Administracinė byla Nr. A143 – 910/2008
Procesinio sprendimo kategorija 70.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Kęstučiui Griniui,
atsakovų atstovams advokatams Vygantui Barkauskui ir Dainiui Burduliui, Vilmai Adamavičiūtei, Ryčiui Kantakevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės energija“ dėl sprendimo dalies bei įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1 – 5), kurį patikslino (b. l. 40 – 44), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. liepos 28 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-26 6 dalį, kuria buvo suderintos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės energija“ (toliau – UAB „Ukmergės energija“) perskaičiuotos šilumos ir karšto vandens kainos; 2) panaikinti atsakovo UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 75, kaip prieštaraujantį Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.385 straipsnio 4 daliai ir Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 daliai; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės energija“ atlikti vartotojų mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį perskaičiavimus nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., subalansuoti vartotojų permokėjimus ar nepriemokas, taikant šilumos ir karšto vandens kainas, nustatytas ir paskelbtas 2005 m. lapkričio 29 d. laikraštyje „Ukmergės žinios“.
Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus, 2004 m. spalio 21 d. UAB „Ukmergės energija“ nustatė šilumos bazinę kainą iki 2009 m. spalio 31 d. – 13,03 cnt už kWh. 2005 m. lapkričio 29 d. UAB „Ukmergės energija“ vietinėje spaudoje paskelbė apie perskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas bei jų taikymo tvarką. Nustatyta, kad perskaičiuotos kainos įsigalios nuo 2006 m. sausio 1 d., nustatyta kaina vartotojams – 13,02 cnt už kWh. Ši kaina, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, turėjo galioti iki 2007 m. sausio 1 d. 2006 m. liepos 1 d. UAB „Ukmergės energija“ vietinėje spaudoje ginčijamo UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 75 pagrindu paskelbė apie perskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas bei jų taikymo tvarką. Nustatyta, kad perskaičiuotos kainos įsigalios nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d., nustatyta kaina vartotojams – 16,93 cnt už kWh. Kainos perskaičiuotos po 7 mėnesių, t. y. nesulaukiant 12 mėnesių, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais UAB „Ukmergės energija“ pažeidė CK 6.385 straipsnio 4 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustatant ir taikant didesnes kainas, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. buvo padaryta žala vartotojams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2006 m. liepos 28 d. protokoliniu sprendimu Nr. O2-26 (6 d.) neteisėtai suderino UAB „Ukmergės energija“ kainas, nustatytas UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 75. Komisija ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir sudarė prielaidas neteisėtiems UAB „Ukmergės energija“ veiksmams. Be to, minėtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas niekur neskelbtas, todėl buvo pažeistos vartotojų teisės į informaciją, ekonominių interesų gynimą ir atstovavimą.
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 54 – 58) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Augant kuro kainoms, šilumos bendrosios metinės sąnaudos padidėjo daugiau negu 5 procentais, todėl 2006 m. liepos 28 d. protokoliniu sprendimu konstatavo, kad UAB „Ukmergės energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimas atliktas be pažeidimų. Šiuo sprendimu Komisija neišreiškė savo valios, nenustatė ir nesuteikė jokių teisių ir pareigų šilumos tiekėjui, o tik pateikė savo nuomonę, kad UAB „Ukmergės energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir visiškai juos atitiko. Akcentavo, kad pareiškėjas negali reikalauti įpareigoti UAB „Ukmergės energija“ atlikti vartotojų mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį perskaičiavimus, nes UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 75 nustatytos šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuotos laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Atsakovas UAB „Ukmergės energija“ atsiliepimu į skundą (b. l. 86 – 88) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
UAB „Ukmergės energija“ nurodė, kad bendrovė savo veiklą organizavo ir vykdo griežtai laikydamasi įstatymų ir poįstatyminių aktų, sutartinių įsipareigojimų. Vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-43 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ VIII skirsniu ir 2006 m. kovo 16 d. šios metodikos daliniu pakeitimu, atliko bazinės kainos perskaičiavimą. Teigė, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą terminą apskųsti Komisijos viešojo posėdžio protokolo Nr. O2-26 6 dalį, taip pat nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių paminėtas terminas turėtų būti atnaujintas. Tvirtino, kad pareiškėjui buvo žinoma apie kainų suderinimą. Pareiškėjas negali reikalauti įpareigoti UAB „Ukmergės energija“ atlikti vartotojų mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį perskaičiavimus, nes UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 75 nustatytos šilumos ir karšto vandens kainos apskaičiuotos laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b. l. 148 – 151) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. liepos 28 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-26 6 dalį ir atsakovo UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 75. Teismas įpareigojo UAB „Ukmergės energija“ atlikti vartotojų mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį perskaičiavimus nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., subalansuoti vartotojų permokėjimus ar nepriemokas, taikant šilumos ir karšto vandens kainas, nustatytas ir paskelbtas 2005 m. lapkričio 29 d. laikraštyje „Ukmergės žinios“.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai buvo perskaičiuotos centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika ir šios metodikos daliniu pakeitimu. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į teismą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. liepos 28 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-26 6 dalies ir UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 75 teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šiuos aktus, t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I6-05/2007 pripažino, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 (2006 m. kovo 16 d. redakcija) patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 98 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Jeigu rinkoje pasikeitė kuro kainos, naudotos paskutiniame perskaičiavime arba kiti objektyvūs faktoriai, dėl kurių įtakos šilumos bendrosios metinės sąnaudos didės arba mažės daugiau nei 5 proc., šilumos kainos perskaičiuojamos nelaukiant 12 mėnesių periodo pabaigos. Paankstinus perskaičiavimo terminą, atitinkamu laikotarpiu pailginamas tolesnis periodas. Dėl to bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpis nesikeičia”, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Tai, kad pareiškėjui nepalanki teisės norma buvo pašalinta iš taikytinų normų sąrašo, teismo vertinimu, negali neturėti reikšmės teisme sprendžiant bylą teisės taikymo aspektu. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtu sprendimu pripažino nurodytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 (2006 m. kovo 16 d. redakcija) patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 98 punkto nuostatos neteisėtumą, iš esmės išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi UAB „Ukmergės energija“ perskaičiavo centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatavo, kad šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimas atliktas be pažeidimų. Tokiu aiškinimu ABTĮ 116 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias teismo sprendimų galia iš esmės yra nukreipta į ateitį, nėra paneigiamos, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti susiklosčiusius teisinius santykius. Šioje situacijoje tiesiog dingo teisinis instrumentas, kuriuo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo paskelbimo galėjo naudotis abu atsakovai. Dėl tokios pakankamai išimtinės situacijos gali būti daroma išvada, kad pareiškėjo skundžiami teisės aktai savo esme yra neteisingi. Tačiau, teismo nuomone, tuo pačiu negali būti konstatuota, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija netinkamai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas. Kadangi Komisijos protokoliniu sprendimu iš esmės pritarta UAB „Ukmergės energija“ perskaičiuotoms centralizuotai tiekiamos šilumos bazinėms kainoms, nėra pagrindo teigti, kad toks sprendimas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių. Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad yra juridinis pagrindas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. liepos 28 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-26 6 dalį ir UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 75. Kadangi skundžiami sprendimai naikinti, tenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas – UAB „Ukmergės energija“ įpareigojama atlikti vartotojų mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį perskaičiavimus nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., subalansuoti vartotojų permokėjimus ar nepriemokas, taikant šilumos ir karšto vandens kainas, nustatytas ir paskelbtas 2005 m. lapkričio 29 d. laikraštyje „Ukmergės žinios“, t. y. ankstesnes kainas. Teismas pažymėjo, jog patenkinus pareiškėjo skundą atsakovo UAB „Ukmergės energija“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
III.
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apeliaciniu skundu (b. l. 174 – 177) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB ,,Ukmergės energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimas bei jo patikrinimas Komisijoje atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir atitiko jų reikalavimus. Teismas pažeidė lex retro non agit principą.
2. Teismas nesilaikė ABTĮ 116 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinti neigiamų teisinių pasekmių tikimybę.
3. Kainos turi didėti pagrįstai, atsižvelgiant į tuo metu egzistuojančias įmonės realias sąnaudas, turi būti operatyviai reaguojama į rinkos pokyčius.
