Civilinė byla Nr. e3K-3-256-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01166-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.1; 3.1.14.8.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio tapatumą ankstesniems kitose bylose ieškiniams, kaip teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 217 116,27 Eur pagrindinės skolos ir 54 279,07 Eur palūkanų, iš viso 271 395,34 Eur, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė teigė, kad atsakovas ieškovės vardu gavo iš A. J. 217 215,01 Eur (750 000 Lt) paskolą, kurios grąžinimą užtikrino A. J. naudai išduotais dviem vekseliais, t. y. 2005 m. sausio 31 d. 188 253,01 Eur (650 000 Lt) dydžio vekseliu ir 2005 m. spalio 3 d. 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio vekseliu. Iki vekseliuose nurodytos dienos jie nebuvo apmokėti, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaras A. Rasimavičius 2011 m. vasario 25 d. išdavė du vykdomuosius įrašus. A. J. 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į ieškovę perleido atsakovui V. B.
4. Pasak ieškovės, atsakovas, gavęs paskolą ieškovės vardu ir išdavęs vekselius, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Skolintos lėšos nebuvo panaudotos namui ir žemės sklypui įsigyti. Aplinkybę, kad už šį turtą ieškovė savo lėšomis atsiskaitė su pardavėja UAB ,,Giedra“ dar iki paskolos sutarties sudarymo ir vekselių išdavimo, patvirtina ieškovės, namo statybos rangovės ir savininkės sudarytų sandorių visuma. Vienintelis mokėjimas, kurį iš atsakovo gavo ieškovei namą pardavusi UAB ,,Giedra“, yra 340,94 Eur įmoka už komunalines paslaugas. Kadangi gautos kaip paskola, bet nepanaudotos sumos atsakovas ieškovei negrąžino, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.150 straipsnyje įtvirtintą pareigą atsiskaityti atstovaujamajam, iš atsakovo priteistina jo asmeniniams interesams panaudota 217 116,27 Eur (217 215,01 Eur – 340,94 Eur) suma.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ ieškinį atsisakė priimti.
6. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitoje byloje ieškovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2005 m. sausio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 650 000 Lt (188 253,01 Eur) ir 2005 m. spalio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 100 000 Lt (28 962 Eur), išrašytus ieškovės, atstovaujamos atsakovo V. B., atsakovui A. J., ir šių vekselių pagrindu 2011 m. vasario 25 d. notaro A. Rasimavičiaus atliktus vykdomuosius įrašus. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3442-863/2014 ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoriais įgytas turtas yra ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ nuosavybė ir jos valdomas, todėl nesutiko su ieškovės teiginiais, kad paskola buvo suteikta asmeniškai atsakovui V. B. arba jo atstovaujamai bendrovei „Loris Invest & Trade LLC“. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ apeliacinį skundą, 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-232-943/2015 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. B. vekselių išrašymo metu turėjo įgaliojimus veikti bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu, o atsakovo V. B. veiksmų, išrašant vekselius, tikslas buvo ieškovei suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimas.
7. Dar vienoje kitoje byloje ieškovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ ieškiniu atsakovui V. B. prašė teismo prievoles pagal 2005 m. sausio 31 d. vekselį (vykdomąjį įrašą Nr. AR-368) ir 2005 m. spalio 3 d. vekselį (vykdomąjį įrašą Nr. AR-367) pripažinti asmeninėmis atsakovo V. B. prievolėmis. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad V. B. pagal vekselius gautus pinigus panaudojo bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ turtui (duomenys neskelbtini) pirkti. Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo turtas būtų priklausęs atsakovui V. B. asmeninės nuosavybės teise. Teismas padarė išvadą, kad turtas nepriklausė atsakovui V. B., o buvo ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ nuosavybė, kuria disponavo skirtingi asmenys, turėję įgaliojimus veikti bendrovės vardu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-253-236/2019 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog lėšos, dėl kurių buvo išrašyti vekseliai ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu, buvo panaudoti ne ieškovės interesais. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kitokiu būdu nei atsakovo V. B. panaudotomis lėšomis, dėl kurių buvo išrašyti vekseliai ieškovės vardu, atsiskaitė už įgyjamą turtą. Atsakovas V. B. veikė kaip ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co“ įgaliotinis, ieškovės vardu išdavė ginčo vekselius.
8. Nauju ieškiniu ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo V B. 217 116,27 Eur pagrindinės skolos ir 54 279,07 Eur palūkanų, iš viso 271 395,34 Eur. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad atsakovas V. B. ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu 2005 m. paskolintas 217 215,01 Eur lėšas, kurių grąžinimas buvo užtikrintas 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. spalio 3 d. vekseliais, iš A. J. panaudojo ne turtui ieškovės vardu (duomenys neskelbtini) pirkti, todėl lėšas ieškiniu prašė priteisti.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. skolą, iš esmės siekdama to paties rezultato, kaip ir jau išnagrinėtose bylose, t. y. išvengti prievolių pagal 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. spalio 3 d. išduotus vekselius A. J. (išieškojimo procese išieškotojas pakeistas į V. B.) naudai vykdymo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3442-863/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-232-943/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-253-236/2019) bylose, kuriose ieškovė ginčijo vekselių teisėtumą ir prašė prievoles pagal vekselius pripažinti asmeninėmis V. B. prievolėmis, konstatuota, kad V. B., skolindamas lėšas iš A. J., veikė kaip ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co“ įgaliotinis ir ieškovės vardu išdavė 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. spalio 3 d. vekselius, o paskolintomis lėšomis atsiskaitė už ieškovės vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).
10. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013 ir nurodė, kad joje buvo padaryta išvada, jog reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
11. Ieškiniu prašant priteisti skolą, reikalavimą grindžiant tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, negali būti inicijuojama nauja civilinė byla, nes toks ginčas laikytinas tapačiu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
12. Išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ atskirąjį skundą Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo, siekia iš esmės to paties, ko ir teikdama ieškinius Vilniaus apygardos teismui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. 2-3442-863/2014) bei dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis (civilinė byla Nr. e2-2520-661/2018), t. y. norėtų išvengti prievolių pagal šiuos vekselius vykdymo, pagrįstai nusprendė, jog tiek išnagrinėtose, tiek nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis.
14. Ieškovė visuose savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas V. B., viršydamas jam ieškovės suteiktus įgaliojimus, sudarė su A. J. paskolos sutartis, kurių grąžinimą užtikrino jo naudai išrašydamas du vekselius, pagal kuriuos jau yra išduoti vykdomieji įrašai ir vykdymo veiksmai nukreipti į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Visose bylose ieškovė tvirtino, kad paskolos sutartyje nurodytų lėšų faktiškai ji nėra gavusi, jomis disponavo atsakovas ir tenkino savo asmeninius poreikius, apie paskolos teisinius santykius ir jų pagrindu išduotus vekselius ieškovei nebuvo žinoma iki pat vykdymo veiksmų pradžios. Taip pat ieškovė teigė, kad nekilnojamasis turtas – namas su žemės sklypu buvo įgytas iš pačiai ieškovei priklausiusių, o ne paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pripažinęs ieškinio dėl skolos priteisimo tapatumą su Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3442-863/2014 pareikštu jos reikalavimu dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, suklydo. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas tik vekselių galiojimo klausimas. Ieškovei nepavyko įrodyti, kad atsakovas V. B., išduodamas ieškovės vardu ginčo vekselius, viršijo jam suteiktas įgaliotinio teises, kad atsakovai V. B. ir A. J. siekė tik imituoti teisėtų civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančių sandorių sudarymą bei vykdymą, nesant teisėto pagrindo gauti turtinės naudos ieškovės sąskaita. Toje byloje buvo tikrinama ir vertinama, ar ieškovės atsakovui V. B. suteikti įgaliojimai apėmė ir teisę jos vardu pasirašyti vekselius, ar juos sudarant nebuvo pažeisti įstatymuose įtvirtinti imperatyvai ir pan. Naujai pareikštu ieškiniu ieškovė nebekelia vekselių galiojimo ir teisėtumo klausimo, tačiau įrodinėja, kad tik nedidelė dalis iš A. J. gautos paskolos buvo panaudota jos interesais (sumokėti mokesčiai), o kita suma liko pas atsakovą, todėl ji prašo šios sumos, t. y. 217 116,27 Eur (749 659,06 Lt) (750 000 Lt – 340,94 Lt) priteisimo. Vadinasi, kitaip nei Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3442-863/2014, šiuo atveju byloje įrodinėtinas faktas yra paskolos sutartimi gautos sumos panaudojimas ar nepanaudojimas ieškovės interesais, konkrečiau – paskolos dalyko nepanaudojimas vykdant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Nėra pagrindo padaryti išvadą dėl pirmoje civilinėje byloje Nr. 2-3442-863/2014 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ginčų (ieškinių) tapatumo, nes ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-232-943/2015 išaiškinta, kad lėšų pagal paskolos sutartį panaudojimas nepatenka į toje byloje spręsto klausimo įrodinėjimo dalyko sudėtį.
16. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3442-863/2014 yra tapatus nagrinėjamoje byloje pareikštam ieškiniui. Abiejose šiose bylose siekiama skirtingo teisinio rezultato, t. y. pirmuoju atveju – paneigti sandorių teisėtumą, antruoju atveju – prisiteisti pagal tuos sandorius atitinkamą pinigų sumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje teikiamu ieškiniu inicijuojamas ginčas, net ir nesant identiškai suformuluoto ieškinio dalyko, iš esmės yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 išnagrinėtam šalių ginčui. Išnagrinėtoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl pripažinimo, kitaip tariant, ji prašė jos prievoles, atsiradusiais pagal 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. spalio 3 d. vekselius, laikyti atsakovo V. B. asmeninėmis prievolėmis. Šiuo tikslu ieškovė ir siekė įrodyti, kad jos vardu gautas kaip paskolą lėšas jos įgaliotinis V. B. panaudojo asmeninėms, o ne ieškovės reikmėms. Nagrinėjamoje byloje, pareikšdama naują ieškinį dėl priteisimo, ieškovė siekia lygiai tokio paties rezultato, t. y. fakto pripažinimo, kad jos įgaliotinis, atsakovas V. B., ieškovės vardu pasiskolintas lėšas yra panaudojęs ne ieškovės, o savo paties reikmėms, iš esmės tik papildydama teismo anksčiau jau išnagrinėtą ieškinį dėl pripažinimo dar ir reikalavimu dėl šių lėšų dydžio skolos priteisimo. Tačiau tokia situacija, kai atmestas ieškinys yra lingvistiškai suformuluojamas kitaip ir teikiamas teismui dar kartą išnagrinėti, nesuponuoja vertinimo, kad toks šalių ginčas, kurio subjekto (ieškovės ar atsakovo) naudai yra panaudotos gautos kaip paskola lėšos, teisme nėra išnagrinėtas. Priešingai, ieškinyje, kurio pagrindu buvo pradėta ir 2018 m. gegužės 22 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2520-661/2018, ieškovė įrodinėjo tapačias faktines aplinkybes, kaip ir pareikšdama nagrinėjamoje byloje ieškinį, t. y. kad šalių ginčo objektu tapusios lėšos panaudotos tenkinant asmeninius atsakovo, o ne jo atstovautos bendrovės poreikius. Vienintelis lyginamų ieškinių skirtumas – ankstesnėje byloje ieškovė neprašė ginčo lėšų jai priteisti.
18. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo 16 punkte (civilinė byla Nr. e2-2520-661/2018) konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas pagal vekselius gautas lėšas panaudojo turtui – namui ir žemės sklypui – bendrovės vardu įgyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-253-236/2019, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą, jos 38 ir 46 punktuose pažymėjo, kad bylos pagrindą ir dalyką sudaro klausimas, kieno naudai buvo panaudoti pagal ginčo sutartis gauti pinigai, kartu pripažindamas, kad byloje nėra įrodymų, jog lėšos, dėl kurių buvo išrašyti vekseliai, buvo panaudotos ne ieškovės naudai, t. y. kad ieškovė, įsigydama namą ir žemės sklypą, panaudojo ne pasiskolintas, o kitas lėšas.
19. Naujame ieškinyje ieškovė vėl kelia tą patį įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau išnagrinėtą klausimą dėl paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų (ne)panaudojimo jos naudai, jai priklausančiam turtui įsigyti. Pareikštu nauju ieškiniu siekiama įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 peržiūrėjimo ir kitokių išvadų dėl ginčo aplinkybių padarymo, o tai akivaizdžiai neatitinka CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo ginčyti kitoje byloje teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius.
20. Būtent tokioms teisiškai ydingoms situacijoms išvengti (kai esant toms pačioms faktinėmis aplinkybėms, tik kitaip suformulavus reikalavimą, yra siekiama išnagrinėtos bylos pernagrinėjimo) skirtas atsisakymas priimti ieškinį. Ieškovė, nesutikdama su įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei jame konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, jas nuginčyti galėjo tik naudodamasi instancinės peržiūros (CPK 340 straipsnis) arba proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnis) institutais, bet naujo tapataus ginčo inicijuoti negali.
21. Vien tai, kad ieškinių dalykai nėra suformuluoti identiškai ar pažodžiui, neteikia pagrindo spręsti, jog skiriasi ieškovės siekiamas materialinis teisinis rezultatas (gynybos būdas). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokiais ieškovės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškinio dalyką (gynybos būdą) ir teisminio nagrinėjimo objektą. Tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas yra iš esmės vienodi, to pakako ieškinių tapatumui identifikuoti ir tuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Skundžiamose nutartyse teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad paimta paskola galimai nebuvo panaudota ieškovės interesams, reikšminga teisiniams santykiams tarp ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ ir atsakovo V. B., tačiau ne ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ teisiniam santykiui su kitu atsakovu A. J. pagal ginčijamus vekselius, todėl nepateko į bylos teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi teismas aiškinosi tik ginčytų atsakovui A. J. išduotų vekselių galiojimo klausimą. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad ieškovei nėra užkirstas kelias savo teises ginti pareiškiant savarankišką materialinį teisinį reikalavimą atsakovui V. B. dėl konkretaus vykdytinos prievolės dydžio nustatymo, tokią teisę ieškovė ir įgyvendino pateikdama šį ieškinį, kurį nepagrįstai atsisakoma priimti. Ieškovės kelias savo teises ginti reiškiant savarankišką materialinį teisinį reikalavimą dėl konkretaus vykdytinos prievolės dydžio nustatymo, kaip prielaidos gintis nuo nesąžiningai realizuojamos reikalavimo teisės apimties, jokiame procese ieškovės dar nebuvo realizuotas, tai daroma reiškiamu nauju ieškiniu, kuris nėra tapatus ankstesniems ieškiniams byloje dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais vekselių visų formaliųjų rekvizitų buvimo (nebuvimo) aspektu ir byloje dėl prievolės pagal ginčo vekselius pripažinimo asmenine atsakovo prievole atsakovo įgaliojimų viršijimo (neviršijimo) aspektu.
22.2. Vilniaus apygardos teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013 ir nurodė, kad joje buvo padaryta išvada, jog reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013 net nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ir šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomų citatų.
22.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškinių tapatumą, pažymėjo, kad ankstesniais ieškiniais ieškovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ siekė panaikinti savo prievoles pagal ginčytus vekselius, jų išvengti, o naujai reiškiamame ieškinyje, nors ir prašoma teismo priteisti nepanaudotos paskolos dydžio skolą, tačiau siekiama to paties tikslo – prievolės mokėti pagal vekselius jų antriniam turėtojui ir kartu ieškovės skolininkui dalinio arba visiško panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamu atveju padarė esminę klaidą padarydamas išvadą, kad negalima ieškinio laikyti visiškai skirtingu vien dėl to, jog ieškovas pasirinko kitą teisių gynimo būdą ar kitaip suformulavo savo reikalavimus.
22.4. Tik ieškovas gali pasirinkti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Naujai pradėto ginčo dalykas yra ne anksčiau jau ginčytų vekselių neteisėtumo ar teisėtumo nustatymas, ne vekselius išdavusio asmens įgaliojimų viršijimas ar neviršijimas, kad būtų galima prievoles pagal vekselius pripažinti jo asmenine prievole, o nepanaudotos paskolos dalies priteisimas iš paskolos suma disponavusio asmens, todėl ieškiniai negali būti laikomi tapačiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus kitais įstatymo nustatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas ir ieškinio dalyką (gynybos būdą) sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – ginču dėl skolos dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėtose bylose gali turėti prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas byloje dėl skolos priteisimo, t. y. šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jai nereikės įrodinėti, tačiau tai negalėjo būti pagrindas šioje byloje atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo ieškovė savo pažeistas teises siekia apginti kitais įstatymo nustatytais būdais.
22.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-232-943/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01897-2013-6) konstatavo: kokią dalį atsakovo A. J. suteiktos paskolos atsakovas V. B. panaudojo ieškovės įsipareigojimams vykdyti, nepatenka į byloje sprendžiamo klausimo įrodinėjimo dalyko sudėtį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nustatė šią aplinkybę ir, atlikęs įrodymų tyrimą, pripažino, kad V. B. 650 000 Lt (188 253,01 Eur) dydžio paskolos dalį turėjo panaudoti ginčo turto kainai apmokėti. Nors įvardytas išvadas teismas naudojo kaip vieną iš argumentų, patvirtinančių paskolos teisinių santykių ieškovės interesais susiklostymą tarp atsakovų, tačiau joms padaryti trūksta faktinių duomenų. Ieškovei nėra užkirstas kelias savo teises ginti reiškiant savarankišką materialinį teisinį reikalavimą dėl konkretaus vykdytinos prievolės dydžio nustatymo, kaip prielaidos gintis nuo nesąžiningai įgyvendinamos reikalavimo teisės apimties.
22.6. Dėl to nepagrįstos yra šios Lietuvos apeliacinio teismo išvados: nagrinėjamoje byloje teikiamu ieškiniu inicijuojamas ginčas, net ir nesant identiškai suformuluoto ieškinio dalyko, iš esmės yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 išnagrinėtam šalių ginčui. Ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai paneigia anksčiau nagrinėtose bylose padarytą nepagrįstą išvadą, kad neva atsakovas pagal vekselius gautas lėšas panaudojo turtui – namui ir žemės sklypui – bendrovės vardu įgyti, o to pats atsakovas niekada neįrodinėjo ir neįrodė. Į tai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai visiškai nekreipė dėmesio, nors tai yra bylos esmė ir atsakovo pareigos grąžinti pas jį likusias ieškovei priklausančias lėšas pagrindas.
22.7. Faktą, kad atsakovas V. B. neatliko jokių mokėjimų už ieškovę bendrovėms UAB „Giedra“ ir „Loris Invest & Trade LLC“, įrodo ši chronologinė įvykių seka bei ją patvirtinantys rašytiniai įrodymai: 2002 m. liepos 19 d. sutartimi Nr. 07-19, sudaryta UAB „Giedra“ (rangovės) ir bendrovės „Loris Invest & Trade LLC“ (užsakovės), atstovaujamos V. B., šalys susitarė, kad UAB „Giedra“ pastatys užsakovei gyvenamąjį namą apie 2,80 aro ploto žemės sklypo dalyje ir perduos užsakovės nuosavybėn už 410 000 Lt (118 744 Eur) dydžio kainą. 2002 m. liepos 19 d. sutarties Nr. 07-19 priedu pirminė sutarties kaina (410 000 Lt (118 744 Eur)) buvo šalių sumažinta iki 381 500 Lt (110 490 Eur), o užsakovė „Loris Invest & Trade LLC“ sumokėjo rangovei UAB „Giedra“ 260 000 Lt (75 301 Eur) dydžio sutarties kainos avansą. Gyvenamasis namas buvo parengtas perduoti bendrovės „Loris Invest & Trade LLC“ (užsakovės) nuosavybėn 2005 metų pradžioje, tačiau į 2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 07-19 vietoj bendrovės „Loris Invest & Trade LLC“ (užsakovės) įstojo nauja šalis – bendrovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ kaip naujoji užsakovė, namo pirkėja pagal trišalę 2005 m. sausio 19 d. sutartį. Šia sutartimi UAB „Giedra“ patvirtino, kad iki 2005 m. sausio 19 d. sutarties pasirašymo dienos pagal 2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 07-19 gavo iš pirminės užsakovės „Loris Invest & Trade LLC“ 260 000 Lt (75 301 Eur) dydžio avansą (žr. 3.4 punktą), o pirminė užsakovė „Loris Invest & Trade LLC“, atstovaujama V. B., ta pačia 2005 m. sausio 19 d. sutartimi patvirtino, kad naujoji užsakovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ visiškai ir laiku atsiskaitė su pirmine užsakove „Loris Invest & Trade LLC“ iki nagrinėjamos sutarties pasirašymo dienos (žr. 3.2 punktą), t. y. iki 2005 m. sausio 19 d., ir šią aplinkybę patvirtino V. B. savo parašu. Bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ atsiskaitymo su bendrove „Loris Invest & Trade LLC“ už perimtą reikalavimą faktą patvirtina bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ atstovo 2016 m. spalio 6 d. notarine tvarka patvirtintas ir apostilizuotas pranešimas apie tai, kad bendrovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ visiškai atsiskaitė su bendrove „Loris Invest & Trade LLC“ už perimtą reikalavimą ne pinigais, o perleisdama kitą bendrovei „Zurich Investments Ltd. Co.“ tuo metu priklausiusį nebaigtą nekilnojamąjį turtą Egipte. Taigi 2005 m. sausio 19 d. rangovė UAB „Giedra“ iš 381 500 Lt (110 490 Eur) dydžio sutartos kainos už namą gavo 260 000 Lt (75 301 Eur), liko mokėti 121 500 Lt (35 189 Eur), o naujoji užsakovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ yra visiškai atsiskaičiusi su pirmine užsakove „Loris Invest & Trade LLC“, t. y. pastarosios 260 000 Lt (75 301 Eur) dydžio reikalavimas yra visiškai patenkintas ir tai 2005 m. sausio 19 d. patvirtino atsakovas V. B., t. y. ne pinigais, o perduodant pirminei užsakovei atitinkamos vertės turtą.
22.8. Nors po minėtų 2005 m. sausio 19 d. įvykių tam, kad būtų visiškai įvykdomas būsimas namo pirkimo sandoris, kuris sudaromas 2005 m. vasario 2 d., naujajai užsakovei ir pirkėjai bendrovei „Zurich Investments Ltd. Co.“ trūksta 121 500 Lt (35 189 Eur), atsakovas V. B., šį kartą jau veikdamas bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu, 2005 m. sausio 31 d. iš A. J. paima 650 000 Lt (188 253,01 Eur) dydžio paskolą grynaisiais pinigais ir tą pačią dieną jos grąžinimui užtikrinti išduoda vekselio gavėjui A. J. 2005 m. sausio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos vekselį, kurio apmokėjimo terminas – 2011 m vasario 14 d., vekselio davėja – bendrovė „Zurich Investments Ltd. Co.“, atstovaujama V. B., nors įgaliojimas jam nebuvo išduotas. Vėliau tais pačiais 2005 metais tuo pačiu principu atsakovas V. B., vėl veikdamas bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu, 2005 m. spalio 3 d. iš A. J. paima 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio paskolą grynaisiais pinigais ir tą pačią dieną jos grąžinimui užtikrinti išduoda vekselio gavėjui A. J. 2005 m. spalio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną 100 000 Lt (28 962 Eur) vekselį.
22.9. 2005 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1347), sudaryta pardavėjos UAB „Giedra“ ir pirkėjos „Zurich Investments Ltd. Co.“, atstovaujamos teisėto tuometinio įgaliotinio S. K., bendrovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ už 381 500 Lt (110 490 Eur) dydžio kainą įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punktu pardavėja UAB „Giedra“ patvirtino, kad prieš sutarties sudarymą gavo iš pirkėjos „Zurich Investments Ltd. Co.“ visą sutarties kainą – visus 381 500 Lt (110 490 Eur), o sutarties 2.2 punktu abi šalys patvirtino, kad 2005 m. vasario 2 d. yra visiškai ir tinkamai atsiskaityta už minėtą turtą, jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi. Pardavėja UAB „Giedra“ 260 000 Lt (75 301 Eur) gavo dar iš pirminės užsakovės „Loris Invest & Trade LLC“ laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 19 d. sutarties dėl namo statybos rangos sudarymo dienos iki 2005 m. sausio 19 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymo dienos, o kainos likutį – 121 500 Lt (35 189 Eur) – jau iš galutinės pirkėjos „Zurich Investments Ltd. Co.“, ir tai galėjo įvykti tik laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 19 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymo dienos iki 2005 m. vasario 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-1347) sudarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. B. 2005 m. sausio 31 d. iš A. J. paėmė 650 000 Lt (188 253,01 Eur) dydžio paskolą ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu grynaisiais pinigais, galima būtų teigti, kad 2005 m. vasario 2 d. atsakovas V. B. galėjo sumokėti už pirkėją „Zurich Investments Ltd. Co.“ pardavėjai UAB „Giedra“ turto kainos likutį grynaisiais pinigais, t. y. 121 500 Lt (35 189 Eur). Tačiau taip neįvyko ir tai oficialiai patvirtino pardavėja UAB „Giedra“.
22.10. Pardavėja UAB „Giedra“ 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 18-04-18/1 patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2005 m. spalio 4 d. iš V. B. bendrovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu 2005 m. balandžio 7 d. banko pavedimu gavo 340,94 Lt (98,74 Eur) dydžio sumą už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2005 m. spalio 4 d. UAB „Giedra“ iš V. B. daugiau jokių lėšų negavo. Aplinkybės, kad atsakovas V. B. įrengė ieškovės namą už 100 000 Lt (28 962 Eur), nepatvirtina jokie duomenys, tai buvo ir liko tik atsakovo V. B. žodiniais paaiškinimais. Atsakovas V. B., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2005 m. spalio 3 d. per du kartus paėmęs iš A. J. iš viso 750 000 Lt (217 215 Eur) dydžio paskolą grynaisiais pinigais ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ vardu, iš šios sumos ieškovės interesais panaudojo tik 340,94 Lt (98,74 Eur) dydžio sumą, o likę grynieji ieškovės vardu paimti pinigai, t. y. 749 659,06 Lt (750 000 Lt – 340,94 Lt) (217 116,27 Eur), liko pas jį.
22.11. Nurodytų faktinių aplinkybių netyrė joks teismas jokioje anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, todėl nagrinėjamu atveju naujo ieškinio pagrindas iš esmės savo apimtimi skiriasi nuo bet kurio anksčiau teikto, o ir ieškinio dalykas yra visai kitos teisinės prigimties, nei buvo anksčiau. Ieškinio pagrindo tapatumo (netapatumo) klausimą Lietuvos apeliacinis teismas paliko nuošalyje, jo net nenagrinėjo, nors skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad neva atsakovas pagal vekselius gautas lėšas panaudojo turtui – namui ir žemės sklypui – bendrovės vardu įgyti. Naujai pradėto ginčo dalykas yra ne anksčiau jau ginčytų vekselių neteisėtumo ar teisėtumo nustatymas, ne vekselius išdavusio asmens įgaliojimų viršijimas ar neviršijimas, kad būtų galima prievoles pagal vekselius pripažinti jo asmenine prievole, o nepanaudotos paskolos dalies priteisimas iš paskolos suma disponavusio asmens. Taigi ir apeliacinės instancijos teismas ieškinio dalyką (gynybos būdą) sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – ginču dėl skolos dydžio, netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo atsisakymui priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
22.12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
22.13. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/20l4; ir kt.) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; ir kt.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Todėl atsisakydami priimti ieškinį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 279 straipsnio 4 dalį, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį – paneigė ieškovės teisę pasirinkti ir realizuoti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas.
23. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio tapatumo ankstesniems kitose bylose ieškiniams, kaip teisinio pagrindo atsisakyti priimti paduotą tapatų ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas)
24. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).
25. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).
26. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).
27. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).
28. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiama dėl ieškinio tapatumo kitoje – Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 pareikštam ir teismo išnagrinėtam ieškiniui. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 ieškiniu ieškovė prašė prievoles pagal atsakovo jos vardu sudarytus vekselius pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, o nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovė, iš kurios išieškoma skola pagal minėtus vekselius, prašo priteisti skolą iš atsakovo.
29. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3442-823/2014 atmestas ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ reikalavimas dėl 2005 m. sausio 31 d. ir 2011 m. vasario 14 d. atsakovo V. B., kaip atstovo, jos vardu išduotų vekselių pripažinimo negaliojančiais. Sprendime nurodyta, kad atsakovas V. B., veikdamas kaip ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ įgaliotinis, ieškovės vardu išdavė atsakovui A. J. du paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl 650 000 Lt (188 253 Eur) (išdavimo data – 2005 m. sausio 31 d., apmokėjimo terminas – 2011 m. vasario 14 d.) ir dėl 100 000 Lt (28 692 Eur) (išdavimo data – 2005 m. spalio 3 d., apmokėjimo terminas – 2011 m. vasario 14 d.). 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaras A. Rasimavičius išdavė vykdomuosius įrašus pagal nurodytus vekselius. 2011 m. vasario 28 d. vykdomieji įrašai pateikti vykdyti antstolei D. Milevičienei. 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į 752 254 Lt (217 867,82 Eur) skolą atsakovas A. J. atlygintinai perleido atsakovui V. B. 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese pakeistas išieškotojas. Vykdant vykdomuosius įrašus, areštuotas bendrovei „Zurich Investments Ltd. Co.“ priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertė – 800 000 Lt (231 696 Eur). Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ įsteigta JAV Arkanzaso valstijoje 2004 m. lapkričio 2 d. 2005 m. bendrovė Lietuvoje jokios veiklos nevykdė, tačiau nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir jam priskirtą žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijama, kad turto įgijimo metu name gyveno atsakovas V. B. su šeima.
30. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 buvo atmestas ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ ieškinys pripažinti prievoles pagal vekselius asmeninėmis atsakovo V. B. prievolėmis.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovės „Zurich Investments Ltd. Co.“ reiškiamas ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš V. B. grindžiamas tuo, kad veikdamas ieškovės vardu kaip jos įgaliotinis atsakovas pasiskolino ir išdavė vekselius, tačiau skolintos lėšos nebuvo panaudotos gyvenamajam namui ir žemės sklypui įsigyti (nes už šį turtą ieškovė teigė atsiskaičiusi savo lėšomis), todėl ieškovė prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo nepanaudotas paskolos lėšas ir palūkanas. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė „Zurich Investments Ltd. Co.“ prašo priteisti jos prievoles pagal vekselių atitinkančią sumą kaip skolą iš V. B., kartu išlikdama skolininke pagal vekselius.
32. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad byloje pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo tapatus ieškiniui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 dėl prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškiniai tapatūs, nes ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą, iš esmės siekdama to paties rezultato, kaip ir jau išnagrinėtoje byloje, t. y. išvengti prievolių pagal 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. spalio 3 d. išduotus vekselius vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad tiek nagrinėjamoje, tiek byloje dėl prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis ieškovė siekė įrodyti, kad jos vardu gautas kaip paskolą lėšas jos tuometis įgaliotinis atsakovas V. B. panaudojo asmeninėms, o ne ieškovės reikmėms (apeliacinės instancijos teismo nutarties 27, 28 punktai). Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo lyginamų ieškinių skirtumą – ankstesnėje byloje ieškovė neprašė jai priteisti ginčo lėšų iš atsakovo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 28 punktas), tačiau pripažino ieškinius tapačiais.
33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas dėl skolos priteisimo nepagrįstai pripažintas tapačiu ieškinio dalykui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškinių dalykai negali būti laikomi tapačiais, kai vienu ieškiniu ieškovas (skolininkas pagal vekselius) prašo prievolių pagal vekselius pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o kitu ieškiniu ieškovas, iš kurio buvo išieškota skola pagal vekselius, prašo priteisti šią sumą iš atsakovo. Nors ieškovės finansinis interesas abiem atvejais iš esmės sutampa, ieškinių reikalavimais siekiama skirtingų teisinių tikslų, o jų tenkinimas sukeltų nevienodas teisines pasekmes, todėl ieškinių dalykas yra skirtingas.
34. Tam, kad ieškiniai būtų tapatūs, būtina nustatyti visas tris ieškinių tapatumo sąlygas: šalis, tapatų ieškinio dalyką ir tapatų ieškinio pagrindą (nutarties 26 punktas). Konstatavus skirtingą ieškinių dalyką darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos ieškinys nėra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 nagrinėtam ieškiniui. Pripažinusi ieškinio netapatumą dėl skirtingo dalyko, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio (ne)tapatumu pagal reikalavimo pagrindą, nes šie argumentai nedaro įtakos padarytai išvadai dėl ieškinio netapatumo.
35. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartimis nepagrįstai pripažino ieškinį tapačiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2520-661/2018 nagrinėtam ieškiniui ir jį atsisakė priimti, taip netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Todėl yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir perduoti bylos klausimą dėl ieškinio priimtinumo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes ieškinio priimtinumo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turės galimybę spręsti pirmosios instancijos teismas, šiam teismui perduodama byla iš naujo nagrinėti ieškinio priimtinumo klausimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti dėl ieškinio priimtinumo klausimo Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
Donatas Šernas