Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-817-593/2014
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00149-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.4.3.; 45.4.5.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. vasario 17 d. apie 1.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Birštone vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrinantiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo bei vengė neblaivumo patikrinimo, tuo V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus.
Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutarimu V. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 2800 (dviejų aštuonių šimtų tūkstančių ) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti 2014-06-03 Prienų rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių akivaizdu, jog buvo klaidingai nurodyta, jog pro priekines policijos pareigūnų automobilio dureles išlipęs pareigūnas nuėjo prie neva V. B. vairuoto automobilio vairuotojo durelių, nes šias aplinkybes akivaizdžiai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iš tiesų minėtasis policijos pareigūnas nuėjo neva V. B. vairuoto automobilio dešiniosios pusės, o tuo tarpu kitas policijos pareigūnas nuėjo prie neva V. B. vairuoto automobilio vairuotojo durelių bei jo veiksmų įžiūrėti nėra galimybės. Taip pat, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kokiu atstumu tarpusavio atžvilgiu buvo policijos pareigūnų automobilis ir neva V. B. vairuotas automobilis. Laiko atžvilgiu šiuos automobilius skyrė 20 sek., o policijos automobilio vidutinis greitis, pagal telemetrijos duomenis buvo 18,66 km/h, taigi vidutinis policijos automobilio greitis metrais per sekundę buvo 5,18 m/s (1 km/h=0.2777m/s), kas patvirtina, kad tarp policijos automobilio ir neva V. B. vairuoto automobilio buvo 93,3072 m. atstumas. Ši pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė paneigia policijos pareigūnų parodymus, jog jie matė, kad automobilį ,,VW Golf“ vairavo V. B., taip pat ir tą aplinkybę, kad iki pat sustojimo neva V. B. vairuoto automobilio iš akiračio nebuvo paleidę. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo telemetrijos duomenis, kadangi pagal juos 01:22:05 policijos automobilio galinės vairuotojo pusės durys buvo atidarytos, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti, kiek laiko jos buvo atidarytos, kas jas atidarė, ar per jas išlipo policijos pareigūnas ar ne. Be to, atkreipia dėmesį, kad viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje filmuotoje medžiagoje iš viso matyti tik du policijos pareigūnai, t.y. iš byloje esančios medžiagos negalima spręsti, kad V. L. davė teisingus parodymus, kadangi nėra matyti, jog jis būtų apibėgęs viešbučio "(duomenys neskelbtini) " pastatą. Jei V. L. būtų bėgęs aplink viešbučio "(duomenys neskelbtini) " pastatą - jis neabejotinai būtų sutikęs V. B. sutuoktinę einančią nuo automobilio. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino V. B. padarytų sveikatos sutrikdymų padarymo mechanizmą, kadangi kraujosruvos dešiniame rieše ir kairio kelio sužalojimai patvirtina V. B. parodymus, jog jis buvo iš mašinos ištrauktas vieno policijos pareigūno.
Pažymi, kad policijos pareigūnas E. B. yra suinteresuotas V. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn, dėl to, kad V. B. buvo sužalojęs E. B. tarnybos metu, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šio liudytojo ir kitų policijos pareigūnų, kurie yra jo kolegos parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Apelianto įsitikinimu, V. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d. nėra įrodyta, byloje nėra jokių objektyviai patikimų duomenų leidžiančių patvirtinti tą faktą, jog V. B. vairavo transporto priemonę, todėl nutarimas šioje byloje yra neteisingas bei neteisėtas, todėl panaikintinas, o administracinė byla nutrauktina.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl V. B. kaltės padarius ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus Ž. Š., E. B., V. L. ir E. B., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors V. B. neigė aplinkybę, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, ši jo versija yra paneigta kitų byloje esančių įrodymų visuma ir pagrįstai pirmos instancijos teismo vertinta kaip gynybinė taktika.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai Ž. Š., E. B. ir V. L. teisme davė iš esmės tokius pačius parodymus, nurodydami tas pačias aplinkybes, kaip ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Jie nurodė, kad pastebėjo iš priekio įtartinai mažu greičiu atvažiuojantį automobilį, šiam priartėjus, atpažino automobilį vairuojantį V. B., daugiau asmenų automobilyje nesimatė. Patrulis V. L. išlipo iš tarnybinio automobilio, norėdamas jį sustabdyti, tačiau automobilis ,,VW Golf“ staiga pasuko į kairėje pusėje esančią viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, Ž. Š. su E. B. nuvažiavo paskui šį automobilį. Šie pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad V. B. vairuojamas automobilis visą laiką buvo jų akiratyje, matė, kaip jis sustojo, iš automobilio niekas neišlipo, priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo duris, už vairo sėdėjo V. B., kuris atrodė neblaivus, nevykdė nurodymo pateikti dokumentus, tik pasakė, kad jis nevairavo. Kadangi vairuotojas viena ranka bandė užsidaryti automobilio duris, V. B. nevykdant policijos nurodymų, buvo panaudota fizinė jėga ir V. B. išlaipintas iš automobilio. Jam nepateikus reikalaujamų dokumentų, buvo apžiūrėtas automobilis, V. B. buvo pristatytas į Birštono PK, kur tikrintis blaivumą jis atsisakė, taip pat atsisakė pasirašyti ant policijos pareigūnų dėl įvykio surašytų dokumentų.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai veiksmus atliko vykdydami savo tarnybines pareigas. Nors jie iš matymo pažeidėją pažįsta, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad jie turi tikslą apkalbėti apeliantą ir nurodyti netikras įvykio aplinkybes, siekti, kad apeliantas būtų nepagrįstai apkaltintas. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnas E. B. yra neigiamai nusistatęs apelianto atžvilgiu dėl turėto konflikto baudžiamojoje byloje, tačiau iš byloje esančio nuosprendžio nuorašo (92-95 b. l.) matyti, kad V. B. dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu kaltę pilnai pripažino, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl darytina išvada, kad teisingumas buvo įvykdytas ir E. B. nėra jokio objektyvaus pagrindo būti suinteresuotam šios administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi ar juo labiau, turėti kokios nors naudos, kaip teigiama skunde. Be to, jo parodymų teisingumą patvirtina ir kitų policijos pareigūnų analogiškai nurodytos šio įvykio aplinkybės, su kuriais apelianto nesieja jokie buvę ar esami konfliktai, o vien tai, kad jie yra E. B. kolegos, taip pat nesuteikia objektyvaus pagrindo jų parodymus laikyti neteisingais. Be išdėstytų argumentų, abejoti policijos pareigūnų parodymais nebuvo pagrindo ir todėl, kad juos patvirtino kiti bylos duomenys.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į viešbučio automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavus ir sustojus automobiliui, maždaug po 5 sekundžių užgesinamos jo šviesos, iš jo išlipančio jokio asmens nematyti, dar po maždaug 8 sekundžių šis automobilis apšviečiamas privažiuojančio ir iš paskos po 7 sekundžių sustojančio policijos tarnybinio automobilio šviesomis, užfiksuotas po 2 sekundžių pro priekines keleivio dureles išlipantis policijos pareigūnas, kuris prieina prie pirmojo automobilio iš vairuotojo pusės, netrukus prie šio automobilio iš vairuotojo pusės prieina ir antras policijos pareigūnas (49 b. l.). Iš policijos pateiktų tarnybinio automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys „(duomenys neskelbtini)“ telemetrinių įrangos duomenų (79-91 b. l.) matyti, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje tarnybinis automobilis buvo, jis kelis kartus buvo sustojęs, lėtino ir didino greitį, durelės buvo atidaromos, vėl uždaromos. Visus šiuos duomenimis sugretinus su policijos pareigūnų duotais parodymais, minėta vaizdo įrašo medžiaga, darytina neabejotina išvada, kad šie duomenys patvirtina policijos pareigūnų paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad liudytojos E. B. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip jos siekį pagelbėti sutuoktiniui. Šios liudytojos parodymai išimtinai atitinka tik apelianto V. B. nurodytą įvykio versiją, jų nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga, priešingai, jie, kaip ir pažeidėjo parodymai, paneigti objektyviais bylos duomenimis. Šių aplinkybių visetas suteikė pirmosios instancijos teismui pagrindą išvadai, jog tiek V. B. neigimas padarius inkriminuotus pažeidimus, tiek liudytojos E. B. parodymai yra gynybinė versija.
Apeliantas bando paneigti liudytojo V. L. parodymų teisingumą ir apskritai jo buvimą įvykio vietoje, nes vaizdo įraše jis nėra užfiksuotas, nesimato, kad jis būtų bėgęs aplink pastatą. Kaip minėta, šie duomenys yra tik dalis visumos byloje surinktų duomenų. Telemetrinės įrangos duomenys patvirtina, kad tarnybinio automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio galinės vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos nuo 01:22:05 val. iki 01:22:09, tuo laiku automobilio greitis lėtėjo nuo 37 km/val. iki 9 km/val., kas leidžia teigti, kad esant visiškai mažam greičiui – per 1 sekundę nuvažiuojant 2 metrus, ant galinės sėdynės sėdėjęs patrulis V. L. skubiai išlipo iš automobilio stabdyti pažeidėjo vairuojamą ,,VW Golf“, o tai, kad įraše šio pareigūno nesimato, nereiškia, kad jo įvykio vietoje iš viso nebuvo, nes tai patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.
Taigi, pirmosios instancijos teismui abejoti tiesiogiai įvykio vietoje buvusių ir jį fiksavusių policijos pareigūnų parodymais nebuvo jokio objektyvaus pagrindo ir jais, kaip V. B. kaltę patvirtinančiais duomenimis, teismas rėmėsi visiškai pagrįstai.
Visiškai nepagrįstas apelianto skundo argumentas dėl neteisingai įvertino jam padarytų sveikatos sutrikdymų padarymo mechanizmo – kraujosruvos dešiniame rieše ir kairio kelio sužalojimai niekaip nepatvirtina pažeidėjo parodymų, jog jis iš mašinos buvo ištrauktas vieno policijos pareigūno.
Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, jog automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo ne kas kitas, o V. B.. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas tikrinantiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, todėl jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 7 d. kvalifikuoti teisingai. ATPK 126 str. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tai, kad buvo išgėręs neneigia ir pats pažeidėjas, tačiau jis kategoriškai neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Kadangi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 str. 4 d., jis prilygintinas vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N63 -1992/2010, N662-1045/2012). Kaip matyti iš nustatytų bylos duomenų, V. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pažeidėjas ir pats neneigė vartojęs alkoholį, tik kategoriškai neigė vairavęs neblaivus, kas paneigta ankščiau aptartais įrodymais. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą pažeidėjas tai daryti atsisakė. Šių duomenų pagrindu apelianto pažeidimas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4 d. kaip neblaivumo patikrinimo vengimas.
Dėl skundo argumentų teismui neteisingai vertinus bylos įrodymus, aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalių prerogatyva, o ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl V. B. kaltės motyvuotos ir pagrįstos.
Paminėti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad V. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 7 d. ir ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai, nuobaudos paskirtos ir subendrintos nepažeidžiant ATPK 30, 302, 33 straipsnių reikalavimų, paskirta galutinė nuobauda yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Daiva Jankauskienė