Civilinė byla Nr. 3K-3-347-248/2016
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02033-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo.
- Ieškovai A. R. ir N. R. ieškiniu prašė teismo atidalyti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas), dalis, jas suformuoti kaip atskirus du nekilnojamuosius daiktus, priskirti pagal parengtą projektą N. R. ir A. R. 8/10 dalis (89,6 kv. m), atsakovei P. A. priskirti 2/10 dalis (22,4 kv. m).
- Ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą Kėdainių r., (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlieka nurodyto ūkio pastato remontą, todėl kiekvieną kartą yra priverstas kreiptis į atsakovę dėl šios pritarimo. Ieškovai, siekdami išvengti šios procedūros, nusprendė atidalyti savo ūkinio pastato dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.
- Ieškovas pateikė atsakovei per Kėdainių rajono notarų biurą prašymą pritarti ginčo pastato padalijimui į du nekilnojamojo turto vienetus, šio ūkinio pastato padalijimo į du nekilnojamojo turto vienetus planą.
- Ieškovas 2014 m. gegužės 2 d. raštu buvo informuotas atsakovės, kad jis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą daiktą jis prašo suformuoti, kad jis turi nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 7 straipsnyje nustatytą nekilnojamųjų daiktų formavimo būdą, kad turi būti įvertintos žemės sklypo, kuriame yra ūkinis pastatas, naudojimo sąlygos. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pateiktas P. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-438-1918/13, kad šios bylos teisinės pasekmės turės tiesioginę įtaką žemės sklypo, kuriame yra ginčo ūkio pastatas, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėms, taip pat ir statinių, esančių šiame žemės sklype, naudojimui.
- Ieškovas nesutiko su atsakovės 2014 m. gegužės 2 d. rašte pateiktais argumentais, todėl padavė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1–2 dalys).
- Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį, nurodęs, kad pagal ieškovų pateiktą projektą yra galimybė nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, tačiau ne atidalyti jam priklausančias ūkinio pastato dalis.
- Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė patenkinti dalį apeliacinio skundo, panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad pirmiausia turi būti išspręstas statinių, esančių valstybinėje žemėje, bendraturčių ginčas dėl dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, ir tik po to sprendžiamas valstybinės žemės pardavimo klausimas, o ne atvirkščiai, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
- Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tik esant byloje projektui, atitinkančiam statybos techninių reglamentų reikalavimus, ieškovų siūlomos atidalyti patalpos galės būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiros.
- Ieškovai ieškiniu, patikslintu pareiškimu dėl ieškinio tikslinimo (paduotu perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), prašė teismo atidalyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo ginčo pastato dalis, jas suformuoti kaip atskirus statinius, priskirti N. R. ir A. R. 4/10 dalis bei A. R. 4/10 dalis (tūris 272 kub. m, užstatytas plotas – 109 kv. m), statiniui suteikti unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskirti 2/10 dalis (tūris – 68 kub. m, užstatytas plotas – 25 kv. m), statiniui suteikti unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).
- Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovai nurodė, kad po ieškinio pateikimo teisme pasikeitė ūkinio pastato parametrai dėl jo remonto. Šiuo metu atlikti kadastro duomenų tikslinimo darbai: sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 53/369, joje pateikti tikslūs ginčo pastato duomenys.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
- Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį.
- Teismas nustatė, kad šiuo metu vyksta žemės sklypo prie šalims priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų ir ūkinių pastatų formavimo procedūra. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai siekia, nesant aiškaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, laukti valstybinės žemės prie šalims priklausančių pastatų suformavimo procedūros pabaigos. Tai neleidžia ieškovams įgyvendinti savo teisės bendrąja daline nuosavybe valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Ūkinio pastato atidalijimas neužkirstų kelio žemės sklypo formavimo procedūros pabaigai.
- Teismas, papildomai ištyręs į bylą pateiktus dokumentus, konstatavo, kad ieškovų pateiktas patalpų atidalijimo projektas atitinka visus sprendime įvardytus statinių formavimo tvarkos reikalavimus, ieškovo pateiktame projekte yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (toliau – STR) nurodyta informacija. Atsakovės teiginys, kad ieškovai, rengdami projektą, nesilaikė nurodyto STR keliamų reikalavimų, nepagrįstas.
- Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą užstatytas ūkinio pastato plotas yra 123 kv. m, pagal byloje esančią schemą – 126,06 kv. m, o pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos schemą – 152,59 kv. m. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas paremtas 1992 m. rugpjūčio 12 d. kadastro duomenų nustatymu (duomenys neatnaujinti).
- Teismas konstatavo, kad nors ieškovas ir pateikė STR reikalavimus atitinkančius dokumentus, ūkinio pastato ploto neatitiktis Nekilnojamojo turto registre ir byloje esančioms schemoms neleidžia teismui priimti galutinio sprendimo dėl šio pastato atidalijimo. Teismas nurodė, kad negali būti sprendžiamas atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas privalo įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą.
- Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir N. R. apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.
- Kolegija nustatė, kad ieškovų pateiktose schemose esantys duomenys nesutampa su Nekilnojamojo turto registro duomenimis (VĮ Registrų centro išraše nurodytas užstatytas ginčo pastato plotas – 123 kv. m, ieškovų teismui pateiktose nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemose – 134 kv. m), dėl to negali būti patenkintas ieškovų ieškinys dėl atidalijimo. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog, nors atsakovė ir neprieštarauja ūkinio pastato atidalijimui, tačiau atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, negali būti sprendžiamas.
- Kolegija nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, negali vadovautis ieškovų pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos schema, kurioje nurodyti ginčo statinio duomenys skiriasi nuo VĮ Registrų centre įregistruotų duomenų. Ieškovas pirmiausia privalo įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą, ir tik po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Kasaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atidalyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą bendrosios nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvi dalis, jas suformuoti taip: N. R. ir A. R. priskirti 4/10 dalis, A. R. – 4/10 dalis (tūris 272 kub. m, užstatytas plotas – 109 kv. m), statiniui suteikti unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskirti 2/10 dalis (tūris 68 kub. m, užstatytas plotas 25 kv. m), statiniui suteikti unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškinys buvo atmestas formaliais pagrindais, nenurodant konkrečios teisės normos ir teisės akto. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tik normatyvinius aktus – Nekilnojamojo turto registro įstatymą (toliau – ir NTRĮ) ir Nekilnojamojo turto registro nuostatus. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – NTK nuostatai). Teismai netaikė materialiosios teisės normos – CK 4.80 straipsnio (atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės).
- Ieškovų nekilnojamieji daiktai buvo suformuoti, vadovaujantis NTKĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. atidalijus NTR įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, ir buvo nustatyti nauji ūkinio pastato duomenys (NTKĮ 8 straipsnis). Ginčo ūkinio pastato sienos buvo apšiltintos bylos nagrinėjimo metu, dėl to pasikeitė ūkinio pastato užstatymo plotas bei suformuota nauja ūkinio pastato Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Todėl atlikus šiuos veiksmus ir teismui patenkinus ieškinį, ieškovai turi pareigą kreiptis dėl nekilnojamojo daikto pasikeitusių kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) (NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad ieškovai pirmiausia privalo įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą ir tik po to galės būti sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra neteisingas. Toks apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas nulemia kitą bylinėjimosi etapą, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
- Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais apie tai, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-489/2009; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-466/2008; 2007 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2007).
- Teismai pažeidė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ieškovų pateiktu oficialiu rašytiniu įrodymu – pastato kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 53/369, kurioje buvo pateikti pasikeitę tikslūs ūkinio pastato duomenys (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio įrodymo atmetimo. Dėl to ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė iš naujo parengtą ūkinio pastato Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (nauja laida A), tačiau apeliacinės instancijos teismas, priėmęs šį įrodymą, jo nevertino.
- Ieškovė N. R. pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodo, kad ji palaiko A. R. kasacinį skundą ir prašo jį tenkinti.
- Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė P. A. prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad žemėje, kurioje yra ginčo pastatas, iki šiol nesuformuota namų valda, neatlikti žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, kadastriniai matavimai. Ieškovų ieškinys neišsprendžia galimų ginčų dėl nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo sąlygų, bet dar labiau jį apsunkina.
- Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė tinkamai parengto projekto. Pats ieškovas, įvardydamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos padarinius, kaip sąlygą nurodė ateityje būtinybę spręsti ir servituto klausimą (taip patvirtindamas, kad gali kilti servituto nustatymo poreikis).
