Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-03][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-2377-281-2020].docx
Bylos nr.: I2-2377-281/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 188736355 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimais susiję klausimai
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai
Teismo procesiniai dokumentai

?

 

Administracinė byla Nr. I2-2377-281/2020

Teismo proceso Nr. 3-61-3-00514-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,

atsakovės atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas A. V. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2020-01-15 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimą Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ (t. I, b. l. 1–11).

Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu VTEK konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtino įpareigojimo individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. VTEK ginčijamame sprendime nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjo ir (ar) jo sutuoktinės interesas, o privatus interesas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, turi būti nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos) yra viešojo įstaiga, o ne privatus asmuo, todėl priimti sprendimai tenkina viešuosius interesus, yra nukreipti ne į Kauno klinikų gerovės sukūrimą, o į valstybės pareigą rūpintis visuomenės nariais ir užtikrinti geras gydymosi sąlygas. Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė jokios naudos dėl priimtų sprendimų neturėjo ir negalėjo turėti, nebuvo net tikimybės ir (ar) regimybės, jog galėtų kilti kitokia, o ne visuomeninė nauda. Kadangi ginčijamame VTEK sprendime nepaaiškinta, kaip konkrečiai pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjo ir (ar) jo žmonos interesas, toks sprendimas laikytinas neaiškiu ir neišsamiu.

Ginčijamame VTEK sprendime nėra nustatytas pareiškėjo turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos pareiškėjo priimtiems sprendimams ir (ar) politinei veiklai. VTEK nevertino aplinkybės, kad sprendimai buvo priimami ne konkrečios įstaigos naudai, o visuomenės ir valstybės labui, užtikrinant tinkamą viešosios įstaigos aprūpinimą medicinine įranga, tokiu būdu įgalinant šią įstaigą teikti tinkamas paslaugas pacientams. VTEK nepasisakė kokią galimybę paveikti priimamus sprendimus galėjo turėti pareiškėjas bei kokia teorinė nauda galėjo kilti pareiškėjui ar jo sutuoktinei. VTEK nepaaiškino, kokį privatų interesą, neva, gavo ar ateityje galėtų gauti pareiškėjas ar jo sutuoktinė, dėl to, kad Kauno klinikos iš valstybės gavo atitinkamą medicininę įrangą pacientų medicininei apžiūrai užtikrinti.

VTEK kiekvienu atveju pripažindama, kad valstybės tarnautojas veikė interesų konflikto situacijoje, turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Tokių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tikėtinomis, hipotetinėmis išvadomis. Pareiškėjas, pasirašydamas ginčo įsakymus, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo. Pareiškėjas yra gydytojas, profesorius ir dėstytojas, iki tampant Seimo nariu aktyviai dalyvavęs pedagoginėje ir mokslinėje veikloje, todėl pareiškėjas darbiniais santykiais ir vykdydamas mokslinę veiklą buvo susijęs su daugybę asmenų. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo priimant sprendimą dėl viešosios įstaigos, kurioje dirba jo sutuoktinė, savaime interesų konflikto nekelia.

Nėra pagrindo teigti, kad sprendimai, susiję su Kauno klinikų finansavimu pateiktam projektui, buvo priimti pareiškėjui veikiant interesų konflikto situacijoje. Jokio privataus intereso pareiškėjas neturėjo, o viešųjų ir privačių interesų konfliktas tokioje situacijoje negalimas, nes pareiškėjas veikė išimtinai viešojo intereso naudai, vykdydamas jau ankstesnės Vyriausybės suplanuotus sprendimus, priimant galutinius sprendimus. Linijinio greitintuvo atnaujinimas sudarė sąlygas saugesnių ir efektyvesnių radioterapijos paslaugų teikimui, o ne tenkino privačius pareiškėjo ar jo sutuoktinės interesus. Be to, konkrečiam gydytojui nėra paskirtas konkretus medicininis įrenginys, visi skyriuje dirbantys specialistai gydytojai onkologai radioterapeutai suplanuoja ir vykdo spindulinį gydymą su tam tinkančiu linijiniu greitintuvu. Todėl pareiškėjui priimant sprendimą dėl linijinio greitintuvo įsigijimo negalėjo būti ne tik viešojo ir privataus interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės. Pareiškėjo priimti sprendimai nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinės darbo sąlygomis ar finansine jos padėtimi.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

 

VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 6–9).

Paaiškino, kad sutuoktinio darbovietė laikytina valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu ir yra besąlygiškai priskirtina prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju Kauno klinikos, kuriose pareigas eina pareiškėjo sutuoktinė, laikytina pareiškėjo privačiu interesu, dėl kurio jis, atlikdamas tarnybines pareigas, negali likti objektyvus ir nešališkas, todėl patenka į interesų konflikto situaciją ir, siekdamas išvengti net menkiausių abejonių dėl savo veiksmų nešališkumo, privalo nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų priėmimo. 

VTEK atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas sprendė klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete – Kauno klinikomis, t. y. savo sprendimais sudarė sąlygas Kauno klinikoms teikti projektą „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“ bei pasirašė įsakymus, kuriais patvirtintas iš Europos Sąjungos lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas minėtasis projektas bei šiam projektui skirtas finansavimas. Pareiškėjo priimti sprendimai buvo tiesiogiai susiję ir su sritimi, kurioje pareigas vykdo jo sutuoktinė – onkologiniais susirgimais, o pagal įgyvendintą projektą įsigyta įranga naudojama ir sutuoktinei vykdant savo darbines funkcijas. 

Nors pareiškėjo priimti sprendimai ir gali būti laikomi susijusiais su sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis (kaip klientai) galbūt naudojasi ar gali naudotis ir pareiškėjas ar jam artimi asmenys, teikimo prieinamumo didinimu visuomenei, tačiau sprendimai taip pat yra akivaizdžiai susiję ir su pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje nurodytu konkrečiu juridiniu asmeniu, kuriame dirba jo sutuoktinė – Kauno klinikomis bei šių klinikų veiklos sritimi, kurioje pareigas eina jo sutuoktinė.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant. Todėl taikant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, svarbi tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete, o tai, ar pareiškėjas (ar jo sutuoktinė) gavo (negavo) kažkokios naudos, šių nuostatų taikymui teisinės reikšmės neturi. VTEK nuomone, nėra pagrindo abejoti tuo, jog užimant pareigas valstybinėje tarnyboje sutuoktinio darbovietė suvokiama kaip privataus intereso buvimas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTEK sprendimo Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamame sprendime padarytomis išvadomis dėl privataus ir viešojo intereso konflikto egzistavimo, todėl teismas vertins ar pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą konstatuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. V. 2016-12-23 Finansų ministerijai pateikė savo pasirašytus pasiūlymus dėl projektų – „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“, „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“, „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas onkologinių ligų srityje“, „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“, „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“ – specialiųjų atrankos kriterijų pakeitimo (t. I, b. l. 149–159), paaiškindamas, kad specialieji atrankos kriterijai keičiami, nes Vėžio kontrolės programos priemonių plano terminas baigiasi ir 2016-12-09 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1419 buvo patvirtintas Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programos įgyvendinimo 2017-2019 metais priemonių planas. Pateiktuose pakeitimuose nurodoma, kad projektai turi atitikti Vėžio kontrolės programos priemonių plano 2017–2019 m. priemones.

Pareiškėjas A. V., jau eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, 2017-06-02 priėmė įsakymą Nr. V-644 pakeisti Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-814 ir 79.2 papunktį išdėstė sekančiai: „79.2. vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose“ (t. II, b. l. 67). Pareiškėjas               2017-06-06 įsakymu Nr. V-653 pakeitė Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo 2017–2019 metais priemonių planą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2016-12-09 įsakymu Nr. V-1419, ir 4.11 papunktį išdėstė sekančiai: „4.11. Investuoti į spindulinės terapijos paslaugų plėtrai Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose reikalingą infrastruktūrą“ (t. II, b. l. 68). Sveikatos apsaugos ministerija 2017-06-16 posėdyje nutarė pritarti Kauno klinikų įtraukimui į priemonės „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ remiamos veiklos – spindulinės terapijos paslaugų plėtrai reikalingos infrastruktūros sukūrimas: šioms paslaugoms teikti skirtų patalpų rekonstravimas ir (ar) remontas, medicinos ir kitos įrangos įsigijimas“ įgyvendinimo galimų pareiškėjų sąrašą (t. I, b. l. 161–164).

Pareiškėjas 2017-09-29 įsakymu Nr. V-1141 patvirtino 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.3-CVPA-V-606 „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų siūlomą bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą Nr. 2“ (t. II, b. l. 69). Iš patvirtinto sąrašo turinio matyti, kad jame yra du pareiškėjai: Kauno klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas (t. II, b. l. 70). Pareiškėjas A. V. 2017-12-06 įsakymu Nr. V-1402 skyrė Kauno klinikų projektui „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, iki 4 600 000 Eur finansavimą (t. II, b. l. 71).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01). Teismas pažymi, kad pareiškėjas sveikatos apsaugos ministro pareigas pradėjo eiti 2016-12-13, todėl jam, kaip valstybės politikui, taikytinos Įstatymo nuostatos ir jame įtvirtinti draudimai (Įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