Atsakovas UAB ,,Ukmergės energija“ apeliaciniu skundu (b. l. 158 – 165) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. UAB ,,Ukmergės energija“ taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Juridinių asmenų registre yra įregistruota asociacija Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga, o ne Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga. Iš pavadinimo matyti, kad pareiškėjas gina dujų, elektros ir šilumos vartotojų teises, bet neturi teisės ginti vandens vartotojų teisių, o skundžiami teisės aktai iš dalies susiję su karšto vandens kainų perskaičiavimu. Kyla abejonių, ar skundą pateikė tinkamai įgaliotas asmuo. Būtina nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nustatytus kriterijus, ar tarp jo narių yra asmenų, vartojančių jo tiekiamą šilumą ar karštą vandenį.
2. Pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, numatytą tiek ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, tiek Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje, nes ieškinys Ukmergės rajono apylinkės teismui pirmą kartą buvo pateiktas tik 2007 m. kovo 14 d. Teismas nemotyvavo išvados, kodėl pareiškėjas nepraleido termino.
3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 98 punktas negali būti taikomas teisinei situacijai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimo susidariusi teisinė situacija išsamiai reglamentuota įstatymų leidėjo. Atvejai, kai panaikinti norminiai administraciniai aktai negali būti taikomi nuo jų priėmimo dienos, yra išimtiniai (ABTĮ 116 str. 1, 2 d.). Pažeisti teisinės valstybės, teisinio aiškumo, stabilumo ir apibrėžtumo principai. Teismo sprendimas prieštaringas.
4. Pareiškėjas neatleistas nuo pareigos atlyginti sumokėtą žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.).
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą (b. l. 187 – 190) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Į teismą kreipėsi gindamas vartotojų ekonominius interesus ir prašydamas atlyginti žalą, padarytą neteisėtais atsakovų veiksmais.
2. Komisijos veiksmų teisėtumas yra administracinių teismų kompetencija (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Teismas nepasisakė dėl Komisijos protokolinio sprendimo skelbimo tvarkos, apskritai jo galiojimo. Komisija, priimdama šį sprendimą, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I6-05/2007). UAB ,,Ukmergės energija“ direktoriaus įsakymas kildinamas iš neteisėto teisės akto.
3. Lex retro non agit principas yra taikomas teisės aktams, bet ne teismo procesiniams sprendimams, kurie nėra teisės aktai (CK 6.271 str. 3 d.).
Atsakovas UAB ,,Ukmergės energija“ atsiliepimu į atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą (b. l. 192 – 193) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad išaugus kuro kainoms šilumos bendrosios metinės sąnaudos padidėjo daugiau nei 5 procentais, buvo priimtas sprendimas perskaičiuoti bazinę šilumos kainą.
2. Pareiškėjo prašomas kainos perskaičiavimas sąlygotų staigų ir didelį kainos šuolį vartotojams artimiausioje ateityje. Kainos turi didėti pagrįstai, atsižvelgiant į tuo metu egzistuojančias įmonės realias sąnaudas, turi būti operatyviai reaguojama į rinkos pokyčius.
3. Atliktas kainos perskaičiavimas nelaukiant 12 mėnesių termino pabaigos, t. y. praėjus 7 mėnesiams, neturi įtakos galutinei bazinės šilumos kainos laikotarpio sumokėtai pinigų sumai, kuri dėl tokio perskaičiavimo nei padidėja, nei sumažėja. Teismas nenuosekliai išanalizavo ir įvertino susidariusią situaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pareiškėjo skundas paduotas teismui siekiant apginti atsakovo UAB „Ukmergės energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojų (pareiškėjo narių) teises, nustatytas Šilumos ūkio įstatymo (2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1565 redakcija). Kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė paduoti nurodyto pobūdžio skundus teismui nustatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio, pagal kurį vartotojų asociacijos turi teisę ginti teisme vartotojų viešąjį interesą. ABTĮ taikymo požiūriu tokia teisė yra numatyta šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi administracinės bylos šalies procesines teises ir pareigas, todėl pareiškėjui (kaip ir visoms bylos šalims) taikytinos ABTĮ nustatytos administracinių bylų nagrinėjimo taisyklės, tarp jų ir ABTĮ 33 straipsnio nustatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai. Pasisakydama kreipimosi į teismą terminų taikymo aspektu, kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas nėra tiesioginis minėtos šilumos energijos tiekimo santykių subjektas. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu jo teisės ginant vartotojų (pareiškėjo narių) teises yra išvestinės iš konkrečių vartotojų (pareiškėjo narių) teisių. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų kreipimosi į administracinį teismą terminų laikymosi reikšminga nustatyti šių terminų eigos pradžią ne pačiam pareiškėjui, o jo atstovaujamiems (ginamiems) nurodytų teisinių santykių tiesioginiams subjektams (pareiškėjo nariams, nurodytos šilumos energijos vartotojams).
Pareiškėjas (jo atstovaujami nariai - minėtos šilumos energijos konkretūs vartotojai) 2007 m. kovo 14 d. teismui paduotu skundu skundžia atsakovo UAB „Ukmergės energija“ 2006 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 75 bei kito atsakovo (Komisijos) 2006 m. liepos 28 d. protokolinį sprendimą Nr. 02-26. Todėl, sprendžiant minėtų terminų laikymosi klausimą, pirmiausia būtina nustatyti šių aktų administracinę reikšmę, t. y. nustatyti, ar šie pareiškėjo skundžiami sprendimai sukėlė pareiškėjo ginamiems vartotojams teisines pasekmes (ar jie laikytini administraciniais aktais ABTĮ taikymo prasme).
Iš pareiškėjo skundžiamo UAB „Ukmergės energija“ 2006 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 75 matyti, kad juo yra nustatyta kitokia negu buvusi anksčiau šilumos kaina ir kad ši (nauja) kaina bus taikoma nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 78-79). Akivaizdu, kad šis įsakymas sukėlė šilumos vartotojams atitinkamas teisines pasekmes. Todėl jis pripažintinas administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d.). Iš Komisijos 2006 m. liepos 28 d. protokolinio sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi. Todėl sprendžiant aptariamą klausimą būtina vadovautis šia teisės norma.
Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai praneša Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą per 10 kalendorinių dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo tiekėjams esamus kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus; tiekėjai privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; tiekėjams to nepadarius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas kainas; jos galioja iki komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo.
Nagrinėjamuoju atveju nurodytos teisės normos taikymo prasme pažymėtina, kad UAB „Ukmergės energija“ (šilumos tiekėjas) pranešė Komisijai apie naują šilumos energijos kainą (2006-07-01 pranešimu Nr. 268, b. l. 26-27), o Komisija „konstatavo“ šiame pranešime nurodytą naują kainą. Tai reiškia, kad šiuo atveju Komisija neužfiksavo „kainų ar tarifų nustatymo pažeidimų“ ir atitinkamai nesiėmė Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje numatytų priemonių, kurių galėtų imtis nustačiusi tokius pažeidimus. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nurodytas Komisijos sprendimas sukėlė šilumos vartotojams teisines pasekmes ta prasme, kad juo buvo pašalintos (įstatymo numatytos) teisinės kliūtys įsigalioti naujoms šilumos kainoms. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Komisija vykdė Šilumos įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi jai suteiktas administravimo funkcijas, šis Komisijos sprendimas taip pat pripažintinas administraciniu aktu. Tačiau kolegija pažymi, kad minėtas Komisijos atliktas naujų kainų konstatavimas (nenustačius Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 8 d. minimų laikinų kainų) pagal aptariamus teisės aktus neturi būti viešai ar kitu būdu paskelbtas šilumos vartotojams.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš bylos matyti, kad skundžiamas atsakovo UAB „Ukmergės energija“ 2006 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 75 buvo oficialiai paskelbtas vietinėje spaudoje 2006 m. liepos 1 d. (b. l. 7). Šis įsakymas (juo nustatytos naujos šilumos kainos), kaip jame ir buvo nurodyta, pradėtas taikyti nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Tai reiškia, kad (nesant kitų teisės aktų nustatytų informavimo apie naujas šilumos kainas priemonių) šilumos energijos vartotojai (pareiškėjo atstovaujami jo nariai, o tuo pačiu ir pats pareiškėjas) buvo tinkamai informuoti apie naujas šilumos kainas vėliausiai nuo 2006 m. spalio mėn. (vartotojams buvo siunčiami atitinkami mokestiniai pranešimai). ABTĮ 33 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškėjo 2007 m. kovo 14 d. skundas teismui buvo paduotas praleidus šio straipsnio nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti nurodyto termino. O pirmosios instancijos teismas (nenurodęs jokių motyvų ir argumentų), atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, nepagrįstai konstatavo, kad termino kreiptis į teismą pareiškėjas nepraleido. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p., 140 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys