Civilinė byla Nr. 2A-637-413/2015
Proceso Nr. 2-34-3-00254-2012-8           

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

43.2; 44.1; 44.2; 121.14

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. D.,

atsakovui R. V. K.,

trečiajam asmeniui V. K.,

apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės E. K. teisių perėmėjų A. K. ir U. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-853-805/2014 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. V. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. K., patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo (savo sūnaus) R. V. K. 68 180,75 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Anot ieškovės, atsakovas, neteisėtai panaudojęs konfidencialius ieškovės internetinės bankininkystės duomenis, per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 27 d., per vienuolika kartų, pervedė į kitas sąskaitas 41 608,86 Lt. Ieškovė nuostolių atlyginimą kildino iš 46 000 Lt dydžio atsakovo gauto ir ieškovei nepervesto avanso, kurį preliminariosios sodybos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovas gavo iš būsimų ieškovės sodybos pirkėjų A. P. bei R. B., bei 10 000 Lt dydžio sutartyje numatytos baudos už netinkamą jos įvykdymą; 4150 Lt dydžio nuostolių dėl ieškovės netekto kilnojamojo turto; 6 028,69 Lt ieškovės negautų pensijos ir kitų išmokų, skirtų specialiesiems poreikiams tenkinti, bei kitų išlaidų, susijusių su banko mokesčių ir paslaugų apmokėjimu. Ieškovės nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad sudarius preliminariąją ieškovės sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas neišsaugojo gauto avanso iki paaiškės, ar jo nereikia grąžinti, pervedė jį į kitas sąskaitas, taip sudarydamas prielaidas avansą panaudoti kitiems tikslams. Tokiu būdu ieškovė neteko banko sąskaitose turėtų pinigų, dėl ko negali grąžinti sodybos pirkėjams jų sumokėto avanso pagal preliminariąją sodybos pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas R. V. K. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 40 000 Lt avansas už sodybą buvo pervestas į ieškovės banko sąskaitą, o ji gautus pinigus paskirstė savo nuožiūra, iš kurių 20 000 Lt buvo skirta trečiajam asmeniui V. K. (ieškovės sūnui), kurio įtakojama ieškovė ir padavė ieškinį.  Kitą 6000 Lt avanso dalį atsakovas panaudojo ieškovės poreikių tenkinimui, nes tuo metu E. K. gyveno pas atsakovą. Ieškovės pensija nuo jos sąskaitos buvo nuimta ir panaudota motinos pragyvenimui, vaistams pirkti, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš ieškovės pensijos buvo mokamos ir teismų išlaidos, nes trečiasis asmuo V. K. buvo užvedęs teisme keletą bylų (dėl E. K. pripažinimo neveiksnia; dėl žalos atlyginimo V. K. iš E. K.). Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė sodybos pirkimo-pardavimo sutartis, tai trečiojo asmens V. K. veiksmai, dėl ko sodybai teismo nutartimi buvo taikytas areštas. Kadangi V. K. gavo pinigus, paimtus iš sodybos pirkėjų, po šiai dienai toje sodyboje gyvena, todėl jis ir turėtų atlyginti visus nuostolius buvusiems pirkėjams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių A. K. ir U. K. po 1 022,50 Lt (296,14 EUR) žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, ir po 164,50 Lt (47,64 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-415-805/2012 (dabartinis bylos Nr. 2-853-805/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nustatė, kad ieškovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimo metu mirė. Ieškovės teisių perėmėjos yra trečiojo asmens V. K. dukros – U. K. ir A. K.. Konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog nagrinėjamą ir kitas ieškovės užvestas bylas inicijavo trečiasis asmuo V. K.. Pažymėjo, kad procesinių teisių perėmėjos A. K. ir U. K., mirus (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K., aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko, tik 2013 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, vėliau - dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Žinodamos apie iškeltą šią bylą, kviečiamos į teismo posėdžius neatvykdavo, kas teismo vertinimu tik parodo jų abejingumą, nesirūpinimą bylos eiga, be tai, kad įpėdinės, įsiteisėjus teismų procesiniams dokumentams paveldėjimo klausimais, elgėsi nerūpestingai, nesitvarkė paveldėjimo dokumentų, o neatvykdamos į paskirtus posėdžius - trukdė ekonomiškam ir koncentruotam bylos nagrinėjimui. Teismas nustatė, kad prie ieškinio pateiktas ieškovės 2010 m. vasario 25 d. – 2010 m. liepos 27 d. bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina aplinkybę apie 41 622,06 Lt piniginių lėšų judėjimą bei tai, kad 2010 m. birželio 28 d., kaip teigė atsakovas, ieškovė pati banke išėmė trečiajam asmeniui 19500 Lt, o 2010 m. birželio 29 d. išėmė iš asmeninės sąskaitos dar 5000 Lt, kuriuos skyrė kambario, kuriame ji gyveno pas atsakovą, remontui. Iš šios sąskaitos išrašo teismas sprendė, kad 2010 m. birželio 23 d. ieškovė gavo 40 000 Lt dydžio avansą iš A. P., kad 17050 Lt ieškovės buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, sumokėti 58,86 Lt dydžio mokesčiai už TEO paslaugas. Teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas pasisavino ieškovės lėšas, atlikdamas bankinius pavedimus be pastarosios žinios, kad gavęs grynais pinigais 6000 Lt, šių pinigų neperdavė ieškovei, tokiu būdu neteisėtai įgydamas svetimus pinigus ir tuo padarydamas ieškovei žalos. Bylos faktiniai duomenys, atsakovo paaiškinimai parengiamųjų posėdžių metu, nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl piniginių lėšų judėjimo be E. K. žinios bei valios. Skundai, teikti privataus kaltinimo tvarka E. K. vardu, kurie, pasak atsakovo, buvo surašyti trečiojo asmens V. K., paties V. K. privataus kaltinimo tvarka teikti skundai atsakovo atžvilgiu  liudija tarp brolių – atsakovo ir trečiojo asmens buvus priešiškus santykius. Teismas vertino, kad minėti duomenys nepatvirtina buvus atsakovo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties, nes ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas. Be to, teismo nuomone, byloje pateikti atsakovui išduoti įgaliojimai veikti motinos vardu  tik įrodo, kad E. K. sutiko, jog atsakovas atliktų notarine tvarka patvirtintuose įgaliojimuose aptartus pavedimus, tame tarpe ir piniginių lėšų bei turto tvarkymą, valdymą, disponavimą bei atstovavimą kitose institucijoje, kas įrodo, kad ieškovė atsakovu pasitikėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtino aplinkybių buvus atsakovo veiksmuose sukčiavimo ar piniginių lėšų iššvaistymo fakto, iš joje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pagal preliminariąją sodybos pirkimo – pardavimo sutartį buvo gavusi iš būsimų sodybos pirkėjų iš viso 46 000 Lt, kurių dalį - 20 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 3 d. pagal pakvitavimą perdavė trečiajam asmeniui V. K.. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir R. B. ieškinį atsakovei E. K. dėl avanso ir baudos priteisimo ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovams R. B. ir A. P., trečiajam asmeniui Prienų I-ojo notarų biuro notarei V. B. dėl preliminariosios sutarties, jos pakeitimo pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu priteisė iš ieškovės E. K. A. P. ir R. B. 46000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje E. K. pripažino, kad sodybos ieškovams negalėjo parduoti dėl jos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (arešto), kurias inicijavo vienas iš jos sūnų – V. K.. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo nei preliminariosios sutarties, sudarytos 2010 m. birželio 23 d., tarp E. K. ir A. P. ir R. B., šalis, nei pirmiau paminėtos sutarties 2010 m. lapkričio 26 sudaryto pakeitimo – papildymo šalis, dėl ko E. K., neįvykdžius preliminarios sutarties reikalavimų ir savo nuožiūra disponavus gautomis lėšomis, atsakovui nekyla pareiga atlyginti nuostolius. Remiantis nurodytu, teismas darė išvadą, kad E. K., suvokdama savo veiksmų esmę ir prasmę, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, panaudojo savo valia bei nuožiūra ir tai paneigia ieškinio argumentus, kad atsakovas be ieškovės sutikimo ir žinios pasisavino bei išleido jos pinigines lėšas bei grynuosius pinigus ir pensiją. Be to, teismas pažymėjo, kad iš pateikto paveldėjimo turto apyrašo matyti, kad E. K. turtas, dėl kurio preliminariosios sutarties pagrindu ieškovė kildino skolos dalį, priėmus palikimą liko jos paveldėtojų A. K. ir U. K. nuosavybėje, todėl pagal turto apyrašą joms teko ir skola kreditorei A. P..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės teisių perėmėjos A. K. ir U. K. prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir  priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo priteisimą, nevertino ieškinyje nurodytų ieškovių aplinkybių, sprendimą grindė išimtinai atsakovo atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis.

2. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ieškovėms nedalyvaujant, be pagrindo ignoruodamas bei netenkindamas jų prašymo atidėti 2014 m. spalio 15 d. teismo posėdį, kuris buvo pateiktas laiku bei grindžiamas tuo, kad ieškovėms dar nebuvo paskirtas advokatas nemokamai teisinei pagalbai teikti. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl ieškovių prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nelaikytinas neatvykimą pateisinančiomis ir svarbiomis priežastimis. Tokiu būdu teismas atėmė iš ieškovių galimybę duoti teisme paaiškinimus bei pildyti bylos medžiagą naujais įrodymais. Be to, nors patikslintame ieškinyje buvo prašoma teismo išreikalauti iš banko „Swedbank“ pažymas apie E. K. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) pinigų pervedimus internetu laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2010-07-27, tačiau teismas minėtų pažymų iš banko neišreikalavo. Teismas taip pat neišreikalavo iš Prienų rajono 1-ojo notarų biuro arba iš paties atsakovo R. V. K. 2010 m. birželio 23 d. E. K. įgaliojimo R. V. K. patvirtintą kopiją. Šie duomenys buvo būtini visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, tačiau teismas apskritai nepasisakė, kodėl šie prašymai buvo atmesti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovės teisių perėmėjos U. K. ir A. K. (jos atstovas adv. A. D.) atsisakė nuo materialinio reikalavimo dalies, sudarančios 20 250,75 Lt, likusioje dalyje prašė apeliacinį skundą tenkinti (t. 3, b. l. 160).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad ieškovės teisių perėmėjos tik neseniai tapo pilnametėmis ir ieškovės turto paveldėtojomis. Namas, kurį jos paveldėjo, yra vienintelis turimas būstas. Kadangi ieškovė sunkiai sirgo, atsakovas, pasinaudodamas jos liga, savanaudiškais tikslais bandė parduoti ieškovės būstą, o pagal preliminariąją sutartį gautus pinigus pasisavino, dėl ko apeliančių paveldėtas turtas šiuo metu yra išvaržomas. Pasak trečiojo asmens, ieškiniu ieškovės siekia atkurti teisingumą ir priversti atsakovą grąžinti nesąžiningai pasisavintus pinigus ir taip išsaugoti būstą. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovių pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tuo suvaržydamas jų procesines teises į tinkamą ir įstatymo garantuojamą atstovavimą teisme. Jų prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, o  ieškovių prašomi išreikalauti įrodymai, kurių jos negalėjo gauti pačios, yra svarbūs siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, nes ieškinys grindžiamas dalyje atsakovo kaip įgaliotinio netinkamu savo pareigų, numatytų CK 6.760 straipsnyje, vykdymu. Netenkinus ieškovių prašymo dėl įrodymų, susijusių su teisingu bylos aplinkybių nustatymu, išreikalavimo, buvo pažeistas dispozityvumo bei lygių teisių principas, o ieškovės, neturėdamos advokatų, šių įrodymų pateikti negalėjo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, trečiasis asmuo pritarė ieškovės teisių perėmėjų pozicijai dėl dalies reikalavimų atsisakymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. V. K. prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymėjo, kad nei ieškovė, atsakovo motina, nei jos teisių perėmėjos nei karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, byla nagrinėjama keletą metų, todėl toks jų elgesys laikytinas proceso vilkinimu. Priimtą teismo sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Bylos duomenimis, ieškovės reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas dviem teisiniais pagrindais – CK XXII skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis asmens civilinės atsakomybės pagrindus (nagrinėjamu atveju – asmens deliktinę atsakomybę) ir pasireiškusius tuo, kad atsakovas, neteisėtai panaudodamas ieškovės asmens tapatybės patvirtinimo duomenis, internetinės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pervesdamas pinigus iš ieškovės sąskaitos į kitas sąskaitas, pažeidė atsakovės ginamą nuosavybę, dėl ko ieškovė patyrė 42 002,06 Lt nuostolius; ir antruoju teisniu pagrindu – CK XX skyriaus teisės normų nuostatomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą, pasireiškusį tuo, kad atsakovas neperdavė ieškovei 6000 Lt sumos, kurią gavo iš A. P. ir R. B. pagal 2010 m. lapkričio 26 d. ieškovės su minėtais asmenimis pasirašytą Preliminarios turto pardavimo sutarties pakeitimą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Ieškovės teisių perėmėjos padavė apeliacinį skundą, kuris iš esmės buvo grindžiamas dviem argumentais: 1) kad teismas, sprendimą grįsdamas išimtinai atsakovo atsiliepimuose į ieškinius nurodytomis aplinkybėmis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; 2) kad teismas, nepagrįstai atsisakydamas patenkinti ieškovių prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir išnagrinėjęs bylą joms nedalyvaujant, pažeidė ieškovių teisę būti išklausytoms ir pildyti bylos medžiagą naujais įrodymais.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliančių pirmasis apeliacinio skundo argumentas, nenurodžius, kokius įrodymus teismas vertino netinkamai (ar jų iš viso nevertino) ir kokiais išimtinai atsakovo argumentais buvo grindžiamas teismo sprendimas, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas nei konkrečiais faktiniais duomenimis, nei teisiniais argumentais, dėl ko vertintinas kaip neatitinkantis apeliacijos pagrindų ir yra nepagrįstas.

Antra, dėl nuostolių atlyginimo ir be teisinio pagrindo įgyto turto (pinigų) išreikalavimo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės  atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 1 d.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pagal bylos duomenis, ieškovė E. K. nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. gyveno pas savo sūnų (atsakovą) R. V. K., o vėliau, iki savo mirties (duomenys neskelbtini), pas kitą savo sūnų (trečiąjį asmenį) V. K.. Bylos duomenys taipogi patvirtina, kad remiantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu, už sandorio pažeidimą iš ieškovės priteista 2010 m. birželio 23 d. Preliminarios žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutarties šaliai (pirkėjams) A. P. ir R. B. 46 000 Lt skolos (t. 3, b. l. 65-69). Neužilgo iki šio teismo sprendimo priėmimo, ieškovė 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 58 002,06 Lt nuostolių atlyginimo, tame skaičiuje ir 46 000 Lt, kurie buvo priteisti iš ieškovės už 2010 m. birželio 23 d. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą, teigdama, kad minėtos pinigų sumos iš būsimų pirkėjų (A. P. ir R. B.) ji negavo, kad šiuos pinigus išleido atsakovas be jos žinios. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, jeigu dalyvauja tie patys asmenys, arba kai toks sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas).  Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovė iš pirkėjų neginčijamai gavo 46 000 Lt. Be to, išrašas iš ieškovės sąskaitos (t. 1, b. l. 7) nepatvirtina, kad piniginės operacijos buvo atliktos be ieškovės žinios ir prieš jos valią. Priešingai, į bylą pateikti Įgaliojimai leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad netgi tuo atveju, jeigu finansines operacijas ieškovė atliko per atsakovą, pas kurį tuo metu ir gyveno, tokie veiksmai ieškovės valiai neprieštaravo ir pinigai buvo paskirstomi su jos žinia (t. 3, b. l. 53-54) (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės pasitikėjimą atsakovu patvirtina ir 2011 m. birželio 30 d. išduotas įgaliojimas dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, valdymo, naudojimo ir disponavimo (t. 3, b. l. 55), t. y. ieškovės veiksmai ir valia ne tik aktualiu 2010 metų laikotarpiu, bet ir po šio laikotarpio. Be to, ieškinyje nurodytus teiginius apie neteisėtą lėšų, gautų už parduodamą turtą pagal preliminariąją sutartį, pasisavinimą paneigia pačios ieškovės veiksmai, iš kurių matyti, kad ieškovė 2010 m. birželio 23 d. pati perdavė trečiajam asmeniui V. K. 20 000 Lt (t. 1, b. l. 112, 114).

Atsižvelgdama į tokius prieštaringus ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius (neatitinkančius tikrovės) ieškovės teiginius, nurodytus jos pasirašytuose procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose), teisėjų kolegija sprendžia, kad tam reikšmės turėjo ieškovės sveikatos būklė, gyvenamosios vietos pasikeitimas ir apsigyvenimas pas V. K. bei šio asmens tiesioginė įtaka ieškovei. Tokią išvadą suponuoja byloje nustatyti faktai, t. y. neužilgo po pirmojo ieškovės ieškinio dėl nuostolių atlyginimo padavimo (2012-03-19), trečiojo asmens V. K. 2012 m. gegužės paduotas pareiškimas teismui dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia (t. 1, b. l. 106-108); ekspertizės aktas, kuriuo 2012 m. liepos 24 d. konstatuota, kad E. K. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kad jei nerekomenduotina dalyvauti teismo posėdyje (t. 2, b. l. 22-23); po ekspertizės akto ieškovės teiktas ieškinio patikslinimas, kuris, kaip ir kitas jos procesinis dokumentas, atspausdintas panašia rašymo priemone kaip trečiojo asmens V. K. atsiliepimas į ieškinį ( 116-117, 63-69, 179-187).

Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei vienu iš paminėtų atvejų dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto turto gavimo atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nebuvo nustatyti (įrodyti). Minėta, kad nenustačius visų privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė yra negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Trečia, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliančių argumentą, kad teismas pažeidė ieškovių teisę būti išklausytoms. Apie teismo posėdį ieškovės buvo informuotos tinkamai (t. 3, b. l. 71-73), teismas pagrįstai ir teisėtai, savo poziciją tinkamai argumentuodamas, nutarė pripažinti ieškovės teisių perėmėjų neatvykimo priežastis į teismo posėdį nesvarbiomis ir nagrinėti bylą joms nedalyvaujant (t. 3, b. l. 82-84). Pažymėtina, kad apeliantės deklaruojamą procesinių teisių pažeidimą galėjo atstatyti apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir į šio teismo organizuotą posėdį neatvyko ir bylai naujų įrodymų nepateikė.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, su tuo patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos (CPK 99 straipsnis). 

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

              Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Evaldas Burzdikas

                                                                      Gintautas Koriaginas

                                                                      Arūnas Rudzinskas