Civilinė byla Nr. 2-311/2006

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2, 124.2.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. birželio 1 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-193-15/2003 pagal ieškovų S. T. ir A. T. ieškinį atsakovams A. J. firmai ,,Stiksas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Akmenės kuras“, trečiasis asmuo V. B., dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir laidavimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovai S. T. ir A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J. firmai ,,Stiksas“ bei UAB ,,Akmenės kuras“ ir prašė pripažinti negaliojančiu UAB ,,Akmenės kuras“ A. J. firmai ,,Stiksas“ 2002 m. sausio 8 d. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį 115 547, 77 Lt sumai, kuriame ieškovai laidavo už vekselio davėją. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog pasirašydamas vekselį UAB ,,Akmenės kuras“ direktorius veikė neturėdamas tam tinkamų įgaliojimų, vekselis pasirašytas pažeidžiant UAB ,,Akmenės kuras“ įstatus, tai prieštaravo bendrovės tikslams, rodo aiškų šalių nesąžiningumą (CK 1.82, 1.78 str.).

Šiaulių apygardos teismas 2003 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad pasirašant vekselį bendrovės įstatai pažeisti nebuvo, direktorius teisėtai pasirašė vekselio sandorį, bei atmetė teiginius, jog sutarties sąlygos buvo nesąžiningos. Teismas konstatavo, kad vekselio pasirašymas iš esmės reiškė tik skolos, susidariusios už nesumokėtus naftos produktus, nukėlimą vėlesniam laikui ir nėra pagrindo teigti, kad UAB ,,Akmenės kuras“ buvo priversta pasirašyti vekselį ir laidavimo sutartį panaudojant ekonominį spaudimą. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovų teiginius, jog jie pasirašė laidavimą dėl netinkamos juridinės pagalbos, tyčinio suklaidinimo ar panaudotos prievartos bei smurto. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. liepos 1 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimu, patenkindamas pareiškėjo S. T. prašymą, pripažino A. T. neveiksniu. Teismas nustatė, kad A. T. dėl savo ligos – demensijos, negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės bei jų teisingai valdyti. S. T. paskirtas savo tėvo A. T. globėju.

Pareiškėjas S. T. 2004 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje dėl vekselio ir laidavimo pripažinimo negaliojančiais, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiuos teiginius grindė nurodydamas, kad dėl ligos pobūdžio bei eigos A. T., pasirašydamas vekselyje tarp UAB ,,Akmenės kuras“ ir A. J. firmos ,,Stiksas“ laidavimą negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, be to, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir priimant sprendimus, susijusius su UAB ,,Akmenės kuras“ valdymu. Dėl šio pareiškėjas teigė, kad A. T. sudaryti sandoriai yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 str.). Šioms aplinkybėms nustatyti pareiškėjas prašė paskirti A. T. psichiatrinę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar galėjo S. T. suprasti savo veiksmus ir juos valdyti pasirašydamas ginčo vekselį, sudarydamas sandorius ir priimdamas sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu. Parašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė ir aplinkybe, kad tik 2004 m. vasario 18 d., skaitydamas UAB ,,Akmenės kuras“ bankroto bylą, sužinojo, jog ginčo vekselyje yra ne S. T. ir A. T. parašai (CPK 366 str. 1, 2 d.). Dėl šio pareiškėjas prašė parskirti rašysenos ekspertizę.

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartimi procesą atnaujino CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 6 punktų pagrindu, o teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi minėtą prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo atmetė. Nurodė, kad minėtas teismo 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl A. T. neveiksnumo atgal negalioja. Be to, A. T. prašomoje atnaujinti byloje atstovavo profesionalus advokatas. Jis buvo atstovaujamas ir pagal įgaliojimą, kurį tvirtinusiam notarui nekilo abejonių dėl A. T. veiksnumo ir galėjimo suprasti savo veiksmus. Teismas sprendė, kad A. T. buvo tinkamai atstovaujamas, todėl nėra pagrindo skirti papildomai psichiatrinę ekspertizę dėl jo veiksnumo 2002 m. sausio 8 d. Kartu teismas nurodė, jog asmens neveiksnumas sandorio sudarymo metu yra savarankiškas naujas pagrindas sandoriui ginčyti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas dėl suklastotų parašų yra neįrodytas, o proceso atnaujinimo stadijoje parašų tikrumui tirti negalima atlikti ekspertizės, nes yra byloje specialisto išvada, jog A. T. parašas vekselyje identifikavimui yra netinkamas. Teismas nurodė, kad parašų suklastojimo faktas, kaip nauja aplinkybė procesui atnaujinti, turi būti teismui pateiktas kaip jau esantis, įrodytas, nenuginčytinai patvirtintas faktas (CPK 178, 180, 182 str. 2, 3 p.), tačiau pareiškėjas to nepateikė. Teismas taip pat sprendė, kad nepagrįstas teiginys, jog pareiškėjas su ginčo vekseliu susipažino tik 2004 m. vasario 18 d., nes jau prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir jų atstovė susipažino su vekseliu, galėjo jį apžiūrėti. Teismo nuomone, parašų tikrumas ar netikrumas, ieškovui protingai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, pilnai galėjo būti žinomas, tirtas bet kurioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje ir tai nėra ir negali būti laikoma nežinoma ir naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. T. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad proceso atnaujinimo metu ieškovas privalo teismui įrodyti ir pateikti neginčijamą egzistuojantį faktą, kad nurodyta aplinkybė yra patvirtinta tam tikrais leistinais įrodymais. Teismas, atmesdamas visus pareiškėjo atstovų prašymus dėl ekspertizių skyrimo, vekselio originalo išreikalavimo, bylos sustabdymo, pažeidė CPK 370 ketvirtąją dalį. Be to, teismas, atmesdamas prašymus paskirti psichiatrinę bei rašysenos ekspertizes, pažeidė CPK 245, 180 straipsniu, 177 straipsnio antrąją dalį.
2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes negalėjo remtis ankstesnėmis ekspertų išvadomis dėl S. T. ir A. T. parašų ne iš ginčijamo vekselio originalo, o iš vekselio kopijų. Nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą ginčijamo vekselio originalas taip ir nebuvo pateiktas ir buvo rastas tik 2004 m. vasario 18 d. AB ,,Akmenės kuras“ bankroto byloje, iš kurio vizualiai matėsi, kad šį vekselį pasirašė ne A. T. ir ne S. T. .
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu prašyti spręsti klausimą dėl A. T. ir S. T. parašų ant vekselio tikrumo. Be to, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktus, nes jei teismas būtų sustabdę šią bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tai parašų tikrumo aplinkybės ieškovui nebūtų reikėję įrodinėti - tai būtu prejudicinis faktas.

Atsiliepimu atsakovas IĮ ,,Stiksas“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, nes CPK 366 straipsnio 3 punkte pasakyta, kad dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas netiesėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas, turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas nepateikė teismo nuosprendžio dėl vekselio suklastojimo.
2. Pareiškėjas, teigdamas kad vekselio originalą pamatė tik susipažindamas su UAB ,,Akmenės kuras“ bankroto byla, bando suklaidinti teismą, nes pareiškėjas, paduodamas ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, prie ieškinio pridėjo vekselio kopiją, kurią padarė nuo originalo; ieškinyje nurodė, kad jis ir A. T. vekselį pasirašė būdami suklaidinti, taigi matė vekselį, kurį pasirašinėjo; pačių ieškovų prašymu prie bylos buvo prijungta vykdomoji byla, kurioje buvo ginčo vekselio originalas; pareiškėjas 2003 m. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prie skundo pridėjo vekselio kopiją, kurią padarė nuo originalo.
3. Teismas pagrįstai atsisakė skirti psichiatrinę ekspertizę, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad A. T. buvo neveiksnus išrašant vekselį ar nagrinėjant bylą, be to, ieškinys buvo pateiktas visiškai kitu pagrindu, ieškovą visą laiką atstovavo advokatė, kuriai nekilo abejonių dėl A. T. psichinės būsenos, kaip ir įgaliojimą patvirtinusiam notarui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, o visi priimti teismų sprendimai bei nutartys būtų teisėti. Proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas ir šitaip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą. Turint galvoje svarbų teisės sistemos stabilumo siekį, pažymėtina tai, jog proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo ir jis gali būti naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės savo pažeistas teises apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra pasinaudodamas instancine teismų sistema. Dėl šio pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo pateiktas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. 

Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas galimas tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 370 straipsnio pirmąją bei trečiąją dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais.

              Kaip jau nurodyta anksčiau, Šiaulių apygardos teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartimi procesą atnaujino remdamasi dviem pareiškėjo nurodytais pagrindais: 1) naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.); 2) kai viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal įstatymą (CPK 366 str. 1 d. 6 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso atnaujinimo instituto išimtinį pobūdį bei į teisinės sistemos stabilumo reikalavimą, laiko tikslinga pasisakyti dėl abiejų šių pagrindų atskirai.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu viena iš šalių, tai yra jo tėvas A. T. , buvo neveiksnus. Teisėjų kolegijos nuomone, procesas minimoje civilinėje byloje negalėjo būti atnaujintas remiantis minimu pagrindu, nes asmens neveiksnumas, kaip žinoma, yra teisinė kategorija ir tokios aplinkybės buvimas gali būti įrodinėjamas tik galiojančiu teismo sprendimu, patvirtinančiu, kad būtent proceso metu viena iš šalių buvo neveiksni. Tuo tarpu pareiškėjas, S. T. , įrodinėdamas šio pagrindo buvimą, pateikė Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas A. T. neveiksnumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. T. buvo neveiksnus, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti ir nebuvo tinkamai atstovaujamas nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo vekselis buvo išduotas 2002 m. sausio 8 d., teismo sprendimas minimoje byloje buvo priimtas 2003 m. kovo 13 d. ir paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo 2003 m. liepos 1 d. nutartimi. Taigi visi šie įvykiai buvo anksčiau nei A. T. pripažintas neveiksniu. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog S. T. pateikė įrodymus, patvirtinančius CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodyto pagrindo buvimą, todėl teismas neteisingai atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą minimu pagrindu (CPK 370 str. 1, 3 d.).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu.

Kaip minėta, pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindė taip pat teigdamas, jog naujai paaiškėjo bylai esminės reikšmės turinti aplinkybė, kad A. T. ir S. T. parašai ant ginčo vekselio yra suklastoti. Pareiškėjas nurodė, kad šią aplinkybę jis sužinojo tik 2004 m. vasario 18 d., skaitydamas UAB ,,Akmenės kuras“ bankroto bylą ir pamatęs ginčyto vekselio originalą. 

Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjo teiginius ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo pagrindu, tai yra parašų suklastojimo aplinkybe, nebuvo remtasi teismui nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą, ieškinyje tokie pagrindai nebuvo nurodyti, todėl nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą remiantis šiuo pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakymas panaikinti šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su nauju ieškiniu šiuo pagrindu, tai yra  remiantis galimu parašų suklastojimu.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apelianto nurodomais argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

Teisėjai:                                                                                                                               Marytė Mitkuvienė    

                                                                                                                        Gintaras Pečiulis