Administracinė byla Nr. I-1050-624/2012

(Proceso Nr. 3-61-3-02052-2011-6)

Procesinio sprendimo kategorija  36; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Tele-3“ atstovams advokatui Žygimantui Pacevičiui ir advokato padėjėjai Dinai Adomavičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Aleksandrui Naujūnui, nedalyvaujant atsakovės Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š. ir G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tele-3“ skundą atsakovei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sveikatos apsaugos ministerijai, R. Š. ir G. K. dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Tele-3“ skunde, kurį patikslino 2011-10-20, prašo teismo panaikinti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011-08-29 sprendimą dėl televizijos 2011-01-04 laidos „Prieš srovę“. Nurodo, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2011-08-29 priėmė sprendimą dėl televizijos laidos „Prieš srovę“ (toliau – ir Laida), transliuotos TV3 2011-01-04 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė, kad Laidoje buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 str., 11 str. Pareiškėja nesutinka su priimtu Sprendimu. Komisija Sprendime pažymėjo, kad Komisija 2011-01-27 Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) skundą kompetentinga pagal Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą nagrinėti tik profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Komisija neįsigilino į ginčo situaciją, pažeisdama jai Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. normos implikuojamą pareigą atlikti išsamų tyrimą dėl tiriamų pažeidimų pagal savo kompetenciją. Sprendime nurodoma, jog Komisija neturi pagrindo netikėti ministerijos skunde išdėstytais faktais, kaip žurnalistė ir operatorius pateko į ministerijos patalpas. Akivaizdu, kad Komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi tik SAM skundu. Komisija neprašė nei pareiškėjos, nei žurnalistės pateikti paaiškinimų, nekvietė dalyvauti Komisijos posėdyje, kuriame nagrinėtas SAM skundas. Dėl to ginčo aplinkybės buvo išnagrinėtos vienpusiškai ir neišsamiai. Pažymėjo, kad Komisijos Sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime nurodyta, kad Laidoje buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 str., motyvuojant tik tuo, kad informacijos rinkimo būdas neteikia garbės tokiai profesionaliai žurnalistei kaip A. K.. Tačiau Sprendime nenurodomi konkretūs veiksmai, kurie, Komisijos manymu, yra neetiški, nenagrinėjamos tų veiksmų priežastys. Žurnalistė A. K. (toliau – ir Žurnalistė) buvo iš anksto susitarusi su Sveikatos apsaugos ministro patarėju R. B. dėl pokalbio su ministru R. Š.. Žurnalistė paskambino patarėjui likus 15 minučių iki vizito į ministeriją ir priminė apie planuojamą pokalbį. Priešingai nei nurodoma SAM skunde, patarėjas neminėjo, kad ministras numatytu laiku negali susitikti ir atsakyti į klausimus. Aplinkybę, kad Žurnalistė atvyko į SAM susitarusi, patvirtina ir Laidos medžiaga, kurioje R. B. rodo žinąs apie planuotą pokalbį su ministru. Atvykus į SAM, Žurnalistė ir operatorius negalėjo laisvai patekti į SAM pastatą, kadangi įėjimą saugojo apsauginiai. Žurnalistė nusprendė, kad šį faktą, t. y. tai, kad SAM yra saugoma, į jos pastato vidų negalima patekti be specialaus leidimo, yra verta paviešinti visuomenei. Siekdami nufilmuoti, kad į SAM be leidimo iš tikrųjų patekti yra draudžiama, Žurnalistė ir operatorius pabandė įeiti pro vartus, tačiau iš karto buvo sustabdyti apsaugos darbuotojo. Tuo metu prie įėjimo atėjo R. B. ir iš karto pradėjo agresyviai diskutuoti su Žurnaliste ir operatoriumi, pats inicijuodamas konfliktą, o ne siekdamas nuslopinti neva jau kilusį konfliktą. R. B., mainais už pokalbį su ministru, nurodė ištrinti medžiagą, kuri buvo nufilmuota vos Žurnalistei atėjus į SAM. Pažymėjo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 9 str. Žurnalistei yra garantuojama teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Žurnalistė laidoje neteigė, kad SAM darbo organizavimas, t. y. ribotas patekimas į pastatą, yra neteisėtas, tačiau ji matė pagrindą apie tai informuoti visuomenę, kuri turi interesą žinoti apie valstybės institucijų darbo organizavimą. Minėtais veiksmais, t. y. situacijos, kai Žurnalistė ir operatorius nebuvo įleidžiami į SAM, filmavimu Žurnalistė įgyvendino savo teisę ir tiesioginę pareigą rinkti viešąją informaciją ir informuoti visuomenę. Tuo tarpu ministro patarėjas R. B. pats inicijavo konfliktą, dar daugiau, pagrasino Žurnalistei, kad jeigu ji nesunaikins medžiagos, patarėjas neleis jai susitikti su ministru. Tokius R. B. veiksmus vertina vienareikšmiškai kaip trukdymą Žurnalistei kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. R. B., kaip SAM atstovas, pažeidė VIĮ 6 str. numatytą valstybės institucijų pareigą neatlygintinai teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Pažymėjo, kad SAM darbo organizavimo tvarka kelia abejonių ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Kaip skelbiama interneto žinių portalo www.diena.lt 2011-01-19 publikacijoje „Diskusija dėl galimų pažeidimų Medicininio audito inspekcijoje virto santykių aiškinimusi tarp Seimo komiteto ir SAM“, „komiteto nariai auklėjo ministerijos atstovus, kad jie netinkamai elgėsi su vienos televizijos laidos žurnalistais, norėjusiais informuoti apie padėtį Valstybinio medicininio audito inspekcijoje“. Šis faktas akivaizdžiai rodo, jog egzistavo pagrindas rinkti informaciją apie SAM darbo organizavimą ir skelbti šią viešąją informaciją, kadangi SAM veikla net ir Seimo atstovų vertinama nevienareikšmiškai. Pažymėjo ir tai, kad visa Laidoje parodyta medžiaga buvo surinkta teisėtais ir etiškais būdais - Žurnalistė ir operatorius buvo įleisti į ministeriją ir galėjo laisvai filmuoti, kalbėtis su Laidos dalyviais. Žurnalistė netrikdė SAM darbo - dėl vizito ji buvo iš anksto susitarusi ir informavusi ministro patarėją R. B. (b. l. 13-15).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2011-08-29 posėdyje priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo nusprendė, jog 2011-01-04 TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 str. ir 11 str. Mano, kad Komisijos priimtas protokolinis sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas. TV3 2011-01-04 laida „Prieš srovę“ (toliau – ir Laida) neatitiko Kodekso reikalavimų. Nesutinka su skundo argumentu, kad Komisija neatliko išsamaus jai pateikto skundo tyrimo, neįsigilino į ginčo situaciją, rėmėsi tik skundą pateikusio subjekto nuomone, neprašė nei žurnalistės, nei pareiškėjo paaiškinimų, nekvietė jų dalyvauti Komisijos posėdyje, todėl skundą išnagrinėjo vienpusiškai. Komisija ištyrusi ir peržiūrėjusi Laidą, aiškinosi skunde nurodytas aplinkybes, ir jų visumoje priėmė sprendimą. Visuomenei buvo parodyta Laida, kurioje aiškiai matomas visų Laidoje dalyvavusių asmenų elgesys, taip pat ir žurnalistės, kuri rinko informaciją. Todėl mano, jog Komisija, peržiūrėjusi Laidą, turėjo galimybę objektyviai įvertinti skunde nurodytus argumentus, ir priimti sprendimą. Priimtas sprendimas nebuvo pagrįstas tik vienpuse skunde nurodyta argumentacija, o taip pat ir objektyviais duomenimis, t. y. Laidoje buvo parodytas informacijos rinkimo pobūdis, žurnalisto elgesys ir visa situacija. Taip pat pažymėjo, kad Komisija neturi galimybės priversti žurnalistą ir/ar visuomenės informavimo priemonę atvykti į Komisijos posėdį, teikti paaiškinimus dėl pateikto skundo. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog nei pareiškėja, nei žurnalistė nebuvo pakviesti į Komisijos posėdį, jų nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimo, ar nuomonės dėl gauto skundo. Be to, apie kiekvieną Komisijos posėdį ir Komisijos posėdžio darbotvarkę yra informuojama Komisijos internetinėje svetainėje www.lzlek.lt. Pareiškėja pati atsiuntė Laidos įrašą, kurį Komisija peržiūrėjusi ir priėmė sprendimą dėl pateikto skundo. Informacija apie posėdžio datą buvo išsiųsta tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuriuo buvo išsiųstas ir prašymas pateikti laidos įrašą. Pareiškėja į visus prieš tai vykusius Komisijos posėdžius atvykdavo, dalyvaudavo ir pasitelkdavo teisininkų pagalbą, aktyviai teikė savo paaiškinimus. Visais atvejais pareiškėja būdavo informuojama tokiu pačiu būdu, kaip ir nagrinėjamu atveju, ir niekada nesiskundė, jog Komisija neinformavo apie Komisijos posėdį, kuriame bus nagrinėjamas susijęs skundas. Dar daugiau, pareiškėja paprastai pateikdavo raštiškai argumentus, kuriuos Komisija išsamiai nagrinėdavo. Todėl, šiuo atveju, pareiškėjos pasirinkta pozicija neteikti argumentų Komisijai yra pareiškėjos sprendimas, dėl kurio Komisija neturi galimybės pasisakyti, kadangi teikti paaiškinimus ar argumentus Komisijai yra pareiškėjos teisė, o ne pareiga. Pareiškėjos nedalyvavimas Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas aptariamas skundas, nesutrukdė Komisijai visapusiškai įvertinti skundo argumentų pagrįstumo, kadangi Komisija betarpiškai ir tiesiogiai ištyrė žurnalistės elgesį, peržiūrėdama Laidą. Be to, jeigu Komisijai būtų iškilę papildomų klausimų ir Komisija būtų nusprendusi, jog šių klausimų išsiaiškinimui reikalinga žurnalisto ar pareiškėjos nuomonė, Komisija būtų pakartotinai informavusi pareiškėją apie tokį Komisijos sprendimą ir būtų atidėjusi skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju Komisija tokio sprendimo nepriėmė, kadangi peržiūrėjusi Laidą turėjo galimybę objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes ir priimti sprendimą dėl pateikto skundo pagrįstumo. Taip pat pažymėjo, kad Komisijos protokolinis sprendimas yra motyvuotas, motyvų pagrįstumą vertina ir pati pareiškėja skunde. Komisija neturi jokio intereso vienpusiškai vertinti skunde pateiktus teiginius, atvirkščiai kiekvieną kartą vertinant skundo pagrįstumą, yra visapusiškai atsižvelgiama į situacijos faktines aplinkybes. Komisija nagrinėjamu atveju pateikė vertinimą, prieš tai peržiūrėjusi Laidos įrašą, kuris buvo viešai pateiktas visuomenei ir peržiūrėtos Laidos kontekste, įvertinusi Laidos metu parodytą žurnalistės elgesį, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, priėmė protokolinį sprendimą. Skunde nurodomi argumentai, susiję su išankstiniu susitikimo susitarimu su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovais, Laidoje nebuvo pateikti visuomenei, t. y. Laidoje šie aspektai nebuvo atskleisti, todėl pagal tą informaciją, kuri buvo pateikta Laidoje, Komisija ir pateikė vertinimą, kadangi visuomenei kitokio pobūdžio informacija nebuvo pateikta. Viešosios informacijos rengėjai, kurdami Laidą ir montuodami ją, patys sprendė, kurią informacijos dalį pateikti visuomenei paskelbiant Laidą per televiziją. Todėl mano, kad nepaisant to, jog galbūt Sveikatos apsaugos ministerijoje galiojanti darbo organizavimo tvarka ir kelia Laidos rengėjams tam tikrų klausimų (tai nebuvo Komisijos nagrinėto skundo dalykas), viešoji informacija privalo būti renkama etiškais būdais, žurnalistas, siekdamas gauti informaciją, negali daryti spaudimo informacijos šaltiniui ir piktnaudžiauti savo profesinėmis galimybėmis. Komisija, peržiūrėjusi Laidą, konstatavo, jog šių Kodekso reikalavimų nebuvo laikytasi. Viešąją informaciją renkantis asmuo negali savo neetiškų veiksmų pateisinti kitos pusės galimai netinkamu elgesiu. Komisija vertino būtent žurnalisto elgesį, kuris buvo atskleistas Laidoje, Komisija neturi kompetencijos pasisakyti, ar konkretus valstybės tarnautojas ir/ar jo elgesys yra etiškas, kadangi šiuos klausimus sprendžia kitos kompetentingos institucijos. Taip pat pažymėjo, kad Komisijos protokolinis sprendimas bei Komisijos protokolas nėra Komisijos posėdžio stenograma, šiuose dokumentuose yra išdėstoma apibendrinta ir koncentruota posėdžio eiga, nėra fiksuojamas kiekvieno nario pasisakymas, dalyvaujančių asmenų nuomonės, o jų apibendrinimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog Komisija nėra viešo administravimo subjektas, vertina Kodekso nuostatas kolegialiai priimdama sprendimą, Kodeksas nėra teisės aktas, o Komisijos priimtas protokolinis sprendimas nėra administravimo aktas, teigia, kad nagrinėjamame protokoliniame sprendime nurodyta motyvacija negali būti pripažįstama kaip neobjektyvus aplinkybių visumos įvertinimas. Komisija sprendimus priima dalyvaujančių narių balsų dauguma. Visi Komisijos nariai yra kompetentingų institucijų atstovai ir balsuoja vadovaudamiesi savo sąžine ir etikos suvokimu. Sprendimas UAB „TELE-3“ atžvilgiu yra priimtas Komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Todėl pareiškėjo teiginiai yra absoliučiai deklaratyvūs (b. l. 38-40).

Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-01-27 rašte Nr. 10-(7.2-17)-683 adresuotame Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkui L S., yra pateikiami išsamūs argumentai ir motyvai, kuriais remiantis, mano, kad paneigiami pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai, neva TV3 televizijos 2011-01-04 transliuotoje laidoje „Prie srovę“ pateikta informacija buvo surinkta teisėtais ir etiškais būdais. Papildomai, be to, kas yra išdėstyta minėtame 2011-01-27 rašte Komisijai, pažymėjo, kad nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjos atstovai negalėjo pateikti paaiškinimų Komisijai nagrinėjant Ministerijos skundą. Komisijos reglamento 6 punkte nurodoma, jog Komisijos posėdžiai yra vieši. Remiantis minėti Komisijos reglamento nuostata, daro išvadą, kad Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, neva jai nebuvo suteikta teisė dalyvauti Komisijos posėdyje, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad  TV3 televizijos laida „Prieš srovę“ buvo transliuojama 2011-01-04, tuo tarpu pareiškėjos nurodomas interneto žinių portale www.diena.lt straipsnis buvo publikuotas 2011-01-19. Vėlesnė tam tikros informacijos publikacija negali būti laikoma pagrindu jau atliktiems veiksmams, nagrinėjamu atveju 2011-01-04 transliuotai TV3 televizijos laidai „Prieš srovę“. Be to, mano, kad interneto žinių portalo www.diena.lt 2011-01-19 publikacijoje paskelbta informacija nėra susijusi su nagrinėjama administracine byla, todėl ši publikacija negali būti vertinama kaip vienų ar kitų aplinkybių įrodymas. Komisijos 2011-08-29 sprendimas yra teisingas, atitinkantis Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti (b. l. 30-31).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. Š. ir G. K. atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Proceso šalių atstovų paaiškinimais ir kitais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2011-01-27 pareiškimu Nr. 10-(7.2-17)-638 kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją prašydama įvertinti, ar 2011-01-04 per TV3 kanalą transliuotos publicistinės laidos „Prieš srovę“ rengėjų veiksmai atitinka žurnalistų etikos normas (b. l. 32-34, 51). Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija,  gavusi laidos vaizdo įrašą ir pranešusi UAB „TELE-3“ apie posėdžio vietą ir laiką (b. l. 43-44), 2011-08-29 posėdyje priėmė sprendimą, kuriuo nuspęsta pripažinti, kad 2011-01-04 TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 straipsniai (b. l. 41-42). UAB „TELE-3“, kaip matyti iš pateiktos 2011-01-03 Autorinės televizijos laidos sukūrimo sutarties Nr. 1697 (b. l. 52-58),  nėra 2011-01-04 laidos „Prieš srovę“ rengėja – šio audiovizualinio kūrinio autorius yra G. K..  

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 46 str. (2006 m. įstatymo Nr. X-752 redakcija), reglamentuojantis Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos statusą, jos sudarymo ir veiklos tvarką, kompetenciją, numato: Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – ir Komisija) – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija (VIĮ 46 str. 1 d., 2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija); Komisiją sudaro 15 narių: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija. Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus (VIĮ 46 str. 2 d., 2010-09-30 įstatymo Nr. XI-1049 redakcija); Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams (VIĮ 46 str. 3 d.); Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; 3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų (VIĮ 46 str. 4 d., 2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija); į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46 str. 5 d.); Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (VIĮ 46 str. 6 d.); Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje (VIĮ 46 str. 4 d., 2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija); viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (VIĮ 46 str. 8 d., 2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija); reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas (VIĮ 46 str. 9 d., 2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str., kuriame pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11, 29, 35, 75, 76, 81 ir 87 d. numato, kad šio įstatymo prasme: audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje; leidėjas – asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą; nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti; viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją; viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą; visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas – asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka pateikiamas paslaugos turinys; žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti: Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nėra viešojo administravimo subjektas – ji, kaip pažymėta Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2007-10-24 nutartyje, yra savitvarkos, savikontrolės institucija, o aplinkybė, kad 2008-07-14 įstatymu Nr. X-1696 buvo pakeista VIĮ 46 str. 8 d., kuria išspręstas ginčų dėl Komisijos sprendimų rūšinio teismingumo klausimas, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-777/2011, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija tapo viešojo administravimo subjektu, o jos priimamiems sprendimams taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis; Komisija įgaliota nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, taip pat žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, t. y. įstatytu Komisijai nėra pavesta nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos skleidėjai, kurie tuo pačiu nėra viešosios informacijos rengėjai VIĮ 2 str. 75 d. prasme, t. y. nerengė ir nepateikė skleisti viešosios informacijos; nagrinėdama suinteresuotų asmenų prašymus, Komisija turi laikytis pačios patvirtinto reglamento.

Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „TELE-3“ nerengė 2011-01-04 laidos „Prieš srovę“, t. y. nėra šiame audiovizualiniame kūrinyje esančios viešosios informacijos rengėjas – juo šiuo atveju yra nepriklausomas kūrėjas G. K., į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimo nagrinėjimą nebuvo įtrauktas nei viešosios informacijos, kurią rengiant, Komisijos teigimu, padaryti profesinės etikos pažeidimai, rengėjas, nei žurnalistė, kurios veiksmų vertinimas pateikiamas ginčijamame sprendime, sprendimas priimtas viešosios informacijos skleidėjo atžvilgiu, t. y. asmens, kurio veiksmų atitikimo profesinės etikos reikalavimams įstatymu Komisijai nėra pavesta vertinti, galima teigti, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant tiek VIĮ 46 str., tiek Komisijos pačios patvirtinto reglamento dalies, reglamentuojančios Komisijos posėdžius,  4 p. (b. l. 72-74), turinčio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nuostatas, todėl naikinamas ir klausimas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kreipimosi perduodamas Komisijai nagrinėti iš naujo. Tenkinti skundo pilnai, t. y. tik panaikinti ginčijamą sprendimą, tuo iš esmės baigiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kreipimosi nagrinėjimą, nėra pagrindo, kadangi tai pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens interesus. Taip pat pažymėtina, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento 1 p. nustato ne patraukimo atsakomybėn už profesinės etikos kodekso pažeidimus, bet suinteresuotų asmenų skundų išnagrinėjimo terminą, todėl, atsižvelgiant tiek į suinteresuotų asmenų reikalavimų, tiek į Komisijos taikomų poveikio priemonių pobūdį, kurie nėra turtinio pobūdžio, minėto termino pasibaigimas nėra jokia kliūtis skundą išnagrinėti iš esmės.

Pažymėtina, kad konstatavus, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra kompetentinga nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos skleidėjai, nesantys viešosios informacijos rengėjais VIĮ 2 str. 75 d. prasme, pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą nebūtų: kadangi Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, ginčijamam sprendimui netaikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.; ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka Komisijos pasitvirtinto reglamento turinio reikalavimus, yra priimtas iš esmės nepažeidžiant juo nustatytos tvarkos: sprendime, kuris įformintas Komisijos posėdžio protokole, yra nurodyti jo motyvai, duomenys, kurie sudarė pagrindą priimti tokį sprendimą, UAB „TELE-3“ buvo informuota apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, t. y. jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pareiškimo ir tiekti jos poziciją pagrindžiančius įrodymus; nors ginčijamas sprendimas priimtas ištyrus tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimą ir 2011-01-04 laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašą, įvertinus teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. K. ir R. B., taip pat V. M., kurio nešališkumu dėl šio ginčo teismas neturi pagrindo abejoti, parodymus, taip pat 2011-01-04 laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašą, teismas neturi pagrindo nesutikti su kolegialios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos priimtame sprendime padaryta išvada, kad renkant 2011-01-04 laidai „Prieš srovę“ informaciją, susijusią su laidos kūrėjų patekimu į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, iš esmės buvo siekiama konflikto, taip pat piktnaudžiaujama visuomeniniu statutu ir profesinėmis galimybėmis, tokiais veiksmais pažeidžiant Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 str., nustatančių, kad informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais bei kad norėdamas gauti informaciją, žurnalistas neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo ar siūlyti už ją atlyginti, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis, reikalavimus.                                                                                 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „TELE-3“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011-08-29 posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo nuspęsta pripažinti, kad 2011-01-04 TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 straipsniai, ir perduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011-01-27 pareiškimą Nr. 10-(7.2-17)-638 Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Violeta Balčytienė

     Arūnas Dirvonas

Rosita Patackienė