Civilinė byla Nr. e2A-521-589/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00226-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3186-1136/2021 pagal ieškovės individualios įmonės „Gedita“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Gedita“ prašė priteisti iš atsakovo A. K. 271,27 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. gegužės 4 d. ieškovė pateikė prašymą sumažinti ieškinio sumą iki 222,28 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad didžioji dalis (šeši iš aštuonių) administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir administracinis pastatas), bendraturčių 2019 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą pakeisti stiklinių blokelių sieną ir įdėti plastikinį laiptinės langą. 2019 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 515 (toliau – ir sutartis) pagrindu ieškovė ir pastato bendraturčių atstovas J. M. susitarė dėl 1 990 Eur vertės darbų atlikimo: pastato laiptinės langų keitimo, apdailos atlikimo iš lauko ir vidaus. Darbai pagal sutartį buvo atlikti ir 2019 m. birželio 12 d. pasirašytas atliktų darbų aktas. Pagal sutarties 2.2 punktą PVM sąskaitos faktūros pateiktos kiekvienam pastato bendraturčiui pagal nuosavybės teise priklausantį plotą. Atsakovui priklauso 55,78 kv. m pastato ploto (11,17 proc.), todėl jam pateikta 271,27 Eur sąskaita, kuri vėliau dėl aritmetinės klaidos buvo patikslinta ir bendra atsakovo skola sudaro 222,28 Eur. Už suteiktas paslaugas atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo A. K. 222,28 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 265 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės IĮ „Gedita“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. įvyko administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimas, kuriame vienbalsiai nutarta šilumos nuostolius pastato laiptinėje sumažinti, pakeičiant laiptinės langą bei užsandarinant angokraščius. 2019 m. gegužės 29 d. ieškovė ir pastato bendraturčių atstovas J. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 515, pagal kurią ieškovė atliko pastato laiptinės langų keitimą bei apdailą iš lauko ir vidaus pagal ieškovės 2019 m. gegužės 20 d. pateiktą komercinį pasiūlymą. Bendra darbų vertė – 1 990 Eur. 2019 m. birželio 12 d. ieškovė ir pastato prižiūrėtojas pasirašė atliktų darbų aktą. PVM sąskaitos faktūros pateiktos kiekvienam bendraturčiui pagal nuosavybes teise priklausantį plotą (sutarties 2.2 punktas). Atsakovui priklauso 55,78 kv. m pastato ploto (11,17 proc.). 2019 m. birželio 12 d. jam pateikta sąskaita faktūra GED-19 Nr. 6383 dėl 271,27 Eur sumos apmokėjimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio sumą sumažino iki 222,28 Eur. Atsakovas pagal pateiktą sąskaitą su ieškove neatsiskaitė.
5. Teismas sprendė, kad nepateikta įrodymų, kad J. M. neturėjo teisės veikti administracinio pastato bendraturčių vardu užsakydamas, o vėliau, priimdamas langų montavimo darbus. Teismas vertino, jog priešingai, byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 10 d. administracinio pastato bendraturčių susirinkime balsų dauguma (šešiais iš aštuonių) buvo nuspręsta pastato prižiūrėtoju paskirti J. M.. Duomenų, kad minėtas bendraturčių susirinkimo protokolas būtų nuginčytas ar negaliojantis, nėra.
6. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. administracinio pastato bendraturčių susirinkime vienbalsiai buvo nutarta pakeisti pastato langą, užsandarinti angokraščius. Atsakovas, nedalyvavęs minėtame susirinkime, neginčijo susirinkimo protokolo, teismo posėdžio metu neneigė, kad laiptinėje buvusią stiklinių blokelių sieną reikėjo keisti, t. y. neprieštaravo, kad buvo būtina įstatyti naujus langus. Teismo buvo įvertinta ir tai, kad atsakovas į Rokiškį, kur turi jam nuosavybės teise priklausančią administracinio pastato dalį, retai vykdavo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad administracinio pastato prižiūrėtojas neturėjo teisės veikti kitų bendraturčių vardu ir pasirašyti sutartį.
7. Nepaisant to, kad ieškovės ir administracinio pastato prižiūrėtojo pasirašyta sutartis įvardinta kaip pirkimo-pardavimo, teismas sprendė, jog tarp minėtų sutarties šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo, o statybos rangos santykiai. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad sutartimi ieškovė iš esmės įsipareigojo ne tik pagaminti ir parduoti langus, bet ir juos įstatyti bei atlikti kitus statybinius darbus, ir darbų atlikimo vertė didesnė nei langų ir palangių. Teismas pažymėjo, kad tarp sutarties šalių esant susiklosčiusiems rangos teisiniams santykiams, pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas lemia pareigą užsakovui apmokėti rangovo darbus.
8. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2019 m. birželio 12 d. atliktų darbų aktas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės atlikti pagal sutartį darbai buvo priimti kaip tinkami, darbų trūkumai neužfiksuoti. Pagal sutarties 2.2 punktą, PVM sąskaitos faktūros pateikiamos kiekvienam pastato bendraturčiui atskirai pagal nuosavybės teise priklausantį plotą. Administracinio pastato prižiūrėtojui, veikusiam bendraturčių vardu, pasirašius ieškovės atliktų darbų priėmimo aktą, pastato bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovui, atsirado pareiga apmokėti ieškovės atliktus darbus, kurių kaina buvo nustatyta sutarties 1.2 punkte, proporcingai savo turimos nuosavybės daliai. Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog 2019 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 515 nebuvo pripažinta negaliojančia, tokių duomenų teismui nepateikta, todėl iš sutarties kylančios prievolės turi būti vykdomos.
9. Teismas vertino, kad konkrečių skaičiavimų, kiek, kokių medžiagų galėjo būti sunaudota keičiant administracinio pastato stiklinių blokelių sieną į langus, atsakovas nepateikė, todėl sprendė, kad ieškovės sąmatoje nurodyta informacija nebuvo paneigta pakankamais ir leistinais įrodymais. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nenurodė, kokie konkretūs apdailos darbai nebuvo atlikti. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad langų angos užtaisytos, sudėtos palangės, o sąmatoje nebuvo nurodyti detalūs angokraščių apdailos darbai, t. y. glaistymas, dažymas dažais ar kitoks apdailos atlikimo būdas, fasado apdaila nebuvo numatyta sutartimi. Kadangi ieškovės atlikti darbai buvo priimti be išlygų, atsakovo argumentai nepagrįsti pakankamais ir leistinais įrodymais, teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovės sutartinius darbus atliktus ne iki galo.
10. Teismas nenustatė pagrindo vertinti ir atsakovo teiginių dėl kito administracinio pastato bendraturčio valstybės įmonės Registrų centro atsisakymo mokėti už atliktus ieškovės darbus ir to įtakos ieškovės reikalaujamai priteisti sumai, nes ieškovė aiškiai nurodė, kad prašo priteisti skolą už atliktus darbus proporcingai atsakovo turimos administracinio pastato nuosavybės daliai.
11. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 222,28 Eur skolą. Teismas ieškovės prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat pripažino pagrįstu įstatymu, todėl tenkino, o visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteisė ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 265 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
13. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nustatė, jog užtenka, kad, kitiems nežinant, šeši iš aštuonių administracinio pastato bendraturčių (didžioji dalis) priėmė sprendimą pakeisti stiklinių blokelių sieną ir įdėti plastikinį laiptinės. Ieškovė, prieš pasirašydama sutartį, privalėjo įsitikinti, ar kita sutarties šalis turi reikiamus įgaliojimus atstovauti visus administracinio pastato patalpų savininkus, o ne tik šešis bendraturčius. Teismo argumentai, kad nėra pagrindo pripažinti, kad administracinio pastato prižiūrėtojas neturėjo teisės veikti kitų bendraturčių vardu, yra neteisėti (niekiniai), nes jo paskyrimas, be atsakovo sutikimo, prieštarauja tiek CK 4.83 straipsnio 3 dalies, tiek 4.75 ir 4.85 straipsnių 1 dalies nuostatoms, ir yra neteisėtas. Teismas taip pat neteisingai taikė CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatęs, kad užtenka vien bendraturčių susirinkimo, nes pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį turėjo būti įsteigta patalpų savininkų bendrija arba sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ko darbų iniciatoriai neorganizavo.
14. Nurodo, kad teismas ignoravo jo pateiktus rašytinius įrodymus, kad ieškovė nebaigė visų įsipareigotų atlikti darbų ir sunaudojo neaiškų kiekį medžiagų. Teismo nustatyta aplinkybė, kad užsakymas buvo pakeisti laiptinės langą, užsandarinant angokraščius, neatitinka ieškovės komercinio pasiūlymo, sutarties 1.1 papunkčio, sąmatos turinio, nes buvo keičiamas ir fasadas – vietoj stiklo blokelių mažesniu plotu buvo keičiama į du langus. Kadangi ieškovė savo darbais keitė ir administracinio pastato fasado sprendinius, savo sąskaita privalėjo sutvarkyti ir remontuojamos dalies aiškiai matomus fasado tinko pažeidimus, kurie ribojasi su įrengiamų langų angokraščiais vietoj stiklo blokelių. Teismo teiginys, kad teismas neturi pagrindo vertinti atsakovo pateikto kito pastato bendraturčio VĮ Registrų centro atsisakymo mokėti už atliktus darbus, taip pat yra jo pateikto įrodymo ignoravimas.
15. Nurodo ir tai, kad teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą sumažinti ieškinio sumą iki 228,28 Eur. Mano, kad tai buvo ne ieškovės padaryta aritmetinė klaida, o sąmoningas veiksmas, siekiant kompensuoti praradimus, VĮ Registrų centrui atsisakius apmokėti už atliktus darbus. Teismas rėmėsi ne rašytiniais įrodymais, o ieškovės atstovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad dokumentus rengę asmenys neteisingai juos surašė.
