Civilinė byla Nr. 2S-882-259/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10854-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5.;3.5.1;3.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17455-429/2017 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė J. Ž., Valstybė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. K. 2017 m. gegužės 17 d. pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S17-22890. Skunde nurodė, kad antstolės priimtas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi šiuo metu vykdomojoje byloje yra areštuota ir pareiškėjo individuali įmonė kaip turtas ir individualios įmonės lėšos banke ir kasoje. Pažymėjo, kad individualios įmonės visų turimų lėšų areštas iš esmės paralyžiuos įmonės veiklą, įmonėje dirba virš 130 darbuotojų, toks areštas apsunkina veikiančios gamybinės įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad antstolė nepasisakė dėl galimybės skolą išieškoti iš įmonės turimo kilnojamojo turto ir kodėl, antstolės nuomone, toks išieškojimas pažeistų išieškotojo interesus.
2. Antstolė J. Ž. 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu skolininko 2017 m. gegužės 16 d. skundą tenkino iš dalies (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316), nukreipė išieškojimą ne į A. K. firmos siuvimo mašinas (kaip prašė pareiškėjas), bet į A. K. firmos lėšas; 2017 m. gegužės 17 d.  skundo (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymą Nr. S17-22890) netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad CPK 665 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens eilė, todėl išieškojimas pirmiausia yra nukreipiamas į įmonės lėšas (pinigus), o ne į priemones, skirtas tiesioginiai gamybai. Nors lėšų areštas itin apsunkins įmonės veiklą, tačiau pareiškėjas skolos VMI nemoka nuo 2013 m., skola yra pakankamai didelė, tokias savo veiksmais, nemokėdamas mokesčių valstybei, pareiškėjas pažeidžia ir viešąjį interesą per keletą metų nepavykus išieškoti skolos VMI naudai, taip pat neatlikus jokių įmokų pačiam skolininkui (neatliekant net ir pagal 2017 m. balandžio 26 d. žadėtą grafiką), yra adekvati skolininko atžvilgiu taikyta išieškojimo priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ir panaikino antstolės 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S17-22890.
4. Teismas iš vykdomojoje byloje esančio 2016 m. liepos 7 d. turto arešto akto nustatė, jog antstolės padėjėja, areštuodama A. K. įmonę, jos vertės nenurodė, o skiltyje „daikto vertė“ nurodė CPK 681 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad nuo turto arešto akto priėmimo dienos iki skundo teismui pateikimo dienos, antstolė nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų areštuoto turto vertę, tuo pažeidė CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 681 straipsnio 1 dalį.
5. Teismas sprendė, kad antstolė, areštuodama skolininko A. K. firmą, nenurodydama turto arešto akte areštuoto turto vertės, tik nurodant arešto mastą – 35 229,86 Eur, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuojamo turto mastą bei turto arešto akto turinį, taip pat pažeidė skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.
6. Teismas pažymėjo, kad skolininkas nėra A. K. įmonė, o fizinis asmuo – pareiškėjas A. K.. Tai, jog CPK 664 straipsnio 2 dalyje tarp išieškomo antrąja eile turto įrašyti pinigai, nereiškia, jog ši turto rūšis turi pirmumą kito antros eilės turto atžvilgiu, piniginių lėšų turėjimas neeliminuoja CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklės. Todėl teismas sprendė, jog  pačiam skolininkui, pareiškėjui pateikus prašymą išieškoti iš konkretaus kilnojamojo turto, antstolė turėjo atsižvelgti į skolininko prašymą, o jo netenkinus, motyvuoti savo atsisakymą (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
7. Teismas taip pat sprendė, kad antstolė, skundžiamu patvarkymu papildomai areštuodama A. K. įmonės pinigines lėšas, nepriėmė jokio patvarkymo dėl kito areštuoto turto                     (A. K. įmonės) masto pakeitimo, tokiu būdu pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribojimą areštuoti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas teismo teiginys, kad antstolė, areštuodama A. K. įmonę, nenurodė areštuojamo turto vertės, taip pažeisdama CPK 675 straipsnio 2 dalies, 677 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirma, šiuo atveju negalima teigti, jos areštuoto turto vertė viršija išieškotiną skolos ir vykdymo išlaidų sumą, jeigu turto vertė dar nėra nustatyta, kas pripažįstama ir teismų praktikoje. Antra, viešame registre nėra duomenų, kuriuose atsispindėtų įmonės vidutinė rinkos vertė. Skolininkui buvo siųstas patvarkymas, kuriame buvo nurodymas skolininkui pateikti pasiūlymą dėl areštuoto turto įkainojimo, tačiau jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Trečia, areštuojant turtą buvo nurodyta tiksli areštuojamos skolos ir vykdymo išlaidų suma, taigi, turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas skolos ir vykdymo išlaidų sumos neviršijo.
2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkas nėra A. K. įmonė, o pats A. K., todėl sprendžiant dėl išieškojimo iš skolininko turto eilės turi būti taikomos išieškojimo iš fizinio asmens, o ne iš juridinio asmens turto taisyklės. Tačiau pareiškėjas A. K. prašė išieškojimą nukreipti ne į savo paties (fizinio asmens) turtą, o į konkretų atskirą įmonės turtą (siūlomos areštuoti siuvimo mašinos nepriklauso A. K., o priklauso A. K. firmai), todėl akivaizdu, kad negalima taikyti taisyklių, taikomų išieškojimui iš fizinio asmens turto, jeigu turtas fiziniam asmeniui nepriklauso.
3. CPK 665 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta išieškojimo iš juridinio asmens turto eilė, todėl išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į įmonės lėšas (pinigus), kurie yra antros eilės turtas, o ne priemones, skirtas tiesioginiai gamybai (t. y. ketvirtos eilės turtas). Šiuo atveju išieškojimas iš A. K. firmos turimų piniginių lėšų būtų žymiai paprastesnis ir greitesnis, ekonomiškesnis negu iš siūlomų pareiškėjo siuvimo mašinų, kurios yra specifinis turtas, nėra likvidus, o jo pardavimo procedūra būtų ilga ir sudėtinga.
4. Nepagrįstas teismo teiginys, jog antstolė areštavo turto daugiau, negu reikia išieškomai sumai. Šiuo metu nėra priimtas joks antstolės patvarkymas nurašyti pinigines lėšas iš A. K. firmos banko sąskaitų/kasos, o priimtas tik skundžiamas patvarkymas, kuriuo priimtas sprendimas nukreipti išieškojimą į tokį turtą ateityje, tačiau jis buvo apskųstas, todėl realus išieškojimas iš įmonės lėšų dar nėra vykdomas, A. K. firma iki šiol laisvai disponuoja lėšomis.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pareiškėjo nuomone, jeigu areštuotas turtas neįvertintas, reiškia, jog antstolis areštavo turto tiek, kiek reikia. Todėl šiuo atveju nepagrįstai skolininkui perkeliama našta įrodinėti, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei turėjo pareigą. Tuo atveju, kai antstolis neturi žinių kaip įvertinti turtą, vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pačiam skolininkui (pareiškėjui) pateikus prašymą išieškoti iš konkretaus kilnojamojo turto, esančio jo individualioje įmonėje, antstolė turėjo atsižvelgti į skolininko prašymą. Tokia teismo pozicija pagrįsta, nes tai atitinka ir LR CPK 662 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias iš paskesnės eilės turto išieškoti, jeigu to raštu prašo skolininkas. Šiuo atveju antstolė pirmiausia 2017 m. gegužės 4  d. patvarkymu atsisakė patenkinti skolininko prašymą panaikinti areštą įmonei, kaip turtui, ir areštuoti konkretų turtą - individualios įmonės siuvimo mašinas, vėliau, nepanaikinus visos įmonės arešto, 2017 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą išieškojimą nukreipti į individualios įmonės lėšas.
3. Priešingai, nei nurodo antstolė, šiuo atveju negalima taikyti taisyklių dėl išieškojimo iš fizinio asmens turto, jeigu turtas fiziniam asmeniui nepriklauso. Individuali įmonė priklauso skolininkui, o turtas joje - įmonei, reiškia turtas iš esmės priklauso skolininkui, tačiau turi tam tikrą statusą ir apskaitą. Kita vertus, pareiškėjo nuomone, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tai išieškojimas vykdomas iš fizinio asmens, o kad tam naudojamas įmonės turtas, yra antraeilis dalykas, nesudarantis pagrindo teigti, kad tokiu atveju išieškojimas vykdomas iš įmonės ar trečiojo asmens. Pareiškėjo nuomone, būtent tokia pozicija yra teisinga, kadangi įmonė, kaip ūkio subjektas, turintis įsipareigojimų savo kreditoriams, darbuotojams ir valstybės biudžetui, negali tapti tiesiogine savininko asmeninių skolų įkaite ar skolininke.
4. Šiuo atveju antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, privalėjo nepažeisti įmonės, kaip savarankiško ūkio subjekto, interesų, nes įmonė netampa solidaria skolininke kartu su savininku, jeigu skolininkas yra asmeniškai savininkas. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad individuali įmonė atsako savo turtu už savininko skolas, todėl atsižvelgti į įmonės teisėtus interesus, pareiškėjo nuomone, buvo būtina.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Nurodo, kad sutinka su antstolės atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų – panaikintas antstolės 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymas Nr. S17-22890, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
14. Civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-42792 dėl 64 469,42 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. Antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą ir nustačiusi, jog pareiškėjo (skolininko) banko sąskaitose lėšų nėra, iš darbo užmokesčio išskaitos nėra vykdomos, vienintelis kitas pareiškėjui priklausantis butas yra įkeistas hipoteka, 2016 m. liepos 7 d. turto arešto aktu Nr. S16-31867 areštavo A. K. firmą, kaip skolininko turtą. 2017 m. balandžio 26 d. skolininkas kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti areštą jo įmonei, siūlydamas kaip užtikrinimą areštuoti konkretų įmonės materialųjį turtą bei prašė leisti skolą mokėti dalimis. Antstolė 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu dėl gauto prašymo Nr. S17-21316 atsisakė panaikinti areštą A. K. firmai, o 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo Nr. S17-22890 nusprendė nukreipti išieškojimą į A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje. Pareiškėjas A. K., nesutikdamas su antstolės 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymais pateikė skundus. Antstolė 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui skolininko (pareiškėjo) 2017 m. gegužės 16 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316, patenkino iš dalies, nukreipė išieškojimą ne į A. K. firmos siuvimo mašinas (kaip prašė pareiškėjas), bet į A. K. firmos lėšas ir šį skundą, kaip iš dalies nepatenkintą, persiuntė Kauno apylinkės teismui; 2017 m. gegužės 17 d.  skundo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymą Nr. S17-22890, netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. K. 2017 m. gegužės 17 d. skundą patenkino ir panaikino antstolės 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S17-22890. Teismas sprendė, kad antstolė, areštuodama skolininko A. K. įmonę, nenustatė jos vertės, tuo pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuojamo turto mastą ir turto arešto akto turinį; išieškojimą iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą reglamentuoja CPK 664 straipsnis, kurio 2 dalyje tarp išieškomo antrąja eile turto įrašyti pinigai nereiškia, jog ši turto rūšis turi pirmumą kito antros eilės turto atžvilgiu, piniginių lėšų turėjimas neeliminuoja CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklės; skolininkui pateikus prašymą išieškoti iš konkretaus kilnojamojo turto, antstolė turėjo pakeisti areštuoto turto mastą ir atsižvelgti į šį skolininko prašymą.
16. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja su tuo, jog nurodyti tikslios turto vertės arešto akto surašymo metu nebuvo objektyviai įmanoma; antstolė neatsisakė pakeisti visos įmonės arešto atskiro konkretaus įmonės turto areštu, tačiau nusprendė nukreipti išieškojimą į turtą, į kurį išieškojimas privalo būti vykdomas pirmiau pagal CPK 665 straipsnio nuostatas, ir iš kurio išieškojimo procesas būtų daug ekonomiškesnis bei realiai įgyvendinamas; be to, pareiškėjas prašė išieškojimą nukreipti ne į savo paties turtą, o į konkretų įmonės turtą (siuvimo mašinas), todėl šiuo atveju negali būti taikomos taisyklės, taikomos išieškojimui iš fizinio asmens turto, jeigu turtas fiziniam asmeniui nepriklauso.
17. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17454-429/2017 patenkino pareiškėjo A. K. 2017 m. gegužės 16 d. skundą ir panaikino antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316, kuriuo antstolė atsisakė panaikinti areštą A. K. firmai. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės atskirąjį skundą, 2018 m. kovo 16 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjo A. K. prašymą panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316 (civilinės bylos Nr. 2S-757-555/2018). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog antstolė, areštuodama pareiškėjo (skolininko) individualią įmonę, vėliau 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pritaikyto turto arešto masto pakeitimo, neviršijo savo įgaliojimų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako tiek dėl apeliantės atskirajame skunde, tiek dėl pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomų argumentų, susijusių su turto arešto masto (ne) pažeidimu, dėl kurių pagrįstumo jau pasisakyta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje. Pažymėtina, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolės 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymo teisėtumo klausimas, t. y. skundžiami antstolės veiksmai, susiję su išieškojimo nukreipimu į pareiškėjo (skolininko) nuosavybės teise valdomos A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitoje ir kasoje.
19. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad CPK 665 straipsnyje imperatyviai nurodyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė, todėl išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į įmonės lėšas (pinigus), o ne į priemones, skirtas tiesioginiai gamybai (ketvirtos eilės turtą), kaip, kad šiuo atveju prašė pareiškėjas (skolininkas). Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl antstolio teisės už individualios įmonės savininko asmenines prievoles nukreipti išieškojimą į individualios įmonės lėšas ar kitą turtą, išaiškino, kad nukreipiant individualios įmonės areštuotas lėšas dengti jos savininko įsiskolinimą kitoje vykdomojoje byloje, iš fiziniam asmeniui priklausančios įmonės turto išieškomas įsiskolinimas pagal šios įmonės savininko asmenines prievoles. Skolos išieškojimo iš fizinio asmens – individualios įmonės savininko – atveju individuali įmonė vertinama tik kaip turto objektas, todėl nekyla jos subjektinio savarankiškumo ir atskirumo nuo savininko bei individualios įmonės atsakomybės už jos savininko skolas klausimų. Šiuo atveju įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir jų išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju sprendžiant dėl išieškojimo iš skolininko turto eilės, turi būti taikomos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens, o ne juridinio asmens, turto eiliškumą reglamentuojančios CPK 664 straipsnio nuostatos.
20. LR CPK 664 straipsnyje nurodytas išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumas, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti ketvirtąja ir penktąja eile). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
21. Iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų motyvų matyti, jog reikalavimą panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą, pareiškėjas siejo su antstolės veiksmų nustatant išieškojimo iš turto eilę neteisėtumu, nes antstolė neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą išieškojimą nukreipti į konkretų jo įmonės kilnojamąjį turtą (siuvimo mašinas), o ne į įmonės lėšas. Tačiau vien dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas negalėjo būti patenkintas.
22. Šiuo atveju byloje nesant duomenų apie skolininko kreditoriui įkeistą įmonės turtą, antstolė pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančios įmonės lėšas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu būtų areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog nukreipiant išieškojimą į jo įmonės pinigines lėšas buvo pažeista CPK 644 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš turto eilė.
23. Nors pareiškėjas antstolės prašė išieškojimą nukreipti ne į įmonės pinigines lėšas, o į konkretų kilnojamąjį turtą, esantį jo įmonėje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog tokio prašymo netenkinusi antstolė elgėsi neteisėtai ar pažeidė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą vykdymo procese. Pažymėtina, jog CPK 662 straipsnio 4 dalyje nustatyta antstolio teisė, tačiau ne pareiga atsižvelgti į skolininko prašymą dėl išieškojimo eiliškumo pakeitimo, todėl antstolis neturi besąlygiškai vykdyti tokio skolininko prašymo. Šiuo atveju antstolė įvertino, jog siuvimo mašinos, į kurias išieškojimą prašė nukreipti skolininkas, yra specifinis turtas, kuris nėra likvidus, nėra įvertintas, jo pardavimo procedūra būtų ilga ir sudėtinga, dėl ko tik didėtų vykdymo išlaidos, todėl nukreipti į jį išieškojimą yra netikslinga. Be to, pareiškėjo pateikti duomenys apie A. K. įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą nepatvirtina, jog šio turto vertė priverstinio pardavimo atveju atitinka jo likutinę vertę ir, kad šio turto pakaks išieškojimui ir vykdymo išlaidoms padengti.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, dėl ko skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymo Nr. S17-22890 panaikinimo, atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Arvydas Žibas