Civilinė byla Nr. e2-1770-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00857-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRK Companies group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4652-567/2016, kuria minėtai bendrovei iškelta bankroto byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „KRK Companies group“ iškelti bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 6 789,57 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu pradėtos 4 vykdomosios bylos išieškotojų VMI ir UAB „Peri“ naudai. Viešai prieinamais duomenimis apie atsakovės turtą nustatyta, kad bendrovė nuosavybės teise valdo tik 2008 m. gamybos transporto priemonę Opel Astra, kuri yra areštuota ir įkeista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad UAB „KRK Companies group“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovei UAB „KRK Companies group“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė MB „Administravimas“.

Įvertinęs atsakovės 2013 m. balanso duomenis, teismas nustatė, kad bendrovė 2013 turėjo 10 781,68 Eur turto, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 7 869,84 Eur. Teismas konstatavo, kad jau 2013 m. atsakovės įsipareigojimai viršijo pusę jos balanse apskaityto turto vertės ir įmonė buvo nemoki. Teismas sprendė, kad atsakovės nemokumą patvirtina ir aplinkybės, kad jos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 6 789,57 Eur, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto, o jai priklausanti 2008 m. gamybos transporto priemonė Opel Astra – areštuota ir įkeista kreditorių naudai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teikė prašymus atidėti klausimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo nagrinėjimą, motyvuodama, kad siekia atsiskaityti su ieškove ir ginčą išspręsti taikiai, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „KRK Companies group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „KRK Companies group“ bankroto bylą, priimti naujus rašytinius įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Spręsdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą, teismas rėmėsi bendrovės 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų apie aktualią įmonės finansinę būklę – 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. birželio 20 d. balansų, 2016 m. birželio 7 d. kreditorių ir debitorių sąrašo, didžiausio bendrovės kreditoriaus UAB „Indema“ pranešimo dėl atsakovės įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimo. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių nesirėmė paminėtais duomenimis, tokiu būdu pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

2. Iš atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos bendrovės sumos sudarė vos 4,75 procentų viso jos turimo turto, o visos skolos – 18,90 procentų viso turto. Tokie duomenys patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis visiškai neatitinka Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų nemokumo sąlygų.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie vedamas derybas su ieškove dėl pradelstų mokėjimų išdėstymo, nors atsakovė kartu su 2016 m. birželio 22 d. prašymu pateikė tą pačią dieną VMI išsiųstą prašymą dėl skolos išdėstymo. Negavusi atsakymo į nurodytą prašymą, atsakovė pakartotinai – 2016 m. liepos 8 d., kreipėsi į ieškovę ir tik 2016 m. liepos 27 d., po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, gavo prašymą pateikti papildomus įrodymus tam, kad VMI galėtų priimti sprendimą dėl skolos išdėstymo.

4. 2016 m. liepos 28 d. atsakovei prisijungus prie savo paskyros VMI internetinėje svetainėje buvo gauti VMI sprendimai, kuriais anksčiau priimti sprendimai dėl mokestinių nepriemokų nurašymo pripažinti negaliojančiais. Šie sprendimai, galbūt, reiškia, kad ieškovė rado savo sistemoje klaidų ir nustatė, kad atsakovė valstybės biudžetui nėra skolinga. Dėl ĮBĮ nustatytų trumpų skundo padavimo terminų ir iš ieškovės gaunamos informacijos per 20-30 kalendorinių dienų, atsakovė negali teismui pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė suklydo dėl atsakovės įsiskolinimo valstybei.

5. Prie bylos prijungtini kartu su skundu pateikiami rašytiniai įrodymai – 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. birželio 20 d. balansai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kurie galėjo būti neprijungti prie bylos ar per klaidą nepastebėti, todėl šie įrodymai teikiami pakartotinai. Prie bylos prijungtini ir po skundžiamos teismo nutarties priėmimo – 2016 m. liepos 27-28 d., gauti ieškovės pranešimai, susiję su pradėtomis šalių derybomis dėl skolos sumokėjimo išdėstymo.

Ieškovė VMI atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė 2014-2015 m. nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos viešajam registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenis ir tik pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė į bylą 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. birželio 20 d. balansus. Taigi atsakovė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad teismas neįvertino aktualių jos finansinės atskaitomybės dokumentų. Pažymėtina, kad palyginus 2013 m. ir 2015 m. atsakovės balansų duomenis matyti, kad jos turtas per kelis metus išaugo nuo 10 781,68 Eur iki 268 273 Eur, tačiau atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų dėl tokio ženklaus turto padidėjimo. Toks nepagrįstas atsakovės turto išaugimas sudaro pagrindą abejoti jos pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis.

2. Atsakovė dar 2016 m. vasario 9 d. buvo pateikusi prašymą VMI dėl 5 996,15 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo. Savo prašyme atsakovė nurodė, kad bendrovė nevykdo veiklos ir negauna pajamų. 2016 m. vasario 26 d. raštu VMI nurodė, kad prašymo išnagrinėjimui atsakovė turi pateikti atitinkamus dokumentus. Kadangi jokie dokumentai nebuvo pateikti, VMI neturėjo teisinio pagrindo spręsti atsakovės mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo klausimo. 2016 m. liepos 8 d. pateikusi pakartotinį prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo atsakovė reikalingų dokumentų nepateikė, todėl 2016 m. liepos 21 d. raštu VMI pateikė analogišką atsakymą kaip ir 2016 m. vasario 26 d. rašte. Pažymėtina, kad atsakovė iki šiol nepateikė paminėtuose VMI raštuose nurodytų duomenų ir papildomų įrodymų, o 2016 m. liepos 29 d. pateikė dar vieną prašymą /  paaiškinimą, kuriame prašo leisti grąžinti skolą valstybės biudžetui per 12 mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji veda derybas su VMI dėl atsiskaitymo su valstybe.

3. VMI 2016 m. liepos 28 d. sprendimai pripažinti netekusiais galios nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų nepatvirtina, kad atsakovė nėra skolinga valstybės biudžetui. Pagal Nepriemokų išieškojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų VMI viršininko 2011 m. birželio 30 d. įsakymu, 34 punktą, nurodyti sprendimai priimami tuo atveju, kai mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto / restruktūrizavimo byla, taip pat kitais atvejais. Kadangi teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi buvo iškelta atsakovės bankroto byla, VMI turėjo atlikti privalomus veiksmus, nustatytus Taisyklių 34 punkte.

4. Atsakovės neįvykdytos prievolės valstybės biudžetui atsirado jau 2014 m. birželio 25 d., o skola išieškoma nuo 2015 m. birželio 8 d., tačiau taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs. Atsakovė neturi realizuotino turto, nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisingą sprendimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. birželio 20 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovės 2016 m. liepos 21 d. atsakymą į prašymą dėl skolos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimus pripažinti netekusiais galios nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų.

2016 m. rugsėjo 8 d.  – iki šią dieną 9.00 valandą Lietuvos apeliaciniame teisme paskirto bylos nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovė pateikė dar vieną naują rašytinį įrodymą – VMI 2016 m. rugsėjo 6 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo grindžia aplinkybę, jog ji atsiskaitė su bankroto bylą inicijavusia kreditore.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teismas atsisako priimti UAB „KRK Companies group“ 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. birželio 20 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi šie įrodymai į bylą buvo pateikti kartu su apeliantės 2016 m. birželio 22 d. procesiniu prašymu ir priimti teisėjos 2016 m. birželio 23 d. rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad kiti rašytiniai įrodymai atsakovės buvo gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kad jais grindžiami skundo argumentai, pateikti VMI 2016 m. liepos 21 d. raštas, 2016 m. liepos 28 d. sprendimai pripažinti netekusiais galios nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2016 m. rugsėjo 6 d. raštas dėl informacijos pateikimo prijungiami prie bylos.

Dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „KRK Companies group“ iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismui konstatavus įmonės nemokumą. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės kreditorė VMI.

ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtinti trys pagrindai, kuriais remiantis, teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka apmokėti teismo ir administravimo išlaidoms, išskyrus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas teismų praktikoje yra pasisakyta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014). Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir egzistuojant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam savarankiškam atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindui, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, netikslinga klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos vien dėl to, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-340/2014).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė VMI dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „KRK Companies group“ kreipėsi dėl to, kad pastaroji nuo 2014 m. birželio 25 d. nevykdė įsipareigojimų valstybės ir savivaldybės biudžetams ir jos įsipareigojimas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo dienai sudarė 6 789,57 Eur. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės pareiškimą patenkino – iškėlė atsakovei bankroto bylą dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Atsakovė po skundžiamos teismo nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teismui pateikė VMI 2016 m. rugsėjo 6 d. raštą, kuriame pastaroji patvirtina, kad UAB „KRK Companies group“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo 6 789,57 Eur ir pagal pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokesčių apskaitos duomenis 2016 m. rugsėjo 5 d. valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams nėra skolinga. Esant tokioms aplinkybėms (teismo nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo esant neįsiteisėjusiai ir atsiradus savarankiškam įstatyme įtvirtintam pagrindui atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsisakant iškelti UAB „KRK Companies group“ bankroto bylą (CPK 176, 178, 314 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų dėl įmonės (ne)mokumo analizė šiuo atveju netenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „KRK Companies group“ (j. a. k. 302931954).

  Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas