijos nuomone, apeliantas, kaip ir bet kuris kitas
panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, be jokios abejonės suvokė, kad
durdamas virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į krūtinės kairės pusės širdies
sritį, gali kelti pavojų bei taip atimti nukentėjusiojo gyvybę ir, būdamas
abejingu galimam A.T. gyvybės atėmimui, sąmoningai leido tokiems padariniams
atsirasti. Apygardos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos
subjektyviosios pusės turinį, tinkamai įvertindamas reikšmingiausius
objektyvius bylos duomenis. Šie duomenys įgalina daryti vienareikšmišką išvadą,
kad nuteistojo suduotas peiliu smūgis į labai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį –
krūtinės kairės pusės širdies sritį, buvo neatsitiktinis, o valingas veiksmas.
Įvertinus šias aplinkybes ir nenustačius K. N. tyčioje
siekimo atimti gyvybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis
veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia.
Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo mirties priežastis yra
ištirta. Ši priežastis aiškiai įvardinta teismo medicinos specialisto išvadoje,
kurios išvados yra motyvuotos ir nekeliančios abejonių.
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo K.
N. veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 8 p., dėl kurio
jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui, nes, kaip byloje nustatyta, konflikto
iniciatorius buvo nukentėjusysis A. T. Tuo pačiu kolegija pažymi, jog jo
veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 130 str., požymių, ką apeliaciniame
skunde tvirtina apeliantas, nes nukentėjusiojo išsakyti necenzūriniai žodžiai,
nors ir atitinkantys kalinių bendruomenėje suskirstymą į sluoksnius, jų
žargonu-kastas, negali būti traktuojami kaip ypatingas įžeidimas. Atsakydamas
smurtu į nukentėjusiojo pasakytus žodžius, nuteistasis K. N. negynė
savo garbės ar orumo, o paprasčiausiai demonstravo negatyvius ir antihumaniškus
kalinių grupuočių papročius. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistojo K. N. neteisėti smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo A. T.
atžvilgiu buvo įtakoti labai didelio susijaudinimo dėl neteisėto ar itin
įžeidžiančio jį nukentėjusiojo poelgio. Tokių duomenų byloje nėra.
Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė
teismui pilnai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nenustatyta.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis
bylos nagrinėjimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Todėl atmetami deklaratyvūs apelianto
teiginiai apie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme šališkumą,
neobjektyvumą bei, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichinis
smurtas. Tokių duomenų byloje nėra.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas buvo
susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ( t.3 b.l. 56 ), todėl atmetami
nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pažeistos BPK 181 str. nuostatos, nes jam
nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga.
Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Kauno psichiatrijos ligoninės
konsultacinė poliklinika“ pažymos bei teismo psichiatrijos specialisto
konsultacijos matyti, kad nuteistasis K. N. nesigydė
minėtoje ligoninėje, konsultacinėje poliklinikos įskaitoje neužregistruotas ir yra
psichiškai sveikas ( t.3 b.l. 127; t.2 b.l. 177 ), todėl atmetami nepagrįsti
apelianto teiginiai, kad byloje yra suklastoti duomenys apie tai, kad jis
pripažintas psichiniu ligoniu.
Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuteistasis K. N. , įvykio liudytojai A. D. ir R. J.
parodė, kad įvykio metu jie visi kartu su nukentėjusiuoju A.T. girtavo. Naujai
uždarytų į areštinę asmenų apžiūros bei greitosios medicinos pagalbos
iškvietimų registracijų žurnaluose ( t.2 b.l. 101-102 ) nurodyta, kad 2004 m.
vasario 13 d. 18 val. 10 min. K. N. buvo pagyringas, jam
nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Todėl atmetamas
nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad įvykio metu nuteistasis buvo
blaivus. Apelianto teiginius, kad įvykio metu jis buvo blaivus, o
nukentėjusysis girtas, kolegija vertina kaip gynybinę poziciją bei siekimą
sušvelninti savo teisinę padėtį.
Nenagrinėjamas apeliacinio skundo teiginys dėl nuteistajam nuosavybės
teise priklausančio nekilnojamojo turto, kadangi ši aplinkybė šiuo atveju
neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir nusikalstamą
veiką padariusiam asmeniui paskirtos bausmės dydžiui. Taip pat šioms aplinkybės
neturi jokios reikšmės apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiojo asmenybės
bruožai bei jo gyvenimo būdas (konfliktuojantis, baustas administracine tvarka).
Nors
nuteistasis K. N. apeliaciniame skunde teigia, kad
nepagrįstai neapklausti jo nurodyti liudytojai P. C. ir G.
K., tačiau šie liudytojai tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, apeliantas nei
ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė kokias bylai reikšmingas įvykio
aplinkybes šie asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti. Todėl atmetamas
deklaratyvus apelianto teiginys, kad nepagrįstai neapklausti liudytojais minėti
asmenys.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeistos
nuteistojo K. N. teisės į gynybą, paneigti bylos medžiaga.
Visuose procesiniuose veiksmuose, atliktuose su nuteistuoju K.
N. , dalyvavo jo gynėjai. Priešingai nei teigia apeliantas nei ikiteisminio
tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nei BPK 10 str., nei Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatos nuteistojo K. N. atžvilgiu
nepažeistos.
Taip pat
paneigtas bylos medžiaga apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios apklausos
metu apeliantas nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą. Ikiteisminio
tyrimo metu pirmojoje apklausoje, apklausiant apeliantą įtariamuoju, jis
neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o vėlesnės apklausos metu atsisakė
duoti parodymus.
Kolegijos nuomone,
apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo V.T. pareikštas
civilinis ieškinys 1500 Lt sumai yra realus ir tenkintinas. Todėl atmetamas
nepagrįstas apelianto prašymas atmesti civilinį ieškinį.
Taip pat kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam K. N. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto
nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis K. N. įvykdė
labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo
padariusį ypatingą žalą visuomenei. Jis teistas devynis kartus, tame skaičiuje
ir už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui bei visuomenės
saugumui ir viešajai tvarkai, teistumai neišnykę, administracine tvarka
nebaustas. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos
padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos
veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis (įžeidžiantis) nukentėjusiojo
elgesys. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir skyrė
nuteistajam nežymiai didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo nustatytas
bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta. Dar
labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio
įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 „Dėl teismų
praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nuostatos nepažeisti.
Taigi, apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i
a :
Nuteistojo
K.N. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Svajūnas Knizleris
Teisėjai
:
Albinas Bielskis
Viktoras Kažys