Civilinė byla Nr. e2A-1002-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09553-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanleda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės AS „Tobidan-Bremsomat“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanleda“ dėl nuostolių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanleda“ priešieškinį ieškovei AS „Tobidan-Bremsomat“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tobidan-Bremsomat“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė AS „Tobidan-Bremsomat“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 570 Eur, sumokėtų už nekokybiškai atliktus rangos darbus, 6 844,96 Eur prastovų už nuomojamas patalpas, 1 252,35 Eur papildomai patirtų išlaidų dėl lako pirkimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. su atsakove sudarė rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovės nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) korpusas (toliau – ir Patalpos), padengti grindis epoksidine danga. Šiuos darbus atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo atlikti savo medžiagomis ir rizika, o ieškovė įsipareigojo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais už šiuos darbus atsiskaityti. Sutartimi sulygta bendra kaina – 12 600,00 Eur. Sutartyje numatytas 30 procentų avansas (3 780,00 Eur) buvo sumokėtas atsakovei 2019 m. balandžio 23 d., o pagal Sutarties 5.1 punktą darbai turėjo būti baigti per 20 dienų terminą nuo avanso sumokėjimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 13 d. Faktiškai darbus buvo norima perduoti ieškovei 2019 m. gegužės 20 d., tačiau darbų priėmimo metu buvo konstatuotas jų nekokybiškas atlikimas – grindys buvo nelygios, su purslais. Atsakovės atstovas darbų perdavimo metu įsipareigojo nustatytus darbų trūkumus ištaisyti. Po trūkumų šalinimo 2019 m. gegužės 27 d. įvyko susitikimas darbų perdavimui, tačiau antrą kartą buvo nustatytas atliktų darbų brokas (dangos banguotumas), todėl 2-ąjį kartą padarytiems Darbų trūkumams šalinti, sutinkant atsakovei (ji pati nurodė, kad jai pateikė nekokybišką turkišką epoksidinę medžiagą) buvo sutarta, kad grindų trūkumų taisymui bus naudojama vokiečių įmonės „Remmers“ gamybos grindų epoksidinė danga. 2019 m. liepos 10 d. atsakovei baigus kloti grindis įmonės „Remmers“ epoksidinėmis medžiagomis, buvo akivaizdžiai matomas grindų „banguotumas“, t. y. ir vėl darbai buvo atlikti nesilaikant Sutarties sąlygų, todėl tą pačią dieną susitikimo tarp ieškovės, atsakovės ir įmonės „Remmers“ atstovų metu, buvo nuspręsta grindis padengti laku, siekiant bent vizualiai išlyginti grindis, bet pats grindų banguotumas liko neištaisytas. Už įmonės „Remmers“ laką ieškovė sumokėjo 1 252,35 Eur, ši suma priteistina ir atsakovės. Po kurio laiko grindis padengus laku, pradėjus kauptis drėgmei po grindimis ant grindų ir vėl pradėjo formuotis burbulai bei įtrūkimai, todėl lakavimas neteko prasmės. Tai liudija priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų (netinkamai atliktų darbų) ir patirtų išlaidų už laką, nes grindis dėl atsakovės kaltės reikės kloti iš naujo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvyko susitikimas dėl eilinio rangos darbų trūkumų taisymo. 2019 m. spalio 1 d. atsakovė išpjovė grindų plotus su broku, šioje dalyje paklojo naujas perdangas ir užpylė epoksidinę dangą, tačiau 2020 metų balandžio mėnesį grindyse vėl atsirado įtrūkimai. Atsakovei taisant atliktų Darbų broką pradėjo aiškėti, jog ji iš esmės nuo pat pradinio etapo Darbus pradėjo vykdyti netinkamai, nes neatliko drėgmės matavimo Patalpose, netinkamai atliko hidroizoliacijos darbus, dėl ko ir pradėjo kauptis drėgmė po grindimis. Dėl šios priežasties grindys yra pažeistos ne ribotame kelių kvadratinių metrų plote, o jos yra įrengtos iš esmės ydingai, visi darbai turi būti atliekami iš naujo. Kadangi atsakovės nekokybiškai atlikti rangos darbai neatitinka nei Sutarties sąlygų, nei įprastai tokių darbų kokybei keliamų reikalavimų ir visus grindų klojimo darbus ieškovei reikės atlikti iš naujo, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 10 570 Eur, sumokėtų pagal Sutartį. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė nuomojasi Patalpas sutarties pagrindu iš trečiojo asmens UAB „Kirtimų logistikos centras“, todėl negalės grąžinti jų nuomotojui tinkamai nesutvarkius grindų. Nuoma ieškovei kainuoja 3 422,48 Eur be PVM per mėnesį, todėl negalėdama pradėti naudoti Patalpų savo ūkinei veiklai (autodetalių pardavimui) dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 6 844,96 Eur (3 422,48 Eur * 2 mėn.) nuostolių dėl nuomojamų Patalpų prastovos. Ieškovė mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams atsakovei pareikšti, nes Sutartimi šalys sulygo 5 metų garantinį terminą atsakovės atliktiems rangos darbams.

3.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Sanleda“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose su pateiktu ieškiniu nesutiko.

4.       Paaiškino, kad šalys sudarė ieškovės nurodomą Sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei atlikti darbus, kurie Sutarties 1.1 punkte įvardinti kaip „grindų dengimas epoksidine medžiaga „Targigrade TPTC225 color RAL7004“, perduoti darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti Sutarties 2.1 punkte nustatytą kainą – 12 600 Eur. Darbus atsakovė turėjo atlikti adresu Vilniuje, Kirtimų g. 47 977,85 kv. m ploto sandėlyje. Ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovė darbus atliko, t. y. padengė betonines grindis epoksidine medžiaga dar iki 2019 m. gegužės 20 d., tačiau 2019 m. gegužės 20 d. vykusio darbų perdavimo-perėmimo metu ieškovė darbų nepriėmė. 2019 m. gegužės 27 d. ieškovė darbų vėl nepriėmė, pareiškė pretenzijas dėl grindų nelygumo ir ne tokios medžiagų spalvos, kuri buvo užsakyta. Ieškovė nusprendė, kad grindis reikia padengti kito, nei numatyta Sutartyje, gamintojo medžiaga – „Remmers“ grindų epoksidine medžiaga. Gavusi medžiagas, atsakovė padengė grindis nedidelėje patalpoje sandėlyje (ofiso patalpoje) ir 2019 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku nusiuntė ieškovei nuotraukas, paaiškino, kad darbus apžiūrėję Remmers atstovas ir ieškovės atstovas patvirtino, jog technologiškai darbai atlikti gerai. Ieškovė prieštaravimų rezultatui nereiškė ir leido darbus vykdyti toliau, todėl atsakovė Remmers epoksidine medžiaga, laikantis medžiagų tiekėjo atstovo nurodymų ir rekomendacijų, padengė visą sandėlio grindų plotą. Darbai baigti 2019 m. liepos 10 d. ir perduoti ieškovei naudotis, tačiau ieškovės atstovams 2019 m. liepos 10 d. užkliuvo ne grindų banguotumas (nuotraukose jo visiškai nematyti), o tai, kad grindys blizgėjo labiau nei ieškovė tikėjosi. Pati ieškovė ne dėl defektų taisymo, o dėl savo pageidavimo išgauti kitokį vizualinį rezultatą, nusprendė papildomai padengti grindis matiniu laku, todėl reikalavimas priteisti 1 252,35 Eur nuostolius už laką yra nepagrįstas. Atsakovė, siekdama taikiai, be ginčo išspręsti darbų apmokėjimo klausimą, sutiko atlikti papildomus grindų padengimo matiniu laku darbus savo sąskaita, tačiau nesutiko lako pirkti iš savo lėšų. Gavus ieškovės nupirktą laką, grindys buvo juo padengtos, kaip pageidavo ieškovė. 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė buvo informuota apie pūsles dangoje, tą pačią dieną nuvykus į sandėlį 2-3 kv. m plote pastebėti dangos iškilimai, „burbulai“ (jokių įtrūkimų nebuvo), o juose buvo susikaupęs skystis (vanduo), o danga buvo dengiama 900 kv. m (faktiškai 977,85 kv. m) patalpoje. Todėl akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai prašo grąžinti visą atsakovei sumokėtą sumą. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad tai ne Darbų brokas, sutiko išpjauti grindų plotą, kur buvo rasti iškilimai, atvertą plotą paliko išdžiūti ir pagal visus technologinius reikalavimus iš naujo įrengė dangą toje dalyje, tačiau po kurio laiko toje vietoje vėl atsirado epoksidinės dangos iškilimai. Atsakovė Darbus pagal Sutartį įvykdė tinkamai, juos užbaigė ir perdavė naudotis ieškovei 2019 m. liepos 10 d., po to jokių pranešimų apie likusį nelygumą, „purslus“ tuo metu nebuvo gauta. Darbai atitiko Sutartyje numatytas, įprastai tokio pobūdžio pastato (sandėlio) grindims keliamas savybes. Ieškovė neįrodė, kad defektai, apie kuriuos rašoma ieškinyje, liko neištaisyti ir šiuo metu yra egzistuojantys, neįrodė defektų apimties, taip pat, kad tariamas grindų bangavimas ar epoksidinės dangos iškilimai atsirado dėl atsakovės kaip rangovės netinkamo Sutarties vykdymo. Visi ieškinio įrodymai – tai pačios ieškovės parengtos rašytinės pretenzijos, neaktuali 2019 m. gegužės 20 d. vaizdo medžiaga ir viena nuotrauka, kurioje net nematyti ieškovės aprašomų defektų. Defektų nebuvimo patvirtinimu laikytinos ir aplinkybės, kad ieškovė po 2019 m. liepos 10 d. atliko du dalinius mokėjimus atsakovei. 2019 m. liepos 15 d. Darbai buvo priimti be jokių matomų defektų (purslų, nelygumų, pūslių ir pan.) ir buvo priimtini ieškovei. Atsakovės vertinimu, net jei tam tikri grindų nelygumai yra išlikę iki šiol, tai nėra laikytina darbų defektu, kadangi Sutartyje nesitarta, dėl papildomų darbų (betoninių grindų išlyginimo, perdangų hidroizoliavimo). Pažymėjo, kad prieš pradedant darbus ir juos atliekant, nei Sutarties šalys, nei darbuose dalyvavęs Remmers atstovas nepastebėjo jokio drėgmės pertekliaus. Kadangi vanduo, drėgmė pro betonines grindis ėmė skverbtis į viršų ir epoksidinę dangą kelti tik po tam tikro laiko konkrečioje, riboto ploto vietoje, o ne visoje patalpoje, tai aiškiai įvyko ne dėl darbų ar medžiagų netinkamumo, o dėl to, kad tikėtina įvyko komunikacijų po grindimis gedimas arba betoninėse grindyse nebuvo įrengta/netinkamai įrengta hidroizoliacija apie ką atsakovė nebuvo informuota ir negalėjo žinoti. Pažymėjo, kad ieškovė Sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikė, delsė atsiskaityti su atsakove ir šiai dienai pagal sutartį vis dar yra skolinga 2 030,00 Eur. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 6 844,96 Eur prastovų už nuomojamas patalpas, atsakovė neneigia, kad darbų neatliko per Sutartyje nustatytą 20 dienų terminą nuo avanso gavimo, tačiau prie to prisidėjo įvairios aplinkybės. Pagal Nuomos sutartį nuomotojas turėjo teisę perduoti patalpas ieškovei vėliausiai 2019 m. birželio 1 d., todėl ieškovė bent jau birželio-liepos mėnesiais neturėjo tikslo pradėti veiklos sandėlyje. Taigi, tarp termino praleidimo ir tariamų nuostolių nėra priežastinio ryšio. Ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja nuostolių už du pilnus mėnesius, nors laikotarpis nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d. yra 1,5 mėn. trukmės. Atsiliepimu atsakovė taip pat prašo ieškovės reikalavimams taikyti Civilinio kodekso (toliau CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

