VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. 2022 m. birželio 7 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto valdybos Rasų seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m.) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis; 2) taikyti restituciją, išregistruoti teises į žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti.
3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą.
4. Tretieji asmenys N. M. G., L. G., P. T., N. T. ir R. Ž. pateiktu atsiliepimu prašė pilnai tenkinti ieškovės D. G. ieškinį.
5. Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame pateikė šiuos alternatyvaus pobūdžio reikalavimus: 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ ir pripažinti negaliojančiomis potvarkio pagrindu sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis: (i) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1032 dalyje dėl 723 m2 Žemės sklypo pardavimo; (ii) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1034 dalyje dėl 468 m2 Žemės sklypo pardavimo, (iii) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1037 dalyje dėl 365 m2 Žemės sklypo pardavimo ir (iv) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 438 m2 Žemės sklypo pardavimo; 2) taikyti restituciją, išregistruojant (i) N. T. ir P. T. nuosavybės teises į 468/1994 dalis, (ii) R. Ž. nuosavybės teises į 259/1994 dalis, (iii) P. T. nuosavybės teises į 703/1994 dalis, (iv) N. M. G. nuosavybės teises į 260/1994 dalių, (v) D. G. nuosavybės teises į 100/1994 dalių, (vi) L. G. nuosavybės teises į 204/1994 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti nuosavybės teises į naujai formuotino žemės sklypo dalis: (i) N. T. ir P. T. nuosavybės teises į 468/2778 žemės sklypo dalis, (ii) R. Ž. nuosavybės teises į 259/2778 žemės sklypo dalis, (iii) P. T. nuosavybės teises į 703/2778 žemės sklypo dalis, (iv) N. M. G. nuosavybės teises į 260/2778 žemės sklypo dalių, (v) D. G. nuosavybės teises į 884 (100 + 784) /2778 žemės sklypo dalis ir (vi) L. G. nuosavybės teises į 204/2778 žemės sklypo dalis; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių: (i) pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti 0,1994 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (ii) priimti administracinius aktus ir sprendimus tikslu suformuoti naują 2778 m2 žemės sklypą pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos planą M:1500 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; (iii) per tris mėnesius nuo naujo 2778 m2 žemės sklypo suformavimo ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (i) su N. T. ir P. T. dėl 468/2778 žemės sklypo dalių, (ii) su R. Ž. dėl 259/2778 žemės sklypo dalių, (iii) su P. T. dėl 703/2778 žemės sklypo dalių, (iv) su N. M. G. dėl 260/2778 žemės sklypo dalių, (v) su D. G. dėl 884 (100 + 784) /2778 žemės sklypo dalių ir (vi) su L. G. dėl 204/2778 žemės sklypo dalių įsigijimo; 5) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Arba 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl Žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 Žemės sklypo pardavimo; 2) pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 (100 m2 + 784 m2) valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 4) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštaravo dėl patikslinto ieškinio priėmimo, tačiau atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1979-596/2024, pagal pareiškėjų N. M. G. ir D. G. 2023-07-03 patikslintą skundą, kuriuo prašoma „Panaikinti 2023-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) ir 2023-05-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjų N. M. G. ir D. G. 2023-02-10 Prašymą dėl žemės sklypo išformavimo iš naujo.“ Minėtoje administracinėje byloje ieškovė yra taip pat pareiškusi reikalavimą dėl žemės sklypo išformavimo, kaip ir buvo pareiškusi šioje civilinėje byloje.
7. Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė patikslinto ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę pateikti teismui pilno turinio (su visais sudarytais priedais) prašomas panaikinti sutartis; pateikti teismui papildomus argumentus, kokios konkrečios minėtų dokumentų nuostatos pažeidžia ieškovės teises, bei ar jos galimas teisių pažeidimas nėra kildinamas vien iš minėtų dokumentų netinkamo įvykdymo; įpareigojo ieškovę papildomai pagrįsti, kodėl reikalavimo dalis – panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ teisminga bendrosios kompetencijos teismui; įpareigojo ieškovę papildomai argumentuoti, kaip jos turimas išsilavinimas neleido jai suprasti jos galimo teisių pažeidimo dar 1993 m. rugsėjo 9 d., ar nuo jos dėl atsakovo ar kitų asmenų kaltės buvo nuslėpti kokie nors Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1038 duomenys. Tai pat ieškovė įpareigota buvo pateikti duomenis apie tai, kokiais galutiniais ir kieno veiksmais buvo realiai suformuotas ir įregistruotas ieškovei parduotas ginčo žemės sklypas. Pateikti teismui 2003 m. bendraturčių susitarimą (2003-03-28 Sutartis Nr. 8-3602) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, taip pat ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri būtų žinoma ieškovei; įpareigojo ieškovę išsamiau paaiškinti ir pagrįsti jos norimos restitucijos apimtį; ieškovei pasiūlė aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti galutinius ieškinio reikalavimus, įvertinti ar tikrai yra reikalinga teikti alternatyvius reikalavimus, kurie įneša į bylos nagrinėjimą daugiau neaiškumo, neprisideda prie proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, pasiūlė ieškovei pagrįsti, kaip kitų asmenų sudarytos sutartys pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus; įpareigojo ieškovę pagrįsti, kad patikslintas ieškinys gali būti priimtas nagrinėti teisme, nes nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytų sąlygų.
8. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė, įvertinusi 2024 m. vasario 14 d. teismo nutartyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus, pareiškė, jog teismo prašo patikslintą ieškinį nagrinėti tik pagal šiuos patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus: 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 žemės sklypo pardavimo; 2) pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 (100 m2 + 784 m2) valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 4) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-217-1159/2024 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 šalys yra iš esmės tos pačios: ieškovė D. G.; atsakovė Nacionalinė žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos; tretieji asmenys N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos.
11. Šios civilinės bylos Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 dalykas iš esmės yra tas pats: abiem atvejais esminiu ieškovės siekiamu materialiuoju rezultatu yra siekis įgyti tam pačiam statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, taip pat įgyti žemės sklypą statiniams, kuriuos ieškovė su trečiaisiais asmenimis turi nugriauti (ieškovė abejomis bylomis siekė/siekia įgyti tą patį 884 m2 valstybinės žemės sklypo dalį).
12. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. įsiteisėjusia nutartimi iš esmės buvo patenkinti visi ieškovės pagrindiniai siekiami tikslai, keliami ir šioje civilinėje byloje – įteisinti statinį-ūkinį pastatą ir kad būtų sprendžiama dėl 884 m2 valstybinės žemės, reikalingos ūkiniam pastatui, perdavimo ieškovei. Ieškovės argumentai, kad iki šiol su ja nėra sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo ieškovei kreiptis į bendros kompetencijos teismą ir teismo iš naujo prašyti atlikti veiksmus, dėl kurių jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kuriuos turi atlikti kitos valstybės institucijos, kadangi galioja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią. Juolab ieškovė, nuosekliai siekdama savo užsibrėžtų tikslų, ir pati nurodė, kad dėl žemės sklypo išformavimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame inicijuota administracinė byla (proceso Nr. 3-61-3-07368-2023-4) su prašymu, jog teismas įpareigotų NŽT išnagrinėti ieškovės ir šioje byloje trečiojo asmens N. M. G. 2023-02-10 prašymą dėl NŽT atsisakymo išformuoti žemės sklypą.
13. Šios civilinės bylos Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 faktinis pagrindas yra tas pats, t. y. iš esmės abiem atvejais yra remiamasi tais pačiais faktiniais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi ieškinių faktinių pagrindų skirtumai yra tik tokie, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ieškinį papildo neesminėmis aplinkybėmis, nurodant argumentus, kurie iš esmės susiję su pagrindiniu šiuo metu egzistuojančiu ieškovės tikslu įgyti ūkinio pastato teritorijoje esančią žemę. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad aptariamų bylų faktiniai pagrindai yra skirtingi.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 šalys, bylos faktiniai pagrindai ir dalykai yra tapatūs, todėl civilinę bylą Nr. e2-217-1159/2024 nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o patikslintą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovė D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės D. G. patikslintą ieškinį ir prašymą dėl trūkumų šalinimo.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nurodė, kad abiejose bylose dalyvaujančių bylos šalių procesiniai statusai skiriasi, o Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apskritai nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Taip pat Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ieškovėmis buvo tiek D. G., tiek N. M. G., kai tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovės statusu yra tik D. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 atsakovais buvo patraukta ne tik NŽT, tačiau ir VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsakovu yra tik NŽT. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu dalyvavo P. T., N. T., L. G. ir R. Ž., o šioje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, taip pat yra ir VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taigi, D. G. vertinimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ir šioje civilinėje byloje ginčo šalys nėra tapačios.
16.2. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 iš esmės sprendė ūkinio pastato statybos teisėtumo klausimą bei įpareigojimo išnagrinėti minėtų ieškovių dar 2017-09-05 pateiktą prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo. Kadangi iki 2023-10-17 nutarties Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 priėmimo ūkinio pastato teisėtumo klausimas prarado aktualumą, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 išsprendė ieškovių reikalavimą – „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turint tikslą išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų pagal pridedamą žemės sklypo planą.“ ir nutarė „Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (j. a. k. 188704927) 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių (j. a. k. 188704927) iš naujo išnagrinėti ieškovių N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo.“. Taigi, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 nesprendė klausimo dėl konkrečiai formuotinos žemės sklypo dalies ūkinio pastato eksploatavimui, tačiau tik įpareigojo NŽT išnagrinėti ieškovių dar 2017 m. pateiktą prašymą dėl ginčo Žemės sklypo ribų padidinimo. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje reiškiamais reikalavimais D. G. siekė panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl Žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 Žemės sklypo pardavimo ir pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 (100 m2 + 784 m2) valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą. D. G. teismo taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. D. G. vertinimu, jos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ir šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai sukelia skirtingas teisines pasekmes bei nėra tapatūs. Šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas nei ūkinio pastato teisėtumo klausimas, nei NŽT įpareigojimo iš naujo išnagrinėti D. G. ir N. M. G. dar 2017 m. pateiktą prašymą. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl D. G. sudarytos privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei atitinkamos nuosavybės teisės pripažinimo į žemę, esančią po ūkiniu pastatu. Minėtoje byloje taip pat nebuvo sprendžiamas NŽT įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka su D. G. klausimas. Taigi, akivaizdu, jog abejose minėtose civilinėje bylose ginčo dalykai nėra tapatūs.
16.3. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ieškovės D. G. ir N. M. G. savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad ieškovės D. G. ir N. M. G. siekia įgyvendinti jų subjektinę teisę į viso inventorizuotos ir šiuo metu naudojamos namų valdos žemės sklypo įteisinimą (ginčo Žemės sklypo ribų padidinimą), o šią ieškovių teisę tiesiogiai suponuoja ta aplinkybė, jog šiuo metu už 1993 m. suformuoto ginčo Žemės sklypo ribų yra likusi inventorizuota namų valdos dalis bei ieškovių D. G. ir N. M. G. nepertraukiamai ir teisėtai valdyti, ieškinyje nurodyti sodiniai (obelys, sodas) ir statiniai. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė D. G. ieškinį grindė aplinkybėmis, jog valstybė suklaidino D. G. jai sudarant šioje byloje ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, kadangi į jo apimtį neįtraukė ūkinio pastato, kurį pati valstybė ir pardavė D. G. Taigi Vilniaus apygardos teisme ir šiuo metu teisme nagrinėjamas ginčas buvo grindžiamas skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis.
16.4. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė D. G. pagrindė, kad ši civilinė byla nėra tapati Vilniaus apygardos teismo civilinei bylai Nr. e2A-4-432/2023, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės D. G. 2024-02-08 patikslintą ieškinį ir 2024-02-26 prašymą dėl trūkumų šalinimo.
17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
18. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
18.1. Tarnyba laikosi pozicijos, kad Žemės sklypas ieškovei ir kitiems bendraturčiams buvo suformuotas ir parduotas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vien ta aplinkybė, kad nuo 1995 metų pasikeitusio ŽRĮ 9 straipsnio redakcija nustatė kitokį reguliavimą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus.
18.2. Tarnyba įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylų sąsajumą, nagrinėjamos ir išnagrinėtų bylų ieškinio pagrindą ir dalyką ir tinkamai konstatavo, kad ,,<...> šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 šalys, bylos faktiniai pagrindai ir dalykai yra tapatūs, todėl civilinė byla Nr. e2- 217-1159/2024 nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o patikslintas ieškinys DOK22391, DOK-31286 atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu <…>”.
19. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. M. G., N. T., P. T. ir R. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog pilnai palaiko ieškovės D. G. atskirajame skunde išdėstytus motyvus ir argumentus.
20. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės D. G. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
21. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
21.1. Pažymėjo, kad kaip pagrįstai teigiama teismo 2024 m. kovo 12 d. ieškovės skundžiamoje nutartyje, šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023-10-17 nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 šalys yra iš esmės tos pačios: ieškovė D. G.; atsakovė Nacionalinė žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos; tretieji asmenys N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos.
21.2. Šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2023-10-17 nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 dalykas iš esmės yra tas pats, nes kaip teigiama ieškovės skundžiamoje nutartyje, abiem atvejais esminiu ieškovės siekiamu materialiuoju rezultatu yra siekis įgyti tam pačiam statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, taip pat įgyti žemės sklypą statiniams, kuriuos ieškovė su trečiaisiais asmenimis turi nugriauti (ieškovė abejomis bylomis siekė/siekia įgyti tą pačią 884 m2 valstybinės žemės sklypo dalį). Pabėžtina, kad ieškovė, siekdama savo užsibrėžtų tikslų, ir pati nurodė, kad dėl žemės sklypo išformavimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame inicijuota administracinė byla (proceso Nr. 3-61-3-07368-2023-4) su prašymu, jog teismas įpareigotų NŽT išnagrinėti ieškovės ir šioje byloje trečiojo asmens N. M. G. 2023-02-10 prašymą dėl NŽT atsisakymo išformuoti žemės sklypą.
21.3. Sutiko su skundžiama nutartimi, kad šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2023-10-17 nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 faktinis pagrindas yra tas pats, nes iš esmės abiem atvejais yra remiamasi tais pačiais faktiniais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovės nurodomi ieškinių faktinių pagrindų skirtumai yra tik tokie, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ieškinį papildo neesminėmis aplinkybėmis, nurodant argumentus, kurie iš esmės susiję su pagrindiniu šiuo metu egzistuojančiu ieškovės tikslu įgyti ūkinio pastato teritorijoje esančią žemę.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-12 nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-217-1159/2024 CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
25. Nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje 2024 m. vasario 9 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pateikė šiuos alternatyvaus pobūdžio reikalavimus: 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ ir pripažinti negaliojančiomis potvarkio pagrindu sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis: (i) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1032 dalyje dėl 723 m2 Žemės sklypo pardavimo; (ii) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1034 dalyje dėl 468 m2 Žemės sklypo pardavimo, (iii) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1037 dalyje dėl 365 m2 Žemės sklypo pardavimo ir (iv) 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 438 m2 Žemės sklypo pardavimo; 2) taikyti restituciją, išregistruojant (i) N. T. ir P. T. nuosavybės teises į 468/1994 dalis, (ii) R. Ž. nuosavybės teises į 259/1994 dalis, (iii) P. T. nuosavybės teises į 703/1994 dalis, (iv) N. M. G. nuosavybės teises į 260/1994 dalių, (v) D. G. nuosavybės teises į 100/1994 dalių, (vi) L. G. nuosavybės teises į 204/1994 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti nuosavybės teises į naujai formuotino žemės sklypo dalis: (i) N. T. ir P. T. nuosavybės teises į 468/2778 žemės sklypo dalis, (ii) R. Ž. nuosavybės teises į 259/2778 žemės sklypo dalis, (iii) P. T. nuosavybės teises į 703/2778 žemės sklypo dalis, (iv) N. M. G. nuosavybės teises į 260/2778 žemės sklypo dalių, (v) D. G. nuosavybės teises į 884 (100 + 784) /2778 žemės sklypo dalis ir (vi) L. G. nuosavybės teises į 204/2778 žemės sklypo dalis; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių: (i) pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti 0,1994 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (ii) priimti administracinius aktus ir sprendimus tikslu suformuoti naują 2778 m2 žemės sklypą pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos planą M:1500 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; (iii) per tris mėnesius nuo naujo 2778 m2 žemės sklypo suformavimo ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (i) su N. T. ir P. T. dėl 468/2778 žemės sklypo dalių, (ii) su R. Ž. dėl 259/2778 žemės sklypo dalių, (iii) su P. T. dėl 703/2778 žemės sklypo dalių, (iv) su N. M. G. dėl 260/2778 žemės sklypo dalių, (v) su D. G. dėl 884 (100 + 784) /2778 žemės sklypo dalių ir (vi) su L. G. dėl 204/2778 žemės sklypo dalių įsigijimo; 5) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Arba 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl Žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 Žemės sklypo pardavimo; 2) pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 (100 m2 + 784 m2) valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 4) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Nustatyta, kad teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė patikslinto ieškinio trūkumus ir nustatė terminą iki 2024 m. vasario 26 d. ištaisyti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus.
27. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė, įvertinusi 2024 m. vasario 14 d. teismo nutartyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus, pareiškė, jog teismo prašo patikslintą ieškinį nagrinėti tik pagal šiuos patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus: 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 žemės sklypo pardavimo; 2) pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 (100 m2 + 784 m2) valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 4) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 šalys, bylos faktiniai pagrindai ir dalykai yra tapatūs, todėl civilinė byla Nr. e2-217-1159/2024 nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o patikslintas ieškinys atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
29. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla pagal apeliančių (ieškovių) N. M. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimo teisėtumo. Teismas 2023-10-07 nutartimi nutarė apeliančių (ieškovių) N. M. G. ir D. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies; palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių N. M. G. ir D. G. reikalavimas panaikinti 2017-07-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių N. M. G. ir D. G. reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovių N. M. G. ir D. G. 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namų valdos ribų padidinimo.
30. Ieškovė D. G. nesutinka su skundžiama nutartimi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 bylos šalys, dalykas ir faktinis pagrindas yra tapatus, todėl prašo skundžiamą nutartį, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-217-1159/2024, panaikinti ir priimti ieškovės patikslintą ieškinį su prašymu dėl trūkumų šalinimo.
31. Taigi šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 tapatumo.
32. Pažymėtina, kad pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
33. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko (ne)tapatumo
34. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
35. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitoje byloje pareikštame ieškinyje, jeigu ieškovo reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 27 punktą; 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 20 punktą).
36. Nustatyta, kad ieškovė prašyme dėl trūkumų šalinimo prašo patikslintą ieškinį nagrinėti tik pagal šiuos patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus: 1) panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 žemės sklypo pardavimo; 2) pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 (100 m2 + 784 m2) valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 4) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi, be kita ko, išsprendė šį ieškovės reikalavimą – „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turint tikslą išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų pagal pridedamą žemės sklypo planą“ ir nusprendė „Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (j. a. k. 188704927) 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių (j. a. k. 188704927) iš naujo išnagrinėti ieškovių N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namų valdos ribų padidinimo.“
38. Apeliantė teigia, kad šie nagrinėjamoje byloje ir apeliacine tvarka nagrinėti reikalavimai (dalykas) nėra tapatūs. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 nesprendė klausimo dėl konkrečiai formuotinos žemės sklypo dalies ūkinio pastato eksploatavimui, tačiau tik įpareigojo NŽT išnagrinėti ieškovių dar 2017 m. pateiktą prašymą dėl ginčo Žemės sklypo ribų padidinimo. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje reiškiamais reikalavimais D. G. siekia panaikinti 1993-05-27 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ dalyje dėl Žemės sklypo D. G. pardavimo ir pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1038 dalyje dėl 100 m2 Žemės sklypo pardavimo ir pripažinti D. G. nuosavybės teisę į 884 m2 valstybinės žemės, 784 m2 valstybinės žemės sklypo dalį formuojant pagal matininko S. R. 2024-01-22 žemės sklypo ir papildomos teritorijos situacijos plane M:1500 pažymėtus taškus 6, 25, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 14, 13, 12, 11, 10 ir 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventorinį planą. Šiuo ieškiniu D. G. teismo taip pat prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su D. G. 884 m2 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Taigi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ir šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai sukelia skirtingas teisines pasekmes bei nėra tapatūs. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl D. G. sudarytos privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei atitinkamos nuosavybės teisės pripažinimo į žemę, esančią po ūkiniu pastatu. Minėtoje byloje taip pat nebuvo sprendžiamas NŽT įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka su D. G. klausimas. Taigi, akivaizdu, jog abejose minėtose civilinėje bylose ginčo dalykai nėra tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškinio reikalavimai minėtose bylose nėra suformuluoti absoliučiai tapačiai, t. y. šioje byloje ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl žemės sklypo pardavimo ir pripažinti, kad ieškovei priklauso nuosavybės teisė į didesnę (884 m2) valstybinės žemės sklypo dalį, taip pat prašo įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl didesnės žemės sklypo dalies, o nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovės, be kita ko, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei NŽT priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau nustatant ar dviejų civilinių bylų dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių (bylų) netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs abiejose bylose ieškovės pareikštų reikalavimų turinį pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šių civilinių bylų ginčo dalykas yra tapatus, kadangi abiejose bylose ieškovė siekia to paties tikslo (siekia materialinių teisinių pasekmių) - įgyti nuosavybės teisę į didesnę valstybinės žemės sklypo dalį pagal pridedamą žemės sklypo planą (ieškovė abejomis bylomis siekė/siekia įgyti tą patį 884 m2 valstybinės žemės sklypo dalį).
40. Apeliantė teigia, kad abiejose bylose pareikšti reikalavimai sukuria skirtingas teisines pasekmes, t. y. patenkinus šio ieškinio reikalavimus būtų pripažinta negaliojančia 1993-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dalyje dėl žemės sklypo pardavimo ir ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į didesnę (884 m2) valstybinės žemės sklypo dalį, taip pat su ieškove sudaryta nauja valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl didesnės žemės sklypo dalies, tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 priėmus galutinį procesinį sprendimą tokios teisinės pasekmės neatsirado – teismas atsakovę NŽT tik įpareigojo iš naujo išnagrinėti ieškovių 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo, tačiau su ieškove nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl didesnės žemės sklypo dalies. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.
41. Aplinkybė, jog iki šiol su ieškove nėra sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo ieškovei dar kartą kreiptis į teismą ir teismo iš naujo prašyti atlikti veiksmus, dėl kurių jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kuriuos turi atlikti kitos valstybės institucijos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. įsiteisėjusia nutartimi teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovių reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus, panaikino NŽT 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti ieškovių 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo. Taigi, įsiteisėjusia nutartimi iš esmės buvo patenkinti visi ieškovės pagrindiniai siekiami tikslai, keliami ir šioje civilinėje byloje – kad būtų sprendžiama dėl 884 m2 valstybinės žemės, reikalingos ūkiniam pastatui, perdavimo ieškovei.
42. Tai, kad ieškovė atlieka veiksmus, siekiant padidinti jai priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė dėl žemės sklypo išformavimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame inicijavo administracinę bylą (proceso Nr. 3-61-3-07368-2023-4) su prašymu, jog teismas įpareigotų NŽT išnagrinėti ieškovės ir šioje byloje trečiojo asmens N. M. G. 2023-02-10 prašymą dėl NŽT atsisakymo išformuoti žemės sklypą. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad teismas šioje byloje priėmė 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria iš dalies tenkino pareiškėjų N. M. G. ir D. G. patikslintą skundą ir panaikino NŽT 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“. Teismas atmetė pareiškėjų skundo prašymą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymą, kadangi remiantis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 nustatyta, jog teismas iš esmės patenkino pareiškėjų reikalavimą, t. y. įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas, įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai dar kartą patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi buvo išspręsti visi šioje byloje ieškovės reiškiami reikalavimai, kurių tikslas, kad būtų sprendžiama dėl 884 m2 valstybinės žemės, reikalingos ūkiniam pastatui, perdavimo ieškovei.
43. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 dalykas (reikalavimai) sutampa.
44. Taip pat sutiktina, kad faktinis šių bylų pagrindas taip pat iš esmės sutampa. Ieškovė abiejose bylose savo reikalavimus grindžia iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 100/1994 dalių Žemės sklypo, ieškovė nuosavybės teise turi du butus ir už Žemės sklypo ribų esantį ūkinį pastatą. Nurodė, kad suformavus 1993 m. Žemės sklypą, dalis tuometinių savininkų teisėtai valdomų statinių, tarp jų tvora, Daugiabučio gyvenamojo namo laiptai, Ūkinis pastatas, sodiniai ir daržai liko už suformuoto Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Visi šie statiniai ir sodiniai buvo pastatyti ir įrengti dar iki 1993 m. ir pateko į namų valdos teritoriją, todėl ieškovės vertinimu, yra pagrindas suformuoti didesnį namų valdos naudojamą žemės sklypą, nei kuris įgytas dar 1993 m. Taigi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 faktinis pagrindas yra tas pats. Ieškovės nurodomi ieškinių faktinių pagrindų skirtumai yra neesminiai, ir nesudaro pagrindo jų vertintini kitaip.
Dėl šalių (ne)tapatumo
45. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kuria teismas konstatavo, jog šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 šalys yra iš esmės tos pačios. Apeliantė nurodo, jog abiejose bylose dalyvaujančių bylos šalių procesiniai statusai skiriasi, o Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apskritai nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Taip pat Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ieškovėmis buvo tiek D. G., tiek N. M. G., kai tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovės statusu yra tik D. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 atsakovais buvo patraukta ne tik NŽT, tačiau ir VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsakovu yra tik NŽT. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu dalyvavo P. T., N. T., L. G. ir R. Ž., o šioje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, taip pat yra ir VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taigi, apeliantės vertinimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 ir šioje civilinėje byloje ginčo šalys nėra tapačios. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).
47. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 šalys yra iš esmės tos pačios: ieškovė D. G.; atsakovė Nacionalinė žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos; tretieji asmenys N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Nagrinėjamu atveju tai, kad šioje byloje yra pasikeitęs kai kurių šalių procesinis statusas (pavyzdžiui, buvę atsakovai ir viena ieškovių, šioje byloje dalyvauja trečiųjų asmenų statusu), ar tai, kad bylos dalyvių padaugėjo (šioje byloje trečiuoju asmeniu įtraukta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių tapatumo. Pažymėtina, kad abiejose bylose dalyvaujančios proceso šalys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, dalyviai. Apeliantė savo atskirajame skunde to neneigė. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje Nr. e2-217-1159/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi išspręstos civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023 šalys yra iš esmės tos pačios.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrinant tai kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jau yra išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko pagrįstai bylą, iškeltą pagal ieškovės ieškinį atsakovei NŽT dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu bei, atitinkamai, atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį.
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė