Administracinė byla Nr. I-17-331/2011
Proceso Nr. 3-61-3-00921-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija: 12.3.4, 74.
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui Ž. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (toliau ? Vilniaus filialas), dėl sprendimų panaikinimo.
n u s t a t ė :
Vilniaus filiale 2009-02-09 gautas advokato Ž. M., atstovaujančio 997-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, prašymas pateikti duomenis apie Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pateikti dokumentų, kurių pagrindu atliktas minėtas teisinis registravimas, kopijas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2009-02-20 sprendimu Nr. IN(5.1.15.)-6224 iš dalies patenkino A. M. prašymą ? pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje ? dėl dokumentų, kuriais remiantis įregistruotos Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teisės, kopijų pateikimo ? prašymą atmetė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d. pagrindu. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo Ž. M. pateiktus skundus dėl minėto sprendimo valstybės įmonė Registrų centras bei Vyriausioji administracinių ginčų komisija atmetė.
Pareiškėjas Ž. M. nesutikdamas su priimtais sprendimais skundu (b. l. 3?7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2009-05-26 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 2009/03-4R-118, 2009-04-30 Valstybės įmonės Registrų centro sprendimą Nr. (1.1.4.-1060)s-2548 „Dėl skundo“ ir 2009-02-20 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą Nr. IN(5.1.15.)-6224 „Dėl duomenų ir dokumentų kopijų pateikimo“. Teismas 2009-06-23 nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus filialo 2009-02-20 sprendimą atsisakė priimti, kitoje dalyje jo skundą priėmė (b. l. 1?2).
Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog: „Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę <...> gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. <...>“. Šiuo metu Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3529-614/09 pagal ieškovo 997-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas atstovauja ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas buvo įpareigotas teismo pateikti dokumentų, patvirtinančių atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teisę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo turimų patalpų plotą (siekiant nustatyti atitinkamų mokesčių, skaičiuojamų proporcingai turimų patalpų plotui, teisingumą ir tikslumą), ieškovo atstovas, turėdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio laiduojamą teisę, kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pateikti atitinkamų dokumentų, susijusių su atsakovo nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimu, kopijas, reikalingas veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti. Skundžiamame sprendime Vyriausioji administracinių ginčų komisija nurodė, jog „advokatas skundžiamos institucijos prašė pateikti informaciją <...> apie kitą, jokiais įsipareigojimais su pareiškėju nesusijusį, asmenį ? Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegiją, jos turtines teises.“ Toks skundžiamo sprendimo teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nurodė, jog prašoma pateikti informacija ir atitinkamų dokumentų kopijos yra reikalingos teismo procesiniams dokumentams ruošti, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegiją su advokato atstovaujama 997-osios daugiabučio namo savininkų bendrija sieja skoliniai prievoliniai santykiai. Todėl toks pareiškėjo prašymas pateikti atitinkamą informaciją buvo teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, jog nei viename Lietuvos Respublikos teisės akte nėra išsamiai bei aiškiai nustatyta ir apibrėžta „teisėsaugos institucijų“ sąvoka (nei viename teisės akte nėra nustatytas baigtinis teisėsaugos institucijų sąrašas). Tokios sąvokos apibrėžimas yra susiformavęs tik teisės doktrinoje („Teisėsaugos institucijos yra specialios valstybės institucijos ir nepriklausomi asmenys, užtikrinantys teisės apsaugą ir tinkamą jos įgyvendinimą“; Teisėsaugos institucijos-institucijos, organizacijos, struktūros, kurioms yra pavestos valstybinės teisėsaugos funkcijos: teismai, prokuratūra, policija, advokatūra, notariatas, muitinė, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, antstolis, Sienos apsaugos tarnyba“), o vadovaujantis teisės doktrina, advokatai laikytini viena iš teisėsaugos institucijų sistemos dalių. (K. P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos.-Vilnius: Justitia, 2001). Todėl šiuo atveju, advokatai, kaip teisėsaugos institucijų sistemos dalis, patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytų subjektų, turinčių teisę gauti informaciją ir atitinkamus dokumentus, grupę, ir turi teisę prašyti bei gauti atitinkamus prašomus duomenis ir dokumentų kopijas. Dėl šios priežasties, tiek teritorinio registratoriaus ? Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo, tiek centrinio registratoriaus ? Valstybės įmonės Registrų centro sprendimas, kuriais atsisakoma suteikti prašomą informaciją bei pateikti atitinkamų dokumentų kopijas, yra neteisėti ir nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog iš esmės centriniam registratoriui skųstu sprendimu faktiškai sutinkama suteikti 2008 m. gruodžio 15 d. prašymu prašytą atitinkamą informaciją (duomenis), leidžiant su jais susipažinti Vilniaus filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyve, tačiau kartu atsisakoma pateikti dokumentų, kuriuose yra prašoma suteikti informaciją (su kuria faktiškai leidžiama susipažinti), kopijas. Mano, jog skundžiamame sprendime išdėstytas atsisakymas pateikti prašomų dokumentų kopijas ir leidimas su jais susipažinti nedarant atitinkamų kopijų prieštarauja logikai. Mano, jog leidžiant susipažinti su prašomuose atitinkamuose dokumentuose esančia informacija, turėtų būti leidžiama daryti ir tų dokumentų kopijas.
Skundžiamame 2009 m. balandžio 30 d. Valstybės įmonės Registrų centro sprendime Nr. (1.1.4.-1060)s-2548 nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių (objektyvių duomenų), kurių pagrindu yra nuspręsta, jog teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat minėtas individualus administracinis aktas nėra motyvuotas, nepasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, dėl ko apskųstas teritorinio registratoriaus sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teiginys, jog nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Valstybės įmonės Registrų centro sprendimas (raštas) neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas. Ginčijamas administracinis aktas iš viso neturi motyvuojamosios dalies, kurioje pagal cituotą Viešojo administravimo įstatymo normą turi būti išdėstyti priimamo sprendimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Tokie administracinių aktų trūkumai sudaro savarankišką, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą, skundžiamo akto panaikinimo pagrindą: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra „neteisėtas dėl to, kad priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“.
Per teismo posėdį pareiškėjas Ž. M. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovas VĮ Registrų centras nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 35) paaiškino, nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalis numato, jog dokumentų, kuriais remiantis registre buvo įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kopijos gali būti pateikiamos tų teisių turėtojams, mokesčių administravimo subjektams, teismams bei teisėsaugos institucijoms ir asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju pareiškėjas savo prašymą grindžia Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, kuris numato advokato teisę gauti reikalingą informaciją ar dokumentus. Minėtos Advokatūros įstatymo nuostatos bei Nekilnojamojo turto registro įstatymas šiuo atveju vertintini kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos ir laikytina, kad tvarką, kaip ir kam gali būti teikiami dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos nuosavybės teisės, reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus filialas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 29?31) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d. nustato Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esančių duomenų viešumą, o jų teikimo tvarką suteikia teisę reglamentuoti Vyriausybei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, 97 punktas (2008-10-22 nutarimo Nr. 1080 redakcija) advokatus (advokatų profesines bendrijas) priskiria pirmosios klasės Nekilnojamojo turto registro duomenų gavėjams. Nekilnojamojo turto registro duomenų apimtį apibrėžia minėtų nuostatų 10 punktas, o jų teikimo bei naudojimo tvarką reglamentuoja nuostatų VI-VIII skyriai. Patys dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, nėra Nekilnojamojo turto registro duomenys, todėl jų kopijų teikimo tvarką įstatymų leidėjas reguliuoja aukštesnio teisės akto, negu Vyriausybės nutarimas, t. y. specialaus įstatymo, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro ir su juo susijusius teisinius santykius, lygiu - Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d. norma. Šioje normoje pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių gauti dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijas; šiame sąraše advokatų nėra; taipogi pareiškėjo atstovaujamoji 997-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu, nors, kaip pareiškėjas nurodo, jas tarpusavyje sieja skoliniai prievoliniai santykiai, nepatenka į minėtame sąraše išvardintų asmenų tarpą. Minėta įstatymo norma laikytina specialiąja teisės norma ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio bendrą advokato teisių apimtį, atžvilgiu; juo labiau, kad, kaip teisingai pažymėjo Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime, pagal šią teisės normą valstybės ar savivaldybės institucijai, į kurią advokatas kreipiasi dėl informacijos pateikimo, pareiga besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti informaciją neatsiranda, institucija motyvuotu prašymu, pagrįstu teisės aktų normomis ir jų nustatyta tvarka, gali netenkinti advokato prašymo.
Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad aukščiau minėtu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu buvo apribota advokato galimybė „veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti“. Teismo įpareigojimą (kaip teigia pareiškėjas) pateikti dokumentus, patvirtinančius atsakovo Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teisę į patalpas ir jo turimų patalpų plotą, pareiškėjas galėjo įvykdyti teismui pateikdamas ginčo patalpų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.), kaip dokumentas, išduotas valstybės įgalioto asmens neviršijant nustatytos kompetencijos ir laikantis jam keliamų formos reikalavimų, ir kuris pareiškėjui buvo pateiktas kartu su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2009-02-20 sprendimu Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Galimybė tinkamai ir kokybiškai paruošti teismo procesinius dokumentus advokatui, teikiančiam teisinę pagalbą, atsiranda gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei pasinaudojus teise Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo archyve susipažinti su nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos medžiaga. Be to įstatymai teismo proceso dalyviui ar jo atstovui, manančiam, kad būtina prie bylos prijungti dokumentus, nurodytus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d., CPK 112 str. 3 p. suteikia galimybę prašyti teismo, jei jis nuspręs tai esant būtina, juos išreikalauti CPK 160 str. 1 d. 2 p. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d. 3 p. nustatyta tvarka arba vadovaujantis CPK 199 str. 4 d. išduodant teismo liudijimą apie teisę gauti rašytinį įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.
Pabrėžė, jog advokatai, būdami nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, nelaikytini kartu ir teisėsaugos institucijos dalimi, t. y. advokatų teikiamos teisinės paslaugos negali būti priskiriamos ir prilyginamos teisėsaugos institucijų veiklai bei vykdomoms funkcijoms, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (tame tarpe Advokatūros įstatymo) jiems yra priskirtos kitos funkcijos ir uždaviniai nei teisėsaugos institucijoms. Advokatai laikytini tam tikras teisinių paslaugų teikimo funkcijas įgyvendinančia nepriklausoma struktūra, kurios atžvilgiu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d. 3 p. nuostata, numatanti dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijų teikimą teismams ir teisėsaugos institucijoms, netaikytina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ? valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2009-03-05 sprendimu Nr. IN(5.1.15.)-8062 pagrįstai atsisakė pareiškėjui Z. M. pateikti atitinkamų dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės, kopijas, o valstybės įmonė Registrų centras bei Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendimais paliko galioti minėtą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, raštu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl advokato teisės gauti iš VĮ Registrų centro dokumentų kopijas. Taigi šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar Registrų centras teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti advokato prašomų dokumentų kopijas, ar Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-05-26 sprendimas Nr. 2009/03-4R-118 ir VĮ Registrų centro 2009-04-30 sprendimas Nr. (1.1.4.-1060)s-2548 yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 9?13, 16).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2008-12-15 pareiškėjas advokatas Ž. M., atstovaujantis 997-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Vilniaus filialui pateikė prašymą pateikti duomenis apie Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikti dokumentų, kurių pagrindu atliktas minėtas teisinis registravimas, kopijas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2009-02-20 sprendimu Nr. IN(5.1.15.)-6224 iš dalies patenkino A. M. prašymą ? pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje ? dėl dokumentų, kuriais remiantis įregistruotos Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos nuosavybės teisės, kopijų pateikimo ? prašymą atmetė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu pateikė skundą VĮ Registrų centrui. Valstybės įmonės Registrų centras 2009-04-30 raštu Nr. (1.1.4.-1060)s-2548 jo skundą atmetė ir nurodė, jog: „<...> Jūs ir Jūsų atstovaujamas asmuo šiuo atveju nepriskirtini nė vienai iš įstatyme numatytų asmenų grupių, todėl Vilniaus filialo atsisakymas pateikti Jūsų prašomus dokumentus yra teisėtas ir pagrįstas“.
Pareiškėjas 2009-05-06 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų (toliau – Komisija) komisijai dėl VĮ Registrų centro 2009-04-30 sprendimo Nr. (1.1.4.-1060)s-2548 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-02-20 sprendimo Nr. IN(5.1.15.)-6224 panaikinimo. Komisija 2009-05-26 sprendimu Nr. 2009/03-4R-118 jo skundo netenkino, todėl advokatas Ž. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kaip minėta, pareiškėjas prašo teismo panaikinti Komisijos 2009-05-26 sprendimą Nr. 2009/03-4R-118 ir VĮ Registrų centro 2009-04-30 raštą Nr. (1.1.4.-1060)s-2548, kuriuo atsisakoma advokatui Ž. M. pateikti prašomų dokumentų kopijas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-05 nutartimi bylą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalis (2001 m. birželio 21 d. redakcija (Žin., 2001, Nr. 55-1948) ta apimtimi, kuria nėra numatyta, jog advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ir 2011-06-09 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001-06-21 redakcija) 42 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 punkto (2007-02-22 redakcija), 97 punkto (2007-02-27, 2008-10-22, 2010-03-03, 2011-05-04 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nutarė pripažinti kad: LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija, Žin., 2001, Nr. 55-1948) 42 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, prieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 punktas (2007 m. vasario 27 d. redakcija, Žin., 2007, Nr. 30-1101) prieštarauja LR Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 25 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui; LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 97 punktas (2007 m. vasario 27 d. redakcija, Žin., 2007, Nr. 30-1101; 2008 m. spalio 22 d. redakcija, Žin., 2008, Nr. 126-4808, atitaisymas Žin., 2008, Nr. 131; 2010 m. kovo 3 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 28-1325) prieštaravo LR Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 25 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui; LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 97 punktas (2011 m. gegužės 4 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 55-2650) prieštarauja LR Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 25 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Ginčo santykiams nagrinėti, t. y. nustatyti atsakovo veiksmų, priimant skundžiamą sprendimą, teisėtumą, taikytini Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 42 straipsnio nuostatos, Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 (toliau – Nuostatai). Skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis kopijų teikimą pagal motyvuotą prašymą asmenims apie nekilnojamojo turto registre esančių daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, tik teisių turėtojams – asmenims, nurodytiems tuose dokumentuose, mokesčių administravimo subjektams, teismams bei teisėsaugos institucijoms, asmenims turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Nuostatų 78.1.4 punktas (2007-02-27 nutarimo Nr. 240 redakcija) numatė, kad archyviniai registro duomenys teikiami tik nekilnojamojo daikto savininkui, daiktinės teisės turėtojui ar jų įgaliotam asmeniui bei valstybės teisėsaugos ir nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Nuostatų 88 punkte (2007-02-27 nutarimo Nr. 240 redakcija) numatyta, kad duomenys apie visą asmens turimą turtą pateikiami tik pirmosios klasės duomenų gavėjų prašymu, kuriame turi būti nurodytas tų duomenų naudojimo tikslas ir pasižadėjimas jų neatskleisti tretiesiems asmenims. Tik šiems duomenų gavėjams gali būti teikiami duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus.
Kaip žinoma, pareiškėjui kreipiantis į teismą galiojo Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis, Nuostatų 97 punkto (2007-02-27 nutarimo Nr. 240 redakcija) redakcija, kuria advokatai (advokatų kontoros) buvo priskiriami antros klasės duomenų gavėjams, kuriems nenumatyta teisė gauti duomenis apie trečiųjų asmenų turimą turtą.
Po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-02 ir 2009-11-05 kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 88 ir 97 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kelis kartus keitė minėtus Nuostatus. 2008-10-22 priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1080 „Dėl LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimo Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Nuostatų 97 punktas ir advokatai (advokatų profesinės bendrijos) priskirti pirmajai duomenų gavėjų klasei, turinčiai teisę iš Nekilnojamojo turto registro gauti duomenys apie visą asmens turimą turtą. Nuostatų 78.1.4. p. redakcijoje (2010-03-03 nutarimas Nr. 219) numatyta, kad archyviniai registro duomenys teikiami nekilnojamųjų daiktų savininkams, daiktinių teisių turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims, pirmosios klasės duomenų gavėjams, valstybės institucijoms, energetikos ir kitas komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms pagal prašymus ar duomenų teikimo sutartis, kiekvienos paieškos atveju nurodžius teisėtą ir apibrėžtą duomenų naudojimo tikslą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjo kreipimosi į teismą tikslas buvo gauti iš atsakovo VĮ Registrų centro duomenis (dokumentų kopijas) apie trečiųjų asmenų turimą nekilnojamąjį turtą ir panaikinti atsakovo Komisijos ir VĮ Registrų centro sprendimus, kuriuo atsakovas, remdamasis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu – Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsisakė suteikti jam minėtus duomenis. Kaip minėta, po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-02 kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-10-22 pakeitė Nuostatus, priskirdama advokatus (advokatų profesines bendrijas) pirmos klasės duomenų gavėjams. Konstitucinis teismas 2011-06-09 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė, kad Įstatymo 42 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti, prieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai. Taigi pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui nebeliko kliūčių gauti iš atsakovo VĮ Registrų centro jam reikalingus duomenis. Duomenų, kad šiuo metu, galiojant pakeistam teisiniam reguliavimui, pareiškėjas negali gauti iš atsakovo jam reikalingos informacijos, nepateikė, teismo posėdyje patvirtino, kad į VĮ registro centrą nesikreipė.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo teisme metu išnyko skundo dalykas ir pagrindas – Vyriausybei pakeitus teisinį reglamentavimą ir įtraukus advokatus į sąrašą asmenų, galinčių gauti informaciją apie trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą, pareiškėjui nebėra kliūčių realizuoti savo teisę gauti reikiamą informaciją iš VĮ Registrų centro. Skundžiamo rašto panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes teisę gauti iš atsakovo reikalingus duomenis jis turi nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-22 nutarimo Nr. 1080 „Dėl LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Violeta Balčytienė
Ernestas Spruogis