16. Ieškovė IĮ „Gedita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas, spręsdamas šią bylą, materialinės ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Panevėžio apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautas apelianto A. K. atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškovės IĮ „Gedita“ atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, t. y. atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į atsiliepimą turinio, apeliantas šiuo procesiniu dokumentu, atsikirsdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad apeliantas šį procesinį dokumentą pateikė pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, Panevėžio apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautą apelianto atsiliepimą (atsikirtimus) į ieškovės atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą atsisakoma priimti.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės IĮ „Gedita“ ieškinį, sprendė, kad administracinio pastato bendraturčių susirinkimuose balsų dauguma nusprendus pastato prižiūrėtoju paskirti J. M., taip pat nutarus pakeisti pastato langą, užsandarinti angokraščius, administracinio pastato prižiūrėtojas J. M. turėjo teisę veikti kitų bendraturčių vardu ir pasirašyti sutartį, pagal kurią ieškovė atliko pastato laiptinės langų keitimą bei apdailą iš lauko ir vidaus pagal ieškovės 2019 m. gegužės 20 d. pateiktą komercinį pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinio pastato prižiūrėtojui, veikusiam bendraturčių vardu, pasirašius ieškovės atliktų darbų priėmimo aktą, pastato bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovui A. K., atsirado pareiga apmokėti ieškovės atliktus darbus, kurių kaina buvo nustatyta sutarties 1.2 punkte, proporcingai savo turimos nuosavybės daliai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas, atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys tenkintas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
23. Atsakovas A. K. apeliacinį skundą argumentuoja, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.75 ir 4.85 straipsnių 1 dalies nuostatas, spręsdamas dėl jo, kaip administracinio pastato bendraturčio, pareigos apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoruodamas jo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė nebaigė visų įsipareigotų atlikti darbų ir sunaudojo neaiškų kiekį medžiagų.
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams, atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius, nustatytas skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktų administracinio pastato bendraturčių susirinkimo protokolų turinys patvirtina, jog 2018 m. spalio 10 d. vykusiame administracinio pastato bendraturčių susirinkime, svarstant pastato būklės ir aptarnavimo klausimus, balsų dauguma (susirinkime dalyvavo šeši bendraturčiai iš aštuonių ir nubalsavo vienbalsiai) buvo nuspręsta pastato priežiūros pagerinimui ir pastato šildymo sistemos aptarnavimui bei kitiems klausimams spręsti pastato prižiūrėtoju paskirti J. M.. 2019 m. sausio 21 d. vykusiame administracinio pastato bendraturčių susirinkime, svarstant dėl šilumos nuostolių sumažinimo laiptinėje, tokia pat balsų dauguma (susirinkime dalyvavo šeši bendraturčiai iš aštuonių ir nubalsavo vienbalsiai) buvo nutarta pakeisti pastato laiptinės langą ir užsandarinti angokraščius. Kadangi minėtų susirinkimų protokolų teisėtumas ir galiojimas nepaneigti, apeliantas, nedalyvavęs minėtuose susirinkime, jų taip pat neginčijo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Pažymėtina, jog teismo posėdyje pats apeliantas ne kartą pripažino, jog pastato laiptinėje buvusią stiklinių blokelių sieną dėl jos prastai atliekamos šilumos izoliacijos reikėjo keisti.
26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus apie tai, kad šis nėra gavęs jokių kvietimų į susirinkimus, susirinkimų protokolų, visiškai pagrįstai atsižvelgė į teismo posėdyje paties apelianto nurodytą aplinkybę, kad į (duomenys neskelbtini), kur turi jam nuosavybės teise priklausančią administracinio pastato dalį, jis vykdavo retai – kartą per metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė liudija apie paties apelianto pasirinktą pasyvią poziciją dėl jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, t. y. nepakankamą rūpinimąsi bendrojo naudojimo patalpų būkle, nepakankamą bendradarbiavimą su kitais administracinio pastato bendraturčiais, nesidomint vykstančiais susirinkimais ir juose sprendžiamais klausimais, nedalyvaujant susirinkimuose, nepakankamą bendradarbiavimą su pastato prižiūrėtoju, nesidomint jo veikla. Todėl apelianto pasirinkta pasyvi pozicija dėl jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo nepateisina ir, juo labiau, neatleidžia apelianto nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.
27. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti atsiranda tiek tarp daugiabučio namo bendrijos, namo administratoriaus ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigų, tarp jų – pareigos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal sutartį dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, remonto darbų, sudarytą įgalioto vieno iš bendraturčių.
28. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 19).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Skundžiamo sprendimo motyvuose įvertinti ir apelianto atsikirtimų į ieškinio reikalavimus pagrindu buvę argumentai dėl ieškovės aiškiai nenurodytų panaudotų statybinių medžiagų matavimo vienetų, ieškovės iki galo neatliktų sutartinių darbų. Apelianto nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini.
30. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei IĮ „Gedita“ priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės IĮ „Gedita“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur advokatų pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateiktų atsiliepimų argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apelianto A. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) ieškovės individualios įmonės „Gedita“, juridinio asmens kodas 301145674, naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė