Civilinė byla Nr. e2-569-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31999-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.26; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Deimenai Krasauskaitei,
vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui, Anai Grečišnikovai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taranas“ atstovams V. S. ir advokatei Donatai Juozumienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Titandrius“ atstovams A. C. ir advokatui Robertui Naruševičiui,
tretiesiems asmenims I. O. ir J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taranas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Titandrius“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B. ir I. O.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Taranas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Titandrius“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 272 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. su atsakove sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. U00046-1, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį, o atsakovė – už atliktą pervežimą sumokėti ieškovei 2 950 Eur. Ieškovės teigimu, ji pervežimą įvykdė tinkamai, t. y. pristatė krovinį gavėjui. Atsakovė dėl krovinio pervežimo nepateikė jokių pretenzijų. Ieškovė 2019 m. lapkričio 27 d. už nurodytas pervežimo paslaugas išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą TAR Nr. 19 02451 sutartai 2 950 Eur sumai ir išsiuntė ją atsakovei. Atsakovė sąskaitą gavo, priėmė, jos neginčijo, tačiau atsiskaitė tik iš dalies, 2020 m. vasario 26 d. sumokėdama ieškovei 2 678 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė liko skolinga ieškovei 272 Eur, kuriuos iš prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės.
2. Atsakovė UAB ,,Titandrius“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė neginčijanti aplinkybės, kad pagal 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą TAR Nr. 19 02451 su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdama 272 Eur mažiau, tačiau paaiškino, kad atsakovė sulaikė nurodytos sumos mokėjimą, siekdama apginti savo pažeistas teises ir pasinaudodama sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis). Atsakovės teigimu, ieškovė pagal 2019 m. spalio 24 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. U00039-1 pervežė krovinį ir 2019 m. lapkričio 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą TAR Nr. 19-02339 (508,20 Eur). Atsakovė sąskaitą apmokėjo, tačiau tik sumokėjusi sužinojo, kad ieškovės suteiktos pervežimo paslaugos buvo nekokybiškos ir ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pervežti krovinį ir, iškrovus krovinį, grąžinti šaldytos produkcijos tuščias paletes siuntėjui. Ieškovės vairuotojas atsisakė pakeisti tuščias paletes, ant kurių buvo supakuotos pristatytos prekės, ir grąžinti jas prekių siuntėjui, o atsakovė dėl to patyrė 272 Eur nuostolių kai atsakovės klientė įmonė TCG Glesien GmbH atsisakė sumokėti atsakovei 272 Eur pagal vykdytą pervežimą dėl nepristatytų tuščių palečių. Atsakovės teigimu, šiuos nuostolius lėmė ieškovės kalti veiksmai – netinkamai atliktos pervežimo paslaugos, o ieškovei įvykdžius prievolę ir pateikus dokumentus, įrodančius, jog tuščios prekių paletės buvo grąžintos siuntėjui, ir atsakovės klientei įmonei TCG Glesien GmbH atsiskaičius su atsakove, atsakovė sumokės sulaikytą sumą ieškovei.
3. Atsakovė UAB ,,Titandrius“ patikslintu priešieškiniu dėl nuostolių atlyginimo prašė priteisti iš ieškovės 272 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. dydžio palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. spalio 24 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. U00039-1 pagrindu turėjo pakeisti tuščias krovinio paletes ir grąžinti jas krovinio siuntėjui, tačiau netinkamai įvykdė šį savo įsipareigojimą, dėl ko atsakovė patyrė prašomus priteisti nuostolius. Atsakovės teigimu, pervežimo metu šalių susirašinėjimu sutartis dėl pervežimo buvo patikslinta šia sąlyga dėl palečių grąžinimo, ieškovei buvo žinomos atsakovės ir jos kliento TCG Glesien GmbH sutarties nuostatos dėl palečių grąžinimo, krovinio pervežimą organizavę ieškovės ir atsakovės darbuotojai suprato galimas pasekmes nepristačius palečių, tačiau, vykdydama sutartį, ieškovė neteikė prioriteto atsakovės interesams, leido vairuotojui elgtis nekontroliuojamai ir dėl to tuščios paletės buvo išmestos. Ieškovė nesielgė kaip tokiomis aplinkybėmis būtų elgęsis patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas, o atsakovė iš esmės iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, pažadėtasis sutarties vykdymas iš esmės skyrėsi nuo faktiškai atlikto sutarties vykdymo. Atsakovės klientas dėl prarastų palečių atsisakė sumokėti atsakovei 272 Eur ir tai yra nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti tinkamai pervežimo sutarties neįvykdžiusi ieškovė.
4. Ieškovė UAB ,,Taranas“ atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė taikyti CMR konvencijoje įtvirtintą ieškinio senaties terminą, patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis kildinami iš dviejų skirtingų vienkartinio krovinio pervežimo sutarčių, dėl ieškinio pagrindu esančios 2019 m. lapkričio 5 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. U00046-1 atsakovė nereiškia ieškovei jokių priešieškinio reikalavimų, todėl priešieškinis negalėjo būti priimtas nesant tam teisinių pagrindų. Ieškovė nurodė, kad krovinį pagal 2019 m. spalio 24 d. sutartį pristatė 2019 m. spalio 25 d., atsakovė už šį pervežimą atsiskaitė 2019 m. gruodžio 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą TAR Nr. 19 02329, CMR konvencijos 30 straipsnyje nurodytais terminais atsakovė nereiškė ieškovei jokios pretenzijos. Pagal CMR konvencijos nuostatas atsakovė dėl dalies krovinio praradimo pretenzijas galėjo reikšti per vienerius metus, t. y. iki 2020 m. spalio 25 d. (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas, 32 straipsnio 4 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma. Ieškovė taip pat nurodė, kad priešieškinio reikalavimas nepagrįstas, nes grindžiamas atsakovės ir jos užsakovės TCG Glesien GmbH tarpusavio susitarimais, kurie ieškovės nesaisto. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovės netinkamai įvykdytas prievoles tretiesiems asmenims. Ieškovės teigimu, pagal 2019 m. spalio 24 d. sutartį ieškovė turėjo pervežti šaldytos produkcijos krovinį, o atsakovė už tai atsiskaityti; jokių susitarimų dėl tuščių palečių grąžinimo siuntėjui ir / ar pristatymo kitu adresu nebuvo. Ginčo sutartimi nesusitarus dėl tuščių krovinio palečių pervežimo paslaugos, neaptarus tokios paslaugos sąlygų ir kainos, nėra pagrindo kalbėti apie netinkamą ginčo sutarties įvykdymą. Ieškovė neišmetė tuščių krovinio palečių, nes jos nebuvo ieškovei pakrautos, be to, pačios atsakovės darbuotojas J. B. nurodė išsiaiškinęs nesusipratimus su užsakovu ir leido ieškovės vairuotojui išvykti iš iškrovimo vietos be tuščių palečių. Atsakovės pateiktas šalių darbuotojų I. O. ir J. B. tarpusavio susirašinėjimas atskleidžia atsakovės veiklos trūkumus – ieškovei tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus ir pristačius krovinį, atsakovės darbuotojas J. B. su savo užsakovu ėmė aiškintis aplinkybes, kurios nesusijusios su ieškovės įsipareigojimais pagal ginčo sutartį. Jeigu atsakovės užsakovas atsakovei buvo išreiškęs pageidavimą dėl tuščių krovinio palečių grąžinimo / pristatymo kitu adresu, atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai privalėjo tai aptarti ir ginčo sutartyje, tačiau to nepadarė. Atsakovės veiklos trūkumai ir jos nesusikalbėjimai su užsakovais negali būti kompensuojami ieškovės sąskaita.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad ieškinys reiškiamas dėl atsiskaitymo už vežimą, kurį ieškovė tinkamai įvykdė, jokių pretenzijų dėl to nepareikšta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei nemokėti už tinkamai įvykdytą pervežimo sutartį. Teigė, kad priešieškinis nepagrįstas, nes su atsakove buvo sutarta tik dėl krovinio pervežimo, o jokių susitarimų dėl tuščių palečių vežimo nebuvo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad darbuotojų susirašinėjimas vežimo vykdymo metu yra sutarties keitimas, nes sutarties keitimas turi būti aiškiai fiksuotas ir atliktas tokia pačia forma, kaip ir sudaryta sutartis; vienašaliai sutarties keitimai negalimi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes priešieškinis reiškiamas dėl nuostolių, kurie atsirado negavus dalies užmokesčio iš užsakovo TCG Glesien GmbH, atlyginimo. Teigė, kad ginčas kilo dėl to, kad darbuotojai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Tretieji asmenys susirašinėjo dėl baudos atsakovei nepristačius palečių, t. y. atsakovės darbuotojas J. B. žinojo, kas gresia atsakovei nepristačius tuščių palečių, ir apie tai informavo ieškovės darbuotoją I. O. Pastarosios vairuotojas klausė, ką daryti, tačiau, nesulaukęs atsakymo, išvažiavo ir palečių nevežė. Ieškovė neįvykdė atsakovės darbuotojo nurodymo pervežti paletes. Nepaisant to, kad šalių sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje nėra nuostatos dėl palečių grąžinimo, aplinkybės verčia abejoti ieškovės veiksmais, nes darbuotojų susirašinėjimas Skype programoje patvirtina, jog buvo diskutuojama dėl palečių grąžinimo. Nors ieškovė nėra atsakovės sutarties su TCG Glesien GmbH dalyvė, pastaroji sutartis daro tiesioginę įtaką ieškovės ir atsakovės sutarties vykdymui, o pervežimų verslo praktikoje veikia nerašyta taisyklė, kad neesminiai susitarimai koreguojami pervežimo metu, o dažnai pervežimo sąlygas diktuoja trečioji šalis – krovinio savininkas (šiuo atveju – TCG Glesien GmbH). Taigi, šalių krovinio pervežimo sutartis buvo modifikuota ir buvo nurodymas pervežti tuščias paletes, kurio ieškovė tinkamai neįvykdė ir sukėlė atsakovei nuostolių.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. O. nurodė, kad dirba UAB ,,Taranas“ transporto vadybininke ir dirbo su ginčo pervežimu. Paaiškino, kad buvo pasirašyta sutartis dėl krovinio pervežimo, tačiau, pristačius krovinį į paskirties vietą ir jį iškrovus, iškilo klausimas dėl tuščių pakuočių (palečių) pristatymo į kitą vietą, t. y. paskambino vairuotojas ir pasakė, jog į automobilį krauna kažkokias tuščias paletes. Tada buvo susisiekta su atsakovės darbuotoju J. B., kuris pasakė, jog situaciją išsiaiškins, ir vėliau patvirtino, kad mašina gali išvažiuoti. Pabrėžė, kad su atsakove sudarytoje pervežimo sutartyje nebuvo sąlygų ar susitarimų dėl tuščių palečių vežimo, o šis klausimas iškilo tik įvykdžius pervežimo sutartį ir iškrovus krovinį. Patvirtino, kad ieškovei nebuvo žinomas atsakovės ir jos užsakovo TCG Glesien GmbH tarpusavio sutarčių turinys. Trečiojo asmens teigimu, įvyko nesusikalbėjimas tarp atsakovės ir jos kliento, tačiau tai yra jų tarpusavio problema, neturinti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms pagal sutartį.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad buvo UAB ,,Titandrius“ darbuotojas ir dirbo su ginčo pervežimu. Paaiškino, kad visos papildomos atsakovės susitarimų su užsakovu TCG Glesien GmbH sąlygos buvo perkeltos į ginčo vežimo sutartį ir važtaraštį, o specialiose atsakovės sutarties su TCG Glesien GmbH sąlygose įsipareigojimų dėl inventoriaus keitimo šiuo atveju nebuvo. Klausimas dėl palečių pervežimo kilo tik pristačius krovinį, kai į transportą pradėtos krauti tuščios paletės. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė su TCG Glesien GmbH nebuvo susitarusi dėl palečių pristatymo atliekant konkretų ginčo vežimą, o atsakovės pateiktos susitarimo bendrosios sąlygos ginčo vežimui neaktualios. Nesant susitarimų su TCG Glesien GmbH dėl tuščių palečių pervežimo, trečiasis asmuo patvirtino ieškovei, jog transportui leidžiama išvažiuoti be palečių. Šį leidimą trečiasis asmuo išsakė po to, kai gavo atsakymą iš užsakovo TCG Glesien GmbH. Trečiojo asmens teigimu, ginčo vežimo atveju tuščių palečių vežimas į sutartį nebuvo įtrauktas.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
9. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė UAB ,,Taranas“ (vežėja) ir atsakovė UAB ,,Titandrius“ (užsakovė) sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. U00046-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Roterdamo (Nyderlandai) į Maskvą (Rusijos Federacija), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas. Buvo sutarta, kad pervežimo kaina – 2 950 Eur, kuri turėjo būti sumokėta per 45 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Krovinys buvo gabenamas pagal CMR važtaraščius Nr. 1800853, o Transporto priemonės atvykimo patvirtinimas Nr. 10013010/131119/0014764 patvirtina, kad krovinys tinkamai pristatytas. Atsakovė dėl krovinio pervežimo nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Už krovinio pervežimą ieškovė 2019 m. lapkričio 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAR19 02451 2 950 Eur sumai. Atsakovė sumokėjo dalį sumos pagal nurodytą sąskaitą ir liko skolinga ieškovei 272 Eur.
10. Iš bylos medžiagos ir atsakovės atstovų paaiškinimų matyti, kad atsakovė pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, t. y. pripažįsta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00046-1 ieškovė įvykdė tinkamai, taip pat pripažįsta, jog už šį vežimą atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir yra nesumokėjusi 272 Eur (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).
11. Taigi, ieškovę ir atsakovę siejo krovinio vežimo sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnis). Krovinio vežėja ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tinkamai pristatė krovinį ir perdavė gavėjui, o atsakovė, nereiškusi pretenzijų dėl krovinio pervežimo paslaugų, visos sutartos kainos nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 272 Eur už krovinio vežimo paslaugas pagal 2019 m. lapkričio 5 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00046-1.
12. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinės pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas tinkamai neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 272 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.813 straipsnio 1 dalis).
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tai specialusis įstatymas, nustatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl į jo reguliavimo apimtį patenkantiems teisiniams santykiams turi būti taikomas šis Įstatymas, o ne bendroji CK 6.210 straipsnio nuostata. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai patenka į Įstatymo reguliavimo skirtį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal 2019 m. lapkričio 5 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00046-1, todėl, atsižvelgiant į tai, jog skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Patikslintas priešieškinis atmestinas.
14. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. ieškovė UAB ,,Taranas“ (vežėja) ir atsakovė UAB ,,Titandrius“ (užsakovė) sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. U00039-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Oranienbaum (Vokietija) į Niurnbergą (Vokietija), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas. Buvo sutarta, kad pervežimo kaina – 420 Eur + PVM, kuri turėjo būti sumokėta per 45 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Sutartyje šalys susitarė, kad krovinio gabenimas vykdomas pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) konvencijos sąlygas. Krovinys buvo gabenamas pagal 2019 m. spalio 24 d. važtaraštį Nr. 81465291. Važtaraštyje yra spaudas, kad prekė gauta 2019 m. spalio 25 d., ir gavimo patvirtinimo įrašas: ,,prekė gauta pilna ir optiškai puiki“. Taip pat važtaraštyje yra spaudas: ,,vairuotojas vengia keisti paletes“, bei įrašas ranka: ,,vairuotojas atsisakė pakeisti paletes! 32 europaletės nebuvo pakeistos“. Už krovinio pervežimą ieškovė 2019 m. lapkričio 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAR19 02329 508,20 Eur sumai (420 Eur + 88,20 Eur PVM). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šią sąskaitą atsakovė apmokėjo ir su ieškove už šį vežimą yra visiškai atsiskaičiusi (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).
15. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodo, kad po to, kai sumokėjo ieškovei už krovinio pervežimo paslaugas pagal 2019 m. spalio 24 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00039-1, sužinojo, jog ieškovė savo įsipareigojimus pagal šią sutartį įvykdė netinkamai, t. y. nepervežė tuščių palečių. Dėl nepristatytų palečių atsakovės klientas TCG Glesien GmbH atsisakė mokėti atsakovei 272 Eur, t. y. atsakovė dėl ieškovės nekokybiškai suteiktų pervežimo paslaugų patyrė nuostolių (negautų pajamų). Atsakovė nurodė, kad, siekdama apginti savo pažeistas teises dėl ieškovės pažeistų sutartinių įsipareigojimų pagal 2019 m. spalio 24 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00039-1, atsakovė pasinaudojo savigynos būdu – sulaikymo teise – ir nurodytai 272 Eur sumai sulaikė atsiskaitymą pagal ieškinio pagrindu esančią 2019 m. lapkričio 5 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00046-1.
16. Taigi, priešieškinis byloje pareikštas siekiant pateisinti atsakovės neatsiskaitymą pagal ieškinio pagrindu esančią krovinio pervežimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ieškinį ir priešieškinį sieja CPK 143 straipsnyje nustatytas tarpusavio ryšys – patenkinus priešieškinį ir priteisus nuostolių atlyginimą, būtų galima įskaityti ieškinio reikalavimą, o ieškinį bei priešieškinį nagrinėjant kartu galima greičiau ir teisingai išnagrinėti šalių ginčus. Dėl to atmestini ieškovės teiginiai, jog priešieškinis byloje negalėjo būti priimtas.
17. Grįsdama priešieškinio reikalavimus ir įrodinėdama ieškovės prievolę atlyginti nuostolius, atsakovė argumentuoja, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2019 m. spalio 24 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. U00039-1, nes nepagrįstai, neteisėtai ir nerūpestingai atsisakė pervežti tuščias paletes. Atsakovės teigimu, šalių darbuotojų tarpusavio susirašinėjimai patvirtina, kad vežimo metu šalys patikslino sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovei kilo pareiga pervežti tuščias paletes, tačiau ieškovė šio sutartinio įsipareigojimo neįvykdė. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės darbuotojai buvo žinoma apie būtinybę pervežti tuščias paletes bei apie atsakovei gresiančias nuobaudas to nepadarius, todėl ieškovė, kaip pervežimų verslo profesionalė, neperveždama ginčo palečių, neveikė klientės interesais, veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl privalo atlyginti atsiradusius nuostolius, o atsakovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi.
18. Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgdamas į šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, konstatuoja nesant pagrindo pripažinti atsakovės patikslintą priešieškinį įrodytu (CPK 178, 185 straipsnis).
19. Byloje kilo šalių ginčas, ar 2019 m. spalio 24 d. krovinio pervežimo sutartimi Nr. U00039-1 buvo sutarta dėl tuščių palečių pervežimo (grąžinimo): ieškovės teigimu, tokio susitarimo nebuvo, atsakovė nurodo, jog šalys sutartį patikslino susitardamos dėl jos vykdymo ir palečių grąžinimo, o ieškovė sąlygą dėl atsakovei gresiančios baudos už palečių nepristatymą suprato ir savo veiksmais akceptavo.
20. Siekiant nustatyti šalių sutartinių teisinių santykių turinį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kai krovinio pervežimo kelių transportu sutartis įforminta ne tik CMR važtaraščiu, bet ir kitais dokumentais, tikrieji šalių ketinimai dėl pervežimo sutarties ir konkretaus vežėjo bei jo atsakomybės gali būti tinkamai atskleisti tik išanalizavus dokumentų, patvirtinančių sutarties sudarymą, visumą, jų sudarymo aplinkybes bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1283/2001). Vežimo sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-159/2013). Praktikoje pripažįstama sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartis, atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo susitarusios dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų [pateikti tikslūs duomenys apie krovinį, pasikrovimo vieta ir laikas, pervežimo kaina, jos apmokėjimas ir kt.], kurios joms buvo žinomos, ieškovas suvokė atsakovą kaip krovinio vežėją pagal susitarimą, o atsakovo vadybininkas atsakovo vardu suteikė ieškovui pagrįstą pagrindą manyti, kad tarptautinio krovinio vežimo sutartis yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, aptartomis sąlygomis, nors ir nebuvo gauta atsakovo pasirašyto užsakymo–sutarties varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Taigi, sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo, iš pateiktų įrodymų visumos turi būti nustatoma, ar šalys buvo susitarusios, t. y. ar buvo jų suderinta valia, ginčo palečių pervežimo klausimu.
21. Įvertinęs įrodymų visumą šioje byloje, teismas konstatuoja nesant pagrindo nustatyti, kad šalys nagrinėjamu atveju būtų susitarusios dėl tuščių pakuočių (palečių) pervežimo / grąžinimo (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad šalys buvo sudariusios rašytinę sutartį – 2019 m. spalio 24 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. U00039-1. Šioje sutartyje nuostatų apie pakuočių grąžinimą ar kokių nors ieškovės įsipareigojimų / sąlygų šiuo klausimu nėra. Važtaraštyje Nr. 81465291 taip pat nėra įrašyta jokių sąlygų dėl tuščių pakuočių (palečių) pervežimo / grąžinimo bei nenustatyta ieškovės įsipareigojimų šiuo aspektu. Važtaraštyje esantys krovinio gavėjo spaudas ir įrašas ranka, kad ,,vairuotojas vengia keisti paletes“, ,,vairuotojas atsisakė pakeisti paletes. 32 europaletės nebuvo pakeistos“, nepatvirtina vežėjos ir užsakovės susitarimo dėl tuščių palečių pervežimo, o atspindi realią faktinę situaciją, kurios neneigia ir ieškovė – jog iškrovus gavėjui pristatytą krovinį, iš esmės įvykdžius vežimą, ieškovės transporto vairuotojas nepriėmė vežti tuščių palečių. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės transporto vairuotojas, paaiškinęs, kad pagal jam perduotą vežimo užduotį, tuščių palečių (pakuočių) grąžinimas ar tolimesnis vežimas nebuvo nurodytas. Atsisakymas vežti tuščias pakuotes nereiškia sutarties pažeidimo, jei nėra nustatyta, kad toks įsipareigojimas sutartimi būtų prisiimtas ir šalių susitartas sudarant vežimo sutartį.
22. Atsakovė neneigia, kad su ieškove sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje Nr. U00039-1 nebuvo įtvirtintos sąlygos dėl tuščių pakuočių grąžinimo ar pervežimo į kitą vietą. Atsakovės teigimu, toks susitarimas pasiektas vežimo metu, šalių darbuotojams dėl to susitarus susirašinėjant ir taip pakeitus sutartį. Šiuos teiginius atsakovė grindžia ieškovės ir atsakovės darbuotojų, organizavusių ginčo pervežimą (trečiųjų asmenų byloje), bendravimu žinutėmis Skype programoje ir pateikdama duomenis apie atsakovės ir jos užsakovo (kliento) TCG Gleisen GmbH susitarimus / susirašinėjimus dėl tuščių pakuočių grąžinimo. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai ir pateikiami įrodymai nepatvirtina, kad ginčo šalys – ieškovė ir atsakovė – būtų susitarusios dėl tuščių krovinio pakuočių pervežimo / grąžinimo.
23. Pirma, pateiktas susirašinėjimas fragmentiškas ir organizacinio pobūdžio, t. y. akivaizdu, jog susirašinėjama operatyviai sprendžiant iškilusius klausimus realiu laiku. Susirašinėjime nėra derinamos esminės sutarties pakeitimo sąlygos – veržtino krovinio (tuščių palečių) kiekis, pervežimo vieta, kaina, terminai ar pan., tuo labiau nėra dėl tokių sąlygų susitariama. Taip pat nėra ir jokių užuominų į tai, jog tuščių pakuočių pervežimas ir šios paslaugos kaina būtų įskaičiuota į pagrindinę krovinio pervežimo paslaugos kainą. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad darbuotojai sprendė klausimą dėl palečių: vežimo metu, kai ieškovės į sutartą vietą pristatytas krovinys buvo iškrautas, iškilo klausimas dėl tuščių palečių pervežimo. Buvo skambinama telefonais, atsakovės darbuotojas prašė ieškovės darbuotojos dar ,,nevažiuoti“, ,,palaukti“; taip pat nurodė, jog ,,reikia pristatyti tas paletes, nes jie man nuims 8,5 Eur už paletę“; pateiktas susirašinėjimas baigiamas atsakovės darbuotojui nurodžius – ,,važiuojam, gavau patvirtinimą, viskas“. Šis bendravimas atspindi, jog vežimo metu iškilo nurodytas palečių grąžinimo klausimas, atsakovės darbuotojas jį sprendė, paprašęs ieškovės darbuotojos užlaikyti transportą, tačiau situacija išspręsta atsakovės darbuotojui informavus, jog su užsakovu išsiaiškinta ir ieškovės transportas gali važiuoti. Susirašinėjimas atskleidžia šalių darbuotojų bendravimą vykdant sutartį, tačiau juo nėra tariamasi dėl vežimo sutarties sąlygų keitimo ar pildymo. Tokio pobūdžio susirašinėjimas gali patvirtinti nebent tai, jog atsakovės darbuotojas atskleidė ieškovės darbuotojai galimas pasekmes atsakovei nepervežus palečių pagal pastarosios susitarimus su kitais asmenimis (atsakovės užsakovais), tačiau tai negali būti laikoma sutarties pakeitimu ar pildymu, nes nepatvirtina šalių valios susitarti ir ieškovei prisiimti nurodytą atsakovės prievolę pristatyti tuščias paletes į kitą vietą, nei sutarta pagrindinio krovinio pristatymo vieta.
24. Antra, byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. el. laiškas, kuriuo ieškovės darbuotoja trečiasis asmuo I. O. kreipėsi į atsakovės buvusį darbuotoją trečiąjį asmenį J. B. dėl ginčo situacijos, o pastarasis atsakydamas patvirtino, kad prisimena pervežimą, kurio metu važtaraštyje buvo pažymėta dėl palečių, atsakovė stabdė ieškovės transportą, kol išsiaiškins su užsakovu, o užsakovui patvirtinus, kad važiuoti galima, atsakovė leido ieškovei važiuoti nekeičiant palečių. Taip pat J. B. laiške pažymėjo, jog, jei neklysta, pervežimas buvo be palečių keitimo, to sutartyje nebuvo numatyta. Taigi, šis susirašinėjimas patvirtina, kad trečiųjų asmenų – ginčo pervežimą organizavusių darbuotojų – suvokimu ieškovės ir atsakovės sudarytoje ginčo vežimo sutartyje dėl tuščių pakuočių grąžinimo / pervežimo nebuvo sutarta. Klausimas dėl tuščių palečių vežimo iškilo sutarties vykdymo metu, ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus pagal sutartį – tinkamai pristačius krovinį į paskirties vietą. Kaip minėta, iškilusio klausimo aiškinimasis negali būti laikomas sutarties keitimu ar pildymu, nes iš jo akivaizdu, jog jokie nauji susitarimai nebuvo derinami ar sudaryti. Tokią buvusią situaciją patvirtino ir tretieji asmenys – paaiškinimų teismo posėdžio metu jie abu patvirtino, kad vežimo sutartyje nebuvo susitarimo dėl tuščių palečių pervežimo, o vežimo metu iškilus šiam klausimui, darbuotojai jį sprendė atsakovės darbuotojui derinant veiksmus su užsakovu TCG Gleisen GmbH, tačiau nauji šalių susitarimai dėl palečių vežimo ar vežimo sutarties pakeitimai nebuvo nei derinami, nei sutarti. Trečiasis asmuo J. B. taip pat paaiškino, kad, jo vertinimu, susitarimo dėl tuščių palečių vežimo nebuvo ir atsakovės bei TCG Gleisen GmbH susitarime dėl konkretaus vežimo.
25. Trečia, ginčo vežimo sutarties Nr. U00039-1 užsakovo teises ir pareigas nustatančios dalies 4 punkte šalys susitarė, kad ,,sutarties sąlygos keistinos tik abipusiu susitarimu ir šalių raštišku užtvirtinimu“; kitų sutarties sąlygų dalies 4 punkte šalys įtvirtino, kad ,,bet kokie vienašališki sutarties taisymai yra negaliojantys“. Taigi, ginčo sutartyje ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl vežimo sutarties sąlygų keitimo formos – abipusiu susitarimu ir raštišku užtvirtinimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad tokios formos susitarimas dėl tuščių palečių pervežimo būtų buvęs sudarytas.
26. Ketvirta, atsakovė, siekdama pagrįsti ieškovės prievolę pervežti tuščias paletes, argumentavo, jog atsakovė tai padaryti buvo susitarusi su savo užsakovu (klientu) TCG Glesien GmbH ir ieškovė apie tai žinojo. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė pateikė sutarties su TCG Glesien GmbH ištrauką, 2021 m. rugsėjo 22 d. el. laišką, kuriame TCG Glesien GmbH atstovas S. B. paaiškina, kad jų pervežimo užsakymo 2 puslapyje aiškiai nurodyta, jog padėklai turi būti pakeisti, jog pakavimo priemonės, kurios negrąžinamos, laikomos prarastomis, o atleidimo nuo keitimo pareigos nėra; taip pat atsakovė pateikė savo susirašinėjimą su TCG Glesien GmbH el. laiškais, iš kurių matyti, kad TCG Glesien GmbH atstovė prašė atsiųsti palečių grąžinimo kvitą, nurodydama, jog tada atsakovė gaus įskaitymą prie palečių sąskaitos; 2020 m. kovo 6 d. el. laišką, kuriame TCG Glesien GmbH atstovė nurodė, kad vairuotojas iškrovimo vietoje atsisakė palečių pakeitimo; atsakovė taip pat pateikė neapmokėtų skolų suvestinę, kurioje fiksuota, kad TCG Glesien GmbH nėra sumokėjusi atsakovei 272 Eur pagal 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitą Nr. LOG0000026, išrašytą 500 Eur sumai. Teismo vertinimu, šie pateikti duomenys ir atsakovės paaiškinimai apibūdina atsakovės ir jos užsakovo TCG Glesien GmbH tarpusavio sutartinius santykius bei bendravimą, tačiau neįrodo ieškovės prisiimtos sutartinės prievolės pervežti tuščias paletes (CPK 185 straipsnis). Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Šiuo atveju atsakovė, teikdama duomenis apie savo susitarimų bei susirašinėjimo su TCG Glesien GmbH turinį, neįrodo, kad ieškovė taip pat dalyvavo šiose sutartyse ar komunikacijoje. Be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų žinojusi apie atsakovės prievoles užsakovui TCG Glesien GmbH dėl tuščių palečių pervežimo iki pat to momento, kai klausimas iškilo ginčo vežimo pabaigoje, pristačius krovinį gavėjui. Taigi, atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, atsakovės sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims nelemia ir negali sukelti sutartinių pareigų ieškovei, nesančiai atsakovės ir jos užsakovo TCG Glesien GmbH sutartinių santykių dalyve. Aplinkybė, kad atsakovė, vykdydama savo veiklą ir savo įsipareigojimus TCG Glesien GmbH, sudarė sutartį su ieškove, savaime neperkelia atsakovės įsipareigojimų TCG Glesien GmbH ieškovei. Dėl to nurodyti atsakovės teikti duomenys šioje byloje nagrinėjamiems klausimams nėra teisiškai reikšmingi.
27. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo šalys buvo susitarusios tik dėl krovinio pervežimo, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius dėl suderintos šalių valios pakeisti rašytinę pervežimo sutartį. Nėra duomenų, jog šalys kokia nors forma būtų susitarusios dėl esminių tuščių palečių pervežimo paslaugos sąlygų – tikslių duomenų apie krovinį, pasikrovimo vietos ir laiko, pristatymo vietos ir laiko, pervežimo kainos ir kt. Akivaizdu, kad krovinio vežėjas, planuodamas transporto judėjimą ir savo veiklą, turi turėti duomenų apie užsakytas pervežimo užduotis, o tokiu atveju, kai vežimo procese, iš esmės pabaigus vežimą – pristačius krovinį gavėjui, paaiškėja užsakovo poreikis papildomai pervežti tuščias paletes į kitą vietą, tokio poreikio, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, neįgyvendinimas negali būti laikomas pervežimo sutarties pažeidimu. Tokio vertinimo nekeičia atsakovės teiginiai, kad ieškovei buvo atskleistos galimos neigiamos pasekmės atsakovei dėl palečių nepristatymo. Vežėjo atsakomybės apimtį nulemia krovinio siuntėjo (gavėjo) ir vežėjo sutartis, garantuojanti siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju šalis (vežėjas) atsakys už jo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Nagrinėjamu atveju nesant ieškovės ir atsakovės susitarimo ir suderintos valios dėl tuščių palečių pervežimo / grąžinimo, nėra pagrindo spręsti dėl vežėjos atsakomybės pagal tinkamai įvykdytą sutartį dėl krovinio pervežimo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažintini ir atsakovės teiginiai dėl to, jog ji iš sutarties su ieškove negavo to, ko tikėjosi. Akivaizdu, kad nesant susitarimo dėl tuščių palečių pervežimo, atsakovė šios paslaugos ir neturėjo pagrindo tikėtis.
28. Taip pat atmestini atsakovės teiginiai, jog ieškovės prievolę atlyginti nuostolius lemia bendrosios pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai bei kliento interesais pažeidimas, nes ieškovė buvo informuota apie galimus nuostolius atsakovei nepristačius tuščių palečių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie minimą susiklosčiusią įprastą praktiką keisti susitarimus vežimo teisiniuose santykiuose sutarčių vykdymo metu, o, kaip minėta, vežimo pabaigoje atsakovės atstovo paminėtos galimos problemos nereiškia naujų susitarimų akceptavimo kaip šalių tarpusavio susitarimų dalies. Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojos veiksmai sužinojus apie galimas problemas atsakovei dėl palečių nepervežimo taip pat neduoda pagrindo laikyti ieškovę buvus nerūpestinga ar neatidžia. Iš šalių darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad ieškovės transportas buvo sulaikomas, o išvažiavo tada, kai iš atsakovės darbuotojo gavo patvirtinimą, jog problema išsiaiškinta ir galima važiuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei buvo žinomas atsakovės susitarimų su TCG Gleisen GmbH turinys, o susirašinėjimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės darbuotoja būtų, kaip kad teigia atsakovė, aiškiai suvokusi apie atsakovei daromą žalą. Matyti, jog ieškovės darbuotoja buvo informuota apie tai, kad problema išsiaiškinta ir galima važiuoti. Taigi, pripažintina, jog atsakovė neįrodė ieškovės nerūpestingumo ar neatidumo vykdant sutartį, o aplinkybė, kad atsakovė tam tikrų jai reikšmingų sąlygų neįtraukė į krovinio pervežimo sutartį su ieškove, laikytina pačios atsakovės veiklos trūkumu, rizika ir atsakomybe.
29. Apibendrinant pažymėtina, kad iš važtaraščio Nr. 81465291 matyti, jog ,,prekė gauta pilna ir optiškai puiki“; sąlygų ir susitarimų dėl tuščių pakuočių pervežimo / grąžinimo ir jo sąlygų nebuvo sutarta. Taigi, ginčo pervežimo sutartis iš ieškovės pusės įvykdyta tinkamai, todėl atsakovė pagrįstai už šią paslaugą sumokėjo sutartą kainą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės veikimas įvykdant krovinio pervežimo sutartį būtų susijęs su atsakovės patirtais nuostoliais. Nenustačius ieškovės sutartinių prievolių pažeidimo ir priežastinio ieškovės veiksmų bei atsakovės nurodomų nuostolių ryšio, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės pareigą atlyginti atsakovei nuostolius. Dėl to patikslintas priešieškinis atmestinas.
30. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas, 32 straipsnio 4 dalis). Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Atsakovė priešieškinio reikalavimus kildina iš tyčinių ieškovės veiksmų, apeliuodama į sąmoningą sutartinių prievolių pažeidimą bei nerūpestingą elgesį. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad senaties terminas vienareikšmiškai praleistas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė po ginčo vežimo pagal sutartį Nr. U00039-1 ieškovei nereiškė jokių pretenzijų, pilnai atsiskaitė, o aplinkybes dėl netinkamo sutarties vykdymo nurodė tik ieškovei kreipusis dėl skolos priteisimo pagal kitą vežimo sutartį. Toks elgesys suponuoja, kad reikalavimai reikšti reaguojant į ieškovės reikalavimus sumokėti skolą, permetant atsakovės vidinės organizacijos ir veiklos trūkumų pasekmes ieškovei. Atsakovės darbuotojų sudaromų sutarčių turinys ar savalaikis informacijos perdavimas atsakovės vadovui yra atsakovės vidinės organizacijos klausimas, o klaidos ar trūkumai šiuose procesuose negali lemti neigiamų pasekmių ieškovei, tinkamai įvykdžiusiai savo įsipareigojimus pagal pervežimo sutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju priešieškinis atmestas, o ieškinys patenkintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteistinas, o ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 15 Eur žyminis mokestis, 2 492 Eur už teisinę pagalbą byloje (CBP-31915, DOK-246453, DOK-24586, DOK-53933, DOK-97777, DOK-219008, DOK-10171, DOK-238489; DOK-36380, DOK-52549), iš viso – 2 507 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Patirtų bylinėjimosi išlaidų suma gerokai viršija ginčo sumą, tačiau, įvertinus atsakovės atstovo teiginius dėl principinės bylos reikšmės, taip pat ieškovės atstovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį bei skaičių, advokatės atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo posėdžio metu teiktus išsamius paaiškinimus, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokatės pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinas ieškovei iš atsakovės.
32. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (25,98 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 25,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Taranas“ (j. a. k. 300547481) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Titandrius“ (j. a. k. 304428649) 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) skolos, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (272 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 507 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Titandrius“ (j. a. k. 304428649) 25,98 Eur (dvidešimt penkis eurus 98 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė