Civilinė byla Nr. e2A-1862-863/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00326-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Zunda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zunda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santermita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Zunda“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 186,33 Eur skolą, 223,50 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas), bendrojo naudojimo objektai valdomi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos dalyviai, atstovaujami įgalioto asmens, ir ieškovė 2012 m. spalio 1 d. sudarė Pastato šilumos punkto ir šildymo sistemų techninės priežiūros ir mokesčių už šių paslaugų gyventojams paskirstymo sutartį Nr. 12-10/06 (toliau – ir sutartis), kuria susitarė dėl daugiabučio namo šilumos punkto ir šildymo sistemų techninės priežiūros paslaugų teikimo. Daugiabučiame name esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. J. Šias patalpas nuomos teise valdo ir naudoja atsakovė. Nuo sutarties sudarymo ieškovė teikė sutartines paslaugas, o už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas ieškovė teikė apmokėjimui daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams/naudotojams. Ieškovės sąskaitos atsakovei rašomos nuo 2014 m., kai buvo gautas atsakovės pranešimas apie nuomos teisinius santykius ir prašymas sąskaitas už ieškovės paslaugas išrašyti atsakovei. Atsakovė sąskaitas gavo, jas priėmė, ilgą laiką vykdė savo įsipareigojimus atsiskaityti, paskutinį kartą atsakovė mokėjimą atliko 2021 m. lapkričio 11 d. Vėliau pradėjo kauptis atsakovės skola, kuri ieškinio pateikimo teismui dieną sudarė 1 186,33 Eur.
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad daugiabučiame name esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nuomos teise jas valdo ir naudoja atsakovė. Maždaug apie 2021–2022 m. dalį patalpų iš J. J. įsigijo kiti savininkai, kurie vykdė patalpose bei rūsyje remonto darbus, po ko atsakovės nuomojamos patalpos tapo prastai šildomos; vidutinė temperatūra žiemos metu patalpose siekia vos 16oC. Atsakovės direktorius kreipėsi telefonu į ieškovę dėl šildymo sistemos netinkamo veikimo, tačiau jokių darbų ar paslaugų nuomojamose patalpose UAB „Santermita“ nesuteikė, patalpos toliau liko prastai šildomos. Šiuo metu patalpos yra papildomai šildomos elektra pagal poreikį. Pakartotinai atsakovė kreipėsi elektroniniais laiškais į ieškovę 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. lapkričio 25 d. Atsakovei nėra aišku, kokius darbus ieškovė yra atlikusi, kokias paslaugas suteikė. Ieškovė priežiūrą vykdė netinkamai, kadangi atsakovės nuomojamose patalpose yra prastai šildoma. Atsakovė nurodė, jog nesutinka apmokėti sąskaitų, kol nėra aiškūs ieškovės atlikti darbai ar suteiktos paslaugos, jų atlikimo datos, periodiškumas bei kol atsakovės patalpos yra prastai šildomos; atsakovė turi šildyti šias patalpas savo lėšomis elektra.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sutartis galiojo, ieškovė teikė paslaugas, atsakovė neatsiskaitė, todėl sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva. Atsakovė pati paprašė jai rašyti sąskaitas nuo 2014 m. Atsakovė pradėjo ginčyti prievolę mokėti po to, kai ieškovė pareikalavo sumokėti skolą. Atsakovė kaip prasto šildymo priežastį nurodė remonto darbus pas kaimynus, bet nežino, kada vyko remonto darbai. Ieškovė nėra atsakinga už atsakovės kaimynų remonto darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę telefonu dėl galimų problemų, ieškovė užklausų raštu negavo. Atsakovė savo elektroniniuose laiškuose ieškovei nenurodė, kad jos patalpos prastai šildomos. Ieškovė atlieka šilumos ūkio priežiūrą, o daugiabučio namo bendraturčiai, naudotojai priima sprendimus dėl renovacijos, ieškovė tokių sprendimų nepriima. Sąskaitose įrašyta suma už nuolatinę visą techninę priežiūrą, bet ne už kiekvieną atskirą veiksmą. Todėl jei žurnaluose, kurių yra du – sistemų priežiūros ir darbų priežiūros žurnalas, trūksta kokio nors įrašo, tai esmės nekeičia. Kai nėra šildymo sezonas, punkto galima ir nežiūrėti. Gali apžiūra būti vieną savaitę pradžioje, kitą savaitę pabaigoje, todėl gali atrodyti, kad apžiūra vyko rečiau nei kas savaitę. Tačiau pareiga atlikti