VTEK ginčijamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2017-06-02 įsakymą Nr. V-644 bei 2017-06-06 įsakymą Nr. V-653, kuriais nustatė, kad spindulinės terapijos plėtra vykdoma ir jo artimo asmens darbovietėje Kauno klinikose bei investuojama į spindulinės terapijos paslaugų plėtrą joje reikalingai infrastruktūrai, taip pat pasirašydamas 2017-09-29 įsakymą                       Nr. V-1141 ir 2017-12-06 įsakymą Nr. V-1402, kuriais patvirtino iš Europos Sąjungos lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas projektas „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“, bei skyrė šiam projektui finansavimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo  teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais.

LVAT, aiškindamas nurodytas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad joje asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) draudimas bet kokia forma dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kai yra interesų konfliktas, kol klausimo neišspręs institucijos vadovas ar institucijos vadovo įgaliotas atstovas. Pareigos, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, (taip, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

Taigi teismas pirmiausiai vertins, ar apskritai ginčo atveju buvo kilęs interesų konfliktas pareiškėjui priimant sprendimus dėl pareiškėjo sutuoktinės darbovietės finansavimo projektui „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“ įgyvendinti. Jeigu toks interesų konfliktas nustatytas, vertintina, ar pareiškėjas ėmėsi aukščiau nurodytų privalomų veiksmų, siekiant pranešti apie egzistuojantį interesų konfliktą ar toliau dalyvavo sprendimų priėmimo procedūrose esant interesų konfliktui.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju jo privatus interesas priimant sprendimus dėl finansavimo skyrimo Kauno klinikoms nenustatytas ir VTEK tokio privataus intereso konkrečiai neapibūdino ginčijamame sprendime.

Kauno klinikų pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinė R. V. užima gydytojos (duomenys neskelbtini) pareigas Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje nuo 2005-04-21 (t. II, b. l. 74). Taigi pareiškėjo sutuoktinė dirba Kauno klinikose, kurioms sudarė sąlygas skirti finansavimą ir skyrė finansavimą pats pareiškėjas, pasirašydamas aukščiau nurodytus ir aptartus 2017-06-02 įsakymą Nr. V-644,  2017-06-06 įsakymą Nr. V-653, 2017-09-29 įsakymą Nr. V-1141 ir 2017-12-06 įsakymą Nr. V-1402. Taigi, pareiškėjas priėmė sprendimus, tiesiogiai susijusius su savo sutuoktinės darboviete. Pareiškėjas skunde pats nurodė, kad jo sutuoktinė realiai naudojasi linijiniu greitintuvu, būtent kuriam įrengti skirtas finansavimas pareiškėjo pasirašytais sprendimais.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą viena iš privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra savo ir savo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardas,  pavardė, asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, darbovietė (darbovietės) ir pareigos. VTEK ginčijamame sprendime pareiškėjo privatų interesą ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe įvardijo pareiškėjo sutuoktinės darbovietę ir jos einamas pareigas. Teismas su tokiu vertinimu sutinka, nes vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutuoktinio vardas, pavardė, jo einamos pareigos, darbovietė yra viena iš privačių interesų deklaracijoje privalomų nurodyti duomenų rūšių. Taigi pagal Įstatymo nuostatas tokie duomenys apie sutuoktinės darbovietę ir einamas pareigas laikytini privačiu privalomu deklaruoti pareiškėjo interesu, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas ateityje, priimant su šiais deklaruotais duomenimis susijusius sprendimus.

Aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinė dirba Kauno klinikose ir vykdo pareigas naudojant įrangą, dėl kurios pareiškėjas pasirašė sprendimus teikti finansavimą, sudarė pagrindą interesų konfliktui kilti ir pareiškėjas, priimdamas sprendimus, tiesiogiai susijusius su pareiškėjo sutuoktinės darbine veikla Kauno klinikose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis dalyvavo nagrinėjant, svarstant ir sprendžiant jo sutuoktinės darbovietės veiklos klausimus ir skiriant jos darbovietei finansavimą atitinkamai sveikatos priežiūros įrangai. Nustačius, kad pareiškėjo sutuoktinės darbovietė laikytina jo privačiu interesu, sprendimų, susijusių su tokiu privačiu interesu priėmimas, lėmė interesų konflikto situaciją.

Pareiškėjas priimtais įsakymais sudarė sąlygas vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą Kauno klinikose, kuriose dirba jo žmona, taip pat savo pasirašytais sprendimais skyrė finansavimą Kauno klinikų projektui dėl spindulinės terapijos įrangos tobulinimo sutuoktinės darbovietėje. Tokios aplinkybės lemia, kad pareiškėjas, vykdydamas savo pareigas, pasirašė sprendimus, tiesiogiai susijusius su pareiškėjos darboviete ir jos darbinių pareigų vykdymu, todėl, pasirašydamas šiuos sprendimus sukėlė privataus ir viešojo intereso konfliktą. Teismas papildomai pažymi, kad ir LVAT praktikoje tokia situacija, kai asmuo dalyvauja rengiant, svarstant, priimant konkrečius su jo sutuoktinės darboviete susijusius sprendimus ir nuo tokių sprendimų nenusišalina, laikoma, kad yra pažeidžiami Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518-13).

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl veikimo (ginčo sprendimų priėmimo) išimtinai viešaisiais interesais ir visuomenės naudai, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas priėmė sprendimus, susijusius su radioterapijos paslaugų teikimu pacientams, taigi iš esmės naudingus visuomenei, nepanaikina pareigos priimant tokius sprendimus vengti interesų konflikto. Sprendimų priėmimas net ir veikiant viešųjų interesų naudai, nereiškia, jog tokių sprendimų priėmimo metu, negali egzistuoti privatus sprendimą priimančio ir jį pasirašančio asmens interesas.

Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo priimant sprendimus dėl savo sutuoktinės darbovietės, tokiu būdu sukeliant interesų konfliktą ir taip pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas, priimdamas sprendimus dėl savo sutuoktinės darbovietės finansavimo minėtam projektui įgyvendinti, nesiėmė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti savo vadovą, nusišalinti priimant tokio pobūdžio sprendimus. Pareiškėjas nesiėmė nurodytų veiksmų, siekiant išvengti interesų konflikto situacijos, dėl to laikomas pažeidusiu Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį. Kadangi pareiškėjas nesiėmė Įstatyme įtvirtintų priemonių vengti interesų konflikto situacijos ir elgtis taip, jog nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo, pareiškėjas laikomas pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė jokios naudos dėl priimtų sprendimų neturėjo, todėl privačių interesų konflikto negalėjo kilti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Aplinkybė, kad atsakovė nenustatė tokio viešo ir privataus interesų konflikto padarinių ar konkrečios naudos, kurią pareiškėjas galėjo gauti, priimdamas sprendimus, susijusius su sutuoktinės darboviete, nekeičia ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes draudimas priimti tokius sprendimus ir įpareigojimas vengti interesų konflikto yra besąlyginis, tokios Įstatymo nuostatos yra formalios, kas reiškia, kad pažeidimui nustatyti užtenka konstatuoti, kad pareiškėjas priėmė sprendimus kurie sukėlė ar galėjo sukelti interesų konfliktą, tačiau nebūtina nustatyti tokių sprendimų priėmimo padarinių ar paskatų.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad ginčo sprendimai priimti vykdant ankstesnės Vyriausybės sprendimų tęstinumą, priimti tarpiniai ir galutiniai sprendimai derinti su kitomis institucijomis, svarstomi darbo grupėse, todėl viešųjų ir privačių interesų konfliktas nėra galimas. Tokie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo sprendimą, nes pagal Įstatymo nuostatas (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį), pakankama sąlyga pažeidimui konstatuoti yra aplinkybė, jog pareiškėjas priėmė sprendimą, sukeliantį interesų konfliktą. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas priėmė (pasirašė) 2017-06-02 įsakymą                        Nr. V-644, 2017-06-06 įsakymą Nr. V-653, 2017-09-29 įsakymą Nr. V-1141, 2017-12-06 įsakymą Nr. V-1402, kurie sudarė sąlygas dalyvauti atrankoje dėl projekto finansavimo pareiškėjo sutuoktinės darbovietei ir galiausiai, skyrė jai finansavimą, nuo tokių sprendimų nenusišalino, tai yra pakankama sąlyga konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimą.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo teiginius, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, atskleidė pareiškėjo atveju kilusio privataus ir viešojo intereso turinį, tinkamai argumentavo savo priimtą sprendimą, šiame sprendime detaliai įvertintos faktinės aplinkybės, atskleistas Įstatymo nuostatų turinys bei jų taikymas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendimas yra pasirašytas, taigi atitinka jo formai bei turiniui keliamus reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas VTEK sprendimas Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

 

  

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai

Tomas Blinstrubis

 

 

Mefodija Povilaitienė

 

 

Gediminas Užubalis

 

                                                          

 

 

 


Paminėta tekste:
  • eA-1983-1062/2020
  • A-525-518-13
  • A-85-261/2015