- Ieškovai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių šiuo metu jų nuosavybės teisių įgyvendinimas yra apsunkintas dėl kokių nors suvaržymų, sukeltų atsakovės veiksmais ar neveikimu. Atsakovė nepažeidžia ieškovų teisių, nevaržo jų turto valdymo ir naudojimosi sąlygų. Ieškovo argumentas, kad suvaržyta jo teisė atlikti būtinus remonto darbus, nepagrįstas. Atsakovė (kaip statinio bendraturtė) teikė sutikimus ieškovui dėl visų statinio statybos darbų, užtikrinančių tinkamą statinio naudojimą. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad tik pakeitus šalių teisinį statusą ieškovo nurodomos problemos būtų išspręstos. Be to, ieškovas atliko didelę dalį statybos darbų, keičiančių statinio konstrukcijas, negavęs atsakovės sutikimo ir nesuderinęs jų su atitinkamomis valdžios institucijomis.
- Ieškovas ginčo metu nurodė, kad ūkinio pastato daliai gresia griūtis, nes jis pastatytas ant šlaito ribos. Akivaizdu, kad to priežastis yra ne pats statinys, bet ieškovo vykdomi žemės kasinėjimo ir statybos darbai. Šiuo metu ginčo statinys yra valstybinės žemės ribose, tačiau ieškovams nebuvo išduotas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas (suderinimas, kapitalinio remonto atlikimo projektas ir kt. dokumentai) dėl pastato kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Ieškovo teiginys, kad yra pažeidžiamos jo teisės, nepagrįstas. Jis nepateikė teismui tinkamai parengto statinio atidalijimo projekto, parengto pagal viešame registre registruoto turto duomenis, kuriame būtų aptartos visos sąlygos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaiga.
- Kasaciniu skundu keliamas reikalavimas neatitinka reikalavimo, kuriuo buvo grindžiamas ieškinys. Projekto sprendiniai kaip ir ieškovo reikalavimai teismui yra netapatūs. Tokio reikalavimo (pasiūlymo), kuris yra suformuluotas ieškovo kasaciniame skunde, atsakovė negavo iš ieškovo. Teismui tenkinus ieškovų kasacinį skundą, ginčo statinio registravimas VĮ Registrų centre taptų neįmanomas, nes kasacinio skundo duomenys prieštarauja šiuo metu registruotiems nekilnojamojo turto duomenims.
- Kasatorius atliko statybos darbus, kurių neįregistravo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas, teikdamas projektą, kuriame atlikti nekilnojamojo turto duomenų pakeitimai, siekia įregistruoti jau pakeistus (bet ne planuojamus pakeisti) statinio matmenis. Todėl ieškovo reikalavimai negali būti vertinami kaip teisėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalijimo
- Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
- Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
- Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
- Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
- Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia atidalijimo natūra, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus ir teikia tokio atidalijimo projektą. Atsakovė prieštaravo ieškovų pateiktam projektui, tačiau nenurodė aiškių argumentų, susijusių su siūlomo atidalijimo projekto netinkamumu (teikė argumentus, susijusius su žemės sklypo formavimu ir kitomis teismuose nagrinėjamomis bylomis), kokiu nors jos teisių pažeidimu, savo atidalijimo projekto nepateikė. Teismai nustatė, kad ieškovų pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų atidalijimo projektas iš esmės atitinka statinių formavimo tvarkos reikalavimus, nustatytus statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“. Tačiau teismai, ištyrę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad skiriasi byloje esančių įrodymų duomenys apie ginčo pastato išorinį užimamą plotą: pagal paskutinius ieškovo pateiktus duomenis, ieškovų ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato plotas padidėjo, lyginant su NTR įregistruotais duomenimis, ir nurodė, kad atidalyti iš bendrosios nuosavybės bus galima tik tada, kai nauji dabar egzistuojančio pastato kadastrinių matavimų duomenys bus įregistruoti NTR, tačiau tokios savo išvados teisiškai nemotyvavo.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.80 straipsnis), viešosios teisės normos taikytinos tiek, kiek jose nustatytos taisyklės, reikšmingos atidalijimui.
- Sprendžiant ginčą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs, nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti šalių prašomais būdais. Minėta, šiuo atveju siekiama atsidalyti natūra, formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus.
- Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų yra vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (NTKĮ 7 straipsnio 4 dalis). Po to duomenys savininko prašymu įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, toks įrašymas reiškia ir daikto įregistravimą NTR (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).
- Pagal NTKĮ 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą.
- NTKĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Taigi teisės aktai nustato du skirtingus jau esamo ir NTK įregistruoto nekilnojamojo daikto naujų kadastro duomenų įrašymo atvejus: kai iš jo suformuojamas naujas daiktas arba kai daiktas išlieka, tik pasikeičia tam tikri jį apibūdinantys į kadastrą įtrauktini duomenys.
- Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo galima spręsti, kad savo išvadą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės negalimumo teismas grindė NTKĮ 9 straipsniu, nors minėta, teisinio pagrindo nenurodė.
- Nagrinėjamu atveju formuojant atskirus nekilnojamojo daikto objektus yra atlikti kadastriniai matavimai; dėl jų kokybės, atitikties faktinei dabartinei pastato būklei ginčų nėra, taigi atidalijamo pastato parametrai yra aiškūs, tačiau kai kurie jų skiriasi nuo įregistruotų NTR. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, dėl kokios priežasties atsirado pastato ploto neatitikimai (dėl matavimų tikslumo laipsnio, dėl atliktų statybos darbų ar kt.). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo ieškovus patikslinti prašomo atidalyti ūkinio pastato matmenis arba pateikti kompetentingos institucijos pažymą apie plotų duomenų netikslumų atsiradimą ir faktinę padėtį. Ieškovai nepateikė teismui papildomų rašytinių įrodymų dėl ploto pasikeitimo aplinkybių. Teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, kad ginčo pastato išorinis (užstatymo) plotas padidėjo dėl atlikto sienų apšiltinimo, t. y. dėl atliktų remonto darbų. Teismas nenustatė, ar tokie darbai iš tikro buvo atlikti, ar jie lėmė pastato užstatymo ploto pasikeitimą.
- Jei pastato išorinis plotas keitėsi dėl atliktų statybos darbų, būtina nustatyti, kokiai statybos rūšiai jie priskirtini (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, paprastasis remontas), priklausomai nuo šiai statybos rūšiai taikomų reikalavimų, spręstina, ar darbai buvo vykdomi teisėtai pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas. Nustačius šias aplinkybes spręstina, ar atliktų darbų pagrindu atsiradę pastato pakitimai atitinka NTKĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą kadastro duomenų keitimo pagrindą, ar pakitimai galės būti atspindėti, įrašant į NTK duomenis apie naujus nekilnojamojo turto objektus.
- Jei buvo atlikti pastato remonto darbai, jie turi būti įvertinti ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų aspektu (CK 4.75–4.77 straipsniai). Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių spręstina dėl ieškovų teikiamo projekto tinkamumo.
- Pažymėtina, kad NTR ginčo pastatas buvo registruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys, ir nurodytas tik jo užstatymo plotas, t. y. pastato užimtas žemės plotas, kaip ir nurodyta NTK nuostatų 59 punkte. Pagal ieškovų atidalijimo projektą formuojami du savarankiški nekilnojamojo turto objektai, atliktais kadastriniais matavimais nustatytas bei kadastrinių matavimų duomenyse nurodytas ir formuojamų pastatų bendras plotas. Teismai nesiaiškino, ar, keičiantis užstatymo plotui, keitėsi ir bendras pastato plotas, t. y. jo vidiniai parametrai, o jei keitėsi tik užstatymo plotas, ar tokie pasikeitimai, atidalijant pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą, turės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms.
- Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad NTK duomenų keitimui pagal NTKĮ 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas (NTKĮ 13 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo, kad atsakovė atsisako tokį prašymą (sutikimą) teikti, dėl to pasikeitusių NTK duomenų įregistravimas bus galimas tik teismo tvarka. Dėl to siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei greitesnio bendraturčių ginčų išsprendimo ir teisinės taikos tarp jų atkūrimo, būtina išsiaiškinti visas teisines galimybes ginčą išspręsti šiame procese, taip pat ir skatinant dalyvaujančių byloje šalių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).
- Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą teikiami argumentai dėl to, kad ji nevaržo ieškovų kaip bendraturčių nuosavybės teisės, todėl nėra būtinybės atsidalyti, atmestini, kadangi asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, svarstoma tik dėl atidalijimo būdo ir kaip teisingai atidalyti bendrą turtą, suderinant visų bendraturčių interesus.
- Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi nutartyje nurodytos aplinkybės, kurias būtina nustatyti byloje, yra fakto klausimas, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 11,74 Eur. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis