Civilinė byla Nr. 2-559/2013
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00625-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 102.5; 121.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-705-123/2012 pagal ieškovo draudimo bendrovės „Balta“ ieškinį atsakovei V. D. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir V. D. priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo UAB „KarVainas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė draudimo bendrovė „Balta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovės V. D. automobilį BMW 320, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Latvijos lizingo bendrovei „LKB Lizings“.
Atsakovė V. D. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad iš UAB „KarVainas“ jos nupirktas automobilis ir ieškovo reikalaujamas grąžinti automobilis yra vienas ir tas pats automobilis (su skirtingais VIN numeriais) bei panaikinti areštus.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Išreikalavo iš V. D. automobilį BMW 320, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį priteisė ieškovui draudimo kompanijai „Balta“ (b.l. 159-160).
2012 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovės V. D. pareiškimas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo paduoti ir apeliacinis skundas (b.l. 164-165). Nurodo, kad atsakovė, klaidingai apskaičiavusi apskundimo terminą, jį praleido, be to, apeliacinį skundą 2012 m. rugsėjo 14 d. padavė tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai (tik dvi dienas), atsakovei buvo problemiška pasirūpinti tinkamu atstovavimu, todėl prašo praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė atsakovės V. D. pareiškimą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo paduoti. Apeliacinio skundo nepriėmė ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui (b.l. 170-171). Teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė buvo atstovaujama advokato M. N., kuriam buvo žinoma apie procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką, teismo sprendimo kopija advokatui M. N. įteikta 2012 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas dalyvavo 2012 m. liepos 23 d. teismo posėdyje ir jam buvo žinoma apie procesinio sprendimo paskelbimo laiką, taip pat į tai, kad atsakovės atstovas advokatas M. N., būdamas kvalifikuotas teisininkas, turėjo galimybę bei pareigą informuoti atsakovę apie teismo sprendimo apskundimo terminus ir apeliacinio skundo pateikimo tvarką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo svarbia termino praleidimo priežastimi laikyti aplinkybę, kad atsakovė klaidingai apskaičiavo apskundimo terminą ir išsiuntė skundą tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Nors advokatas nurodo ir pateikia įrodymus, kad atstovavimo sutartis su atsakove V. D. buvo sudaryta tik 2012 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tačiau iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliacinis skundas yra parengtas būtent advokato M. N.. Be to, apeliacinis skundas tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat buvo siunčiamas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, t.y. dvi dienas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėti, kad atsakovė ir jos atstovas sąžiningai naudojosi ir nepiktnaudžiavo jiems priklausančiomis teisėmis, rūpinosi proceso operatyvumu (CPK 7 str. 2 d.), todėl tenkinti atsakovės pareiškimą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nėra pagrindo (CPK 78 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. D. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą (b.l. 174-176). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Tiek atstovavimo sutarčių sudarymas pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, tiek klaidingas dokumentų išsiuntimas sudaro pagrindą pripažinti, kad terminą apeliantė praleido ne siekdama piktnaudžiauti savo teisėmis, o per klaidą.
- Vertinant, dėl kokių priežasčių praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą, apeliantės teigimu, nepakanka vien konstatuoti, kad ji netinkamai gynė savo pažeistas teises, o būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, t.y. kad pati apeliantė nedalyvavo nei viename posėdyje, sprendimą gavo praėjus kelioms dienoms po jo priėmimo, taip pat į tai, dėl kokių priežasčių praleistas terminas, ar ji bando piktnaudžiauti savo teisėmis ir kokias pasekmes gali sukelti (ar sukels) toks priimtas sprendimas, jeigu apeliantei bus užkirstas kelias toliau ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl jam pasibaigus, savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).
Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 1 d.).
Nustatyta, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo paduoti buvo 2012 m. rugsėjo 12 d. Prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei pats apeliacinis skundas išsiųstas paštu 2012 m. rugsėjo 17 d., Klaipėdos apygardos teisme gautas 2012 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 164-169). Iš byloje esančio AB Lietuvos paštas kvito matyti, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išsiųsta korespondencija, kaip teigia apeliantė, - tai apeliacinis skundas (b.l. 186). Taigi, apeliacinis skundas Klaipėdos apygardos teismui paduotas praleidus terminą, t.y. penkias dienas. Pažymėtina, kad apeliantė tiesiogiai išsiųsdama apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui terminą taip pat jau buvo praleidusi dvejomis dienomis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti motyvuodamas tuo, kad apeliantės advokatas, būdamas kvalifikuotas teisininkas, turėjo galimybę bei pareigą informuoti atsakovę apie teismo sprendimo apskundimo terminus ir apeliacinio skundo pateikimo tvarką, todėl nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi, kad atsakovė klaidingai apskaičiavo apskundimo terminą ir išsiuntė skundą tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.
Iš byloje esančių atstovavimo sutarčių matyti, kad apeliantę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas M. N. (b.l. 47), o dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme atstovavimo sutartis pasirašyta 2012 m. rugsėjo 17 d. (b.l. 179), t.y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą bei apeliantės nurodytų aplinkybių visetą, sprendžia, kad apeliantė per įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti nebuvo pakankamai rūpestinga, nes 2012 m. rugpjūčio 13 d. teismo sprendimą įteikus jos atstovui advokatui M. N. (b.l. 161), turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu bei apeliacinio skundo parengimui. Juo labiau, kad ir atstovavimo sutartis atstovauti ją Lietuvos apeliaciniame teisme pasirašyta su tuo pačiu advokatu, t.y. M. N.. Tačiau tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek apeliantės prašyme išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatavimui, kad apeliantė ar jos atstovas būtų piktnaudžiavę jiems suteikiamomis procesinėmis teisėmis ar elgęsi nesąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).
Taigi, viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nežymiai, t.y. penkias dienas. Įvertinus šio termino praleidimo mažareikšmiškumą lyginant su pasekmėmis, kurias apeliantė patirtų termino neatnaujinus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantei galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikinama, o praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 str.)
Atsižvelgiant į CPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, atnaujinus praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, byla kartu su apeliaciniu skundu turėtų būti perduota Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti bylos tolesnės eigos klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje neišspręstas apeliantės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo klausimas (b.l. 180-185). Šio klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliantės V. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti atsakovei V. D. terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo paduoti.
Civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės V. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Nijolė Piškinaitė
Alvydas Poškus