Administracinė byla Nr. TA-95-756/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05252-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: 61.2, 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. (S. Z.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas S. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 000 Lt (11 584,8 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu (II t., b. l. 180–188) pareiškėjo S. Z. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas S. Z. 2015 m. balandžio 27 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, II t., b. l. 201) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi (II t., b. l. 204–205), nustatęs, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų apeliacinio skundo padavimo terminą, o prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, atsisakė priimti pareiškėjo S. Z. apeliacinį skundą.
Pareiškėjas 2015 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (III t., b. l. 1). Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai šio termino pradžią skaičiavo nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nors terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi (III t., b. l. 8–10) pareiškėjo S. Z. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.
II.
Pareiškėjas S. Z. 2015 m. rugpjūčio 10 d. (išsiuntimo spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pareiškėjo teigimu, terminas apeliaciniam skundui pateikti turi būti atnaujintas dėl šių priežasčių: šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinio skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos. Be to, pareiškėjas yra rusakalbis, todėl teismo sprendimo vertimas užtruko gana ilgai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinį skundą priimti atsisakytina.
ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami LVAT. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-287/2012).
Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. balandžio 10 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2015 m. balandžio 24 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą LVAT pateikė 2015 m. balandžio 27 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. LVAT yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; Nr. AS6-247/2006; Nr. AS6-208/2006).
Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apie 2015 m. balandžio 9 d. vyksiantį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.), tačiau jis nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje (II t., b. l. 6–9), taip pat nedalyvavo skelbiant teismo sprendimą. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2015 m. balandžio 10 d. ABTĮ nereikalauja, kad teismas praneštų apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką proceso šaliai, kuri nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą, todėl apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką pareiškėjui pranešta nebuvo. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. balandžio 10 d. (II t., b. l. 190, 191) ir pareiškėjui įteiktas 2015 m. balandžio 21 d. (II t., b. l. 194, 195), t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui. Pažymėtina, kad minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. balandžio 27 d., t. y. per 6 dienas nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 4 dienomis.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo teismo sprendimą gauna jau prasidėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-41/2013).
Pareiškėjo teigimu, apeliacinio skundo padavimo terminą jis praleido, nes yra rusakalbis ir jam prireikė daug laiko šį sprendimą išsiversti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį teiginį vertina kritiškai. Pažymėtina, kad šio argumento pareiškėjas nenurodė pirmą kartą kreipdamasis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, t. y. nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo pareiškėjas nelaikė priežastimi, sutrukdžiusia jam laiku kreiptis į teismą. Be to, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas skundas, apeliacinis skundas bei prašymai dėl termino atnaujinimo (rašyti ranka) pareiškėjo surašyti lietuvių kalba.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas (apeliacinio skundo apimtis – du puslapiai, apeliaciniame skunde iš esmės tik nurodytas pareiškėjo nesutikimas su teismo argumentais, priteistos žalos dydžiu, pakartoti pirminiame skunde išdėstyti argumentai). Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui.
Apibendrindama išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę.
Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2015 m. balandžio 24 d.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą priimti atsisakoma. Skundas su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo S. Z. (S. Z.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė