Byla Nr. 1S-290-383/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00019-2018-0

           Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. S., nuteistas Insbruko apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį, 130 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 125 straipsnį, 223 straipsnį, 229 straipsnį, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi pripažintas Insbruko apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendis – paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 2 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 25 dienos. Anksčiau nuteistasis M. S. 2 kartus teistas Vokietijoje.

2.       Komisijos 2019 m. vasario 11 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. vasario 11 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, padarydami išvadą, jog M. S. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.       Skunde nuteistasis M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1.        Skunde nurodė, jog teismas neįvertino fakto, jog bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų įstaigoje Pusiaukelės namai. Suteikta teisė išvykti už Pusiaukelės namų teritorijos ribų pagrindžia, kad yra nepriekaištingo elgesio ir motyvuotas kuo greičiau bei kokybiškiau integruotis į visuomenę. Perkėlus į Pusiaukelės namus, nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo nuo 45 balų iki 26 balų. Teismas taip pat neatsižvelgė į gyvenimo laikotarpį Pusiaukelės namuose bei pažymėjo, kad turi tik vieną paskatinimą, tačiau neatsižvelgė, jog neturi nei vienos drausminės nuobaudos, nėra pažeidęs pataisos namų vidaus, išėjimo ir grįžimo taisyklių.

3.2.        Skundo autoriaus teigimu, teismas nevertino, jog jis kiekvieną dieną pats važiuoja į darbą, dirba UAB „A.“ nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 2019 m. sausio 2 d. buvo pakeltas pareigose ir šiuo metu dirba staklininko - operatoriaus pareigose. Ši aplinkybė pagrindžia, kad nuteistasis siekia ne tik pasitaisyti, bet ir yra motyvuotas integruotis į visuomenę. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus. Socialiniai ryšiai nėra nutrūkę ne tik su sutuoktine bei vaikais, bet ir su artimais giminaičiais.

3.3.        Skunde nesutinkama su teismo motyvu netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad yra teistas už sunkų nusikaltimą, nes atsižvelgiant į šį nusikaltimą bei jo sunkumo kategoriją jau yra nubaustas atitinkamo dydžio bausme, atlikęs būtinąją tokios bausmės dalį ir pagal BVK 157 straipsnio nuostatas už tokį nusikaltimą atlikęs tokią bausmės dalį, pagal kurią gali būti paleistas lygtinai. Toks teismo pakartotinis padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnio traktavimas, kaip trukdis taikyti lygtinį paleidimą ne tik, kad nepagrįstas, bet ir prieštarauja BVK 157 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, kuriame numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Be to, aplinkybė, kad buvo baustas už sunkų nusikaltimą, negali būti pašalinta kokiu nors elgesiu per bausmės atlikimo laiką, todėl minėtos aplinkybės minėjimas kaip priežasties netaikyti lygtinio paleidimo, sudarytų neleistiną situaciją - draudimą taikyti lygtinį paleidimą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus.

3.4.        Skunde teigiama, kad teismas vertino aplinkybę, jog praeityje yra teistas 2 kartus užsienio valstybėje, tačiau neatsižvelgė į tai, kad paskutinis teistumas buvo 2006 m. Tuo metu dar nebuvo sukūręs šeimos, teistumas seniai išnykęs.

4.       Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

5.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6.       Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. M. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 26 balai (žema). Pažymėtina, kad net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo pažanga nuo paskutiniojo vertinimo sumažėjo nuo 45 balų iki 26 balų, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį, svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

8.       Iš 2019 m. sausio 31 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis M. S. atvykęs į Pusiaukelės namus nuo 2018 m. lapkričio 12 d. įsidarbino UAB ,,A.“ pagalbiniu darbininku, palaiko artimus ryšius su savo žmona ir vaikais, vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nepažeidė, buvo vieną kartą paskatintas. Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti. Vis dėlto, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad M. S. praeityje yra teistas 2 kartus Vokietijoje, nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, praeityje buvo įtakojamas grupės. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad nuteistasis yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad M. S. praeityje teistas taip pat už vagystes, todėl galima daryti prielaidą, kad paskutinis nusikaltimas yra nusikalstamo modelio dalis, kartoja tas pačias klaidas, nes nesugebėjo pasimokinti iš bausmės ir patyrimo, dažnai pasirinkdavo netinkamas problemų strategijas, nes susikoncentruodavo tik į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Atkreiptinas dėmesys, kad vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9.       Skunde M. S. nurodo, kad apylinkės teismas kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų nurodo padarytą nusikaltimą, o jį jau įvertino kitas teismas, todėl vertinimas iš naujo – baudimas už tą patį antrą kartą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 25 dienos, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo atveju atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

11.       Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

12.       Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana Jurgaitienė

Algirdas Remeika

Valdas Vitunskas