5.       Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 2 030 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal Sutartį, 8 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Sutarties 2.1 punkte nustatyta Darbų kaina yra 12 600 Eur. Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovė perves 3 780 Eur avansą į rangovo (atsakovės) sąskaitą, o galutinis mokėjimas yra pervedamas į rangovo sąskaitą po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo per 10 darbo dienų. Tačiau šalys šią mokėjimo tvarką Sutarties vykdymo eigoje pakeitė – visa mokėtina kaina už darbus buvo išskaidyta iš viso į keturis mokėjimus: 2019 m. balandžio 23 d. ieškovė atsakovei pervedė 3 780,00 Eur avansą, 2019 m. liepos 23 d. sumokėjo 3 780,00 Eur, o šiems mokėjimams atsakovė ieškovei išrašė 2019 m. liepos 24 d. sąskaitą-faktūrą. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė sumokėjo 3 010,00 Eur pagal 2019 m. lapkričio 27 d. sąskaitą-faktūrą. Iš viso ieškovė atsakovei už darbus yra sumokėjusi 10 570,00 Eur, todėl liko skolinga 2 030,00 Eur. Atsakovė Sutartyje nustatytus darbus atliko pilnai, darbais ieškovė naudojasi jau nuo 2019 m. liepos 15 d. Pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką net aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus sumokėti.

7.       Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su juo nesutiko.

8.       Palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė iki šiol negali tinkamai ir be kliūčių naudotis sandėlio patalpomis, kadangi grindyse esančios skylės nėra atsakovės užglaistytos iki šiol ir grindų plotai su pūslėmis bei įtrūkimais tik didėja. Pagal Sutarties 5.2 punktą galutinis mokėjimas yra pervedamas į rangovo sąskaitą po Darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo per 10 darbo dienų. Šalys tokio akto nepasirašė, nes darbai buvo atlikti su trūkumais ir šie trūkumai nėra pašalinti. Pažymi, kad atsakovė iki bylos iškėlimo jokios sąskaitos sumokėti 2 030,00 Eur ieškovei pateikta nebuvo, o vienašališkai 2021 m. liepos 12 d. išrašyta 2 030,00 Eur dydžio sąskaita faktūra nėra ieškovės nei priimta, nei pasirašyta ir pastaroji neįrodo Darbų perdavimo-priėmimo fakto ar darbų atlikimo tinkamumo.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanleda“ ieškovės AS „Tobidan-Bremsomat“ naudai 10 570 Eur, sumokėtus už atliktus darbus, 1 252,35 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 822,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 674,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės AS „Tobidan-Bremsomat“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanleda“ naudai 636,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės priešieškinio netenkino.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės 2019 m. rugpjūčio 23 d. el. laiškas, liudytojo G. V. parodymai, byloje surinktos fotonuotraukos, vaizdo medžiaga, kuriuose matyti išpjautos dangos vietos, taip pat pakilusi ir/ar suplyšusi danga tose vietose, kuriose ji jau buvo lieta atsakovės iš naujo, patvirtina ieškovės poziciją, kad netrukus po 2019 m. liepos 15 d. išaiškėjo atsakovės pagal Sutartį atliktų darbų trūkumai, kurių ilgainiui vis daugėjo: grindų dangoje atsirasdavo vis naujų pūslių, pripildytų vandeniu, kurios vėliau, jas veikiant mechaniškai, sutrūkdavo, o vanduo iš jų išsiliedavo, jų atsirasdavo vis naujose vietose, be to, jos iš naujo atsirasdavo ir tose vietose, kuriose atsakovė, šalindama Darbų trūkumus, seną epoksidinę dangą išimdavo ir ją išliedavo iš naujo.

11.       Teismas nustatė, kad Sutartimi šalys jos dalyką apibrėžė kaip darbus – grindų padengimą epoksidine danga, kuriuos atsakovė turėjo atlikti pagal Lietuvos Respublikos statybos ir kitus techninius reikalavimus, teisės aktus, reglamentuojančius statybinę veiką (standartus, reglamentus) (Sutarties 1.1, 3.4.2 punktai). Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atsakovės atlikti darbai pagal Sutartį atitiks įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir reikalavimus, kuriuos įvardijo pati atsakovė, savo ieškovei 2019 m. balandžio 12 d. teiktame pasiūlyme. Tačiau byloje surinkti įrodymai neginčijamai liudija, kad tokio Darbų rezultato atsakovė nepasiekė, kadangi atsakovės patalpose įrengta grindų danga nėra nei vientisa (besiūlė), nei pasižyminti puikiu sukibimu, elastingumu ir tvirtumu, patalpų grindų dangos žymioje dalyje yra atsiradusios pūslės, kurių dalis, jas veikiant mechaniškai, yra sutrūkusios, iš po dangos per išpjautus plotus sunkiasi vanduo, vanduo sunkiasi ir pro suplyšusias pūsles, danga vietose lūžinėja, yra laisvai pakeliama nuo betoninės dangos, kuo teismas įsitikino Patalpų apžiūros vietoje metu.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė visą laiką nuosekliai prašė pašalinti šiuos trūkumus, tuo išreikšdama aiškią poziciją nepriimti Darbų kaip atliktų pagal Sutartį tinkamai tol, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Atkreipė dėmesį, kad ir atsakovė pasirašyti galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą ieškovės neprašė. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė, paaiškėjus Darbų pagal Sutartį trūkumams, ėmėsi protingų pastangų nustatyti to tikrąją priežastį, neinicijavo ekspertizės darbų trūkumų priežasčiai nustatyti. Todėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomą argumentą, kad ji Darbus atliko tinkamai, vertintino kaip deklaratyvų. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atliekant Darbus dalyvavo Remmers tiekėjo atstovas, ji darbus atliko pagal Remmers medžiagų tiekėjo nurodymus ir jos medžiagomis, nešalina ir nemažina atsakovės atsakomybės dėl Darbų rezultato pagal Sutartį. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad prieš atlikdama Darbus ji atliko visus reikalingus grindų paruošimo darbus, išmatavo grindų drėgnumą ir nustatė, kad jis yra tinkamas, taip pat yra deklaratyvios ir neįrodytos. Byloje pateiktoje 2021 m. spalio 13 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ parengtoje konsultacinėje išvadoje Nr. 21-75 nurodyta, kad grindų epoksidinės dangos defektų priežastimi yra iš grindų pagrindo kylanti drėgmė, tačiau tai nepaneigia atsakovės kaltės dėl nustatytų Darbų pagal Sutartį trūkumų: viena vertus, ji yra grindžiama prielaidomis, kita vertus, ji yra prieštaringa. Teismo vertinimu, , atsakovė, būdama epoksidinės grindų dangos įrengimo profesionalė, turėjo pareigą, prisiimdama atlikti Darbus pagal Sutartį, įvertinti galimybę juos atlikti ant konkretaus pagrindo Patalpose, t. y. tinkamai ištirti jo drėgnumą ir darbus atlikti tik išaiškinus ieškovei būtinybę prieš epoksidinės dangos liejimo darbus įrengti hidroizoliaciją. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė tai atliko, teismas konstatavo, kad atsakovė nepaneigė, jog ji buvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

13.       Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma teismas konstatavo, kad atsakovės atlikti Darbai pagal Sutartį neatitinka kokybės reikalavimų, dėl ko Darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią ir šalių sulygtą paskirtį, pašalinti atsakovės atliktų Darbų trūkumus kitaip, kaip tik nuplėšiant atsakovės įrengtą grindų dangą ir įrengiant ją Patalpose iš naujo, nėra galimybės. Pažymėjo, jog trūkumai nebuvo vienetiniai, jų ilgainiui daugėjo ir daugėja iki šiol. Nors ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie leistų tiksliai nustatyti Patalpų grindų dangos su trūkumais plotą, tačiau teismo vertinimu, šis Patalpų grindų dangos plotas, vertinant dangą, kurioje yra iškilę ir/ar sutrūkę pūslės, yra žymus, tikėtina viršija pusę Patalpų ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti atsakovę visą jos sumokėtą sumą atsakovei pagal Sutartį – 10 570 Eur.

14.       Teismas nustatė, kad paskutinį kartą Patalpų grindų dangos dalį atsakovė išpjovė 2020 m. balandžio mėn., ir vėl siekdama šalinti jos atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumus, tai liudija, kad atsakovė pripažino jai tenkančią prievolę – pašalinti jos atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumus. Tai, remiantis CK 1.130 straipsnio 2, 3 dalį sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio senaties terminas po pretenzijos pareiškimo atsakovės atliktais veiksmais buvo nutrauktas 2020 m. balandžio mėn. Kadangi ieškinį ieškovė byloje pareiškė 2021 m. balandžio 6 d., konstatuotina, kad ieškovė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vienų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

15.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės su atliktų darbų trūkumų ir lako pirkimo išlaidų, kadangi išaiškėjus esminiams darbų trūkumams ir juos pašalinti galint tik įrengiant naują grindų dangą, ieškovės patirtos išlaidos anksčiau nustatytiems atsakovės atliktų Darbų trūkumams šalinti tapo beprasmės. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 252,35 Eur nuostolių atlyginimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

16.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė vėlavo atlikti Darbus, tačiau ši aplinkybė nepakankama teigti, kad ieškovės patirtos Patalpų nuomos išlaidos buvo nulemtos būtent atsakovės veiksmų. Teismo vertinimu, patalpų nuomos išlaidas lėmė ieškovės ir UAB „Kirtimų logistikos centras“ sudaryta Nuomos sutartis, pagal kurią Patalpų perdavimas priėmimas nuomai turėjo įvykti iki 2019 m. birželio 1 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atmetė reikalavimą dėl 6 844,96 Eur Patalpų nuomos išlaidų priteisimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, kadangi liudytojo parodymai ir fotonuotraukos patvirtina, kad 2020 m. balandžio mėn., atsakovė atliko veiksmus, kurie liudija, kad ji pripažįsta jai tenkančią prievolę – pašalinti jos atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumus, kas pagal CK 1.130 straipsnio 2, 3 dalį sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio senaties terminas po pretenzijos pareiškimo atsakovės atliktais veiksmais buvo nutrauktas 2020 m. balandžio mėn.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad darbų perdavimas priėmimas pagal Sutartį tarp šalių neįvyko, paaiškėjus, kad atsakovės atlikti Darbai yra su trūkumais, kurie buvo esminiai ir atsakovė jų nepašalino, o jų pašalinti nenuplėšus atsakovės jau įrengtos grindų dangos Patalpose nėra galimybės, konstatavo, kad šiuo atveju ieškovei nekilo pareiga apmokėti likusią 2 030 Eur sumą pagal Sutartį, o atsakovės ieškovei reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėjo, kad tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad PVM sąskaitą-faktūrą 2 030 Eur sumai ieškovei atsakovė išrašė tik 2021 m. liepos 12 d., kuomet atsakovė ne tik nebuvo pašalinusi nustatytų Darbų pagal Sutartį trūkumų, bet ir pati Sutartis, ieškovės sudaryta su atsakove, ieškovės 2021 m. vasario 25 d. pareiškimu buvo nutraukta, kas remiantis CK 6.221 straipsniu atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Atsakovė UAB „Sanleda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Sanleda“ priteista 10 570,00 Eur, sumokėtų už darbus, 1 252,35 Eur išlaidų dėl lako pirkimo, 6 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos, bei atmestas priešieškinis dėl 2 030,00 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti pilna apimtimi, o priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1                      . Ieškovė neįrodė CK 6.665 straipsnio 1 dalies sąlygos, t.y. kad pūslių iškilimas ir įtrūkimai dėl drėgmės grindų dangoje yra atsakovės atliktų statybos darbų defektas. Defekto įrodymui reikalingos specialios, ekspertinės žinios, tačiau ieškovė tokio pobūdžio įrodymų į bylą nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė (CPK 212 str.). Tačiau byloje yra kitų įrodymų, kuriuos tinkamai įvertinęs teismas turėjo padaryti išvadą, kad darbai pagal Sutartį iš esmės atlikti tinkamai, o pūsles ir vandens sankaupas nulėmė ne nuo rangovo priklausančios priežastys.

19.2                      . Teismas nepagrįstai kaip neįrodytą vertino grindų drėgnumo tinkamumą darbų atlikimo metu. Atsakovės įsitikimu, šias aplinkybes (kad ne visi būtini darbai atlikti, kad drėgnumas buvo netinkamas), kaip nukrypimo nuo Sutarties sąlygų elementus, privalėjo įrodyti ieškovė. Atsakovė objektyviai į bylą negalėjo pateikti tiesioginio įrodymo apie drėgmės matavimą, tačiau byloje buvo pakankamai kitų įrodymų ir aplinkybių išvadai, kad pagrindo (betono) grindų dangai drėgnumas buvo tinkamas. Byloje pateiktoje Konsultacinėje išvadoje ekspertas taip pat nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog grunto pagrindo drėgnis grindų dangos įrengimo metu buvo tinkamas. Atsakovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. el. laišką ieškovei, kuriame nurodė, kad drėgnumas matuotas ir buvo tinkamas (2-3 proc.). Teismas taip pat nepagrįstai atmetė kaip neturinčią reikšmės aplinkybę, kad grindų danga yra pakankamai sukibusi su grindų pagrindu (išskyrus vietas, kur susidarė vandens pūslės). Apeliantės vertinimu, tai patvirtina, kad dangos trūkumų priežastis nebuvo dangos paruošimo ir (arba) epoksidinės grindų dangos įrengimo darbai, ir (ar) hidroizoliacijos neįrengimas, t. y. statybos darbų defektas.

19.3                      . Teismas tinkamai neįvertino atsakovės argumentų dėl tikrųjų pūslių ir įtrūkimų atsiradimo priežasčių. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad dangos defektų priežastis yra iš grindų pagrindo kylanti drėgmė, kad atsakovė šios aplinkybės negalėjo žinoti, kaip ir negalėjo žinoti, kad jai perduota netinkama statybvietė su esminiais trūkumais, tačiau dėl šių aplinkybių sprendime nepasisakyta. Eksperto išvados yra logiškos ir neprieštaringos, nes pagrįstos jo atliktu tyrimu, žiniomis, dalyvavimu 2021 m. spalio 6 d. apžiūroje, G. V. parodymais, nuotraukomis. Atsakovė, įrenginėjusi dangą gegužės-liepos mėnesiais drėgmės požymių nematė, ieškovės pasitelktas liudytojas patvirtino, kad drėgmė atsiranda ankstyvą pavasarį. STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatos, kurių aktualumas byloje nebuvo nuginčytas, pirma, paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, neva visuomet, kai įrengiama epoksidinė danga ant betono, prieš tai reikia įrengti hidroizoliaciją. Hidroizoliaciją reikia naudoti betono pasluoksnio apsaugai nuo gruntinio vandens (t. y. betono dangos apačioje, o ne viršuje). Pažymėtina, Sutartyje nebuvo sutarta, kad atsakovė įrenginės hidroizoliacinę dangą. Atsakovė šiuo atveju neatliko sandėlio ar jo betoninio pagrindo, pasluoksnio projektavimo ar statybos darbų, nebuvo informuota, kad betoninės grindys neatitinka esminių statinio reikalavimų, kad iš betono pagrindo, esant atitinkamoms oro ar sezono sąlygoms, kyla drėgmė, kuri gali nulemti pūslių atsiradimą. Atsakovė objektyviai neturėjo pareigos ir galimybės įrenginėti betono grindų pasluoksnį, nei po juo kloti hidroizoliaciją, nei pažeminti gruntinio vandens lygį, kadangi šiuos darbus atlikinėjo kiti asmenys.

19.4                      . Teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, neva visi atsakovės atlikti grindų dengimo epoksidine danga darbai neatitinka kokybės reikalavimų, visas darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią ir šalių sulygtą paskirtį ir turi būti iš esmės pakeičiamas iš naujo. Tokiai išvadai reikalingos specialios žinios (CPK 212 str.), tačiau tokio įrodymo byloje nebuvo. Aplinkybė, kad darbų rezultatas faktiškai yra naudojamas daugiau nei 2 metus, byloje buvo akivaizdi. Iki šiol ieškovė nėra pakeitusi grindų dangos ar bent jos dalies. Jau vien iš šių aplinkybių akivaizdu, kad iš esmės visas darbų rezultatas (išskyrus tas vietas, kurios ištrupėjo) gali būti ir yra naudojamas pagal ieškovei reikalingą paskirtį, o priešinga teismo išvada yra aiškiai nepagrįsta. Teismas visą 10 570 Eur sumą priteisė remdamasis nepagrįsta prielaida, kad šis Patalpų grindų dangos plotas yra žymus, tikėtina viršija pusę Patalpų ploto, ignoruodamas, byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame G. V. teigia: „šiuo metu yra pažeista apie 40 proc. sandėlio grindų“, Konsultacinę išvadą, kurioje nurodoma, kad pažeista apie 40 proc. grindų. Mažiausiai pusėje sandėlio ploto, t. y. tolimesnėje pusėje nuo įėjimo, apskritai nebuvo jokių defektų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad pažeistas sandėlio plotas didėtų ir plėstųsi (CPK 12, 178 str.). Iš G. V. 2021 m. spalio 6 d. apžiūroje teiktų paaiškinimų akivaizdu ir tai, kad dangos ištrupėjimai yra ten, kur važinėja keltuvai, o kur vaikšto žmonės – defektų mažiau. Taigi ieškovės technika, naudojama nesant ištaisytų trūkumų, taip pat prisideda prie dangos ištrupėjimų, dangos būklės blogėjimo, kas taip pat teismo turėjo būti įvertinta (CK 6.248 str. 4 d.). Apeliantės vertinimu, teismas remdamasis įvardytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo bent jau per pusę sumažinti prašomą priteisti sumą.

19.5                      . Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė privalo grąžinti 10 570 Eur, gautus pagal Sutartį. Teismas šalių įrodymus vertino neobjektyviai, vienpusiškai, nevertino bylos faktinių aplinkybių visumos, išskirtinai rėmėsi ieškovės įrodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, o atsakovės įrodymais, taip pat ir eksperto išvadomis, nesivadovavo (CPK 176, 178,185 straipsniai), nukrypo nuo išplėtotos ir nuoseklios kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes tik ieškovei įrodžius defekto egzistavimą, rangovei tenka pareiga jį paneigti arba pateikti duomenis, šalinančius jo atsakomybę dėl darbų trūkumų. Kaip minėta, defektų, nukrypimo nuo Sutarties reikalavimų faktas ieškovės nebuvo įrodytas. Teismas vertino, neva iš esmės absoliučiai visas bylai reikšmingas aplinkybes turėjo įrodinėti atsakovė, taip pat ir tai, kokie paruošiamieji dangos dengimo darbai turėjo būti atlikti ir įrodyti, kad jie visi atlikti; tai, kokioje tikslioje dalyje yra defektai ir kiek jie sandėlio ploto užima, nors šias aplinkybes turėjo įrodinėti ieškovė. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai, selektyviai pažeidė įrodymų vertinimo ir aiškinimo taisykles. Ieškovės ir liudytojo (ne specialisto) vien tik žodžiu nurodytomis, nors specialių žinių reikalaujančiomis aplinkybėmis (pvz., kad reikės iš naujo dengti visą dangą), teismas vadovavosi kaip pagrįstomis, o atsakovės iš esmės visus tiek žodinius, tiek pagrįstus eksperto nuomone argumentus teismas atmetė, Vertindamas aplinkybes senaties termino skaičiavimui, teismas vadovavosi žodine ieškovės ir jos suinteresuoto liudytojo informacija, kad defektai antrą kartą buvo taisomi, tačiau visiškai nevertino nuoseklios atsakovės pozicijos, pagrįstos el. laiškais ir vadovo paaiškinimo. Nors Konsultacinė išvada nėra prilyginama teismo skirtai ekspertizei, ji buvo parengta į teismo ekspertus įrašyto asmens turinčio specialių žinių, tačiau teismas be pagrindo kritiškai vertino iš esmės visas atsakovei naudingas eksperto išvadas kaip neva nepagrįstas tyrimu, specialiomis žiniomis ir pan., o UAB „Grinduva“, UAB „Remmers Lietuva“, kurie neturi teisės atlikti statybos darbų ekspertizių, prieštaringais ir nepagrįstais jokiais įrodymai raštais, teismas rėmėsi.

19.6                      . Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Priešingai nei teigiama sprendime, byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, kad ieškovė atsakovei pareiškus pretenziją dėl atliktų darbų pagal sutartį trūkumų juos ėmėsi šalinti. Trūkumai šalinti tik 2019 m. rugpjūtį, tačiau po to atsakovė visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad trūkumų ji netaisys. Reagavimas į ieškovės kvietimą ir atvykimas apžiūrėti grindų, reiškia atsakovės geranorišką bendradarbiavimą garantiniu laikotarpiu, tačiau neįrodo defektų pripažinimo ir atsakovės valios pasikeitimo – siekio taisyti trūkumus, byloje nėra jokio patikimo rašytinio įrodymo, kad 2020 m. balandį ar kitu metu atsakovė būtų antrą kartą taisiusi trūkumus ir (ar) bent jau informavusi ieškovę apie tai, kad trūkumus taisys.

19.7                      . Teismas padarė nepagrįstą, bylos duomenims prieštaraujančią ir teisiškai nepagrįstą išvadą, neva papildomos išlaidos už lako pirkimą yra ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl grindų defektų. Taip pat, teismas ignoravo atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui ir dėl jo visiškai nepasisakė. Po 2019 m. liepos 10 d. darbų perdavimo ieškovė pretenzijos dėl dangos trūkumų (banguotumo) nepateikė. Iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, jog grindys buvo itin lygios. Teismas išvadą, kad lakas pirktas, nes ieškovės „netenkino akimi pastebimas grindų dangos banguotumas“, iš esmės grindė vien tik iš konteksto paimtais liudytojo G. V. parodymais, neatsižvelgiant į tai, kad byloje buvo visuma kitų, tokią išvadą paneigiančių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad būtent ieškovė savo lėšomis pirks laką ir iki ieškinio pateikimo apmokėti už laką nereikalavo. Teismas paneigė tokį šalių susitarimą tokiu būdu pažeidė sutarties šalių valios autonomijos ir sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), nepagrįstai nesivadovavo CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str. nuostatomis. Pripažinęs lako pirkimo išlaidas nuostoliais, teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų ir kitų sąlygų civilinei atsakomybei. Be to ieškovės atstovas posėdyje pripažino, kad sutartyje nebuvo nurodyti kriterijai dangos lygumui, banguotumui. Teisams padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltė šiuo atveju preziumuojama. Būtent ieškovė turėjo įrodyti atsakovės kaltę, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat, nors teismas pripažino nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų darbų ir išlaidų laikui, tačiau nepagrįstai konstatavo esant netiesioginį ryšį. Pasak teismo ir ieškovės, grindų bangavimas vėliausiai buvo užfiksuotas ir dėl jų pretenzija pareikšta 2019 m. liepos 10 d. Vadinasi, ieškovė per metus iki 2020 m. liepos 10 d., turėjo pareikšti ieškinį dėl nuostolių laikui pirkti priteisimo. Ieškinį ieškovė pareiškė tik 2021 m. balandžio 6 d., taigi ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui praleido net 9 mėnesiais, dėl ko ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas.

19.8                      . Teismas nepagrįstai priešieškinį atmetė remdamasis aplinkybėmis, kad darbai ieškovės buvo nepriimti rašytiniu darbų priėmimo – perdavimo aktu, ir tuo, kad darbai yra su defektais. Atsakovės atžvilgiu neteisinga ir nesąžininga teigti, kad nepaisant to, jog danga nuo 2019 m. liepos 15 d. yra naudojama, darbai vis tiek yra „nepriimti“ ir dėl to neva nekyla pareiga už juos apmokėti. Teismas nepagrįstai priešieškinio atmetimą motyvavo jokiais bylos įrodymais neparemta, siurprizine ir stokojančia pagrįstumo išvada, neva ieškovė 2021 m. vasario 25 d. pareiškimu nutraukė sutartį CK 6.665 str. 3 dalyje nustatytu pagrindu. 2021 vasario 25 d. pretenzija nei pagal pavadinimą, nei pagal turinį ar reiškiamus reikalavimus negalėjo būti vertinama kaip Sutarties nutraukimas. Teismas, pripažinęs, kad ieškovė reikalauja kainos sumažinimo, ir tuo pat metu pripažinęs, kad ieškovė Sutartį nutraukė, kas reikštų, kad ji prašo nuostolių priteisimo, iš esmės sutapatino du skirtingus užsakovo teisių gynimo būdus. Teismas savo nuožiūra interpretavo ginčo aplinkybes ne pagal šalių procesiniuose dokumentuose apibrėžtas ribas ir jas peržengė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti 10 570 Eur reiškia darbų pagal Sutartį kainos mažinimą iki nulio (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.), nors faktiškai ieškovė reiškė reikalavimą mažinti Sutarties kainą 83,89 proc. dalimi. Ieškovė neįrodė, jog 2030,00 Eur būtų sulaikiusi, iki kol bus ištaisyti darbų defektai (CK 6.58 str. 1 d.), atsiskaitymo sulaikymas kaip atsakovo prievolių užtikrinimo būdas Sutartyje nebuvo nustatytas (CK 6.70 str.), nebuvo atliktas ir vienašalis įskaitymas ar kitoks teisinis veiksmas, kuris atleistų ieškovę nuo prievolės atsiskaityti pilnai. Taigi ieškovės prievolė pilnai atsiskaityti su atsakove nepasibaigė (CK 6.123, 6.200 str.) ir ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei likusią darbų kainą.

19.9                      . Skundžiamas sprendimas surašytas skubotai, neskyrus laiko įsigilinti į bylos esmę, jame trūksta nuoseklumo ir logikos, atskiros išvados prieštarauja viena kitai. Nors byla išnagrinėta 2021 m. lapkričio 17 d., tačiau sprendimo paskelbimas kelis kartus atidėtas ir paskelbtas tik 2022 m. sausio 3 d., motyvuojant teisėjos teisėtu nebuvimu darbe, darbo krūviu, vienu metu supuolusiais skelbti galutinių teismo procesinių sprendimų keliose didelės apimties civilinėse bylose, bylos pobūdžiu, apimtimi, netgi nurodant, kad „teisėjai objektyviai nepakako laiko priimti procesinį sprendimą šioje byloje ir jo motyvus išdėstyti raštu“. Galiausiai, nors pagal 2021 m. gruodžio 31 d. informacinės pažymos duomenis, sprendimas neva buvo paskelbtas, tačiau faktiškai surašytas 2022 m. sausio 3 d., ir tik 2022 m. sausio 13 d. elektroninėje bylos kortelėje atsirado nutartis, kurioje remiantis tais pačiais motyvais, kaip ir anksčiau (darbo krūviu, laiko trūkumu ir t.t.) nurodyta, jog sprendimo paskelbimas iš 2021 m. gruodžio 31 d. atidėtas į 2022 m. sausio 3 d.

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1                      . Būtent rangovui (atsakovui) kyla pareiga įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priez?astis. Civiline?je byloje buvo pateiktos fotonuotraukos, nepriklausomų įmonių paz?ymos ir vaizdo medz?iaga, byloje apklaustas liudytojas, įvyko išvaz?iuojamasis teismo pose?dis į patį aktualų ginčui objektą, t.y. byloje surinkta ir pateikta visa eile? įrodymų pagrindz?iančių, jog Sutartyje numatyto rezultato (tinkamai ir kokybiškai įrengtų epoksidinių grindų) atsakovė nepasieke?. Pirmosios instancijos teismas remdamasis civiline?je byloje pateiktu ikisutartiniu ieškovo ir atsakovo susirašine?jimu padare? visiškai logišką ir pagrįstą išvadą, kad būtent tokio rezultato pagrįstai tike?josi ieškovė, siųsdamas atsakovui jo kituose padaliniuose epoksidine danga padengtų grindų fotonuotraukas.

20.2                      . Priešingai nei teigia apeliantė jokie teise?s aktai, ar teismų praktika, nenustato reikalavimo visais defektų nustatymo atvejais teikti ekspertines išvadas, ar skirti teismo ekspertizes, ypač kai trūkumai yra akivaizdūs. Būtent atsakovė privale?jo šiuo atveju įrodyti savo atliktų darbų tinkamumą vadovaudamasi CPK nustatytomis įrodine?jimo priemone?mis, įskaitant teismo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovui pastarojo įrodine?jimo pareigą bei galimybę prašyti skirti nepriklausomą teismo ekspertizę byloje, tačiau atsakovė pati tokio prašymo neteikė. Atsakovė ne tik nepateikė, bet ir pats nenurodo nei vieno civiline?je byloje pateikto rašytinio įrodymo, kuris nebuvo teismo įvertintas, ar įvertintas paz?eidz?iant CPK numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė tik nesutinka su jam nepalankiu teismo įrodymų įvertinimu, niekaip neargumentuodamas, de?l kokių objektyvių priez?asčių šie įrodymai ture?jo būti įvertinti kitaip.

20.3                      . Priešingai nei siekia pagrįsti atsakovė, UAB „Remmers Lietuva“ jokių rangovo (atsakovo) atliekamų darbų nekontroliavo, nes pastaroji neture?jo tam jokių sutartinių įsipareigojimų, ar įgaliojimų. Atsakovė sąmoningai nutyli akivaizdz?ią aplinkybę, jog visus paruošiamuosius darbus, įskaitant grindų dre?gme?s matavimą, pastarasis privale?jo atlikti dar prieš pradedant pirminius darbus.

20.4                      . Atsakovo nurodomas ekspertas buvo pastarosios pasamdytas vienašališkai individualiais pagrindais, apmokant uz? suteiktas paslaugas ir nesuteikiant galimybe?s nei ieškovei, nei teismui uz?duoti ekspertui klausimus. Pačioje Konsultacine?je išvadoje nurodoma, jog ji negali būti vertinama kaip teismo ekspertizės aktas. De?l šių priez?asčių, mine?ta išvada negali būti vertinama kaip nepriklausoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Konsultacine? išvada yra parengta netinkamai, vienašališkai, neobjektyviai, o joje nurodyti duomenys ne?ra nei ištirti, nei tinkamai pagrįsti. Tiek atsakovo nurodytas 2019 m. rugpjūčio 28 d. el. laiškas, tiek jame nurodytas tariamas 2-3 procentų dre?gnumas nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir yra tik atsakovo, t.y. suinteresuoto bylos baigtimi asmens, niekuo nepagrįstas tvirtinimas. Kita vertus Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad tinkamai įrengiant epoksidinę dangą ant esamo betonininų grindų pagrindo privalėjo būti įrengiama hidroizoliacija. Šiuo atveju atsakovė, būdama savo srities profesionalu, privale?jo šią aplinkybę z?inoti ir epoksidinę dangą ant betoninių grindų kloti tik įrengus hidroizoliaciją, kad grindyse nesikauptų dre?gme?. Atsakovė netinkamai įvertino visų būtinų tinkamam grindų įrengimui darbų apimtį bei specifiką, neatliko tinkamam rezultatui pasiekti darbų (hidroizoliacijos įrengimo), niekaip neinformavo apie tai ieškovės ir ne tik su pastaruoju nebendradarbiavo, bet ir atsisake? vykdyti savo Sutartyje numatytus garantinius įsipareigojimus.

20.5                      . Pirmosios instancijos teismas remdamasis 2021 m. spalio 6 d. patalpų apžiūros metu ištirtais duomenimis, nurodė, kad pažeistas grindų dangos plotas yra žymus ir viršija pusę patalpų ploto. Byloje pateikta pakankamai įrodymų (fotonuotraukų, liudytojo G. V. parodymai) įrodo, kad pažeistas grindų plotas nuolat plečiasi, todėl atsakovo gynyba, jog tariamai dalis grindų ploto yra įrengta tinkamai, neturi jokio faktinio pagrindo. Be to, atsakovei neįrengus hidroizoliacijos, visas atsakovo įrengtas grindų plotas turės būti pašalintas ir viskas daroma iš naujo. Tai patvirtina tiek konsultacinė išvada, tiek UAB „Grinduva“ 2021 m. spalio 5 d. raštas, kuriame nurodyta, kad jokie daliniai perdarymai šiuo atveju negalimi ir visą grindų dangą būtina kloti iš naujo. Taigi, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas šią išvadą padarė remdamasis tik subjektyviu vertinimu. Nors apeliaciniame skunde atsakovė piktinasi, kad teismas visą 10 570 Eur sumą priteisė, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik dalis grindų dangos yra su defektais, tačiau atsakovės teiginiai neturi teisine?s reikšme?s, kadangi akivaizdu, jog technologiškai ne?ra įmonoma hidroizoliacija padengti tik dalį grindų ploto, tikintis, jog kitoje grindų dalyje ateityje dre?gme? nesikaups. Be to, taip nebus uz?tikrintas grindų vientisumas ir lygumas, kadangi neabejotinai bet kokio tipo hidroizoliacija keičia bendrą grindų lygį. Ieškovės vertinimu, iš apeliacinio skundo ne?ra suprantama, kokios gynybos pozicijos laikosi atsakovė, t.y. ar laiko, jog viską atliko tinkamai ir jokių defektų jos darbe ne?ra, ar visgi ji atsakinga, bet tik iš dalies (40 proc.).

20.6                      . Ne?ra suprantama, apie kokią netinkamą statybvietę su esminiais trūkumais kalba atsakovė, kadangi būdamas profesionaliu rangovu prieš pradedama darbus atsakovė jokių statybvietės trūkumų nenustatė, apie juos neinformavo ieškovo ir civiline?je byloje nepateike? nei vieno tokius trūkumus pagrindz?iančio įrodymo. Atsakovė civiline?je byloje nepateike? nei vieno įrodymo, kad jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos statybos rangos darbams atlikti. Taip pat neaišku kodėl atsakovė ėmėsi darbų, jei kaip nurodo statybvietė buvo pateikta su trūkumais. Būtent atsakovė įrengdama grindis vasaros metu, turėjo įvertinti kaip tai paveiks jos įrengiamas grindis kitais metų laikais. Atsakovės cituojamos STR normos tik pagrindz?ia aplinkybę, kad atsakovė kaip savo srities profesionalė neįvertino visų būtinų sąlygų epoksidine?s dangos ant betoninių grindų pagrindo įrengimui, nepateike? jokių įrodymų, kad iš viso atliko kokius nors dre?gme?s matavimus, įvertino gruntinių vandenų prasiskverbimo riziką, patikrino hidroizoliacijos po betonine?mis grindimis buvimą, ar bent jau praše? tokios informacijos iš ieškovo, arba patalpų savininko. 

20.7                      . Nepagrįsti yra atsakovo teiginiai, kad vien de?l to, kad sande?lyje šiuo metu vykdoma veikla, gali būti traktuojama, kaip tinkamo darbų rezultato, kurį ieškovė gali naudoti pagal paskirtį, perdavimas. Ieškovė yra juridinis asmuo, kurios pagrindine? veikla yra prekyba, ginčui aktualiose patalpose vykdoma ūkine? komercine? veikla ir pastarasis neturi jokio intereso nutraukti savo veiklą vien de?l to, kad atsakovė netinkamai įrenge? sande?lio grindis. Tik atsakovei grąz?inus be pagrindo gautas sumas ir bent iš dalies kompensavus nuostolius, ieškovė ture?s le?šų naujo rangovo samdymui ir darbų atlikimui.

20.8                      Pasisakant dėl atsakovės argumentų dėl senaties termino, ieškovė pažymi, kad ginčui aktualios Sutarties 7 punkte yra numatytas 5-ių metų garantinis terminas atsakovo atliktiems rangos darbams ir visos pretenzijos buvo reiškiamos per garantinį terminą. Priešingai nei savo skunde teigia atsakovė, pastarasis ir po 2019 metų rugpjūčio me?nesį ieškovo pateiktų pretenzijų de?l rangos darbų trūkumų pašalinimo, savo atsakomybe?s nevenge?, tikino, jog juos sutvarkys tiek z?odz?iu, tiek raštu. Iš liudytojo G. V. parodymų, į bylą pateiktų fotonuotraukų, ko jokiais įrodymais nepaneige? atsakovė, buvo nustatyta, kad paskutinį kartą patalpų grindų dangos dalį atsakovė išpjovė 2020 m. balandžio mėn., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustate?, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pripaz?ino jai tenkančią prievolę, todėl ieškinio senaties terminas nelaikytinas praleistu. Be to atsakovės elgesys visą Sutarties vykdymo laikotarpį buvo nenuoseklus, kadangi pastaroji tai pripaz?ino savo atsakomybę ir garantinius įsipareigojimus, tai ve?l jų venge?, tai siūle? uz?baigti ginčą grąz?inant dalį ieškovo sumoke?tos sumos. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas ir akivaizdus ieškovei, kuri pagrįstai tike?josi, kad atsakovė vykdys savo garantinius įsipareigojimus pagal Sutartį. De?l šių priez?asčių, netgi vertinant, jog ieškinio senaties terminas gale?jo būti praleistas – jis yra atnaujintinas.

20.9                      . Atsakovės teiginys, kad ieškovė tariamai ture?jo pretenzijų tik de?l grindų spalvos ir de?l to grindys buvo dengtos laku – ne?ra pagrįstos jokiais įrodymais. Grindys buvo lakuojamos tam, kad tuos nelygumus bent pabandyti vizualiai sumaz?inti siekiant, kad eilinį kartą nereike?tų grindų kloti iš naujo. Tą įrodo ne tik G. V. parodymai, bet ir raštas iš UAB „Remmers Lietuva“, kuri dalyvavo būtent darbų perdavime kartu su šalimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad lako pirkimo išlaidas ieškove? patyre? de?l to, jog atsakove?s pasiektas darbų rezultatas pagal Sutartį neatitiko ieškove?s siekto rezultato, atsiradus kitiems defektams - dre?gme?s kaupimuisi, purslų atsiradimui ir grindų dangos skiline?jimui, atsakovės atliktas grindų dengimas laku neturi jokios prasme?s. Lako įsigijimo išlaidos yra laikytinos ieškovo nuostoliais. Pagal CK 1.125 str. 9 dalies nuostatas, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti z?alą, atsiradusią de?l netinkamos kokybe?s produkcijos. Atsiz?velgiant į šias aplinkybes, ieškinio senaties terminas de?l lako įsigijimo, kaip papildomų ieškovo nuostolių, objektyviai ne?ra praleistas.

20.10                      . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą. Jis negali būti tenkinamas, atsiz?velgiant į teisinį reguliavimą bei faktines ginčo aplinkybes, kadangi CK 6.665 straipsnyje nustatyta, jog uz?sakovas privalo sumoke?ti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba uz?sakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Šiuo atveju, atsakovė darbus atliko nekokybiškai ir 2 me?nesius praleidusi Sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, taigi ieškovė turi pilną teisę sulaikyti likusią moke?tiną sumą pagal Sutartį (CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Pačios ginčui aktualios Sutarties 4.4 punktas vienareikšmiškai nustato, kad darbai yra laikomi užbaigti, kai rangovas pateikia darbų perdavimo – priėmimo aktą, o užsakovė priima jį. Jokio darbų perdavimo – prie?mimo akto tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta nebuvo, kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais ir šie trūkumai ne?ra pašalinti iki šiol. Atsakovės vienašališkai tik iškėlus civilinę bylą teisme, išrašyta 2.030,00 Eur dydz?io sąskaita faktūra ne?ra ieškovės nei priimta, nei pasirašyta ir pastaroji neįrodo darbų perdavimo-prie?mimo fakto, ar darbų atlikimo tinkamumo. Pati atsakovė iki civiline?s bylos iške?limo jokių reikalavimų de?l 2.030,00 Eur likučio pagal sutartį neteike?. Priešingai, ieškovės atstovui pateikus rašytinę pretenziją atsakovės atstovas, suvokdamas savo kaltę uz? netinkamą darbų atlikimą, pasiūle? ginčą uz?baigti be teismo taikiai sumokant ieškovei 3.000,00 Eur sumą ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo prie?mimo vengdamas apeliacijos pasiūle? 5.000,00 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas.

24.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. 2019/04/17, kuria atsakovė nustatytomis sąlygomis ir terminu įsipareigojo atlikti grindų dengimo epoksidine medžiaga Targigrade TPTC225 color RAL7004 darbus naudodama savo medžiagas ir prisiimdama atsakomybę už rizikas ieškovės objekte (duomenys neskelbtini) ir perduoti darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo už atliktus Darbus, įskaitant atsakovės medžiagas, sumokėti atsakovei 12 600 Eur sumą (Sutarties 1.1-1.3, 2.1, 2.3 punktai). Avansą Darbams atlikti (3 780 Eur) ieškovė atsakovei pervedė 2019 m. balandžio 23 d., po ko atsakovė ėmėsi atlikti Darbus, sulygtus Sutartyje. 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. gegužės 27 d. vykusių Darbų perdavimo-perėmimo metu ieškovė Darbų nepriėmė, pareiškė pretenzijas dėl grindų nelygumo, jų buvimo su purslais. Šalys sutarė, kad šiuos trūkumus lėmė nekokybiška medžiaga, atsakovei patiekta Turkijos tiekėjų, dėl ko po 2019 m. gegužės 27 d. buvo priimtas sprendimas iš naujo atlikti darbus iš kito tiekėjo UAB „Remmers Baltica“ atsakovei patiektos medžiagos. Šia medžiaga ekspoksidinės dangos įrengimo darbus atsakovė Patalpose baigė 2019 m. liepos 10 d., tuomet ieškovė išreiškė reikalavimą grindis Patalpose papildomai padengti matiniu laku, tokį reikalavimą ieškovė paaiškina tuo, kad jos netenkino akimi pastebimas grindų dangos banguotumas. Šalys sutarė, kad laką įsigys savo lėšomis ieškovė, o dangos dengimo matiniu laku darbus atliks atsakovė, nereikalaudama už tai papildomo užmokesčio. Matiniu laku grindys padengtos 2019 m. liepos 15 d., už matinį laką ieškovė sumokėjo 1 252,35 Eur. 2019 m. liepos 23 d. ieškovė atsakovei atliko mokėjimą 3 780 Eur sumai. Po šio apmokėjimo grindyse ėmė kilti pūslės, kuriose kaupėsi vanduo, dėl ko atsakovė, gavusi pretenzijas iš ieškovės, ėmėsi juos šalinti – išiminėjo dalį Patalpų dangos, tikslu nustatyti trūkumų priežastį, ją įrenginėjo vietomis iš naujo. 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 3 010 Eur sumai. Šią sąskaitą ieškovė atsakovei apmokėjo 2019 m. lapkričio 29 d. Paskutinę sąskaitą pagal Sutartį atsakovė ieškovei išrašė bylos nagrinėjimo metu 2021 m. liepos 12 d., 2 030 Eur sumai, kuri nėra apmokėta. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 23 d., pateikė pretenziją dėl atsakovės atliktų Darbų trūkumų pagal Sutartį, nurodė, kad atsakovės bandymai ištaisyti Darbų trūkumus buvo nesėkmingi, padarytose vietose vėl atsirado pūslės, įtrūkimai. Ieškovės pasitelktų ekspertų nuomone, to priežastis –neišmatuotas betoninių grindų drėgnumas prieš atliekant darbus, dėl ko trūkumai atsiras ir toliau, dėl ko tolimesni kosmetiniai, garantiniai darbai neduos reikiamo rezultato. Atsakovei atsisakius taisyti įvardytus darbų trūkumus ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės visą už grindis sumokėtą sumą, t. y. 10 570 Eur, 6 844,96 Eur prastovų už nuomojamas patalpas ir 1 252,35 Eur papildomai patirtų išlaidų dėl lako pirkimo. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, motyvuodama tuo, kad galutinai atliko Darbus pagal Sutartį ir juos perdavė ieškovei 2019 m. liepos 10 d., susidarančios pūslės grindyse ir jose susikaupęs vanduo nėra grindų dangos įrengimo ar pačių medžiagų brokas. Priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės likusią už grindų įrengimą nesumokėtą 2 030 Eur sumą.

25.       Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti atsakovę visą jos sumokėtą sumą atsakovei pagal Sutartį – 10 570 Eur, kadangi atsakovės atlikti Darbai pagal Sutartį neatitinka kokybės reikalavimų, dėl ko Darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią ir šalių sulygtą paskirtį, o pašalinti atsakovės atliktų Darbų trūkumus kitaip, kaip tik nuplėšiant atsakovės įrengtą grindų dangą ir įrengiant ją Patalpose iš naujo, nėra galimybės, nes jų trūkumus lemia grindų pagrindo, ant kurio yra patiesta danga, drėgnumas, kurio įtaką grindų dangai galima neutralizuoti tik ant grindų pagrindo Patalpose, prieš patiesiant epoksidinę dangą, įrengiant hidroizoliaciją. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 252,35 Eur nuostolių už patirtas lako išlaidas, nustatęs netiesioginį priežastinį ryšį, t. y. kad po faktinio Darbų atlikimo išaiškėjus kitiems atsakovės atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumams, kurie yra esminiai ir juos pašalinti galima tik įrengus grindų dangą Patalpose iš naujo, ieškovės patirtos išlaidos anksčiau nustatytiems atsakovės atliktų Darbų trūkumams šalinti tapo beprasmės. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 844,96 Eur Patalpų nuomos išlaidų buvo atmestas, teismui konstatavus, kad ieškovė neįrodė, kad jos buvo nulemtos atsakovės vėlavimo atlikti Darbus pagal Sutartį. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 2 030 Eur skolą pagal Sutartį, motyvuodamas tuo, kad Darbų perdavimas priėmimas pagal Sutartį tarp šalių neįvyko, paaiškėjus, kad atsakovės atlikti Darbai yra su esminiais trūkumais, kurių atsakovė nepašalino, o jų pašalinti nėra galimybės nenuplėšus atsakovės įrengtos dangos, dėl ko ieškovė Sutartį su atsakove nutraukė ir pareikalavo grąžinti visas pagal Sutartį jos atsakovei sumokėtas sumas, todėl šiuo atveju ieškovei nekilo pareiga apmokėti likusią 2 030 Eur sumą pagal Sutartį.

26.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

27.       Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, įrodymus vertino neobjektyviai, vienpusiškai, nevertino bylos faktinių aplinkybių visumos, išskirtinai rėmėsi ieškovės įrodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, o atsakovės įrodymais, taip pat ir eksperto išvadomis, nesivadovavo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

28.       Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantė skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ne vien ieškovės pateiktais įrodymais, o visapusišku byloje esančių įrodymų, nustatytų tiek žodinių, tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime įvertino ir pasisakė iš esmės dėl visų atsakovės argumentų, kuriais ji siekia paneigti savo atsakomybę dėl grindų dangos defektų ir kurie pakartotinai keliami apeliaciniame skunde. Teismas išsamiai nurodė, kuriais įrodymais ar liudytojų parodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos įrodymus ir kodėl vertina kritiškai ir atmeta kaip nepaneigiančius atsakovės atsakomybės dėl grindų defektų. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės pateiktą Konsultacinėmis išvadą, kai kuriais eksperto teiginiais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, tačiau aiškiai įvardijo, kurios iš jų vertinamos kritiškai, kadangi yra prieštaringos ir yra paremtos pačios atsakovės paaiškinimais, kuriems byloje pagrįsti įrodymų nėra. Aplinkybė, kad konsultacinėje išvadoje pateikta informacija teismas rėmėsi ne atsakovei naudinga linkme, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.

30.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies ir atmesti preišieškinį, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl ieškovės už grindis sumokėtos sumos ir lako išlaidų priteisimo

31.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neatsižvelgė, kad ieškovė neparašė skirti byloje ekspertizę ir neįrodė, kad pūslių iškilimas ir įtrūkimai dėl drėgmės grindų dangoje yra atsakovės atliktų statybos darbų defektas, neįvertino atsakovės argumentų dėl tikrųjų pūslių ir įtrūkimų atsiradimo priežasčių.

32.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, akcentuojamas specifinis įrodinėjimo naštos pasiskirstymas sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

33.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė atlikdama darbus nepasiekė tokio rezultato kokio pagrįstai galėjo tikėtis ieškovė pagal šalių pasirašytą sutartį. Įrengta grindų danga neatitinka ne tik bendrųjų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127 patvirtintą statybos techninį reglamente STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ grindims keliamų saugumo ir kokybės reikalavimų (5.3, 24 punktai), tačiau ir specifiškai epoksidinėms grindims keliamų reikalavimų, kuriuos pati atsakovė įvardijo siūlydama savo paslaugas ieškovei, t.y. danga besiūlė, pasižymi hidroizoliacinėmis savybėmis, puikiu sukibimu, elastingumu, drėgmės išgarinimu, neslidžiais, šiurkščiais paviršiais, atspari mechaniniam, cheminiam, temperatūriniam ir natūralios aplinkos pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė iš esmės neginčijo ir nepaneigė ieškovės įrodinėtų ir teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovės įrengtoje grindų dangoje yra atsiradusios pūslės, kurių dalis, jas veikiant mechaniškai, yra sutrūkusios, iš po dangos per išpjautus plotus sunkiasi vanduo, vanduo sunkiasi ir pro suplyšusias pūsles, danga vietose lūžinėja, yra laisvai pakeliama nuo betoninės dangos. Taigi, byloje konstatavus, kad ieškovė įrodė defektų egzsistavimo faktą šios aplinkybės pakako pripažinti ieškovės reikalavimus pagrįstais. Būtent atsakovė, teigdama, kad nėra atsakinga už grindų dangos trūkumus teko pareiga šią aplinkybę tinkamai pagrįsti, naudotis teise prašyti teismo skirti byloje ekspertizę defektų atsiradimo priežastims nustatyti ar kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

34.       Apeliantė siekia perkelti atsakomybę dėl grindyse atsiradusių defektų užsakovei (ieškovei) laikydamasi nuomonės, kad ji neturėjo ir negalėjo žinoti, kad betoninės grindys neatitinka esminių statinio reikalavimų, kad iš betono pagrindo, esant atitinkamoms oro ar sezono sąlygoms, kyla drėgmė, kuri gali nulemti pūslių atsiradimą ir kad užsakovė (ieškovė) jai perdavė netinkamą statybvietę su esminiais trūkumais.

35.       .Pažymėtina, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo padengti grindis epoksidine medžiaga, prisiimdama atsakomybę už rizikas užsakovės objekte, taip pat įsipareigojo darbus atlikti pagal Lietuvos Respublikos statybų ir kitur techninius reglamentus, teisės aktus, reglamentuojančius statybinę veiklą (1.1, 3.4.2 papunkčiai). Vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus pareigą numato ir CK 6.684 straipsnis. Taigi, reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (Lietuvos Auškčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

36.       Atsižvelgiant į nurodytą užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atsakomybės nešalina jos nurodomos aplinkybės, kad ji negalėjo žinoti, kad iš betono pagrindo, esant atitinkamoms oro ar sezono sąlygoms, kyla drėgmė, kuri gali nulemti pūslių atsiradimą. Apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama apeliantės pozicijai pagrįsti, jog prieš įrengiant eksposidinę dangą nereikėjo įrengti hidroizoliacijos ir tokių darbų šalių sutartis nenumatė. Pirma tokiam klausimui vienareikšmiškai pagrįsti byloje reikalingos ekspertinės žinios, tačiau atsakovė, kuri turėjo pareigą tai įrodyti, skirti ekspertizę teismo neprašė. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė ar įprastai grindų hirdozioliacija įrengima/neįrengima ir drėgmės kaupimosi priežastys, esminės įtakos ieškinio tenkinimui neturi, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą atliko ir įrodė, kad atsakovė grindis įrengė su esminiais defektais, tuo tarpu atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad šie defektai atsirado ne dėl jos kaltės.

37.       Byloje nėra ginčo, kad šalys nesusitarė atlikti ginčo pastato grindų hidroizoliacijos, tačiau tai savaime neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovė, būdama profesionalė, vykdydama tarp šalių pasirašytą sutartį, privalėjo apsiriboti ieškovės, nesispecializuojančios ir, tikėtina, neturinčios reikalingų ir/ar pakankamų žinių epoksidinių grindų įrengimo srityje, pateikta užduotimi. Pažymėtina, kad apeliantė yra savo veiklos profesionalė, įvardijanti save kaip įmonę dirbančią su kokybiškomis medžiagomis, naujausia technika bei patyrusiais darbuotojais. Būtent dėl to turėjo imtis visų reikiamų priemonių įvertinti jai pateiktą užduotį, išsiaiškinti jai pateiktų įrengti patalpų, pagrindo ant kurio ruošiasi dengti dangą būklę, tinkamai išmatuoti betono drėgmę, atsižvelgti, kad darbai atliekami vasaros metu, į galimus temperatūrų pokyčius kitais metų laikais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovės pateiktoje Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad dėl epoksidinės grindų dangos savybės nepraleisti drėgmės, epoksidinės grindų dangos gali būti įrengiamos tik ant tokių pagrindų, pro kuriuos nesiskverbia drėgmė. Konsultacinėje išvadoje taip pat nurodoma, kad esant tokiai grindų pagrindo būklei grindų danga ar kita analogiška epoksidinė danga sutartyje numatytu būdu negalėjo būti įrenginėjama, t. y. pirmiausia turėjo būti ištaisyti Grindų pagrindo trūkumai. Tai galėjo būti atlikta tokiais būdais: 1) Išgriaunamas esamas Grindų pagrindas ir tinkamai įrengiamas iš naujo, įrengiant hidroizoliaciją. 2) Ant esamo Grindų pagrindo įrengiama tinkama hidroizoliacija (pvz. kristalinė hidroizoliacija). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad tinkamas pagrindo, ant kurio ketinama įrengti epoksidines grindis, būklės įvertinimas itin svarbus atsakovės įrengiamai specifinei grindų dangai, tai turėjo būti žinoma atsakovei kaip savo srities profesionalei. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė prieš prisiimdama atsakomybę savo rizika įrengti ieškovei epoksidinę grindų dangą nesidomėjo ir nevertino esamos pastato grindų pagrindo būklės, nesiėmė veiksmų šioms aplinkybėmis tinkamai išsiaiškinti, taip pat neinformavo užsakovės apie tai, kad esamo grindų pagrindo drėgmės lygis yra svarbus aspektas siekiant kokybiškai įrenginti epoksidines grindis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareigos neįvykdymas vertintinas ne tik kaip šalių sudarytos sutarties, CK įtvirtintų rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis pakankamai atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, todėl neįvykdžius šios pareigos, atsakovei tenka iš to kylantys padariniai.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti visos ieškovės reikalaujamos sumos už grindis arba turėjo per pusę sumažinti prašomą priteisti sumą, kadangi ne visi atsakovės atlikti darbai neatitinka kokybės ir darbų rezultatas gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį.

20.11                      CK 6.695 straipsnio 3 dalį rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nuo pat pradžių nepriėmė atsakovės atliktų darbų ir reiškė pretenzijas dėl jų kokybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, nuotraukos, video medžiaga, liudytojų parodymai, teismo išvažiuojamo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės įrengtų grindų trūkumai yra esminiai ir negali būti vertinami kaip smulkūs. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė naudojasi sandėliu ir jame esančiomis nekokybiškomis grindimis kol vyksta ginčas tarp šalių niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės ir negali būti vertinama kaip atsakovės atliktų darbų priėmimas. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad neatitiktų protingumo principų veiklos sustabdymas neapibrėžtam laikui vien dėl to, kad atsakovė nesutinka nei ištaisyti savo pačios su defektais atlikto darbo, nei grąžinti ieškovė sumokėtas sumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė visą ieškovės sumokėtą sumą už atsakovės įrengtas grindis, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų tikėtinai išvadai, kad esamų grindų būklė blogėja ir pūslės veikiamos drėgmės atsiranda ir gali ateityje atsirasti vis kitose vietose, todėl norint pasiekti tokį rezultatą, kurio tikėjosi ieškovė sudarydama su atsakove sutartį, reikalinga išardyti (nuimti) visą ieškovės įrengtą dangą ir įrengti ją iš naujo. Tai patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo įvardyti įrodymai - liudytojo G. V. parodymai, UAB „Grinduva“ 2021 m. spalio 5 d. raštas, bet ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovei keletą kartų šalinant darbų trūkumus išpjaunant dangos dalis, po kurio laiko jie vėl atsirasdavo. Be to kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas atsakovės teiktame pasiūlyme nurodoma, kad bus įrengiama besiūlė grindų danga pasižyminti puikiu sukibimu, kas reiškia, kad defektus taisant paklojant atskirus dangos fragmentus, danga prarastų esmines savybes – vientisumą ir besiūliškumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad defektai ištaisomi gali būti tik dangą įrengiant iš naujo patvirtina ir pačios atsakovės pateikta konsultacinė išvada, kurioje nurodoma, kad esant tokiai grindų pagrindo būklei reikalinga pirma išspręsti hidroizoliacijos klausimus, t. y. išgriauti esamą grindų pagrindą arba ant esamo pagrindo įrengti tinkamą hidroizoliaciją, o tai nėra įmanoma neišardžius esamos defektuotos dangos. Kita vertus būtent atsakovė siekdama paneigti visus šiuos byloje esančius įrodymus, privale?jo įrodyti, kad šiuo atveju galima atsakovo padarytus defektus technologiškai pašalinti keičiant dangą tik paz?eistoje sande?lio dalyje, tačiau to padaryta nebuvo.

39.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už lako pirkimą yra netiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais. Šalių pozicija dėl to kam buvo reikalingas matinis lakas iš esmės skiriasi, t.y. ieškovė teigia, kad toks sprendimas buvo pasitelktas siekiant sumažinti vizualiai matomą grindų nelygumą, o atsakovė teigia, kad tai buvo ieškovės pageidavimas sumažinti grindų blizgumą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi esminės reikšmės sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, konstatavus, kad dėl kitų atsiradusių grindų defektų esamas grindis reikalinga pašalinti ir įrengti iš naujo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos lako pirkimo išlaidos tapo beprasmės ir atsakovė būdama atsakinga už minėtų defektų atsiradimą, turi pareigą šias išlaidas atlyginti.

Dėl atsakovės priešieškinio atmetimo.

40.       Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos priešieškinis dėl 2 030 Eur likusios sumos priteisimo iš ieškovės. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priešieškinio atmetimą motyvavo jokiais bylos įrodymais neparemta, siurprizine ir stokojančia pagrįstumo išvada, neva ieškovė 2021 m. vasario 25 d. pareiškimu nutraukė sutartį CK 6.665 str. 3 dalyje nustatytu pagrindu, be to neteisinga ir nesąžininga teigti, kad nepaisant to, jog danga nuo 2019 m. liepos 15 d. yra naudojama, darbai vis tiek yra „nepriimti“ ir dėl to neva nekyla pareiga už juos apmokėti.

41.       Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės 2021 m. vasario 25 d. pretenzijoje yra aiškiai nurodoma, kad atsakovei atsisakius savo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo ir nenorint pasinaudoti CK 6.665 straipsnyje numatytomis rangovo teisėmis neatlygintinai šalinti savo darbų trūkumus, arba atlikti darbus iš naujo, ieškovė pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį turi teisę vienšališkai nutraukti sutartį, atsižvelgdama į tai, kad sutartis yra laikytina nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė nurodė, kad ji turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visas sumokėtas sumas bei atlyginti visus patirtus nuostolius. Taigi, remiantis byloje esančiais įrodymais ir CK 6.221 straipsniu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nutraukusi sutartį nebeturi pareigos ją vykdyti, negali būti laikoma siurprizine. Kita vertus pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Nagrinėjamu atveju byloje konstatavus, kad atsakovė padarė esminius sutarties pažeidimus ir pažeidė savo kaip rangovės pareigas perduoti ieškovė kokybės ir normatyvinius reikalavimus atitinkantį darbų rezultatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą.

Dėl ieškinio senaties

42.       CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

43.       Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

44.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iš liudytojo G. V. parodymų, į bylą pateiktų fotonuotraukų, ko jokiais įrodymais nepaneigė atsakovė, nustatyta, kad paskutinį kartą Patalpų grindų dangos dalį atsakovė išpjovė 2020 m. balandžio mėn., ir vėl siekdama šalinti jos atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumus. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės liudija, kad atsakovė atliko veiksmus, kurie liudija, kad ji pripažįsta jai tenkančią prievolę – pašalinti jos atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumus, kas pagal CK 1.130 straipsnio 2, 3 dalį sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio senaties terminas po pretenzijos pareiškimo atsakovės atliktais veiksmais buvo nutrauktas 2020 m. balandžio mėn.

45.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kadangi trūkumai šalinti tik 2019 m. rugpjūtį, tačiau po to atsakovė visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad trūkumų ji netaisys. Reagavimas į ieškovės kvietimą ir atvykimas apžiūrėti grindų, reiškia atsakovės geranorišką bendradarbiavimą garantiniu laikotarpiu, tačiau neįrodo defektų pripažinimo ir atsakovės valios pasikeitimo – siekio taisyti trūkumus, byloje nėra jokio patikimo rašytinio įrodymo, kad 2020 m. balandį ar kitu metu atsakovė būtų antrą kartą taisiusi trūkumus ir (ar) bent jau informavusi ieškovę apie tai, kad trūkumus taisys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo.

46.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

47.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytą atsakovės elgesį po pretenzijos pareiškimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo įvardijamas geranoriškas bendradarbiavimas 2020 m. balandžio mėn., atvykimas į darbų vietą po eilinį kartą reiškiamos ieškovės pretenzijos, aiškaus atsisakymo taisyti defektus neišreiškimas, ieškovei nesudarė pagrindo manyti, kad jos teisė yra ginčijama ar pažeista bei kreiptis dėl jos gynimo į teismą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. balandžio mėn. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 1.125 str. 9 dalies nuostatas, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo, taigi terminas reikalavimui priteisti lako išlaidas pareikšti taip pat nelaikytinas praleistu.

Dėl procesinių pažeidimų

48.       Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja tai, kad nors byla išnagrinėta 2021 m. lapkričio 17 d., tačiau sprendimo paskelbimas kelis kartus atidėtas ir paskelbtas tik 2022 m. sausio 3 d., motyvuojant teisėjos teisėtu nebuvimu darbe, darbo krūviu. Atkreipia dėmesį, kad pagal 2021 m. gruodžio 31 d. informacinės pažymos duomenis, sprendimas neva buvo paskelbtas, tačiau faktiškai surašytas 2022 m. sausio 3 d., ir tik 2022 m. sausio 13 d. elektroninėje bylos kortelėje atsirado nutartis, kurioje remiantis tais pačiais motyvais, kaip ir anksčiau (darbo krūviu, laiko trūkumu ir t.t.) nurodyta, jog sprendimo paskelbimas iš 2021 m. gruodžio 31 d. atidėtas į 2022 m. sausio 3 d.

49.       CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t .y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantės įvardijami procesiniai pažeidimai neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir materialiam bylos rezultatui, todėl remiantis jais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

51.       Kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

52.       Esant nurodytų argumentų visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės už grindų įrengimą visa sumokėtą sumą ir lako išlaidas laikytinas pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

55.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos yra gerokai mažesnės už rekomenduojamus dydžius, atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, yra būtinos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanleda“, juridinio asmens kodas 303204751, ieškovės AS „Tobidan-Bremsomat“, juridinio asmens kodas 15660481, naudai 1 000 (vienas tūkstantis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                         Loreta Braždienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Visvaldas Kazakiūnas

                        Dainius Rinkevičius