apžiūrą kartą per savaitę bus įvykdyta. Ieškovė raktus nuo patalpos, kurioje yra šilumos punktas, turi, taip pat turėjo kažkuris patalpų savininkas. Kad ieškovė vykdytų sutarties priedo 5.5–5.7 punktuose nustatytas pareigas, ieškovei turėjo būti pranešta apie problemą, apie poreikį. Šilumos punkte nebuvo automatikos, todėl ieškovės darbuotojai turėdavo pateikti „Kauno energijai“ rodmenis, juos perduodavo ieškovė „Kauno energijai“. Ieškovė nežino apie atsakovės kaimynų remontą. Sutartyje buvo nurodyta paslaugų kaina, vėliau ji keista pranešimais, paslaugų kaina dalinama iš bendro namo ploto, paskirstoma patalpų savininkams/ naudotojams pagal patalpų plotus. J. J. patvirtino, kad atsakovė apmokės ieškovės sąskaitas, pati atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl sąskaitų jai rašymo. Atsakovė nepranešė ieškovei apie prastai šildomas patalpas.
5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė neatliko tam tikrų funkcijų. Kai pradėdavo šildymo sezoną, ieškovės darbuotojas turėdavo nuorinti radiatorius. Jis skambino ieškovės darbuotojui S. Č., jis kreipėsi su prašymu, kad atvyktų specialistas. Šilumos mazgas turi atitikti reikalavimus, žymėjimus, mazgas yra baisus, neatitinka reikalavimų. Jie norėtų renovuoti šilumos mazgą. Iš dalies pripažįsta sutartį, bet nori pagrindimo dėl atliktų darbų. Nurodė, jog siekia, kad būtų parodyta, už ką išrašytos sąskaitos. Šilumos punkte nebuvo ieškovės pildomų žurnalų. Ieškovė neatliko pareigų pagal sutartį, neatliko nuorinimo darbų. Atsakovė gaudavo kiekvieną mėnesį iš ,,Kauno energijos“ sąskaitas už šildymą. Šilumos punkte nėra žymėjimo, pagal schemas nėra ženklinimo, šilumos punktas nenudažytas. Jis informavo ieškovę apie žemą temperatūrą raštu – elektroniniais laiškais. Nežino, kaip šilumos punkto žymėjimas įtakojo skolos dydį. 2021 m. įvyko lūžis, kai žmonės jų parduotuvėje drebėdavo dėl šalčio. Elektroniniuose laiškuose nerašė, kad buvo šalta, nes pasitikėjo ieškove. 2018 m., 2019 m. buvo patenkinti ieškovės paslaugomis. Anksčiau apmokėtos sąskaitos jiems buvo aiškios, nes tuo metu juos tinkamai šildė. Nufotografavo ieškovės žurnalus 2024 m. vasario gale. 2022 m., 2023 m. rudenį šildymą jiems pajungė ieškovė. Nežino tiksliai, ar kaimynų remontas galėjo būti prasto šildymo priežastis, bet ieškovė turėjo atkreipti į tai dėmesį. Nurodė, jog nežino, ką kaimynai remontavo, nežino, ar ieškovė leido kaimynams atlikti remonto darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 186,33 Eur skolą, 223,50 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 267,02 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 18,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimus byloje esančių įrodymų, tarp jų ir sutarties nuostatų kontekste, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį teikė atsakovei paslaugas pagal sutartį. Atsakovės pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kyla buto ir kitų patalpų savininkams nustatytų daiktinės teisės normų pagrindu. Atsakovė, nuomos sutarties pagrindu perėmusi bendrosios dalinės nuosavybės subjekto J. J. pareigą išlaikyti bendrąjį turtą – tame tarpe ir pastato bendrojo naudojimo šilumos įrangą (šilumos punktą, šildymo sistemas), turėjo pareigą išlaikyti minėtą bendrąjį turtą. Teismas nustatė, kad teikiant bendrojo naudojimo šilumos įrangos priežiūros paslaugas, ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas faktūras nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas 2023 m. gruodžio 31 d.) iš viso 1 186,33 Eur sumai. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog neaišku, už kokias ieškovės paslaugas skola paskaičiuota. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys patvirtina paslaugų atsakovei teikimo faktą bei atsakovės skolos ieškovei faktą – atsakovė ieškovei skolinga 1 186,33 Eur, kurią sudaro 716,50 Eur mokesčiai, apskaičiuoti pagal patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, ir 469,83 Eur mokesčiai, apskaičiuoti pagal patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą. Įvertinus tai, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovė kiekvieną mėnesį teikė atsakovei paslaugas, ieškovės atstovės paaiškinimus apie mokėtinos sumos apskaičiavimo tvarką, atsakovės naudojamų patalpų plotus bei sąskaitose faktūrose nurodytus duomenis, daroma išvada, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovei mokėtinas sumas ir išrašė sąskaitas faktūras. Teismas sprendė, jog byloje nustačius, kad atsakovė savo prievolės ieškovei neįvykdė, ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiant nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. sausio 1 d. susidariusią 1 186,33 Eur skolą. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
8. Spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad jas sudaro 32 Eur žyminis mokestis ir 2 235,02 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Pažymėjęs, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas vertino, kad susiklosčiusią ginčo situaciją bei bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovės elgesys, nevykdant pareigos atsiskaityti su ieškove, gavus ieškinį skolos nesumokėjus, tęsiant teisminį procesą. Teismas nurodęs, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), nurodyto maksimalaus dydžio, sprendė, kad ieškovės išlaidos pripažintinos realiai turėtomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 267,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, teismas priteisė valstybei iš atsakovės 18,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Zunda“ pateikė byloje apeliacinį skundą, prašydama 70 procentų sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad priteistos advokato išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka faktiškai patirtų išlaidų. Teismas priteisė 2 267,02 Eur advokato išlaidų, tačiau šios išlaidos neatspindi realiai patirtų išlaidų. Pažymi, jog atsakovė buvo priversta laukti teismo posėdžio pradžios, nes ieškovės advokatas apie 30 min vėlavo į teismo posėdį, t. y. neatliko visų procesinių veiksmų laiku, o tai gali reikšti, kad išlaidos nebuvo pagrįstai patirtos. Advokato vėlavimas į teismo posėdį sukėlė nepatogumų ir papildomas išlaidas atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė atsisakė bylą išspęsti taikiai mediacijos būdu, atsakant į atsakovės pateiktus klausimus, pateikiant atliktų darbų ataskaitą bei nepagrįstai didino bylinėjimo išlaidas. Be to, apeliantės vertinimu, priteistos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir turėtų būti sumažintos iki protingo dydžio (atsakovės nuomone, ne mažiau kaip 70 procentų.). Akcentuoja, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingos ir pagrįstos.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog teismui pateikė tinkamus bylinėjimosi išlaidų įrodymus, t. y. teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pateiktas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašymo prieduose detalizuotos suteiktos konkrečios paslaugos, jų teikimui advokato patirtos laiko sąnaudos ir jų kaina, taip pat pateikti įrodymai, kad šios išlaidos buvo faktiškai ir realiai patirtos, todėl ieškovės vertinimu, jai priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo kriterijų. Mano, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės atstovės tariamo vėlavimo į posėdį, neatitinka tikrovės ir yra teisiškai nereikšmingi. Nurodo, kad iš 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo ir informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdis prasidėjo laiku ir posėdyje nuo jo pradžios dalyvavo abi šalys (jų atstovai). Kadangi teismo naudojamos priemonės neužtikrino nuotoliniu būdu dalyvaujančios ieškovės atstovės galimybės girdėti atsakovės atstovo pasisakymus, ieškovės atstovės prašymu teismas paskelbė pertrauką, kad atstovė atvyktų į teismo salę ir teisminis bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai. Teismo posėdžio trukmė buvo 00:08:33 val. iki minėtos pertraukos ir 02:03:54 val. po pertraukos (bendra trukmė, neskaitant atvykimui skirto laiko, 02:12:27 val.). Taip pat laiko atmestinu ir atsakovės argumentą, kad ieškovė atsisakė bylą spręsti taikiai, todėl nepagrįstai didino bylinėjimosi išlaidas. Šis argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, nepaneigia ieškovei priteistų išlaidų realumo ir pagrįstumo. Paaiškina, kad įvertinus atsakovės atstovo išdėstytą poziciją, ieškovė neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju mediacija galėtų būti veiksminga ir rezultatyvi. Atkreipia dėmesį, kad nors aktyviai ginčijusi ieškovės teisę gauti byloje pareikštų reikalavimų patenkinimą, atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės nutarė neskųsti; taigi atsakovė sutinka su teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o nusprendusi nepagrįstai bylinėtis, atsakovė pati padidino bylinėjimosi išlaidas, kurios, vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš bylą pralaimėjusios atsakovės ir buvo priteistos. Laiko nepagrįstu ir atsakovės teiginį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų neatitikimo Rekomendacijų nuostatoms. Nurodo, kad prieš kreipiantis į teismą sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį ir 795,12 Eur (su PVM) už ieškinio parengimą, į nurodytą kainą įskaitant su ieškinio parengimu susijusias išvardintas paslaugas įrodymų rinkimui, palūkanų skaičiavimo lentelės rengimui bei išlaidas už dokumentų įsigijimą iš VĮ Registrų centro. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės sumokėta ieškinio kaina yra šešis kartus mažesnė nei pagal Rekomendacijas priteistina maksimali ieškinio parengimo kaina. Po ieškinio pareiškimo ieškovės patirtos papildomos išlaidos yra sietinos išimtinai su atsakovės apsisprendimu nepagrįstai bylinėtis. Atsakovei atsiliepimu pareiškus apie nesutikimą su ieškiniu, ieškovė buvo priversta rinkti ir teismui teikti papildomus didelio kiekio įrodymus, paneigiančius atsakovės atsiliepime nurodytas nepagrįstas aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė papildomas 459,80 Eur išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu, vertinimu ir paaiškinimų teismui parengimu. Pagal Rekomendacijas už šias paslaugas priteistina maksimali išlaidų suma sudaro 777 Eur. Atsakovei pateikus 2024 m. vasario 26 d. paaiškinimus ir juose nurodžius naujus argumentus, kuriais atsiliepimas į ieškinį nebuvo grindžiamas, ieškovė buvo priversta į šiuos naujai iškeltus argumentus atsikirsti. Už parengtą procesinį dokumentą, kuriuo ieškovė atsikirto į naujai iškeltus atsakovės argumentus, ieškovė sumokėjo 193,60 Eur, kai pagal Rekomendacijas maksimali priteistina išlaidų suma siekia 403,64 Eur. Prieš teismo posėdį atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, su kuriais ieškovė turėjo susipažinti ir tinkamai pasiruošti civilinės bylos teisminiam nagrinėjimui. Už minėtas papildomas paslaugas ieškovė patyrė 786,50 Eur išlaidas; pagal Rekomendacijas už nurodytas teisines paslaugas procese yra numatyta maksimali priteistina 1 266,18 Eur suma. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taip pat mano, jog nėra jokio pagrindo spręsti, kad priimant teismo sprendimą skundžiamoje jo dalyje būtų nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimais.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2 267,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 32 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 235,02 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas. Už suteiktas teisines paslaugas ieškovei buvo išrašyta 2023 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra, 795,12 Eur sumai (šią sąskaitą, kaip matyti iš joje pateiktos detalizacijos, sudaro iš esmės ieškinio parengimas ir su tuo susiję kiti veiksmai, kaip konsultacija, prašymų VĮ Registrų centrui parengimas, dokumentų peržiūra ir analizė, palūkanų skaičiavimo lentelės parengimas, išlaidos už VĮ Registrų centro dokumentus); 2024 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra, 459,80 Eur sumai (šią sąskaitą, pagal joje pateiktą detalizaciją, apima suteiktos paslaugos už prašymo VMI parengimą, įrodymų rinkimą, prašymo teismui dėl paaiškinimų pateikimą); 2024 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra, 193,60 Eur sumai (ši sąskaita apima susipažinimą su atsakovės dokumentais, paaiškinimų teismui parengimą); 2024 m. gegužės 1 d. PVM sąskaita faktūra, 786,50 Eur sumai (ši sąskaita apima susipažinimą su atsakovės pateiktais naujais procesiniais dokumentais, pasirengimą 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame). Byloje pateikti ir minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimų duomenys (2023 m. gruodžio 21 d., 795,12 Eur sumai; 2024 m. vasario 26 d., 459,80 Eur sumai; 2024 m. kovo 5 d., 193,60 Eur sumai; 2024 m. gegužės 1 d., 786,50 Eur sumai).
15. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės patenkinęs ieškovės materialinius ieškinio reikalavimus, pagrįstomis ir realiai patirtomis laikė ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias visa apimtimi ir priteisė iš atsakovės. Apeliantė gi su tokia teismo pozicija (teismo sprendimu dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų) nesutinka, laiko priteistas išlaidas nepagrįstai didelėmis, be kita ko viršijančiomis ir Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Be to, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).
17. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, taigi, kaip yra nustatyta jau minėtų Rekomendacijų 8.1.–8.20 punktuose, kuriuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas), kaip pavyzdžiui, už ieškinio parengimą nustatytas 2,5 koeficientas, kas aptariamu atveju sudarė apie 5 000 Eur maksimalią sumą (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, kas aptariamu atveju, galėjo sudaryti maksimalią apie 807 Eur sumą (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai); už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1, kas aptariamu atveju, galėjo sudaryti maksimalią apie 201,82 Eur sumą (Rekomendacijų 7, 8.17 punktai); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, kas aptariamu atveju, galėjo sudaryti maksimalią apie 211 Eur už vieną valandą sumą (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai), ir kt. Ir nors apeliantė be kita ko vertino, kad ieškovei priteistos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, jį (tokį vertinimą) laikydamas labiau deklaratyviu. Apeliantė konkrečiai netgi nenurodė, kurie ieškovei skundžiamu sprendimu priteisti patirtų išlaidų dydžiai viršija minėtų Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, nepateikė jokių objektyvių savo poziciją pagrindžiančių argumentų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, tarp jų ir ieškovės pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei juos patvirtinančius įrodymus, t. y. jau anksčiau šioje nutartyje minėtas byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, be kita ko atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga) tiek parengtų procesinių dokumentų, įrodymų rinkimo, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje aspektais, atsižvelgdama į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Kaip ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir realumo niekaip nepaneigia ir apeliantės argumentai apie neva patirtus nepatogumus laukiant teismo posėdžio, ieškovės atstovei neva vėluojant į posėdį, nors iš bylos medžiagos, 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo galima suprasti, kad ieškovės atstovė, iš pradžių teismo posėdyje dalyvavusi nuotoliniu būdu, susidūrė su techninėmis kliūtimis, dėl ko ir vyko į bylos nagrinėjimą teisme, tokiai pertraukai sugaišus vos 20 min., kas negali būti laikoma pagrindu laikyti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstomis ar jas mažinti. Atitinkamai tokiu pagrindu nelaikytini ir kiti apeliantės argumentai – dėl ieškovės atsisakymo bylą išspręsti taikiai, kas (šalies teisė nuspręsti dėl taikaus ginčo išsprendimo) šiuo atveju taip pat niekaip neįrodo priteistų išlaidų nepagrįstumo, juo labiau, kad kaip matyti iš bylos eigos, teismui patenkinus ieškovės materialinius reikalavimus, apeliantė šios sprendimo dalies netgi neginčijo, taigi, su sprendimu sutiko, kas tik parodo, kad šalių bylinėjimasis iš esmės buvo įtakotas būtent atsakovės veiksmų.
18. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nenukrypo nuo aptartą klausimą aiškinančios teismų praktikos, todėl priimto sprendimo (skundžiamoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų) naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (apeliacine tvarka apskųstoje dalyje) yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
21. Ieškovė pateikė prašymą dėl 907,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, kartu su 2024 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra bei 2024 m. rugsėjo 9d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu minėtos sumos apmokėjimą.
22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apeliantės priteistina jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zunda“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zunda“, juridinio asmens kodas 132080621, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 907,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok